Šiaulių apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant prokurorui A. E.

asmens, kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, J. B. gynėjai advokatei L. U.,

nukentėjusiai N. B..

nedalyvaujant asmeniui, kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, J. B.,

žodinio proceso tvarka neviešame teismo posėdyje mišriu bylos nagrinėjimo būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusiam adresu: (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedusiam, dirbančiam UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteistam, taikytos priverčiamosios medicinos priemonės:

1) 2014 m. gruodžio 3 d. Kelmės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 straipsnio 1 dalį, nutartimi paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis;

2) 2017 m. birželio 13 d. Kelmės rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, nutartimi paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis;

3) 2019 m. lapkričio 11 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų pagal BK 284 straipsnį, nutartimi paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą, kuri 2020 m. lapkričio 17 d. panaikinta,

už baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą, būnant nepakaltinamam.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. B. 2023 m. balandžio 6 d., apie 0.30 val., (duomenys neskelbtini) esančio buto virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1.97 promilės), konflikto dėl asmeninių priežasčių metu, delnais tyčia sudavė ne mažiau kaip tris smūgius savo šeimos nariui – sugyventinei N. B. į abu skruostus bei, sugriebęs dešine ranka už kaklo, ją smaugė, taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Nukentėjusioji N. B. parodė, kad tą dieną J. su jos broliu vartojo alkoholinius gėrimus. Jos brolis A. B. nuolat su J. konfliktuoja. Dėl jai nežinomų priežasčių ir tą vakarą tarp jų kilo konfliktas. J. susinervino ir pradėjo viską daužyti. Ji norėjo J. nušnekinti, kad negadintų jų daiktų. Tada J. pradėjo smurtauti jos atžvilgiu. Jis sudavė kelis kartus ranka jai per skruostus, o vėliau sugriebė ranka už kaklo ir pradėjo smaugti. Tada įsikišo jos brolis A. ir ją apgynė. J. B. jos atsiprašė, pradėjo gydytis nuo alkoholizmo, rūpinasi šeima ir neseniai gimusiu sūnumi.

Teismo psichologė ekspertė V. K. nurodė, kad ji kartu su psichiatre eksperte S. Š. atliko teismo psichiatrijos ekspertizę J. B.. Teismo psichiatrinės ekspertizės metu naudoti ekspertinio tyrimo metodai: gyvenimo bei socialinių duomenų anamnezė, ligos anamnezė, pusiau struktūruotas klinikinis pokalbis, psichikos būsenos ir stebėtų psichikos simptomų įvertinimas, derinio su psichologiniais duomenimis analizė, medicininių dokumentų analizė, visų surinktų duomenų interpretacija. Ekspertizės metu nustatyta, kad nusikalstamos veikos įvykdymo metu J. B. negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti. Nusikalstamos veikos įvykdymo metu J. B. konstatuojamas psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini), reikalaujantis dėmesio ir gydymo. J. B. rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones – ambulatorinį stebėjimą PSPC sąlygomis.

Tai, jog J. B. padarė įstatymo uždraustą veiką, įrodo ir kiti byloje surinkti ir teismo posėdyje ištirti įrodymai:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Šiaulių AVPK) Raseinių rajono policijos komisariato (toliau – Raseinių r. PK) Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo E. S. 2023 m. balandžio 6 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 2023 m. balandžio 6 d., apie 0.46 val., dirbant kartu Šiaulių AVPK Raseinių r. PK RS vyriausiuoju patruliu R. K., gavo budėtojo pranešimą apie tai, kad (duomenys neskelbtini) vyras konfliktuoja su žmona, daužo daiktus, abu rėkauja. Apie įvykį pranešė kaimynas. Nuvykus nurodytu adresu, duris atidarė blaivi N. B.. Bute buvo neblaivus (1.97 promilės) jos sugyventinis J. B., A. B. ir pranešėjas A. B.. N. B. paaiškino, kad 2023 m. balandžio 6 d., apie 0.30 val., bute, virtuvės kambaryje, įvyko konfliktas su neblaiviu sugyventiniu J. B.. Šis žodinio konflikto metu pradėjo mėtyti iš šaldytuvo maisto produktus, daužyti virtuvėje buvusius daiktus ir ne mažiau kaip tris kartus rankų delnais sudavė jai per kairį ir dešinį skruostus, sugriebęs dešine ranka už kaklo, pradėjo ją smaugti. N. B. šiais jo veiksmais buvo sukeltas fizinis skausmas. Atvykę GMP medikai nukentėjusią N. B. apžiūrėjo įvykio vietoje, į gydymo įstaigą nevežė. J. B. įvykio vietoje elgėsi agresyviai, buvo sulaikytas ir pristatytas į Šiaulių AVPK areštinę (b. l. 7-11).

2023 m. balandžio 6 d. Įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokole Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo priede – fotolentelėje užfiksuota situacija įvykio vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini). Buto virtuvėje prie šaldytuvo ant grindų yra išmėtyti maisto produktai. Prie lango stalas su alkoholio buteliais ir maisto produktais. Virtuvėje esanti metalinė kriauklė įlenkta (b. l. 12-24).

2023 m balandžio 6 d. Asmens apžiūros protokole Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo priede – Fotolentelėje užfiksuota, kad ant N. B. kairiojo skruosto yra odos paraudimas (b.l. 25-30).

Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje nurodyta, kad ant nukentėjusiosios N. B. kairiojo skruosto pastebėtas paraudimas. Nukentėjusi nurodė, kad šią vietą skauda, o paraudimas atsirado, kai jai draugas sudavė per veidą (b. l. 31-32).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šio nusikaltimo sudėtis – materialioji: mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant. Pagal BK 141 straipsnio 2 dalį nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariu, be kita ko, laikytinas asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė).

Nuosekliai įvertinus byloje surinktus įrodymus, juos palyginus tarpusavyje, susiejus į vientisą įrodomąją grandinę, teismas konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog J. B. 2023 m. balandžio 6 d., apie 0.30 val., (duomenys neskelbtini) esančio buto virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1.97 promilės), konflikto dėl asmeninių priežasčių metu, delnais tyčia sudavė ne mažiau kaip tris smūgius savo šeimos nariui – sugyventinei N. B. į abu skruostus bei, sugriebęs dešine ranka už kaklo, ją smaugė, taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Tuo pagrindu konstatuotina, kad byloje esančiais įrodymais įrodyti smurtiniai J. B. veiksmai N. B. atžvilgiu, todėl jo padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, objektyviuosius požymius.

Dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo

Baudžiamojon atsakomybėn traukiamas ne kiekvienas žmogus, padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, o tik toks, kuris pasižymi tam tikromis savybėmis. Viena iš jų yra pakaltinamumas. BK 17 straipsnyje nustatyta, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas BK uždraustą veiką dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų.

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad J. B. nusikalstamos veikos įvykdymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti; pagal savo psichinės sveikatos būklę jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų teisingai valdyti; nusikalstamos veikos įvykdymo metu ir šiuo metu jam konstatuojamas psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini); pagal savo psichinės sveikatos būklę jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų teisingai valdyti, negali būti apklausiamas ir dalyvauti teismo posėdyje; J. B. rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. (b. l. 140-142).

Teismas laiko neginčytinai įrodyta, kad J. B. nustatyti tiek medicininis, tiek juridinis nepakaltinamumo kriterijai, darytina išvada, kad darydamas įstatymo uždraustą veiką, J. B. dėl psichikos sutrikimo – (duomenys neskelbtini), veikos padarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir juos tinkamai valdyti, psichikos sutrikimas lėtinis, todėl ir dabar jis negali suvokti savo veiksmų esmės bei negali jų valdyti. Sirgdamas psichine liga, jis nepadarė tyčinių neteisėtų veiksmų, kadangi jų esmės nesuprato, tokiu būdu, nėra ir nusikaltimo sudėties. Ištyrus ir įvertinus byloje surinktų įrodymų visetą, darytina išvada, kad BK uždraustą veiką J. B. padarė būdamas nepakaltinamas.

Asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais, teismas gali taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, kurių viena - ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (BK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atsižvelgiant į teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadą, į tai, kad J. B., būdamas nepakaltinamumo būsenoje, padarė vieną baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, kuri atitinka nesunkaus nusikaltimo objektyviuosius požymius, neteistas, tačiau ankstesnėmis teismo nutartimis jam skirtos priverčiamosios medicinos priemonės, nebaustas, į padarytos įstatymo draudžiamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, darytina išvada, kad J. B. būtina taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pirminės psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje pagal gyvenamąją vietą.

J. B. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 90-93), nutarčiai įsiteisėjus panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 313, 318, 403, 405 straipsniais bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsniu, teismas

nutaria:

pripažinti, kad J. B. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, padarė būdamas nepakaltinamas.

Paskirti J. B., nepakaltinamumo būsenoje padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis pirminės psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje pagal gyvenamąją vietą.

J. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nutarčiai įsiteisėjus panaikinti.

Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.