- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2015-04-03
- Bylos Nr.
- 1-449-167/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-05207-2015-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Alfredas Vilbikas
- Kaltinamasis
- A. D.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Alfredas Vilbikas, susipažinęs su Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Gintauto Vileikio pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąja byla, kurioje A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)traktorininku, gyv. (duomenys neskelbtini)Šiauliuose, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. D. smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą, o būtent: jis, 2015-01-23, laikotarpiu nuo 15.50 val. iki 16.20 val., (duomenys neskelbtini), Kuršėnuose, žodinio konflikto metu, tyčia, rankoje turėdamas peilį ir juo mojuodamas prieš L. D., perpjovė L. D. kairę plaštaką, tuo padarydamas jai pjautinę žaizdą kairės rankos plaštakoje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.
Be to, jis grasino nužudyti žmogų, o būtent: jis, 2015-01-23, laikotarpiu nuo 15.50 val. iki 16.20 val., (duomenys neskelbtini), Kuršėnuose, tyčia, sėdinčiai ant sofos-lovos L. D., prieš ją mojuodamas rankoje turimu peiliu, perpjaudamas jai kairę plaštaką ir padarydamas jai pjautinę žaizdą kairės rankos plaštakoje, taip grasino nužudyti L. D. ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą ir tokiais savo veiksmais sudarė nukentėjusiajai L. D. pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą gali būti įvykdytas.
Kaltinamasis A. D., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad su L. D. pažįstami apie metus laiko. Su L. D. vedė bendrą ūkį. Kartu su L. D. pastoviai negyvena, todėl pas ją namuose būdavo kartas nuo karto. 2015-01-23 jis atvažiavo pas L. D. apie 14 val., kartu su ja darė dešras, pasūdė žuvis. Vėliau tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Dėl ko ginčas kilo negali pasakyti, nes ginčo priežastis buvo mažareikšmė. Ginčas įvyko valgomajame kambaryje. Konflikto metu jis L. D. parvertė ant lovos ir bučiuodamas į lūpas prašė, kad baigtų pykti. L. D. dėl to dar labiau įsiuto. Po pabučiavimo abu atsisėdo ant lovos krašto. Ji jam pradėjo priekaištauti kodėl jis ją bučiuoja. Susiginčijo dėl to, kad kol jis L. D. viską perka ir daro ko ji nori, viskas tarp jų yra gerai, o jei ko nors nepadaro – prasideda priekaištai ir barniai. Barnio metu jis iš savo kelnių kišenės išsitraukė atlenkiamą peilį, kurį buvo įsidėjęs kai darė dešras. Išsitraukęs peilį jis L. D. pasakė, kad baigia jį išnervuoti su tokiu savo elgesiu, nes pastoviai jį išnaudoja. L. D. tuo metu čiupo už peilio ir norėjo jį išplėšti jam iš rankos. Jis pamatęs, kad L. D. bėga kraujas, padėjo peilį ir padėjo apibintuoti ranką. Tuo metu jis su L. D. kaip ir susitaikė. L. D. jį apsikabinusi pradėjo verkti, jis taip pat nubraukė ašarą, kad taip negražiai gavosi. Po to L. D. jo paprašė nueiti į parduotuvę alaus. Jam prieš išeinant į parduotuvę, L. D. pati jam davė savo telefoną ir pasakė, kad niekam neskambins. Grįžęs pamatė, kad kieme stovi greitoji pagalba. Įėjęs į kambarį pamatė kaip felčerė apžiūri L. D. ranką. L. D. atsisakė važiuoti su juo į ligoninės priimamąjį. Jis tuo metu išvažiavo į namus. Kitą dieną nupirko gėlių, vaisių, saldainių ir nuvyko pas ją į namus norėdamas jos atsiprašyti. Kadangi ji jo neįsileido ir į jo skambučius neatsakė, viską paliko prie durų. Telefoną, kurį buvo davusi L. D., paliko taip pat. Nuoširdžiai gailisi dėl tokios susiklosčiusios situacijos. Kai tik bus proga, L. D. atsiprašys ir atlygins padarytą žalą. Papildomos apklausos metu 2015-03-16 A. D. patikslino savo parodymus ir paaiškino, kad L. D. konflikto metu buvo dukros kambaryje atsisėdusi ant sofos ir atsirėmusi į jos atlošą, jis buvo atsiėdęs šalia jos, o vėliau atsisėdęs jai iš priekio. Kaip ir minėjo, peilį išsitraukė norėdamas L. D. pagąsdinti, prisipažįsta, jog konflikto įkarštyje jis perpjovė L. D. ranką. Negali tiksliai pasakyti ar ji pati čiupo už peilio ar jis mojuodamas juo palietė jos kairę ranką. Išėjęs iš L. D. namų, peilį su kuriuo grasino L. D. išmetė į šiukšlių konteinerį (53-54, 58-59 b. l.).
Nukentėjusioji L. D., apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015-01-23, apie 14 val. pas ją į namus atėjo draugas A. D. ir atnešė žuvies. Jis reikalavo, kad ji važiuotų pas jį. Jis jau kurį laiką reikalauja, kad ji su juo draugautų artimiau, kartu gyventų, tačiau jis jos nedomina. Jai nesutikus su juo važiuoti, jis įsiuto. Išsitraukė savo lenktinį peilį ir juo grasino ją nužudyti. Peiliu besiskeryčiodamas perpjovė jai plaštaką. Pervertęs ją ant sofos, laikė iškėlęs peilį grasindamas apie pusę valandos. Bandydama išsigelbėti paprašė jo parnešti alaus iš parduotuvės. Jam išėjus iš karto paskambino policijai. Išeidamas, jo teigimu, kad ji nepaskambintų policijai, pasiėmė jos mobilaus ryšio telefono aparatą. Papildomai parodė, kad su A. D. pažįstami nuo 2013 metų gruodžio mėnesio. Su A. D. kartu negyvena. Jis turi savo butą Šiauliuose, o pas ją užsuka tik retkarčiais. A. D. norėtų gyventi kartu, tačiau ji pati to nenori. Jis vos ne per prievartą pas ją eina, nors ji visiškai to nenori. 2015-01-23, apie 14 val. A. D. atvažiavo pas ją į namus, atsivežė mėsos, žuvies, norėdamas ją prisivilioti, kad ji su juo pabendrautų. Ji iškarto pastebėjo, kad A. D. tą dieną buvo lyg nesavas. Jiems besišnekant paskambino jos duktė, ji jai pasakė, kad yra užsiėmusi, kažką darbuojasi. A. D. dėl to labai supyko, kodėl ji savo dukrai nepasakė, jog ji yra kartu su juo. Tarp jų dėl to kilo žodinis konfliktas. Jis iš jos paėmė telefoną ir puolė skambinti dukrai, tačiau tąkart su jos dukra nebesusisiekė. Vėliau jie nuėjo į dukters kambarį. Jis pradėjo ją stumdyti, jai priekaištauti, norėjo, kad ji važiuotų kartu su juo į Šiaulius. Jai atsisakius, jis jai pradėjo grasinti, kad jis pasikars, jog jos dukros jai užtai neatleis. Taip begrasindamas A. D. parvertė ją ant lovos ir toliau terorizavo. Jis vis klausė jos ar ji važiuoja į Šiaulius ar ne. Ji matydama, kad jis labai supykęs, visaip stengėsi jį raminti. Parvertęs ją ant lovos A. D. buvo ją prispaudęs, ji negalėjo nuo jo pabėgti. Beterorizuodamas ją, jis iš kelnių kišenės išsitraukė atlenkiamą peilį ir švaistė jai palei veidą. Ji labai išsigandusi tokio A. D. elgesio maldavo jo, kad jis nusiramintų. Ji vis klausė ką jai daryti, kad jis nusiramintų, o jis nepaleisdamas peilio iš rankų sakė, kad nieko jam nereikia daryti. Taip jis peilį mojuodamas virš jos pralaikė apie pusę valandos. Po to ji pastebėjo, jog jai iš rankos bėga kraujas. Pati nepajuto, kuriuo momentu jai Anicetas su peiliu perpjovė ranką. Pats pamatęs, jog jai iš rankos bėga kraujas, jis peilį įsidėjo į kišenę. Jis jai pradėjo sakyti, jog ji dabar kreipsis į policiją. Matydama, jog jis yra nestabilios psichikos, ji pradėjo jį raminti kaltindama save dėl to kas įvyko, sakė, kad į policiją nesikreips. Tuo metu jis lyg ir apsiramino. Ji pasakė, kad norėtų išgerti, todėl pasiūlė nueiti į parduotuvę nupirkti alaus. Jam jos tokia mintis patiko, todėl jis sutiko nueiti į parduotuvę. Prieš išeidamas A. D. nuo stalo pasiėmė jos telefoną. Ji jam leido jį pasiimti, siekdama nuraminti, jog tikrai į policiją neskambins. Jam išėjus, ji iškarto užsirakino duris ir paskambino į bendrąjį pagalbos centrą. Neilgai trukus atvažiavo greitoji medicinos pagalba. Atvykus greitajai, seselė apžiūrėjo jai ranką ir pasakė, kad reikia važiuoti į ligoninę ją siūti. Kaip tik tuo momentu iš parduotuvės grįžo A. D.. Pamatęs greitąją medicinos pagalbą ir sužinojęs, jog jai reikia siūti ranką, A. D. pasiūlė ją nuvežti iki ligoninės priimamojo. Ji atsisakė, nes to žmogaus labai bijojo. Pamatęs, kad greičiausiai atvažiuos ir policija, jis pasišalino iš namų. Kadangi ji buvo išsigandusi ir beveik šimtu procentu žinojo, kad jis jos lauks Šiauliuose prie ligoninės priimamojo, ji atsisakė vykti su greitąja medicinos pagalba. Vėliau atvykus policijai ji nesutiko važiuoti į policijos komisariatą, nes bijojo, kad jai reikės grįžti, kad A. D. jos nelauktų kur nors. Ji nenori turėti nieko bendro su tuo žmogumi. Ji jam tikrai neketina atleisti, šio asmens ji bijo ir nenori turėti su juo jokių reikalų. Iki pat dabar ji bijo išeiti į lauką, nes bijo, jog jis gali jai kažką padaryti. A. D. per visą jų bendravimo laiką, kiek yra pažįstami, ne pirmą kartą elgėsi kaip išprotėjęs. Buvo daug atvejų, kuomet jis ją terorizuodavo. Kažkada vežė ją su mašina lėkdamas virš 100 km/h greičiu ir sakydamas, jog jei ji nebus kartu su juo, jie užsimuš. Kažkada jis norėjo ją pasmaugti. Grasino jai , kad nusižudys, buvo uždėjęs virvę jai ant kaklo ir sakė, kad ir ją pasmaugs. Ji dėl tokio jo elgesio tąkart policijos nekvietė. Vasarą tarp jų buvo įvykęs konfliktas, kuomet jis per prievartą ją ištempė į renginį. Ji su juo nenorėjo vykti, bet jis per prievartą ištempė. Frenkelio rūmuose ją stumdė, todėl ji iškvietė policiją. Ji parašė pareiškimą, tačiau buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Civilinio ieškinio byloje nei dėl turtinės, nei dėl neturtinės žalos nereiškia. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas pasibaigtų baudžiamuoju įsakymu. Papildomai parodė, kad dukters kambaryje ji atsisakė kartu vykti su A. D. į Šiaulius ir atsisėdo ant lovos. Tuomet jis atsisėdo šalia jos ir toliau reikalavo vykti kartu su juo. Besėdint ant lovos, jis ją stumdė, po to iš kišenės išsitraukė atlenkiamą peilį ir mojuodamas palei veidą pradėjo grasinti sakydamas, kad pats pasikars, nes į kalėjimą nenori sėstis. Konkrečiai jai jokių grasinančių žodžių, tokių kaip „užmušiu, papjausiu“ A. D. neišsakė, tačiau leido suprasti iš savo veiksmų, jog ją grasina nužudyti. Ji tuo metu sėdėjo atsirėmusi į lovos atlošą, o jis buvo ją užsėdęs iš priekio. Toks terorizavimas vyko apie pusvalandį laiko. Ji pati iš išgąsčio nepastebėjo kaip jai A. D. perpjovė ranką. Dėl tokio A. D. elgesio ji patyrė ne tik didelį išgąstį, bet ir juto fizinį skausmą (12, 17-19, 23-24 b. l.).
Liudytoja R. D., apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba, medicinos felčere. 2015-01-23, laiko nepasakys, nes nepamena, buvo gautas iškvietimas, nuvykti į (duomenys neskelbtini), Kuršėnuose dėl žaizdos rankoje. Nuvykus į įvykio vietą, ją koridoriuje pasitiko moteriškė su sužalota ranka. Sužalotai moteriškei beteikiant pagalbą, į koridorių atėjo vyriškis. Iš kur jis atėjo negali pasakyti, nes neatkreipė dėmesio. Vyriškis pasisiūlė nuvežti moterį į gydymo įstaigą, tačiau ji pagalbos atsisakė. Kiek pamena moteris buvo užsiminus, jog jai su minėtu vyriškiu nesaugu vykti į gydymo įstaigą. Vyriškis tuomet išėjo į lauką, jo daugiau nebematė. Moteris tuomet pasakė, kad ją sužalojo peiliu, tačiau neįvardino kas tai padarė. Kaip tik tuo metu atvyko ir policijos pareigūnai. Baigus suteikti pirmą pagalbą, moteriai buvo pasiūlyta vykti į Šiaulių Respublikinę ligoninę traumatologo apžiūrai, tačiau ji atsisakė (25-26 b. l.).
Iš nukentėjusiosios L. D. protokolo – pareiškimo matyti, kad 2015-01-23, laikotarpiu nuo 15.50 val. iki 16.20 val., jos namuose (duomenys neskelbtini)Kuršėnuose, jos pažįstamas draugas A. D., peiliu grasino ją nužudyti. Besišvaistydamas peiliu perpjovė jai kairės rankos plaštaką (4 b. l.).
Iš 2015-01-23 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo užfiksuota ir aprašyta įvykio vieta (duomenys neskelbtini), Kuršėnuose, Šiaulių r., fotografuota (7-10 b. l.).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. G130/15(04) matyti, kad L. D. nustatyta pjautinė žaizda kairėje plaštakoje. L. D. nustatyta pjautinė žaizda kairėje plaštakoje padaryta kontaktuojant su pjautinėmis savybėmis pasižyminčiu daiktu, pjautinės žaizdos griuvimui nebūdingos. L. D. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas (32 b. l.).
Iš 2015-01-28 apžiūros protokolo matyti, kad yra aprašytas nukentėjusiosios L. D. pokalbis su pagalbos centro operatoriumi (35-37 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas konstatuoja, jog A. D. kaltė dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta. Kaltinamasis A. D. savo kaltės neneigė, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes taip pat patvirtina nukentėjusiosios ir liudytojos parodymai, įvykio vietos bei garso įrašo apžiūros protokolai, specialisto išvada. A. D. nusikalstami veiksmai, teisingai kvalifikuoti pagal 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį.
Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu ir A. D. už veiką numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje skirti bausmę – laisvės apribojimą 1 metams su įpareigojimais: be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, uždrausti bendrauti su nukentėjusiąja L. D., būti namuose nuo 24 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu; už veiką numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje skirti bausmę – laisvės apribojimą 11 mėnesių su įpareigojimais: be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, uždrausti bendrauti su nukentėjusiąja L. D., būti namuose nuo 24 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 metams su įpareigojimais: be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, uždrausti bendrauti su nukentėjusiąja L. D., būti namuose nuo 24 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu. Pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirtą bausmę sumažinti 1/3, ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 mėnesiams su įpareigojimais: be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, uždrausti bendrauti su nukentėjusiąja L. D., būti namuose nuo 24 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu.
Kaltinamasis A. D. neprieštarauja, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutinka su siūloma bausme ir jos dydžiu (75 b. l.).
Teismas nustatė visas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio numatytas sąlygas, kurioms esant baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymą baudžiamajame įstatyme yra numatytos kelios alternatyvios bausmės; bylos aplinkybės yra aiškios: teismas pripažino, jog A. D. inkriminuotos nusikalstamos veikos yra įrodytos ir kvalifikuotos teisingai; kaltinamasis neprieštarauja proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutinka su prokuroro siūlomos bausmės rūšimi, civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, bausmės tikslus.
Kaltinamasis A. D. padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus (BK 11 str. 3 d.). Jis neteistas (39 b. l.), baustas administracine tvarka (40-42 b. l.), dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ traktorininku (43 b. l.). Kaltinamojo A. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamajam gali būti skiriama straipsnių sankcijose numatyta bausmė – laisvės apribojimas (BK 48 str.). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintinos apėmimo būdu. Paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).
Pažymėtina, kad BK 48 straipsnio 3 dalyje yra nustatytos asmenų, nuteistų laisvės apribojimo bausme, pareigos. Viena iš pareigų – be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos. Atsižvelgdamas į tai, teismas tokio pat papildomo įpareigojimo neskiria.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina (60-61 b. l.).
Daiktai, turintys reikšmės tiriant ir nagrinėjant baudžiamąją bylą – kompaktinis diskas (saugomas voke prie bylos viršelio), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktinas prie bylos (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
A. D. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams.
A. D. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam laisvės apribojimą 11 (vienuolikai) mėnesių.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir A. D. paskirti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 6 dalies 1 punktu, per laisvės apribojimo laikotarpį uždrausti D. A. bendrauti su nukentėjusiąją L. D. ir įpareigoti jį būti namuose nuo 24 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu.
Pradėjus bausmės vykdymą, kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską – palikti saugoti prie bylos.
Išaiškinti A. D., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos, jis turi teisę paduoti teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis pasinaudoja teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.