Kauno apygardos teismo nutartis

2013-07-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-978-579/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-07-04
Bylos Nr.
1S-978-579/2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Evaldas Gražys (pirm.), Algirdas Remeika, Rimas Švirinas
Nuteistasis
R. J.
Nr. 1S-978-579/2013
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.5.1 9.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. liepos 4 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Evaldo Gražio, teisėjų Algirdo Remeikos, Rimo Švirino, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo R. J. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 13 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo R. J. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Marijampolės pataisos namuose nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi skundą ir susipažinusi su pateikta medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) teistas 2011-06-14 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 294 str. 2 d., 138 str. 1 d. Subendrinus bausmę su 2011-03-29 teismo nuosprendžiu paskirta bausme jam skirta galutinė 5 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pabaiga – 2016-03-17.

2013 m. gegužės 14 d. nutarimu Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Marijampolės pataisos namuose nutarė netaikyti nuteistajam R. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

2013 m. birželio 13 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi nuteistojo skundas dėl komisijos nutarimo panaikinimo atmestas.

Šalies argumentai

Nuteistasis pateikė skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 13 d. nutarties, kuriuo prašo skundą tenkinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą. Nurodo, jog jis yra įvykdęs visas įstatymo numatytas sąlygas, todėl jam gali būti taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Be to jis pataisos namuose mokėsi, o paleistas lygtinai bus įdarbintas. Jam ankščiau buvo taikytas lygtinis paleidimas, jo metu jokių nusižengimų ar nusikaltimų nepadarė, tai parodo lygtinio paleidimo taikymo veiksmingumą. Taip pat teismas turėtų atkreipti dėmesį, jog jo daromi nusikaltimai lengvėja ir tai parodo laipsnišką visuomenės interesų paisymą. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą būtina vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir jos vykdymo paskirtimi ir lygtinio paleidimo tikslais. Be to lygtinio paleidimo netaikymas vien tik dėl ankstesnių teistumų prieštarauja įstatymo reikalavimams ir baudžiamosios politikos principams bei tikslams. Lygtinis paleidimas turi būti taikomas esant lygtinio paleidimo pagrindams ir vadovaujantis įstatymu. BPK 6 str. pažymimas draudimas daryti apribojimus dėl kokių nors aplinkybių bei žmogaus asmeninių savybių, socialinės ar turtinės padėties, todėl teismo nutartis, kurioje akcentuojama jo asmenybė yra teisiškai nepagrįsta ir pažeidžianti nuteistojo teisę į gynybą. Teismo ir prokuratūros pozicija paremta probacijos tikslias ir LR BK 41 str. straipsniu yra deklaratyvi. Pataisos reforma pabrėžia naujas galimybes, atsiradusias įsigaliojus probacijos įstatymui, kuris jam taip ir nebuvo pritaikytas, o žmogui turi būti suteikta teisė reabilituotis.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. J. skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Lygtinis paleidimas taikomas teismui įvertinus aplinkybes ir padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Nagrinėjant skundą pirmiausiai pažymėtina tai, jog taikyti lygtinį paleidimą ar ne, yra teismo teisė, bet ne pareiga.

Nuteistasis R. J. yra atlikęs privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą vien formaliojo pagrindo nepakanka – turi būti vertinama visuma aplinkybių, reikšmingų pataisos procesui. Apylinkės teismas, nagrinėdamas skundą dėl lygtinio paleidimo komisijos nutarimo, tinkamai atsižvelgė į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę bei kitas reikšmingas aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo metu netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietos. Pažymėtina, jog Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė atliepimu į nuteistojo skundą irgi prašė netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, nuteistasis R. J., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, buvo tris kartus skatintas už stropų darbą ir nepriekaištingą elgesį, dalyvavo naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje, pataisos programoje ir nuteistųjų integracijos į visuomenę programoje, papildomai dalyvavo „Suvalkijos regiono anoniminių alkoholikų priklausomybių atpratinimo“ programoje, kompiuteriniame žaidime „Mano kelias-2“, Lietuvos „Caritas“ projekto programoje, įvykdė visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, šiuo metu mokosi suaugusiųjų mokykloje 11 klasėje, taip pat mokosi pataisos namų profesinio rengimo centre suvirintojo elektra specialybės, jam nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika (58 balai pagal OASys pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimo metodiką), supranta poreikį turėti bendras, visų pripažįstamas vertybes bei jam skirtos asmeninės laisvės apribojimo prasmę. Tačiau taip pat atsižvelgtina į tai, jog bausmės atlikimo metu nuteistasis buvo tris kartus baustas už nurodymų nevykdymą, paskutinė nuobauda skirta 2012-07-17 už alkoholinių gėrimų vartojimą, nors nuobaudos šiuo metu negalioja, tačiau jo elgesys per visą bausmės atlikimo laiką nepriekaištingu nelaikytinas.

R. J. šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka už savivaldžiavimą, nesunkų sveikatos sutrikdymą, ankščiau ne kartą teistas, laisvės atėmimo bausmę atlieka trečią kartą. Iš Socialinio tyrimo išvados duomenų apie R. J. teisės pažeidimus matyti, jog jis veikdamas bendrininkų grupėje įvykdė vienuolika automobilių vagysčių, dalyvavo penkių automobilių sunaikinime juos padegant, autobuse priešinosi ir grasino kontrolieriams. Taip pat atsižvelgtina į tai, jog ankščiau jis jau buvo paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos, taip pat jam taikytas bausmės vykdymo atidėjimas ir amnestijos įstatymas, tai parodo, jog jis jam parodyto pasitikėjimo nepateisino ir toliau darė nusikaltimus. Nors skundo autorius nurodo, jog jo daromi nusikaltimai lengvėja, tačiau iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nusikaltimai sunkėja. Įvertintina ir Marijampolės pataisos namų psichologinės tarnybos pateikta išvada, kurioje pasisakyta, jog yra rizika pakartotinai nusikalsti ir ji labiausiai siejama su netinkamu draugų pasirinkimu, alkoholio vartojimo problemomis bei netinkamais pasirenkamo elgesio modeliais. Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad šios aplinkybės neleidžia konstatuoti, kad nuteistasis pasitaisė, padarė išvadas dėl savo elgesio, būdamas laisvėje laikysis įstatymų, daugiau nenusikals ir yra galimybė pataisos procesą tęsti ne pataisos įstaigoje.

Atsižvelgtina į visuomenės interesą, jog pavojingas nusikalstamas veikas padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmės dalį, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Nors nuteistasis jau atliko 1/2 jam skirtos bausmės, tačiau atliktos bausmės dalis nėra adekvati jo padarytų nusikaltimų pavojingumui. Pažymėtina, kad per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalstant ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų. Skundo argumentai, kad netaikius lygtinio paleidimo yra pažeidžiami įstatymai ir jo teisė į gynybą, yra deklaratyvūs. Šiuo atveju lygtinį paleidimą reglamentuojančios teisės normos nėra pažeistos. Teismas kiekvienu atveju vertina visų įrodymų visumą, kuri charakterizuoja nuteistąjį kaip asmenį bei visas aplinkybes, iš kurių sprendžiama, ar pritaikius lygtinį paleidimą, bus pasiekti bausmės tikslai. Šiuo atveju teismas, įvertinęs lygtiniam paleidimui reikšmingas aplinkybes, pagrįstai nusprendė nuteistojo skundą dėl komisijos nutarimo panaikinimo atmesti. Teismo išvados motyvuotos.

Įvertinus nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 13 d nutartis pagrįsta ir teisėta, joje motyvuotai nurodytos skundo netenkinimo priežastys, todėl nėra teisinio pagrindo teismo nutartį keisti ar naikinti nuteistojo skunde nurodytais motyvais.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

nuteistojo R. J. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 13 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Kolegijos pirmininkas Evaldas GražysTeisėjai: Algirdas RemeikaRimas Švirinas