Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teisėja Vaida Railienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės(duomenys neskelbtini), ieškinį atsakovei G. D. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atliko formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą ir padarė išvadą, kad, pasitvirtinus ieškovės pateiktų dokumentų turiniui, būtų pagrindas tokį sprendimą priimti (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Atlikus formalų įrodymų tyrimą byloje nustatyta, kad ieškovė (duomenys neskelbtini), su R. B. sudarė gyventojų turto draudimo sutartį Nr.GT257198, kuria buvo apdraustas R. B. nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini). 2017 m. kovo 19 d. įvyko draudiminis įvykis, kurio metu buvo aplietos apdraustos patalpos, t. y. butas, esantis (duomenys neskelbtini), iš atsakovės G. D. priklausančio buto, esančio(duomenys neskelbtini) . Šias aplinkybes patvirtina byloje pateikti įrodymai – 2017 m. kovo 19 d. defektų aktas, kuriame užfiksuotos draudiminio įvykio aplinkybės bei turto sugadinimai, defektinio akto priedas, kuriuo atlikta apgadinto turto atstatymo sąmata, fotonuotraukos, draudžiamojo įvykio 2017 m. balandžio 25 d. tyrimo aktas bei kiti byloje esantys įrodymai. Ieškovas vadovaujantis draudiminį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, sumokėjo 175,44 Eur draudimo išmoką nukentėjusio buto savininkui.

Byloje reikalavimą dėl 175,44 Eur žalos atlyginimo pareiškė draudikas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Taigi žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK normas.

CK 6.266 straipsnyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Pagal šią teisės normą objekto savininkas (valdytojas) privalo atlyginti žalą net ir nesant jo kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Ši teisės norma taikytina ir tokiu kaip nagrinėjamos bylos atveju, kai dėl vandentiekio avarijos pastato viršutinio aukšto patalpose yra užliejamas ir sužalojamas pastato žemesniame aukšte esantis turtas. Kai asmuo už padarytą žalą atsako net ir nesant jo kaltės, reiškiantis reikalavimą dėl žalos atlyginimo asmuo privalo įrodyti likusias deliktinės atsakomybės taikymo sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Tokias taisykles yra suformavęs kasacinės instancijos teismas (Lietuvos A. T. 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-299/2008).

Remiantis aukščiau išdėstytu darytina išvada, jog nagrinėjamoje byloje yra įrodytos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: žala, neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Esant nustatytoms visoms deliktinės civilinės atsakomybės sąlygoms atsakovei G. D. atsiranda pareiga atlyginti padarytus nuostolius (žalą), nes jos veiksmais buvo apgadintos ieškovės apdraustos patalpos, kurias buvo būtina remontuoti. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai). Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Vienas iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų yra visiško nuostolių atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Jis reiškia, kad žalą būtina tiksliai nustatyti ir įvertinti, kad nukentėjusiam asmeniui būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado, t. y. jam turi būti visiškai atlyginti padaryti nuostoliai. Esant nustatytoms aplinkybėms iš atsakovės G. D. priteistina 175,44 Eur žalos atlyginimo.

Kadangi atsakovė praleido piniginės prievolės įvykdymo terminą, iš atsakovės ieškovei priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Patenkinus ieškinį visiškai, iš atsakovės priteistinos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos – 15,00 Eur (93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285 – 286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės G. D., 175,44 Eur (vieno šimto septyniasdešimt penkių eurų, 44 ct) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. gegužės 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 15,00 Eur (penkiolikos eurų, 00 ct) bylinėjimosi išlaidas, ieškovės (duomenys neskelbtini), naudai.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio 2 dalies, 3 dalies reikalavimus.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali skųsti šį sprendimą Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.