Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, sekretoriaujant Virginijai Miliauskienei, dalyvaujant prokurorei Ivetai Vaivadienei, gynėjai advokatei Danguolei Elenai Mikalauskaitei, nukentėjusiajai Z. Č., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, lietuviui, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nedirbančiam, nevedusiam, neteistam, kaltinamam padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Č. dėl lėtinio psichikos sutrikimo – paranoidinės šizofrenijos padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką – smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą, o būtent 2012-08-08, apie 22.00 val., bute, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savo motinai Z. Č. vieną kartą koja spyrė į kairįjį šoną bei vieną kartą kumščiu sudavė į kairiąją galvos pusę, tokiu būdu nukentėjusiajai Z. Č. sukeldamas fizinį skausmą.

Apklaustas teisiamajame posėdyje A. Č. parodė, kad pamena blogai pasielgęs, spardė motiną. Ši jam priekaištaudavo dėl problemų. Vieną vakarą jam trūko kantrybė, jis mamai pasakė, kad ši apsiramintų. Mama jį iškeikė. Jis koja trenkė mamai vieną kartą. Jis nepamena, kad trenktų motinai ranka. Pripažįsta, kad gera vaistus ir sutinka tai daryti.

Teisme nukentėjusioji Z. Č. atsisakė duoti parodymus prieš savo sūnų.

Tyrimo metu Z. Č. parodė, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ji kartu gyvena su sūnumi A. Č., bei dukra I. K. ir pastarosios mažamečiai vaikai. Ji kartu su sūnumi gyvena viename kambaryje. Sūnus A. niekur nedirba, jam nustatytas 75% nedarbingumas, diagnozuota šizofrenija. A. gauna pašalpą, gydosi psichiatrinėje ligoninėje, vartoja psichotropinius vaistus, alkoholio nevartoja. Kai sūnus vartoja vaistus, būna ramus, tačiau kartais jam užeina agresyvūs priepuoliai. 2012 m. rugpjūčio 8 d., apie 22 val. ji su dukra grįžo namo. A. buvo kambaryje, sėdėjo ant lovos, rūkė. Ji matė, kad kambaryje yra labai prirūkyta, todėl sūnui padarė pastabą, norėjo atidaryti langus. A. staiga, nieko nesakydamas, koja spyrė jai į kairįjį kūno šoną, virš juosmens. Po to jis iš karto kumščiu sudavė jai į kairiąją galvos pusę, virš ausies. Po jai suduotų smūgių ji iš karto paėmė telefoną ir išėjo iš buto, kad paskambinti policijai. Lifte jai pasidarė bloga, ji apalpo. O kai grįžo į butą, sūnaus jau nebuvo. Atvažiavę policijos pareigūnai sūnų sulaikė prie namų. Ji jautė stiprų fizinį skausmą (dėl suduotų smūgių). Jos sūnus nenori gydytis, todėl taip agresyviai elgiasi. Pati bijo likti su sūnumi namuose, neprieštarauja, jeigu sūnus gyventų atskirai (b. l. 14).

Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad 2012-08-08 apie 23.00 val. gautas pranešimas, kad 2012-08-08 apie 22.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savo motinai Z. Č. vieną kartą koja spyrė į kairįjį šoną bei vieną kartą kumščiu sudavė į kairiąją galvos pusę. (b. l. 1, 11, 12-13).

Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Vilniaus teismo psichiatrijos komisijos specialisto išvados matyti, kad įtariamajam A. Č. tikslinga skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę (b. l. 44), kuri paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2012-10-10 nutartimi (b. l. 50-51).

Iš Teismo psichiatrijos ekspertizės akto matyti, kad A. Č. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu, jam konstatuojama – paranoidinė šizofrenija, dėl tuometinės savo psichikos sveikatos būklės jis visiškai negalėjo suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio ir valdyti savo veiksmų. Šiuo metu A. Č. konstatuojamas lėtinis psichikos sutrikimas - paranoidinė šizofrenija, dalinė medikamentinė remisija(dalinis savijautos pagerėjimas palaikomojo medikamentinio gydymo pasėkoje), dėl savo dabartinės psichikos sveikatos būklės jis gali suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, gali dalyvauti atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus bei dalyvauti teisme, suprasti su juo atliekamų veiksmų esmę, tačiau psichikos sutrikimo paūmėjimo atveju A. Č. negali būti pilnaverčiu teismo proceso dalyviu. Šiuo metu A. Č. dėl savo psichikos sveikatos būklės nėra pavojingas sau ar aplinkiniams, tačiau psichikos sutrikimo paūmėjimo atveju jis gali tapti potencialiai pavojingas tiek savęs, tiek aplinkinių asmenų atžvilgiu, jam rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicinos priemones- ambulatorinį stebėjimą pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis (b. l. 60-63).

Teisiamajame posėdyje Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos ekspertas I. R. tvirtino ekspertizės akte nurodytas išvadas ir paaiškino, kad A. Č. dėl psichinio sutrikimo atsparios formos, nestebimų haliucinacinių ar psichopatinių kliedesių rekomenduojamas priverstinis ambulatorinis gydymas. Nėra nustatyta indikacijų, dėl ko A. Č. reikėtų priverstinai talpinti į stacionarą.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad A. Č. suduodamas smūgius savo motinai sukėlė jai fizinį skausmą. Teismo ištirti įrodymai – A. Č. parodymai, atitinantys tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuotus duomenis – patvirtina, kad A. Č. padarė baudžiamojo įstatymo draudžiamą pavojingą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d.

Iš byloje esančio teismo psichiatrijos ekspertizės akto, teisme duotų eksperto parodymų matyti, kad A. Č. šios veikos padarymo metu buvo lėtinio psichikos sutrikimo būsenoje – jam konstatuota paranoidinė šizofrenija – todėl jis darydamas minėtą įstatymo uždraustą veiką dėl savo psichikos sutrikimo negalėjo visiškai suvokti veikos pavojingumo, negalėjo valdyti savo veiksmų. Dėl šios priežasties A. Č. negali būti pakaltinamas. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 straipsnio 2 dalį asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal šį kodeksą už padarytą pavojingą veiką. Jam teismas gali taikyti šio kodekso 98 straipsnyje numatytas priverčiamąsias medicinos priemones. Atsižvelgdamas į ekspertų komisijos išvadas, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, teismas pripažįsta, kad kaltinamajam A. Č. skirtina priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 403 str.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

A. Č. pripažinti nepakaltinamu dėl padarytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. A. Č. taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Panaikinti A. Č. skirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.