Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. T. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini)., deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini)., teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 17 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį – 38 MGL dydžio bauda, uždraudžiant naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metus, konfiskuojant automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą (852 Eur).

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 30 parų arešto bausme ir 38 MGL dydžio bauda, paskirtos bausmės vykdymą atidedant 1 metams, įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, uždraudžiant naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 5 metus, konfiskuojant automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą – 2 520 Eur.

3) Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 90 parų arešto ir 38 MGL dydžio bauda, paskirtos bausmės vykdymą atidedant 1 metams, įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, nuo 22 val. iki 6 val. neišeiti iš namų, jei tai nesusiję su darbu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. rugpjūčio 11 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą 90 parų arešto bausmę. Bausmę atliko.

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 1 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 5 dalį, 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį, paskirta galutinė sumažinta bausmė – 50 parų arešto. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 6 metus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – konfiskuotino turto – automobilio „Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos – 1 330 Eur – konfiskavimas. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu dalyje dėl bausmės skyrimo pakeistas, ir R. T. paskirta galutinė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį (transporto priemonių vairavimas esant neblaiviam).

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. R. T. kaltinamas tuo, kad vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: jis, 2023 m. lapkričio 17 d. apie 00.20 val., Trakų r. sav., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo Andriui G. Č. nuosavybės teise priklausantį automobilį „Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,84 promilės etilo alkoholio koncentracija.

2. Kaltinamasis R. T.teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę visiškai, gailėjosi bei iš esmės atkartojo aplinkybes, kurios nurodytos pareiškime dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka (b. l. 92–95).

3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė, kaltinamasis.

4. Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio tvarka buvo betarpiškai ištirti teisiamajame posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais:

4.1. Liudytojas R. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kaltinamasis yra liudytojo pusbrolis, dažnai kartu leidžia laiką. 2023 m. lapkričio 16 d. vakare kartu nusprendė išgerti. Iš pradžių gėrė namuose, tačiau pritrūkus alkoholio nusprendė dar nusipirkti ir išgerti jį automobilyje „Peugeot 307“. Su R. išgėrė 1 butelį 1 litro ir 1 butelį 0,7 litro talpos degtinės, buvo abu stipriai neblaivūs. Kiek žino automobilis yra kaltinamojo draugo, kurį kaltinamasis prieš tai suremontavo. Begeriant, kad nebūtų automobilyje šalta, kaltinamasis jį užvedė ir įjungė šviesas, tačiau niekur nevažiavo, stovėjo vietoje. Atvykę policijos pareigūnai kaltinamajam nustatė girtumą (b. l. 29-31).

4.2. Liudytojas Deivydas Kareniauskas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. lapkričio 17 d. apie 00.20 val. Trakų r., (duomenys neskelbtini) pastebėjo viduryje kelio stovintį automobilį su įjungtomis artimosiomis šviesomis. Važiuojant link minėto automobilio, pastebėjo, kad tai „Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas minėtu automobiliu pavažiavo apie 10 metrų į priekį, link jų ir pasuko link krašto, t. y. pasitraukė nuo vidurio kelio į šalikelę ir sustojo ties namu Nr. (duomenys neskelbtini). Vairuotojui atidarius automobilio dureles, pajautė iš automobilio salono sklindantį stiprų alkoholio kvapą. Kaltinamasis vairuotojo pažymėjimo neturėjo, paklausus kaltinamojo ar vartojo alkoholį, pastarasis prisipažino. Kaltinamasis neigė, kad vairavo transporto priemonę, teigė, kad tiesiog jame sėdėjo. Kaltinamasis išlipęs iš automobilio svirduliavo, akivaizdžiai buvo visiškai neblaivus. Patikrinus alkotesteriu, pirmu tikrinimu buvo nustatytas 2,84 promilių girtumas, antru tikrinimu – 3,26 promilių girtumas (b. l. 34–37).

4.3. Liudytojas Marius Pakulnevičius ikiteisminio tyrimo metu nurodė analogiškas aplinkybes kaip ir liudytojas Deivydas Kareniauskas (b. l. 40–42).

4.4. Iš įvykio vietos ir kitų objektų apžiūros protokolo teismas nustatė, kad apžiūros objektas – automobilis „Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įvykio vieta – Trakų r., (duomenys neskelbtini). Automobilio salono gale padėtos dvi skardinės alaus „Tuborg“ 4,6 proc. stiprumo (ant sėdynės gale neatidaryta, o už priekinės keleivio sėdynės esančioje kišenėje tuščia) (b. l. 12–16).

4.5. Iš kitų objektų apžiūros protokolo teismas nustatė, kad apžiūros objektai – įvykio metu daryti vaizdo įrašai. Vaizdo įrašas pavadinimu „export-xzxmg.mp4“, patvirtina liudytojo Deivydo Kareniausko ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Iš vaizdo įrašo pavadinimu „V6022 (duomenys neskelbtini)ch2_20231117002605_20231117003359.mp4“ matyti, kaip priešprieša policijos pareigūnų važiuojantis automobilis (ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tai kaltinamojo vairuojama transporto priemonė „Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pasuka šiek tiek kairiau ir iš lėto juda į priekį (b. l. 19–20, 21–22).

4.6. Iš neblaivumo nustatymo akto teismas nustatė, kad kaltinamajam nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba. Įvertinus asmens bendrą būklę, nustatyta, jog kaltinamasis eiti tiesia linija – pėda po pėdos, negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs), negali (b. l. 7).

4.7. Iš alkotesterio duomenų, teismas nustatė, kad kaltinamajam pirmojo tikrinimo metu nustatyta, 2,84 promilių girtumas, antrojo tikrinimo metu – 3,26 promilių girtumas (b. l. 9).

4.8. Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės teismas nustatė, kad transporto priemonės „Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas – savininkas A. G. Č. (b. l. 17).

4.9. Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje teismas nustatė, kad automobilio „Peugeot 307“ kaina su PVM 1 310 Eur (b. l. 18).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

5. Vadovaujantis BK 281¹ straipsnio 1 dalimi, tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

6. Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad R. T. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – vairavo A. G. Č. nuosavybės teise priklausantį automobilį – „Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,84 promilių etilo alkoholio koncentracija. Tokias išvadas teismas daro žemiau išdėstytų motyvų pagrindu:

7. Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, nors visų įvykių aplinkybių dėl girtumo neatsimena, tačiau iš esmės paaiškino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Tai, kad kaltinamasis būdamas neblaivus, vairavo transporto priemonę, patvirtina ir byloje esantys alkoholio kiekio matuoklio rezultatai, iš kurių teismas nustatė, jog įvykio metu kaltinamajam buvo nustatytas 2,84 promilių neblaivumas; neblaivumo nustatymo akto duomenys, kuriame kaltinamajam nustatyti 2 neblaivumo požymiai; liudytojų Deivydo Kareniausko, Mariaus Pakulnevičiaus bei R. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai bei apžiūros protokolų duomenys.

8. Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, nurodė, kad sutinka su alkotesterio parodymais, be to, jo neblaivumo laipsnis nustatytas sertifikuotu alkotesteriu. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamasis žinodamas, kad KET draudžia vairuoti transporto priemones, esant neblaiviam, turėdamas ir galėdamas suvokti tokios veikos pavojingumą, nurodytą draudimą ignoravo, vairavo transporto priemonę, būdamas stipriai apgirtęs ir norėjo taip elgtis. Nors vairuoti transporto priemonę nebuvo jokios būtinybės, kaltinamasis sąmoningai vairavo transporto priemonę, būdamas neblaiviu.

9. Ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nekilo. Kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji transporto priemonių vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, požymiai. Tad teismas sprendžia, kad kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika yra teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

10. BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje.

11. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, įtvirtinančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje laikoma, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-492/2014 ir kt.).

12. Skirdamas bausmę, teismas turi atsižvelgti į visas BK nustatytas bausmių skyrimo taisykles. BK 61 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas atsižvelgti į sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių santykį bei šio straipsnio 2 dalyje esantis reikalavimas atsižvelgti į bausmės vidurkio skaičiavimo taisyklę yra tik kelios iš jų. Visos BK bendrosios dalies nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimą konkrečioje byloje, yra vienodai svarbios, todėl kiekvienos iš jų reikalavimai turi būti nuosekliai vykdomi, įvertinant kiekvieną nustatytą aplinkybę atskirai, taip pat jų visumą. Teisinga bausmė paskiriama nebūtinai pirmiausia kreipiant dėmesį į aritmetinį sankcijoje nurodytų bausmių vidurkį, o kruopščiai vertinant nusikalstamą veiką ir ją padariusį asmenį. Atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, būtina vertinti ne tik kiekvieną iš jų, bet ir jų visumą.

13. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos bausmių rūšys – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

14. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

15. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jam inkriminuotą baudžiamojo įstatymo numatytą veiką padarė būdamas recidyvistu (turėdamas neišnykusį teistumą) (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

16. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, veika baigta, turtinė žala nepadaryta. Teismas atsižvelgia į vieną kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir vieną atsakomybę sunkinančią, taip pat į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį – nedirbantis, išsiskyręs, teistas, taip pat 3 kartus ir už analogiškas nusikalstamas veikas, teistas užsienio šalyje, baustas administracine tvarka, taip pat ir už KET pažeidimus, turi galiojančių nuobaudų, duomenų, kad būtų įrašytas į Psichikos sveikatos ar Priklausomybės ligų centrą, nėra.

17. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, t. y. į kaltinamojo asmenybės bei gyvenimo būdo ypatumus, kurie rodo, jog kaltinamasis ir toliau ciniškai ignoruoja Lietuvoje galiojančius teisės aktus, savo elgesio nekeičia toliau darydamas naujas nusikalstamas veikas visuomenės saugumui, į tai, jog ankstesniais nuosprendžiais pakankamai švelnesnės bausmės kaltinamajam įtakos neturėjo, bei vadovaujantis BK 54 ir 61 straipsnių nuostatomis, darytina išvada, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu bus pasiekti kaltinamajam paskyrus griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą, jos dydį nustatant didesnį, nei šios bausmės rūšies vidurkis, t. y. 9 mėnesiams. Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka ir kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir bausmė mažintina vienu trečdaliu. Atsižvelgiant į asmens charakterizuojančią medžiagą, ankstesnius teistumus, teismo nuomone, objektyvių priežasčių atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nėra.

18. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu R. T. paskirta sumažinta bausmė subendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 1 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme, bausmes iš dalies sudedant – prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 1 d. nuosprendžio, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės – 6 mėnesių laisvės atėmimo – pridedant dalį, t. y. 3 mėnesius, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 9 mėnesių laisvės atėmimo.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

19. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui, siekiama iš esmės tų pačių tikslų, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti arba apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-396/2011). Baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 1 dalis) arba kitais baigtiniame sąraše išvardytais atvejais (BK 67 straipsnio 2 dalis). Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, yra teismo teisė, o ne pareiga (BK 67 straipsnio 2 dalis).

20. BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių transporto priemones ir panašiai) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius.

21. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo asmenybę, o būtent tai, kad kaltinamasis jau 4-tą kartą daro nusikalstamas veikas susijusias su transporto priemonių vairavimu išgėrus, jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, t. y. nustatytą 2,84 promilių girtumą, vadovaudamasis aptartojo BK 68 straipsnio nuostatomis, bei siekdamas tinkamai pasiekti prevencinius tikslus, sprendžia, jog kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 metams. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo paskirtos kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo – paskyrimo dienos, t. y. nuo 2023 m. lapkričio 17 d.

22. BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar rezultatas.

23. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2K-114-628/2019).

24. Teismų praktikoje akcentuojama, kad turto konfiskavimas yra būtina priemonė, siekiant užtikrinti vairavimo apsvaigus kriminalizavimo tikslus – šių tikslų įgyvendinimas, netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant buvo padaryta nusikalstama veika, konfiskavimo, nėra įmanomas. Priešingu atveju kiltų situacija, kai asmuo turimą turtą – automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti, taip nebūtų užtikrintas prevencinis pobūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-134-1073/2018); taip pat galėtų susidaryti situacija, kad kaltininko asmeniniai interesai vertinami aukščiau nei valstybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018). Turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims.

25. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso kitiems asmenims, teismas iš pradžių privalo įvertinti galimybę konfiskuoti tokį turtą, remdamasis BK 72 straipsnio 4 dalimi ir tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai yra netikslinga, spręsti klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-17-788/2019).

26. Kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už BK uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas BK uždraustai veikai daryti (BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

27. Transporto priemonė „Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinta nusikalstamos veikos priemone. Šią transporto priemonę, kuri priklauso tračiajam asmeniui kaltinamasis naudojo nusikalstamai veikai daryti. Šiame kontekste teismas pažymi, kad sąmoningas svetimos transporto priemonės panaudojimas nusikaltimui daryti negali tapti būdu išvengti nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo padarinių. Tad nesant pagrindo konfiskuoti transporto priemonę iš jos savininko, iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 1 310 Eur (BK 72 straipsnio 5 dalis).

28. Kaltinamajam skirtos kardomosios priemonės – dokumentų (paso Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 67–70, 71–74) – paliekamos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinamos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–308 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

R. T., pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. T. skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 1 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu, ir skirti galutinę subendrintą bausmę – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimą.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti bausmės laiką, atliktą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 1 d. nuosprendį, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirti R. T. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 6 (šešis) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2023 m. lapkričio 17 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš R. T. išieškoti, transporto priemonės „Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 310 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus dešimt eurų), valstybės naudai.

R. T. skirtas kardomąsias priemones – dokumentų (paso Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Paimtą kaltinamojo pasą Nr. (duomenys neskelbtini) įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, grąžinti kaltinamajam.

Bausmės pradžią R. T. skaičiuoti nuo jo sulaikymo dienos, vykdant šį teismo nuosprendį.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.

Teisėja [pasirašyta kvalifikuotu elektroniniu parašu] Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė