Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Akmenės rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro ir nuteistojo L. F. atstovės pagal įstatymą B. F. apeliacinius skundus dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 16 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir nuteistas laisvės apribojimu 8 mėnesiams, įpareigojant jį be bausmės vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, per paskirtos bausmės laiką būti savo namuose nuo 23 val. iki 6 val. ir per 6 mėnesius atlyginti žalą (duomenys neskelbtini) .

M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. dėl vagystės iš I. D. ir nuteistas laisvės atėmimu 6 mėnesiams, pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. dėl vagystės iš (duomenys neskelbtini) ir nuteistas laisvės atėmimu 7 mėnesiams, pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 d., bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 str. 1 d., 2 d., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 82 str. 1 d. 5 p., 87 str. 1 d., 2 d. 1p., 2 p., paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – apribotas elgesys 12 mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ir per 6 mėnesius atlyginti žalą nukentėjusiems I. D., E. L. ir (duomenys neskelbtini).

L. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. dėl vagystės iš I. D. ir nuteistas laisvės atėmimu 6 mėnesiams, pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. dėl vagystės iš (duomenys neskelbtini) ir nuteistas laisvės atėmimu 7 mėnesiams, pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. dėl vagystės iš A. G. ir nuteistas laisvės atėmimu 8 mėnesiams, pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams ir 2 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 d., paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., 65 str., prie paskirtos bausmės iš dalies pridėta 2009 m. spalio 6 d. Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta arešto bausmė ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 10 mėnesių, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal 2009 m. spalio 6 d. Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo nuosprendį.

Iš M. P. ir L. F. nukentėjusiajai I. D. solidariai priteista 150 Lt žalos atlyginimo, kitoje dalyje pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Iš M. P. ir L. F. nukentėjusiajam E. L. solidariai priteista 400 Lt žalos atlyginimo.

Iš L. F. nukentėjusiajam A. G. priteista 219 Lt žalos atlyginimo.

Iš L. F., M. P., A. Š. solidariai priteista 1430 Lt žalos atlyginimo (duomenys neskelbtini) kooperatyvui, kitoje dalyje pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Iš M. P. ir L. F. Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos solidariai priteista 122,80 Lt žalos atlyginimo dėl E. L. gydymo.

Nustatyta, kad nuteistiesiems neturint lėšų, išieškoti iš jų įstatyminių atstovų.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

M. P., L. F. nuteisti už tai, kad 2007 m. lapkričio mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, apie 19-20 val. Akmenėje, (duomenys neskelbtini), veikdami kartu, pro išdaužtą lango stiklą įsibrovė į patalpą – I. D. priklausantį gyvenamąjį namą, iš kur pagrobė svetimą turtą – I. D. priklausantį dujų balioną 150 Lt vertės, tuo nukentėjusiajai I. D. padarydami 150 Lt turtinę žalą.

Be to, A. Š., M. P ir L. F. nuteisti už tai, kad 2008 m. kovo mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, apie 12-13 val. Akmenėje, (duomenys neskelbtini), veikdami kartu, pro išdaužtą lango stiklą įsibrovė į patalpą – kooperatyvui (duomenys neskelbtini) priklausantį gyvenamąjį namą, iš kur pagrobė svetimą, UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį, turtą už 1430 Lt, tuo padarydami (duomenys neskelbtini) 1430 Lt turtinę žalą.

Be to, L. F. nuteistas už tai, kad 2008 m. rugpjūčio 18 d., tarp 18-19 val., Akmenėje, (duomenys neskelbtini), užmigus A. G., pro balkoną įsibrovė į patalpą – A. G. priklausantį butą, iš kur pagrobė svetimą, nukentėjusiajam A. G. priklausantį, turtą už 569 Lt, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. G. 569 Lt turtinę žalą.

Be to, L. F. ir M. P. nuteisti už tai, kad 2008 m. spalio 4 d. apie 20.00 val. Akmenėje, (duomenys neskelbtini), veikdami kartu, panaudoję fizinį smurtą, t. y. M. P. spyrus koja nukentėjusiajam E. L. į nugarą, nukentėjusiajam nugriuvus, abiem kartu kumščiais ir kojomis suduodant ne mažiau 2 smūgių E. L. į įvairias kūno vietas, padarydami E. L. sužalojimus, sukėlusius nesunkų sveikatos sutrikdymą, iš kišenės ištraukė ir taip pagrobė svetimą turtą – nukentėjusiajam E. L. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „NOKIA 2760“ 600 Lt vertės, cigarečių „Partner“ pakelį 3,59 Lt vertės ir degtukų dėžutę 10 cnt. vertės, viso pagrobė turto už 603,69 Lt, tuo padarydami nukentėjusiajam E. L. 603,69 Lt turtinę žalą.

A. Š. paskirtą įpareigojimą per 6 mėnesius atlyginti žalą (duomenys neskelbtini), panaikinti M. P. paskirtą auklėjamojo poveikio priemonę – per šešis mėnesius atlyginti žalą nukentėjusiesiems I. D., E. L. ir (duomenys neskelbtini), o nuteistiesiems neturint lėšų, žalą išieškoti iš jų įstatyminių atstovų: A. P., I. P. ir B. F.

Skunde nurodoma, kad M. P. yra nepilnametis, mokosi, nedirba, lėšų neturi, todėl teismas netinkamai taikė BK 84 str. ir nepagrįstai M. P. paskyrė auklėjamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą nukentėjusiesiems I. D., E. L. ir kooperatyvui (duomenys neskelbtini).

Be to, skunde nurodoma, kad teismas, paskyręs laisvės apribojimo bausmę, nepagrįstai A. Š. įpareigojo per šešis mėnesius atlyginti žalą (duomenys neskelbtini) kooperatyvui, nes jis yra nepilnametis, mokosi, lėšų neturi.

Be to, apeliantė B. F. nesutinka ir su kitu nuosprendžiu, paskelbtu 2009 m. lapkričio 19 d. jos sūnaus atžvilgiu.

Atsikirtime į apeliacinius skundus nukentėjusysis E. L. nurodo, kad pusę jam padarytos 800 Lt žalos atlygino L. F. mama ir nori, jog L. F., kuriam jis atleido, nebūtų skiriamas laisvės atėmimas. Nesutinka, kad likusią žalos dalį iš naujo turi atlyginti L. F. mama, o ne M. P., kuris pirmas jam sudavė smūgį į veidą, sulaužė nosį ir sudaužė akinius.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė prokuratūros apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistojo L. F. atstovės pagal įstatymą B. F. apeliacinį skundą atmesti. Nuteistųjų M. P. ir A. Š. gynėjai prašė prokuroro apeliacinį skundą tenkinti Nuteistojo L. F. gynėja prašė tenkinti abu apeliacinius skundus.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro bei nuteistojo L. F. atstovės pagal įstatymą B. F. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą ir ištyręs byloje surinktus įrodymus, pagrįstai A. Š., M. P. ir L. F. pripažino kaltais pagrobus (duomenys neskelbtini) kooperatyvui (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą (pagal BK 178 str. 2 d.), taip pat pagrįstai konstatavo, kad M. P. ir L. F., veikdami bendrai, pagrobė I. D. priklausantį turtą (pagal BK 178 str. 2 d.) ir apiplėšė nukentėjusįjį E. L. (pagal BK 180 str. 1 d.), kad L. F., įsibrovęs į patalpą, pagrobė A. G. priklausantį turtą (pagal BK 178 str. 2 d.). Apeliantai neginčija nei padarytų nusikaltimų fakto, nei M. P., L. F., A. Š. inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikacijos, tik nesutinka su nuteistiesiems taikytos baudžiamosios atsakomybės apimtimi, griežtumu ir apylinkės teismo sprendimu dėl žalų atlyginimo nukentėjusiems.

Baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos (BPK 312 str., 313 str.) suteikia teisę proceso dalyviams, turintiems teisę apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą (nuosprendį, nutartį), apeliaciniu skundu skųsti konkretaus teismo konkretų sprendimą, bet ne vienu apeliaciniu skundu kelis nuosprendžius ar nutartis. Iš L. F. atstovės pagal įstatymą apeliacinio skundo turinio matyti, kad ji savo apeliaciniu skundu nesutinka ne tik su Akmenės rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje, kuri iš pirmosios instancijos teismo buvo atsiųsta apeliaciniam nagrinėjimui aukštesnės instancijos teisme, tačiau nesutinka ir su 2009 m. lapkričio 19 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, priimtu kitoje baudžiamojoje byloje. Esant tokiai situacijai, apeliacinės instancijos teismas L. F. atstovės pagal įstatymą apeliacinį skundą nagrinės kompetencijos ribose – tiek, kiek apeliacinis skundas susijęs su konkrečia baudžiamąja byla, gauta iš Akmenės rajono apylinkės teismo apeliaciniam nagrinėjimui.

Kolegija atkreipia dėmesį į nuteistojo L. F. atstovės pagal įstatymą skundo teiginį, kuriuo iš esmės prašoma konstatuoti, kad vagystę iš nukentėjusiojo A. G. namų įvykdė ne tik jos sūnus L. F., bet ir kitas nuteistasis – M. P. Pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatymas nesuteikia teisės nuteistojo atstovui pagal įstatymą apeliaciniu skundu reikalauti pabloginti kitų nuteistųjų teisinę padėtį, todėl minėtas nuteistojo L. F. atstovės pagal įstatymą apeliacinio skundo reikalavimas nenagrinėjamas (BPK 312 str.).

Pažymėtina ir tai, kad apeliacinis skundas paduodamas tik dėl tų asmenų – nuteistųjų (išteisintųjų), kurių atžvilgiu yra priimtas atitinkamas teismo sprendimas. Baudžiamoji byla kartu su kaltinamuoju aktu apylinkės teismui ir teisiamajam posėdžiui (t. 2, b. l. 147) buvo perduota dėl A. Š., M. P. ir L. F. nusikalstamų veiksmų, kuriuos atitinkamai įvertino pirmosios instancijos teismas ir priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo bylos ir, savaime suprantama, nepriėmė jokio sprendimo dėl galimų nukentėjusiojo A. G. padarytų įstatymų pažeidimų. Tokiu būdu nėra apeliacinės instancijos teismo kompetencija šioje byloje spręsti klausimą apie galimai A. G. padarytus administracinės teisės pažeidimus, apie ką skunde mini apeliantė.

Savo skunde nuteistojo L. F. atstovė pagal įstatymą, prašydama skirti jos sūnui L. F. švelnesnę bausmę, akcentavo, jog jos sūnus yra nepilnametis, turi invalidumą dėl psichikos sutrikimų, o apklausiant jį teisme nedalyvavo vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas.

Baudžiamojo proceso įstatyme (BPK 272 str.) yra reglamentuota teisė, bet ne pareiga, apklausiant teisme jaunesnį nei 18 metų kaltinamąjį, kviesti valstybės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovą. Dėl to sprendžia teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo socialinę ir psichologinę brandą. Tai, kad teisiamojo posėdžio metu apklausiant kaltinamąjį L. F. nedalyvavo valstybės Vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas, nemenkina nuteistojo L. F. kaltės ir nėra pagrindas švelninti jam paskirtos bausmės.

Skirdamas L. F. bausmes už atskiras nusikalstamas veikas ir galutinę subendrintą bausmę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad būdamas nepilnamečiu L. F. padarė tris apysunkius tyčinius nusikaltimus (BK 11 str. 4 d.), įvertino nuteistąjį apibūdinančius duomenis – ne kartą teistas, teistumai neišnykę (t. 2, b. l. 38-39), baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 41), nedirba, nesimoko, charakterizuojamas iš esmės neigiamai (t. 2, b. l. 66), kaip linkęs nusikalsti, piktnaudžiaujantis alkoholiu, nepaisantis visuotinai priimtinų elgesio normų. Teismas nenustatė L. F. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau nustatė jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimus ir nusikalto būdamas nepilnamečiu. Skirdamas bausmes L. F. apylinkės teismas atsižvelgė ir į tai, kad L. F. iniciatyva buvo atlyginta dalis padarytos žalos nukentėjusiems, ir paskyrė jam bausmes, žymiai mažesnes nei Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. bei 180 str. 1 d. sankcijose numatyti laisvės atėmimo bausmės vidurkiai.

Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad apylinkės teismas apsvarstė galimybę pasiekti bausmės tikslus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 41 str., neskiriant nuteistajam L. F. realios laisvės atėmimo bausmės ar skiriant kitą, Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 180 str. 1 d. sankcijose numatytą bausmės rūšį. Taigi, teismas, skirdamas L. F. bausmes, vadovavosi ne tik bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK VIII skyrius), bet ir BK XI skyriuje reglamentuotais nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumais ir šių nuostatų nepažeidė.

Apylinkės teismas taip pat atsižvelgė ir į L. F. sveikatos būklę, į ką apeliuoja jo atstovė pagal įstatymą B. F., prašydama skiri švelnesnę bausmę. Byloje yra duomenų, kad L. F. nustatytas lengvas protinis atsilikimas su nežymiu elgesio sutrikimu, tačiau atlikus L. F. teismo psichiatrijos ekspertizę buvo konstatuota, jog L. F. nusikalstamos veikos yra kartotinės, susijusios su jo polinkiu piktnaudžiauti alkoholiu bei ignoruoti visuotinai priimtinas elgesio normas, kad jis nusikalstamų veikų padarymo metu nesirgo ir ekspertizės atlikimo metu neserga lėtiniu psichikos sutrikimu, suprato (supranta) savo veiksmų esmę ir gali juos teisingai valdyti (t. 2, b. l. 80-82). Esant tokioms ekspertų išvadoms, akivaizdu, kad ne L. F. sveikatos būklė lemia jo nusikalstamą elgesį – jis pats, aiškiai suvokdamas savo veikos pavojingumą, renkasi elgesio variantą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo L. F. atžvilgiu buvo priimtas dar vienas apkaltinamasis Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. spalio 6 d. nuosprendis (t. 3, b. l. 121-123). L. F. minėtu teismo nuosprendžiu buvo nuteistas už nusikalstamą veiką (BK 284 str. 1 d.), kurią padarė po to, kai įtarimai jam buvo pareikšti jau šioje baudžiamojoje byloje.

Iš ankščiau aptartų aplinkybių matyti, kad ankstesniais teismo nuosprendžiais L. F. taikyti jo teisinę padėtį lengvinantys institutai (laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas) bei švelnios bausmės (laisvės apribojimas) pozityvių rezultatų nedavė. Būdamas įtariamuoju šioje baudžiamojoje byloje savo nusikalstamo elgesio nenutraukė – vėl pažeidinėjo baudžiamuosius įstatymus ir buvo nuteistas. Pažymėtina, kad bausmės esmę sudaro nubaudimas, kuris negali būti suvokiamas atskirai nuo kitų bausmės tikslų ir turi būti traktuojamas kaip priemonė kitiems tikslams pasiekti. Nuteistojo elgesys visuomenėje ir gyvenimo būdas byloja apie jo susiformavusį aiškiai klaidingą įspūdį dėl nebaudžiamumo už daromas nusikalstamas veikas.

Iš to, kas išdėstyta, akivaizdu, kad su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės paskyrimas ar paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo pakartotinis atidėjimas L. F. toliau formuotų neadekvatų savo elgesiui atsakomybės suvokimą ir bausmės tikslų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d., pasiekti nepavyktų.

Tokiu būdu kolegija, įvertinusi visas aptartas ir skundžiamame nuosprendyje išdėstytas baudžiamosios atsakomybės klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai L. F. paskyrė realias laisvės atėmimo bausmes. Paskirtos bausmės ir galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė nėra aiškiai per griežtos ir jų mažinti apeliantės – nuteistojo L. F. atstovės pagal įstatymą B. F. – skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Skiriant nepilnamečiams auklėjamojo poveikio priemones iš esmės yra siekiama tų pačių tikslų, kaip ir skiriant bausmę. Neabejotina, kad bet kokiam asmeniui paskyrus tokią bausmę, kuri nebūtų įgyvendinama, bausmės paskyrimas prarastų bet kokią prasmę, siekiant Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatytų tikslų.

Apylinkės teismas, nuteistiesiems A. Š., kartu su laisvės apribojimo bausme, ir M. P., atidėjęs laisvės atėmimo bausmės vykdymą, paskyrė auklėjamojo poveikio priemones – turtinės žalos atlyginimą (BK 82 str. 1 d. 2 p.), neįvertinęs, kad pastarieji neturi savarankiškų lėšų, kuriomis disponuotų, kad nedirba ir dar mokosi. Akivaizdu, kad A. Š. ir M. P. įpareigojimas atlyginti turtinę žalą civiliniam ieškovui ((duomenys neskelbtini) kooperatyvui (duomenys neskelbtini)) ir nukentėjusiems (I. D., E. L.) neturi prasmės, nes realiai neįgyvendinamas. Todėl kolegija sutinka su prokuroro skunde išdėstytais argumentais ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas A. Š. ir M. P. auklėjamojo poveikio priemones – turtinės žalos atlyginimą, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, dėl ko skundžiamas nuosprendis keičiamas (BPK 328 str. 1 p.).

Lietuvos Respublikos BPK 109 str. numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Byloje nustatyta, kad dėl nusikalstamų A. Š., M. P. ir L. F. veiksmų nukentėjusieji I. D., E. L., A. G. ir civilinis ieškovas (duomenys neskelbtini) kooperatyvas (duomenys neskelbtini) patyrė turtinės žalos. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.279 str. 1 d. bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Bendru žalos padarymu laikomi ir tokie atvejai, kai žala padaroma nusikaltimo bendrininkų bendrais veiksmais. Apylinkės teismas, nustatęs nuteistųjų bendrininkavimą atitinkamų nusikalstamų veikų padaryme, pagrįstai priteisė iš bendrininkų žalą nukentėjusiems I. D., E. L. ir civiliniam ieškovui (duomenys neskelbtini) kooperatyvui (duomenys neskelbtini) atlyginti solidariai (CK 6.279 str.).

Tačiau teismas nepagrįstai priteisė M. P. ir L. F. solidariai atlyginti žalą (t. 2, b. l. 126-127), patirtą Valstybinės ligonių kasos, dėl nukentėjusiajam E. L. suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų. Konkrečiu atveju nuteistieji tiesiogiai nepadarė žalos Valstybinei ligonių kasai, todėl žala, patirta dėl nukentėjusiajam E. L. suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, turi būti atlyginama subsidiariai.

Lietuvos Respublikos CK 6.276 str. 2 d. reglamentuoja atvejį, kuomet nepilnametis nuo 14 iki 18 metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti. Tada jo tėvai turi atlyginti atitinkamą dalį žalos – subsidiarinė atsakomybė.

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nenurodė asmenų, iš kurių bus privaloma išieškoti priteistas žalas, jei pastarųjų neišgalės atlyginti patys nuteistieji, nors byloje yra duomenys apie A. Š., M. P. ir L. F. atstovus pagal įstatymą ir civiliniais atsakovais pripažintus asmenis – atitinkamai A. P., I. P. ir B. F. (t. 1, b. l. 46; 48; 53-54; 56-57). Be to, teismas nenurodė, kokiu būdu žala privalės būti išieškota iš nuteistųjų atstovų pagal įstatymą, kas daro nuosprendį neaiškų.

Prokuroras apeliaciniu skundu prašo nuosprendį pakeisti nurodant, kad nuteistiesiems neturint lėšų, žalą išieškoti iš jų įstatyminių atstovų: A. P., I. P. ir B. F. Kaip matyti iš byloje esančios nuteistojo L. F. asmens tapatybės kortelės kopijos (t. 2, b. l. 37), nuteistasis L. F. yra gimęs (duomenys neskelbtini)., t. y. šiuo metu jis jau yra sulaukęs pilnametystės. Todėl, remiantis anksčiau minėto įstatymo (CK 6.276 str. 2 d.) nuostatomis, pasibaigė nuteistojo L. F. atstovų pagal įstatymą – tėvų prievolė atlyginti nuteistojo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą.

Kolegija, įvertinusi paminėtas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė civilinių ieškinių klausimą. Todėl prokuroro bei nuteistojo L. F. atstovės pagal įstatymą B. F. apeliaciniai skundai dėl žalos atlyginimo priteisimo tenkinami iš dalies ir nuosprendis keičiamas (BPK 328 str. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pakeisti Akmenės rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 16 d. nuosprendį:

panaikinti A. Š. paskirtą įpareigojimą per 6 mėnesius atlyginti žalą (duomenys neskelbtini) kooperatyvui (duomenys neskelbtini) ir M. P. paskirtą auklėjamojo poveikio priemonę – per 6 mėnesius atlyginti žalą nukentėjusiesiems I. D., E. L. ir (duomenys neskelbtini) kooperatyvui (duomenys neskelbtini).

Iš M. P. ir L. F. Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos priteisti po 61,40 Lt E. L. gydymo išlaidų.

Nuteistiesiems A. Š. ir M. P. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jų padarytai žalai atlyginti, subsidiariai išieškoti iš jų įstatyminių atstovų, atitinkamai A. P. ir I. P.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.