- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-24
- Bylos Nr.
- 2A-663-567/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Barkauskas, Neringa Švedienė, Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Ieškovas
- AAS „Gjensidige Baltic“
- Atsakovas
- A.
- Kategorijos
- 73.2.5.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“ apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1042-272/2012 pagal ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“ ieškinį atsakovui A. S. dėl draudimo išmokų dalies priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas AAS „Gjensidige Baltic“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 14148,55 Lt išmokėtų draudimo išmokų dalį regreso tvarka, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2010-12-20 kelyje Vilnius - Kaunas - Klaipėda eismo įvykio metu buvo apgadintos 4 transporto priemonės. Vienu iš eismo įvykio kaltininkų buvo pripažintas D. T., vairavęs transporto priemonę Peugeot 806, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Kadangi automobilis Peugeot 806, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu buvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu AAS „Gjensidige Baltic“, ieškovas nukentėjusiesiems asmenims išmokėjo 28296,90 Lt draudimo išmokų. 2010-10-28 atsakovas A. S. su AAS „Gjensidige Baltic“ sudarė įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria buvo apdrausta transporto priemonė Peugeot 806, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė. Sudarant sutartį, draudikas įvertino riziką ir paskaičiavo draudimo įmoką pagal atsakovo pateiktą informaciją. Atsakovas patvirtino, kad transporto priemonė nėra ir nebus naudojama asmenų su mažesniu nei 7 metų vairavimo stažu (sutarties 1.5. p.). A. S. sutartį sudarė laisva valia ir susitarė dėl visų iš sutarties kylančių teisių ir pareigų, taip pat dėl sutarties 1.6. punkte nustatytos sąlygos, jog draudėjas įsipareigoja, kad transporto priemonė bus naudojama 1.5 p. aptartomis sąlygomis; pasikeitus bent vienai sąlygai, pasikeičia draudimo rizika, dėl to draudimo įmoka gali būti perskaičiuota. Eismo įvykio metu transporto priemonę Peugeot 806, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo D. T., kuris neturi 7 metų vairavimo stažo, nes teisę vairuoti B kategorijos transporto priemones jis įgijo 2007-02-22. Sutarties 1.6. punkte nurodyta, kad draudėjui šios sutarties bei teisės aktų nustatytais terminais nepranešus apie rizikos padidėjimą, draudikas, dėl įvykusio draudžiamojo įvykio išmokėjęs išmoką, įgyja teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų draudimo išmokos sumą ar jos dalį. Ta pati nuostata reglamentuota Vyriausybės patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 62.2. punkte: iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos, - jeigu draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai (pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui) draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo atsakingo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka. Atsakovui neįvykdžius savo sutartinių įsipareigojimų, kadangi asmuo, eismo įvykio metu vairavęs minėtą automobilį – D. T., turėjo tik 3 metų vairavimo stažą, draudikas, pagal Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str., Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 62 p., įgijo teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų jam 50 proc. išmokėtų draudimo išmokų (LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 4 d., 22 str. 2 d.).
Atsiliepimas
Atsakovas A. S. pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydamas ieškovo reikalavimą dėl 14148,45 Lt priteisimo iš atsakovo atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog automobilį vairuoja ir jo žmona J. S., sąlyga, kad transporto priemonės negalės vairuoti asmenys su mažesniu nei 7 mėtų vairavimo stažu, yra atsakovui nepriimtina. Atsakovo šeima augina du vaikus, todėl automobilis reikalingas, tvarkant šeimos reikalus. Ieškovas pateikė 2010-10-28 Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį SGB 0595921, kuri nėra pasirašyta atsakovo. Ieškovo pateiktas pinigų priėmimo kvitas, serija VIP Nr. 0308082, yra surašytas, pažeidžiant Pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų naudojimo, išrašymo ir apskaitos taisykles, nes nėra asmens, sumokėjusio pinigus, parašo. Atsakovas teigia, jog ieškovas nepagrįstai reikalauja iš atsakovo 14148,45 Lt sumos (LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 6 str. 2 d.).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Trakų rajono apylinkės teismas 2012-10-10 sprendimu nusprendė ieškinį atmesti; priteisti iš AAS „Gjensidige Baltic“ 2100 Lt bylinėjimosi išlaidų A. S.; priteisti iš AAS „Gjensidige Baltic“ 14,06 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Teismas nustatė, kad 2010-12-20 Trakų r. sav., Vilnius – Kaunas – Klaipėda įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė 4 transporto priemonės: Fiat Punto, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas E. P., atsitrenkė į Volvo 850, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iš paskos važiavusi Peugeot 806, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojama D. T., nesilaikė saugaus atstumo ir atsitrenkė į Chrysler, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Fiat Punto, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Nuo smūgio Chrysler, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į Volvo 850, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus apsk. VPK Trakų r. PK pažymoje apie eismo įvykį nurodyta, kad dėl eismo įvykio kalti D. T. ir E. P. (b.l. 29-30). Ieškovas savo reikalavimą dėl draudimo išmokos dalies priteisimo regreso tvarka grindė įprastine transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 110-111), kurią, kaip teigė ieškovas, 2010-10-28 atsakovas A. S. sudarė su AAS „Gjensidige Baltic“ ir kuria buvo apdrausta transporto priemonės Peugeot 806, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė. Teismas pažymėjo, jog atsakovas paaiškino, kad draudimo sutarties nėra pasirašęs nei draudėjas, nei draudikas, yra tik ieškovo antspaudas, nors pagal CK 6.989 str. 1 d. draudimo sutartis turi būti rašytinės formos. Nurodė, kad ant pinigų priėmimo kvito taip pat nėra atsakovo parašo. Jeigu pinigus būtų sumokėjęs atsakovo vardu jo atstovas, kvite būtų to atstovo parašas. Atsakovas pažymėjo, kad draudimo polise LT/ABA 6543916 nėra įtvirtinta sąlyga, jog automobilio negali vairuoti asmenys, turintys mažesnį kaip 7 metų vairavimo stažą, ir teismui pripažinus, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo susiklostę draudimo teisiniai santykiai, tai nereikštų, kad draudimo sutartis buvo sudaryta individualiomis sąlygomis t.y. konkrečiai sutariant, kad transporto priemonės negalės vairuoti asmenys, turintys mažesnį kaip 7 metų vairavimo stažą. Teismas konstatavo, kad byloje nėra pateikta įrodymų, kad atsakovas buvo supažindintas su šiomis draudimo sutarties individualiomis sąlygomis. Atsakovas automobilį perdavė D. T. neatlygintai naudotis žodiniu susitarimu, ir šis naudojosi šiuo automobiliu apie metus laiko, jie buvo sutarę, kad D. T. ne tik naudosis šiuo automobiliu, bet jį prižiūrės, keis dalis, tvarkys jį, rūpinsis technine apžiūra ir draudimu. Atsakovas paaiškino, jog jis pats vežė D. T. į Trakus paimti draudimo sutarties, matė, kaip jis automobilyje pasirašė draudimo sutartį, padavė pinigus draudimo agentui Č. S. ir paėmė draudimo sutartį. Teismas taip pat nustatė, kad automobilio Peugeot 806, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas eismo įvykio metu buvo atsakovas A. S. (b.l. 27), o automobilį eismo įvykio metu vairavo ir juo naudojosi D. T. (b.l. 29-30). Pagal LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 2 str. 19 d., transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudėjas yra asmuo, atsakingas už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą, kuris kreipėsi pats ar per savo atstovą į draudiką dėl draudimo sutarties sudarymo arba kuris yra sudaręs tokią draudimo sutartį su draudiku. Pagal minėto įstatymo 4 str. 2 d. pareiga sudaryti draudimo sutartį yra nustatyta automobilio savininkui, tačiau jeigu transporto priemonė naudojama asmens, kuris transporto priemonę naudoja pagal lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar pagal kitą panašaus pobūdžio sutartį, už draudimo sutarties sudarymą yra atsakingas šis asmuo. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atsakovo teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, teismas konstatavo, kad transporto priemonės Peugeot 806, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė eismo įvykio metu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo apdrausta AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filiale 2010-10-28 draudimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 24-25), nes pats atsakovas teismo posėdyje pripažino šį faktą, tik nurodė, kad sutartį sudarė ne jis, o tuo metu naudojęsis šiuo automobiliu D. T.. Teismas kritiškai vertino atsakovo paaiškinimus, kad D. T. sudarė ne draudimo sutartį Nr. SGB 0595921, o kitą - savo vardu - transporto priemonės Peugeot 806, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, kadangi D. T. nėra ir nebuvo tuo metu šios transporto priemonės savininkas bei ši transporto priemonė nebuvo jo naudojama pagal lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar pagal kitą panašaus pobūdžio sutartį, todėl su juo negalėjo būti ir nebuvo sudaryta automobilio Peugeot 806, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, o pareiga sudaryti minėtos transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį buvo automobilio savininkui – atsakovui. Pagal CK 6.989 str. 1 d. draudimo sutartis turi būti rašytinė ir ją patvirtina draudimo liudijimas (polisas). Byloje esantys įrodymai (b.l. 24-25, 110-111) patvirtina, kad 2010-10-28 draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)nėra pasirašyta ne tik atsakovo, bet ir ieškovo, yra tik ieškovo antspaudas. Teismas konstatavo, jog teismo posėdžio metu pagal pateiktos 2010-10-28 draudimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties 2010-10-28 liudijimo Nr. LT/ABA 6543916 įstatymo nustatyta tvarka nepatvirtintos kopijos. Teismas padarė išvadą, kad ir draudimo liudijimas nėra pasirašytas ieškovo atstovo. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu negalėjo paaiškinti šių aplinkybių. Pagal CK 6.996 str. 1 d. draudimo sutartis, jeigu joje nenustatyta ko kita, įsigalioja nuo to momento, kai draudėjas sumoka visą ar pirmą draudimo įmoką (premiją), o to paties straipsnio 2 dalis numato, kad, jeigu draudėjas nesumoka šio straipsnio 1 dalyje numatytos draudimo įmokos (premijos), tai draudimo sutartis nutrūksta, jeigu sutartyje nėra nustatyta ko kita. Teismas pažymėjo, kad ne tik 2010-10-28 draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) nėra pasirašyta nei AAS „Gjensidige Baltic“ draudimo brokerio Č. S., nei atsakovo, bet taip pat ir 2010-10-28 pinigų priėmimo kvitas, serija VIP Nr. 0308082 (b.l. 112) pasirašytas tik Č. S., kvite yra įrašyti atsakovo vardo pirma raidė ir pavardė, tačiau jo parašo nėra. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, ieškovo atstovo teismo posėdyje duotus paaiškinimus, atsakovo paaiškinimus teismui, kuomet pats atsakovas patvirtino, kad jis pats vežė D. T. į Trakus paimti draudimo sutarties, matė, kaip jis automobilyje pasirašė draudimo sutartį, padavė pinigus draudimo agentui Č. S. ir paėmė draudimo sutartį, konstatavo, kad atsakovas draudimo įmoką pagal sutartį sumokėjo. Ieškovas savo reikalavimus grindė tuo, jog atsakovas, įsipareigojęs pagal sutarties 1.5 punktą, kad transporto priemonė nėra ir nebus naudojama asmenų su mažesniu nei 7 metų vairavimo stažu, bei pagal sutarties 1.6 punktą įsipareigojęs, kad transporto priemonė bus naudojama sutarties 1.5 punkte individualiai aptartomis sąlygomis, o pasikeitus bent vienai sąlygai, įsipareigojo raštiškai pranešti draudikui apie sąlygų pasikeitimą, nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų ir perdavė automobilį Peugeot 806, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) naudotis asmeniui, neturėjusiam 7 metų vairavimo stažo, t.y. D. T., kuris būtent ir vairavo minėtą transporto priemonę 2010-12-20 įvykusio eismo įvykio metu. Atsakovui pažeidus savo sutartinius įsipareigojimus, ieškovui pagal LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 2 d. bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 62.2 punktą atsirado teisė reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą draudimo išmoką ar jos dalį iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos. Sutarties 1.5 punkte yra numatyta, kad transporto priemonė nėra ir nebus naudojama asmenų su mažesniu nei 7 m. vairavimo stažu. Teismas pažymėjo, jog byloje esanti medžiaga patvirtina, kad asmuo, vairavęs Peugeot 806, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) D. T., kuris eismo įvykio metu neturėjo 7 metų vairavimo stažo (b.l. 28). Pagal sutarties 1.6 punktą draudėjas įsipareigoja, kad transporto priemonė bus naudojama sutarties 1.5 p. aptartomis sąlygomis; pasikeitus bent vienai sąlygai, pasikeičia draudimo rizika, todėl draudėjas įsipareigoja raštiškai pranešti draudikui apie sąlygų pasikeitimą, o draudėjui neįvykdžius šių įsipareigojimų, draudikas, dėl įvykusio draudžiamojo įvykio išmokėjęs išmoką, įgyja teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų draudimo išmokos sumą ar jos dalį. LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 2 d. numato, kad „...Jeigu draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį“. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad draudimo sutartis paprastai yra sudaroma prisijungimo būdu (2006 -11-27 nutartis civilinės bylos Nr. 3K-3-600/2006), t. y. pagal vienos šalies (draudiko) parengtas standartines sąlygas (tam tikros draudimo rūšies taisykles). Draudikas, formuluodamas sutarties nuostatas, nederina jų su draudėju ir dėl sąlygų su juo nesidera. Teismas konstatavo, jog, siekiant užtikrinti prisijungimo būdu sudaromos sutarties šalių interesų pusiausvyrą, įstatyme yra nustatyta pareiga šaliai, parengusiai sutartį, sudaryti tinkamas galimybes kontrahentui susipažinti su standartinėmis sutarties sąlygomis. Tik įvykdžius šią pareigą, sutarties standartinės sąlygos tampa privalomos kitai šaliai (CK 6.185 str. 2 d.). Ieškovas nurodė, kad 2010-10-28 draudimo sutarties Nr. SGB 0595921 1.5 punkto sąlygos yra individualios, skirtos konkrečiam draudimo sutartį sudarančiam asmeniui, todėl atsakovas turėjo būti supažindintas tiek su draudimo sutarties bendrosiomis sąlygomis, tiek su individualiomis sąlygomis pasirašytinai. Teismas kritiškai vertino ir atmetė ieškovo atstovo paaiškinimus, jog atsakovas, dalyvavęs draudimo sutarties pasirašyme, kaip jis pats nurodė, turėjo galimybę susipažinti su sutarties sąlygomis, tačiau šia galimybe nepasinaudojo. Teismas konstatavo, kad būtent draudiko, tai yra sutarties stipriosios šalies, pareiga yra ne tik parengti sutartį, bet ir tinkamai supažindinti draudėją su sutarties sąlygomis bei tinkamai įforminti draudimo sutarties sudarymą, o šiuo atveju ieškovas nepadarė. Teismas pažymėjo, jog vien tos aplinkybės, kad atsakovas, kaip jis pats paaiškino, nuvežė D. T. į susitikimą su ieškovo draudimo agentu, matė, kaip D. T. automobilyje pasirašė draudimo sutartį, padavė pinigus draudimo agentui Č. S. ir paėmė draudimo sutartį, neįrodo, kad ieškovas supažindino atsakovą su sutarties sąlygomis, aptarė su atsakovu ir susitarė su juo dėl individualiai kiekvienam draudėjui, kaip patvirtino ir teismo posėdyje ieškovo atstovas, nustatomomis sutarties 1.5 punkte numatytomis sąlygomis, taip pat ir su sutarties 1.5 punkte numatyta sąlyga, kad transporto priemonė nėra ir nebus naudojama asmenų su mažesniu nei 7 metų vairavimo stažu. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas padarė išvadą, jog ieškovas neįrodė ieškinio pagrindą sudarančių aplinkybių, t.y. kad atsakovas buvo supažindintas su sutarties sąlygomis, taip pat ir su sutarties 1.5 punkte numatytomis individuliai kiekvienam draudėjui nustatomomis sąlygomis, šiuo atveju – su sąlyga, kad transporto priemonė nėra ir nebus naudojama asmenų su mažesniu nei 7 metų vairavimo stažu, ir kad atsakovas, nevykdydamas šios sutarties sąlygos, o taip pat pažeisdamas ir sutarties 1.6 punkte numatytą sąlygą, kad transporto priemonė bus naudojama sutarties 1.5 punkte aptartomis sąlygomis, o pasikeitus bent vienai sąlygai, įsipareigoja raštiškai pranešti draudikui apie sąlygų pasikeitimą, nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų ir perdavė automobilį Peugeot 806, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) naudotis asmeniui, neturėjusiam 7 metų vairavimo stažo, t.y. D. T., kuris būtent ir vairavo minėtą transporto priemonę 2010-12-20 įvykusio eismo įvykio metu, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 14148,55 Lt draudimo išmokos dalį regreso tvarka yra nepagrįstas ir atmestinas. Ieškovo reikalavimas dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo yra išvestinis iš pagrindinio reikalavimo dėl draudimo išmokos dalies regreso teise priteisimo, todėl, atmetus pagrindinį reikalavimą, teismas atmetė ir ieškovo reikalavimą dėl palūkanų priteisimo (LR CK 6.245str. - 6.249 str., 6.383 str., 6.387 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas AAS „Gjensidige Baltic“ pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2012-10-10 sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, arba priimti naują sprendimą - patenkinti ieškinį. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, todėl sprendimas yra naikintinas. Ieškovas pareiškė reikalavimą sudarytos su atsakovu draudimo sutarties pagrindu bei siekė įrodyti, jog atsakovas pažeidė sudarytos draudimo sutarties sąlygas, todėl įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovą. Teismas, siekdamas atskleisti bylos esmę ir vertindamas ieškovo reikalavimo pagrįstumą, turėjo nustatyti, ar atsakovas tinkamai supažindintas su draudimo sutarties sąlygomis. Teismas nevertino aplinkybės, jog draudimo sutartis buvo sudaryta per atstovą, dėl to padarė visiškai nepagrįstą išvadą, jog ieškovas nesupažindino atsakovo su draudimo sutarties sąlygomis. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, jog automobilį jis perdavė D. T. naudotis neatlygintinai, jog draudimo sutartį sudarė D. T.. Pagal įstatymo nuostatas, asmuo, t.y. D. T., teikiantis prašymą sudaryti draudimo sutartį, visą būtiną informaciją ir dokumentus, būtinus sutarčiai sudaryti, sudarant draudimo sutartį yra laikomas transporto priemonės savininko atstovu pagal įstatymą. Atsižvelgiant į įstatymo normas, nurodančias, kad draudėju gali būti tik transporto priemonės savininkas, o joks kitas asmuo negali sudaryti draudimo sutartį savo vardu, atsakovas laikytinas draudėju, sudariusiu įprastinę transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) per atstovą D. T.. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio pagrįstumo klausimą, aiškinosi tik tai, ar ieškovas tinkamai supažindino atsakovą su draudimo sutarties sąlygomis. Teismas turėjo aiškintis, ar ieškovas su sutarties sąlygomis supažindino ne atsakovą, o atsakovo atstovą pagal įstatymą D. T.. Taip pat nebuvo išsiaiškinta, ar atsakovo atstovas supažindino jį su draudimo sutarties sąlygomis, ar veikė atstovaujamo interesais, ar neviršijo įgaliojimų. Į bylą nebuvo įtrauktas trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų D. T. (LR CK 2.133 str. 1 d., LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 6 str. 2 d.).
Atsiliepimas
Atsakovas A. S. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas jį atmesti, palikti galioti Trakų rajono apylinkės teismo 2012-10-10 sprendimą nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas analizavo visus byloje pateiktus rašytinius įrodymus bei žodinius paaiškinimus. Teismas analizavo ne tik tai, ar tik atsakovas siaurąja prasme, kaip transporto priemonės savininkas, buvo supažindintas su draudimo sutarties sąlygomis, net ir plačiąja prasme, ar jo atstovas buvo supažindintas su draudimo sutarties sąlygomis. 2010-10-28 draudimo sutarties Nr. SGB0595921 įtvirtintos sąlygos yra individualios - įrašomos kiekvienu atveju individualiai, priklausomai nuo draudėjo ir su jomis supažindinama pasirašytinai. Nei atsakovas, nei atsakovo atstovas, neturėdamas 7 metų vairavimo stažo, vadovaudamasis protingumo principu, nebūtų sudarę ieškovo į bylą pateiktos draudimo sutarties, nes toje sutartyje buvo sąlyga dėl draudimo vairuoti automobilį, neturint 7 metų vairavimo stažo. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas ar jo atstovas buvo supažindinti su sutarties sąlygomis (LR Draudimo įstatymo 2 str. 19 p. 4 str. 2 d., 22 str., LR CK 1.73 str., 6.898 str. 1 d.).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas civiliniame procese kooperacijos principą, nustatė teismui pareigą imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta (LR CPK 8 str.).
Tai, kad pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį dėl draudimo išmokų dalies priteisimo, konstatuodamas, kad draudimo sutartį sudarė autoįvykio metu automobilį vairavęs ir juo naudojęsis D. T., reiškia, kad ieškovas turi teisę reikalauti dalies draudimo išmokos ne tik iš automobilio savininko A. S., bet ir iš D. T., kaip draudimo sutartį sudariusio, autoįvykio metu automobilį vairavusios ir automobilį naudojusio (valdžiusio) asmens. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, nustatydamas draudimo sutartį sudariusį asmenį, nusprendė dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens – D. T. materialiųjų teisių ir pareigų. Tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 2 p.). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad bylos išsprendimas yra susijęs su trečiojo asmens teisėmis ir pareigomis, turėjo procesinę pareigą šį asmenį įtraukti į bylos nagrinėjimą teismo iniciatyva (LR CPK 47 str. 1 d.). Šis procesinis pažeidimas (LR CPK 266 str.) sudaro teisinį pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visa apimtimi, perduodant bylą nagrinėti iš naujo apylinkės teismui, atsižvelgiant į tai, kad apeliacinėje instancijoje nėra galimas naujo trečiojo asmens įtraukimas į procesą ir nėra galimybės pašalinti minėtą procesinį pažeidimą (CPK 327 str. 1 d. 1 p., 329 str. 1 d.), atsižvelgiant į tai, kad dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išnagrinėta byla. Kadangi šiuo atveju yra neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamas sprendimas naikintinas, grąžinant bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).
Iš naujo nagrinėdamas bylą, pirmosios instancijos teismas turi pašalinti nurodytą procesinį pažeidimą, kuris negali būti pripažįstamas formaliu pažeidimu, nes yra kliūtis išnagrinėti bylą iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 328 str.). Iš naujo nagrinėjant bylą, svarstytinas klausimas dėl nurodyto asmens įtraukimo į bylos nagrinėjimą, nes šios bylos išsprendimas gali turėti įtakos minėto asmens materialiosioms teisėms ir pareigoms. Kilęs ginčas yra susijęs su D. T. materialiosiomis teisėms ir pareigomis, dėl ko yra būtinas šio asmens įtraukimas į procesą byloje dalyvaujančiu asmeniu, sprendžiant klausimą dėl draudimo išmokų dalies priteisimo (LR CPK 320 str.).
Tai, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta ir ieškinys buvo atmestas, neįtraukus į bylos nagrinėjimą asmens, su kurio teisėmis ir pareigomis yra susijęs bylos išsprendimas, savaime nepatvirtina pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes ieškovui nebuvo apribota teisė pasinaudoti apeliacijos teise, atsižvelgiant į šalyje įtvirtintą teismų instancinę sistemą, siekiant patikrinti teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą. Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų ir nesprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo, nes skundžiamas sprendimas naikinamas pilna apimtimi, ir tik pašalinus apeliacinės instancijos teismo nurodytą procesinį pažeidimą ir ištyrus visas aplinkybes, susijusias su bylos nagrinėjimo dalyku, spręstini byloje pareikšti reikalavimai (LR CPK 2 str., 8 str., 13 str., 47 str., 177 str. - 179 str., 312 str., 313 str., 320 str., 328 str.). Apeliantas sumokėjo 424 Lt žyminį mokestį už apeliacinį skundą pagal 2012-11-09 mokėjimo nurodymą (b.l. 149). Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl nurodyto absoliutaus jo negaliojimo pagrindo, yra teisinis pagrindas apeliantui grąžinti žyminį mokestį, pavedant nutarties vykdymą šioje dalyje Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos (LR CPK 80 str., 87 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 4 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 10 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Grąžinti apeliantui AAS „Gjensidige Baltic“, atovaujamam AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo, 424 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą, pavedant nutarties vykdymą šioje dalyje Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos.