Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Bronius Vinciūnas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo J. M., gim. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos Šiaulių kalėjime 2024-08-07 nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo nutarta netaikyti nuteistajam J. M. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teismo 2014-11-04 nuosprendžiu, pakeistu 2015-05-14 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu, J. M. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte, 9 punkte, ir jam paskirta bausmė - laisvės atėmimas 16 metų. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, prie šios bausmės pridėta visa Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013-08-01 baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės neatlikta dalis, t. y. 242,86 Lt (70,34 Eur), ir nuteistajam J. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 16 metų ir 242,86 Lt (70,34 Eur) bauda, laisvės atėmimo bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas sulaikymas ir kardomoji priemonė – suėmimas nuo 2013-09-26 iki 2014-11-04.

Bausmės pradžia – 2013-09-26. Numatoma bausmės pabaiga – 2029-09-26. Galimo lygtinio paleidimo taikymo data (atlikus ? bausmės) – 2024-05-26, o lygtinis paleidimas su intensyvia priežiūra galimas nuo 2023-08-26. Neatliktos bausmės laikas (lygtinio paleidimo komisijos posėdžio dieną) - 5 m. 1 mėn. 20 d.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo J. M. skundas netenkintinas.

BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Aptariamo straipsnio 4 dalyje nurodoma, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, vadovaujantis šio straipsnio 1 ir 2 dalimis, gali būti lygtinai paleisti iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šiose dalyse. BVK 83 straipsnyje yra numatyti atvejai, kuriais lygtinis paleidimas netaikomas.

Susipažinus su Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo pateikta medžiaga ir įvertinus byloje esančių aplinkybių visumą, skundžiamą Komisijos nutarimą ir nuteistojo J. M. skundo argumentus, konstatuotina, jog byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis yra atlikęs privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, sudarančią formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos, tačiau vis dėlto, vien formalaus pagrindo egzistavimas nagrinėjamu atveju nėra pakankamas, kad sudarytų besąlyginį pagrindą nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš įkalinimo įstaigos, juo labiau, kad formalių kriterijų atitikimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Pažymėtina, kad nemažiau svarbu įvertinti ir kitus kriterijus, tokius kaip padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, jo elgesį iki bei po nusikalstamų veikų padarymo, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt., nusikalstamo elgesio riziką, pastangas ją sumažinti. Be to, pažanga šią riziką sumažinti turi būti akivaizdi ir nekelianti jokių abejonių, kad lygtinio paleidimo atveju nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nagrinėtinu atveju teismas, įvertinęs visų aplinkybių visumą konstatuoja, kad lygtinio paleidimo taikymas J. M. šiuo metu yra per ankstyvas, pagrindų jo taikymui nenustatė.

Iš 2024-06-21 socialinio tyrimo išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nuteistajam J. M. nustatyti trys kriminogeniniai veiksniai ir du apsauginiai veiksniai. Vienas iš nustatytų kriminogeninių veiksnių yra kriminalinė istorija. Nors nuteistasis skunde argumentuoja, kad Komisija, vertindama nuteistojo kriminalinę patirtį, nepagrįstai neatsižvelgia į nuteistojo elgesį per pastarąjį laikotarpį, per kurį jo elgesys atitinka visus reikalavimus, o už ankstesnius nuteisimus jau yra atsakęs įstatymų nustatyta tvarka, tačiau teismas su tokiu nuteistojo argumentu nesutinka ir pažymi, kad informacija apie ankstesnius teistumus nuteistąjį atitinkamai charakterizuoja, rodo jo neigiamą požiūrį į visuotinai nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi, todėl šių aplinkybių įvertinimas, sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, nei BVK normoms, nei formuojamai teismų praktikai neprieštarauja, jei jos vertinamos kitų nuteistojo asmenybę charakterizuojančių ir riziką nusikalsti pakartotinai didinančių aplinkybių kontekste. Tuo labiau, kaip jau minėta, 2024-06-21 socialinio tyrimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) būtent informacija apie teisės pažeidimus yra įvertinta, kaip riziką nusikalsti pakartotinai didinantis kriminogeninis veiksnys, kadangi padaryti nusikaltimai pasižymi sunkėjimo tendencija, paskutinis nusikaltimas priskirtinas prie ypač sunkių (kvalifikuotas nužudymas), įvykdytas aukai sukeliant dideles fizines kančias ir skausmą smūgiuojant ranka ir atliekant daugybinius dūrius peiliu, o paskata nužudyti kilo iš savanaudiškų paskatų. Bylos medžiaga rodo, kad J. M. teistas 3 kartus, nusikalto jauno amžiaus, pirmą kartą – būdamas 19 metų, antrą ir trečią kartus - būdamas 21 metų, paskutiniai du nusikaltimai įvykdyti mažu laiko skirtumu (2013-05-16 ir 2013-09-26), būnant teistam už nusikaltimą, įvykdytą prieš pustrečių metų (lyginant su paskutine nusikalstama veika), kas rodo, jog ankstesnis nuteisimas nuo pakartotinio nusikalstamo elgesio (paskutiniu kartu – ir itin žiauraus) neatgrasė, anaiptol, nusikalstami veiksmai paskutiniu kartu sukėlė itin skaudžius ir nepataisomus padarinius (atimta žmogaus gyvybė). Nors kaltę dėl visų nusikaltimų nuteistasis pripažino, nuoširdžiai gailėjosi jas įvykdęs, nors nusikalstamą veiką, už kurią nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokia išvada būtina atsižvelgiant ne tik į paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, t. y. kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Iš bylos medžiagos matyti ir tai, kad visos J. M. nusikalstamos veikos padarytos būnant apsvaigus nuo alkoholio, kas buvo pripažinta turėjus įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Todėl smurtinio elgesio rizika pavartojus alkoholio pagrįstai vertintina kaip kitas kriminogeninis veiksnys, galintis iššaukti pakartotinio nusikalstamo elgesio atkrytį, dėl ko kontrolė alkoholio vartojimo srityje yra reikalinga ir būtina priemonė tokią riziką mažinant. Nutarime pažymima, jog nuteistasis tik dalinai vykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas, t. y. nesilankė grupiniuose ar individualiuose priklausomybių turinčių asmenų susitikimuose. Nuteistasis skunde argumentuoja, jog jis nėra pripažintas alkoholiku, tokių duomenų nepagrindžia jokie medicininiai ar psichiatro išrašai, todėl tokia Komisijos teikta rekomendacija yra perteklinė. Teismas su tokiu nuteistojo argumentu sutikti neturi pagrindo. Kaip jau minėta, bylos medžiaga rodo, jog visi nusikaltimai buvo padaryti apsvaigus nuo alkoholio, bet to, tiek iš socialinio tyrimo išvados, tiek iš asmens bylos matyti, kad bausmės atlikimo metu J. M. du kartus buvo sulaikytas apsvaigęs nuo alkoholio (2017 m., 2018 m.). Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta ir tai, kad nuteistasis pripažino, jog paskutinį kartą alkoholį vartojo maždaug prieš metus (nedidelį kiekį tauriojo gėrimo leidžiant laiką su žmona), išsako poziciją, jog apskritai saikingas alkoholio vartojimas retsykiais jam yra priimtinas. Ir nors šiuo metu neturi noro ar potraukio vartoti alkoholį, deklaruoja, jog apsvaigimo jausmas jam nėra priimtinas bei nepaisant nesaikingo alkoholio vartojimo praeityje ar net turėtos priklausomybės, alkoholio įtakoje padarytus teisės pažeidimus ar nusižengimus, šiuo metu mano esąs visiškai suvaldęs savo vartojimo įpročius, išmoko savo klaidas ir jokios problemos dėl alkoholio rizikos iš esmės nemato, visgi, vertinant alkoholio vartojimo įpročius iki nusikaltimų padarymo, alkoholio vartojimo atvejus bausmės atlikimo metu, nepaisant besikeičiančio požiūrio į deklaruojamą motyvaciją šį žalingą įprotį mažinti ir gebėjimą jį kontroliuoti, įvertinus visų aplinkybių visumą matyti, jog nuteistojo vienašališkai priimtas sprendimas nedalyvauti priklausomybių turinčių asmenų susitikimuose rodo, jog dar nėra pakankamai gebantis įsivertinti galimą pakartotinį alkoholio vartojimo atkrytį ir neatmestina, kad mažiau struktūruotoje aplinkoje kontrolė šio nustatyto kriminogeninio veiksnio nebus efektyviai valdoma. Kadangi smurtinio elgesio rizika pavartojus alkoholio išlieka ir šis kriminogeninis poreikis reikalauja tolimesnių tęstinių intervencijų, todėl Komisija pagrįstai pateikė rekomendaciją dalyvauti grupiniuose ar individualiuose priklausomybių turinčių asmenų susitikimuose, kaip priemonę, mažinančią šią riziką.

Kitas nuteistojo J. M. pakartotinį nusikalstamumą galintis iššaukti kriminogeninis veiksnys – mąstymo ir elgesio ypatumai, stebima kai kurių problemų sprendimų bei jų pasekmių suvokimo stoka. Nuteistasis skunde argumentuoja, jog lankant programą „Tik Tu ir Aš“ šis veiksnys buvo išspręstas. Be to, lankėsi pas psichologę neįkalinimo įstaigoje, kuri padėjo su šiomis problemomis susitvarkyti. Teismas su tokia nuteistojo pozicija sutikti negali. Rengiant socialinę išvadą, interviu metu stebima, jog tam tikromis temomis plėstis ir plačiau komentuoti asmuo nelinkęs. Ankstesnio vertinimo metu teigė, kad kai kurių nusikaltimo momentų tiesiog neatsimena (galimai blokuoja atmintis), dalies neneigė nenorintis prisiminti. Iš pateiktų atsakymų buvo darytina išvada, kad tikslo nužudyti žmogų neturėjo, užgrobti svetimo turto taip pat, galimai buvo išprovokuotas, tikėtina, įvyko konfliktas, detalizuoti smulkiau nužudymo aplinkybes (sužalojimo pobūdį, dūrių kiekį) negali. Pripažįsta, kad tuo metu lengvai prarasdavo savitvardą, veikdavo pagautas momento, buvo būdingas smurtas susierzinus, o ypač pavartojus alkoholio. Taip pat yra nurodęs, kad atlikinėjant bausmę, konflikto metu su kitu nuteistuoju gindamas save naudojo smurtą. Nuteistasis pripažįsta, kad ankščiau jam buvo būdingas irzlumas, ypač kuomet aplinkybės ar veiksmai vykdavo ne taip kaip jam priimtina. Nors nuteistasis teigia, kad šiuo metu mato savyje pokytį - išmoko valdyti savo emocijas, atsakingiau apgalvoti savo žingsnius prieš imantis kažkokių veiksmų, nepasiduoti aplinkinių įtakai ir provokacijai, tačiau stebima ir tai, kad modeliuojant situacijas, jis apgalvoja ne visas, o tik kai kurių veiksmų pasekmes, nors ir deda pastangas numatydamas alternatyvius problemų sprendimus, tačiau neretai vyrauja konstruktyvių veiksmų stoka. Išties matyti, jog nuteistasis nuo 2023-10-04 dalyvauja individualioje kognityvinėje - bihevioristinėje korekcinėje programoje „TIK TU IR AŠ“, kurios tikslas - įvertinti ir pabandyti stiprinti motyvacijos lygį, tikslu keisti asmens nusikalstamumo lygį. Specialisto pažymėta, jog nuteistasis programos eigoje yra motyvuotas, rodo iniciatyvą analizuojant savo padarytą nusikaltimą, geba atpažinti problemines su nusikalstamumu susijusias sritis, įsivardinti neigiamus dirgiklius, tačiau, kaip pažymėta socialinio tyrimo išvadoje, programa dar nėra baigta, ji vis dar yra vykdoma, todėl daryti išvadą, jog nuteistasis yra pilnai pasiekęs programos keliamus tikslus, negalima. Matyti ir tai, kad nuo 2024 m. nuteistasis pradėjo lankyti psichologo konsultacijose (turėjo 5 susitikimus) VšĮ Šiaulių centro poliklinikoje, kurių metu, kaip nurodė asmuo interviu metu, gilinasi į emocijų valdymą, tačiau dalyvavimas tokio pobūdžio priemonėse bei matoma pažanga dar nereiškia, kad nuteistasis visiškai yra įgudęs ir pasiruošęs tam tikrų iškylančių problemų sprendimo būdus susieti su pasekmėmis, kas gali turėti įtakos didinant nusikalstamo elgesio riziką. Juo labiau, socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad nuteistasis kartais linkęs „plaukti pasroviui“ ir pasikliauti sėkmės tikimybe, netgi retsykiais būdinga naivi mąstysena.

Nagrinėjamu atveju yra nustatyta ir teigiamų nuteistojo asmenybės pokyčių – palaikomi socialiniai ryšiai su artimaisiais (žmona, broliu), taip pat darbas su savimi fizinių ir emocinių impulsų srityje bei deklaruojama motyvacija keistis, kas įvertinta kaip veikiantys apsauginiai veiksniai, tačiau šie pokyčiai visų aplinkybių kontekste nėra persveriantys nustatytus kriminogeninius veiksnius ir lemiantys lygtinio paleidimo galimybę. Skunde nuteistasis nurodo, jog Komisija neatsižvelgė į aplinkybes apie jo šeimoje gimusį vaiką, kuris suteikia labai didelės motyvacijos gyventi teisėtą gyvenimą, kad šeima yra labai svarbus faktorius socialinei integracijai, taip pat, kad pakeitė ir gyvenamąją vietą – apsigyveno su žmona kitame mieste, pas ją liks ir išėjęs iš pusiaukelės namų, kad turi darbą, yra nutraukęs visus ryšius su senais pažįstamais ir draugais. Teismas sutinka, kad šie veiksniai yra itin teigiamai veikiantys nuteistojo elgesį, suteikia stiprios vidinės motyvacijos keisti kriminalinio elgesio modelį į teisėtą ir padorų socialinį gyvenimą, tačiau pažymėtina, kad visi nuteistąjį J. M. teigiamai charakterizuojantys duomenys nėra besąlyginis pagrindas taikyti lygtinį paleidimą ir neužtikrina, kad laisvėje nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Visų aplinkybių kontekste įvertintina ir tai, jog nepaisant daromos pažangos, nuteistajam bausmės atlikimo metu aštuonis kartus fiksuoti pažeidimai dėl vidaus tvarkos taisyklių (rūkė ne tam skirtoje vietoje (2015 m.), tris kartus sulaikytas su mobiliojo ryšio telefonu (2015 m., 2018 m. gegužės ir gruodžio mėn.), nedalyvavo rytiniame patikrinime (2017 m.), du kartus sulaikytas apsvaigęs nuo alkoholio (2017 m., 2018 m.), turėjo Wi-Fi modemą (2019 m.). Už padarytus pažeidimus septynis kartus buvo skirtos drausminės nuobaudos, nors šiuo metu galiojančių drausminių nuobaudų ir neturi. Matyti, kad nuteistasis yra eilę kartų skatintas už gerą ir stropų darbą, mokslo pasiekimus bei pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau lygtinio paleidimo institutas gali būti taikomas tik nustačius, kad bausmės tikslai pataisos įstaigoje yra pasiekti tiek, jog toliau jų galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės, o lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Šiuo nagrinėjamu atveju, nepaisant to, kad nuteistajam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau Komisijos pagrįstai nustatyti net trys nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai atskleidžia, jog nuteistasis dar nėra pakankamai pasirengęs lygtiniam paleidimui ir nėra aiškių (stabilių) garantijų, kad jis absoliučioje laisvėje laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, nustatytą BVK, ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė yra ta, jog nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi ją skirdamas teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytiems nusikaltimams ir savo poveikiu padės pasiekti baudžiamajame įstatyme numatytus jos skyrimo tikslus. Lygtinis paleidimas taikomas nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Būtent šiems baudžiamojo įstatymo tikslams, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę, yra teikiamas prioritetas, kadangi, kaip minėta, nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti. Nagrinėtinu atveju teismas nenustatė, jog J. M. jau gali atlikti laisvės atėmimo bausmę būdamas neizoliuotas nuo visuomenės.

Pažymėtina ir tai, kad nei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, nei tarptautiniai dokumentai, nei Lietuvos Respublikos Konstitucija neįpareigoja besąlygiškai taikyti lygtinį paleidimą kiekvienam to prašančiam nuteistajam. Lygtinis paleidimas gali būti taikomas tik tada, kai yra abejonių nekeliantis pagrindas manyti, kad asmuo jau pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai arba jų galima siekti lygtinai asmenį paleisti iš pataisos įstaigos, nes šio instituto taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Be to, asmens resocializacijos ir integracijos į visuomenę tikslai pasiekiami taikant lygtinio paleidimo institutą tik tada, kai šį institutą leidžia taikyti nustatytos aplinkybės, atsižvelgiant į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, nustatytų pareigų ir draudimų laikymąsi, požiūrį į darbą ir mokymąsi, reagavimą į psichologinį poveikį ir socialinės reabilitacijos priemones.

Įvertinus nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, nusikalstama veika sukeltus skaudžius padarinius, jų mastą, nusikalstamumui įtakos turinčius veiksnius, kuriuos nuteistasis turi galimybę pakeisti, likusią neatliktos bausmės dalį, konstatuotina, kad lygtinis nuteistojo paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu dar negali būti taikomas. Komisija, priimdama 2024-08-07 nutarimą, tinkamai įvertino aplinkybių visetą ir pagrįstai netaikė lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam J. M.. Šis Komisijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkinti nuteistojo J. M. skundą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82, 86 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 362, 364 straipsniais,

nutaria:

nuteistojo J. M. skundą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.