Kauno apygardos teismo nutartis

2015-09-02 · Byla Nr. ATP-869-383/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-09-02
Bylos Nr.
ATP-869-383/2015
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Valdas Vitunskas
Kategorijos
  • 45.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla
Nr. ATP-869-383/2015
Teisminio proceso Nr. 4-51-3-00227-2015-2
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.1.; 79.1.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugsėjo 2 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Vitunskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs T. K. (toliau – pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 10 d. nutarties T. K. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) pareigūno 2015-04-09 nutarimu, T. K. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 124¹ str. 2 d., padarymą, buvo paskirta 57 Eur bauda už tai, kad jis 2015-03-16, 9.50 val., Prienų r. sav., kelyje Kaunas-Prienai-Alytus, vairuodamas automobilį Scania R 114 L, v/n (duomenys neskelbtini) rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone.

Šalies argumentai

Nesutikdamas su priimtu nutarimu, T. K. pateikė skundą Varėnos rajono apylinkės teismui, prašė skundžiamą nutarimą panaikinti ir bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Žemesnės instancijos teismas

Varėnos rajono apylinkės teismas 2015-07-10 nutartimi, T. K. skundo netenkino ir Institucijos 2015-04-09 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje paliko nepakeistą. Apylinkės teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutiko su Institucijos, priėmusios nutarimą išvada, kad T. K. padarė ATPK 124¹ str. 2 d.numatytą pažeidimą.

Šalies argumentai

Pareiškėjas T. K. skundžia Varėnos rajono apylinkės teismo 2015-07-10 nutartį, prašo ją panaikinti ir administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodė, jog teismas nutartyje vertino tik subjektyvius įrodymus, t. y. administracinio teisės pažeidimo protokolą, policijos pareigūnų tarnybinius pranešimus ir policijos pareigūnų parodymus duotus teismo posėdžio metu, o T. K. parodymus, telefonų pokalbių išklotines, vertino kritiškai ir atmetė kaip gynybinę versiją. Pareiškėjo teigimu teismas šališkai vertino ir policijos pareigūnų parodymus duotus teisme, darydamas tik prielaidą, kad tariamo pažeidimo momentu tikėtina, jog pareigūnai turėjo galimybę matyti kaip vairuotojas kalbasi telefonu, nes sunkvežimio kabina labai gerai matėsi, matomumas buvo puikus, matėsi net telefonas. Teismas nutartyje nemotyvavo, kodėl nenagrinėjo ir netenkino pareiškėjo prašymo gauti specialisto išvadą kur būtų atsakyta į klausimą: ar galėjo policijos pareigūnai stovėdami ant kelio, iš nemažiau kaip 50 metrų atstumo, matyti, kad jam vairuojant sunkvežimį jo rankose buvo ne mobiliojo ryšio telefonas, o nosinė, kuria valėsi nosį. Teismas nevertino aplinkybės, kad policijos pareigūnai nepateikė jų užfiksuoto vaizdo įrašo, tik teisme parodė, kad įraše nėra užfiksuota, jog pareiškėjas rankoje laikė mobilųjį telefoną.

Be to, skunde teigiama, jog apylinkės teismas nutartyje kritiškai vertino UAB „Bitė Lietuva“ pateiktą skambučių išklotinę, kuri įrodo jog tariamo pažeidimo metu pareiškėjo asmeniniu mobiliuoju telefonu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), ir darbovietei UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiu mobiliuoju telefonu, Nr. (duomenys neskelbtini), jokie ryšiai nevyko, juo labiau, kad policijos pareigūnai savo parodymuose teigė jog matė kaip T. K. kalbėjosi telefonu, o ne tik laikė jį rankoje priglaudęs prie ausies. Skunde pažymima, kad pareiškėjas savo kaltę dėl padaryto pažeidimo neigė nuo pat to momento, kai buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kurie konstatavo, jog padarytas KET pažeidimas. Turėdami teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą pareigūnai nesiėmė jokių veiksmų, išskyrus protokolo surašymą, siekiant surinkti kuo daugiau duomenų, patvirtinančių arba paneigiančių T. K. tariamai padarytą pažeidimą. Pareiškėjo įsitikinimu kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo pareiškėjo T. K. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Varėnos rajono apylinkės teismo 2015-07-10 nutartį.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo T. K. skundas atmetamas.

Apeliaciniame skunde pareiškėjas neigia savo kaltę ir ginčija įrodymų vertinimą teigdamas, kad įrodymai įvertinti neobjektyviai, dėl to yra padarytos išvados, neatitinkančios faktinių bylos aplinkybių, todėl aukštesnysis teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina apylinkės teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 302¹¹ str. 1 d.).

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutartį, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo administracine tvarka nubaustas T. K., konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl T. K. kaltės, padarius ATPK 124¹ str. 2 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą. Priimdamas skundžiamą nutartį, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebeatkartoja.

Aukštesniojo teismo vertinimu, šiuo atveju byloje esantys duomenys (2015-03-16 administracinio teisės pažeidimo protokolas b. l. 6, policijos pareigūno E. S. tarnybinis pranešimas b. l. 8, UAB „Bitė Lietuva“ pateiktos skambučių išklotinės b. l. 14-16, teisme apklaustų policijos pareigūnų E. S. ir R. V. paaiškinimai b. l. 29) yra pakankami neabejotinai išvadai dėl pareiškėjo kaltės, padarius administracinį teisės pažeidimą numatytą ATPK 124¹ str. 2 d.

Apeliaciniame skunde keliamas klausimas, jog teismas šališkai vertino policijos pareigūnų parodymus duotus teisme, darydamas tik prielaidą, kad tariamo pažeidimo momentu tikėtina, jog pareigūnai turėjo galimybę matyti kaip vairuotojas kalbasi telefonu, nes sunkvežimio kabina labai gerai matėsi, matomumas buvo puikus, matėsi net telefonas.

Aukštesniojo teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi policijos pareigūnų parodymais, nes jų suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas. Šių apklaustų liudytojų dėstomos įvykio aplinkybės buvo nurodomos nuosekliai, logiškai, neprieštaringai, jų parodymai papildo vieni kitus, todėl aukštesnysis teismas netikėti jų nurodytomis aplinkybėmis neturi pagrindo. Kiekvienas liudytojas nurodė tai, ką pats girdėjo ir matė. Tiek liudytojas E. S., tiek liudytojas R. V. apklaustas teismo posėdžio metu kategoriškai patvirtino, jog prasilenkiant su vilkiku, aiškiai matė, kad vilkiko vairuotojas naudodamasis telefonu vairavo transporto priemonę. Buvo akivaizdu, kad vairuotojas dešine ranka prie kairiosios ausies laikė telefoną ir tai darė ilgai. Jiems nekilo abejonių, kad jis kalba telefonu, oras ir matomumas buvo geras, todėl vilkiko kabina matėsi puikiai. Abu pareigūnai nurodė, jog vilkiko vairuotojo nepažįsta, byloje jokių duomenų apie tai, jog jie asmeniškai pažįsta pareiškėją, gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia jį melagingai apkalbėti, nėra. Jiems be jokios priežasties apkaltinti tariamai nesamo administracinio teisės pažeidimo padarymu, nebūtų jokio pagrindo bei logiško paaiškinimo. Tokių aplinkybių pareiškėjas nenurodė ir savo apeliaciniame skunde, todėl, netikėti policijos pareigūnų parodymais nėra jokio pagrindo. Minėtų liudytojų parodymai paneigia tiek pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, tiek apeliaciniame skunde keliamą versiją, kad T. K. dešine ranka laikė vienkartinę servetėlę, kuria valėsi nosį, nes slogavo. Aukštesniojo teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas, pagrįstai administracinėn atsakomybėn patraukto asmens minėtus paaiškinimus, kad jis nesinaudojo mobiliojo ryšio telefonu rankomis, o važiuodamas pūtė nosį, todėl policijos pareigūnai galėjo suklysti ir manyti, kad kalba telefonu, vertintino kritiškai, kaip gynybinę versija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodė, jog apylinkės teismas nutartyje kritiškai vertino UAB „Bitė Lietuva“ pateiktą skambučių išklotinę, kuri įrodo jog tariamo pažeidimo metu pareiškėjo asmeniniu mobiliuoju telefonu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), ir darbovietei UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiu mobiliuoju telefonu, Nr. (duomenys neskelbtini), jokie ryšiai nevyko, juo labiau, kad policijos pareigūnai savo parodymuose teigė jog matė kaip T. K. kalbėjosi telefonu, o ne tik laikė jį rankoje priglaudęs prie ausies.

Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį į tai, jog pateikta UAB „Bitė Lietuva“ skambučių išklotinė, priešingai nei teigia pareiškėjas savo apeliaciniame skunde, kaip tik paneigia teismo posėdžio metu (b. l. 28) bei apeliaciniame skunde T. K. nurodytas aplinkybes, jog tą dieną sirgo ir mobiliuoju telefonu iš viso nesinaudojo, o tik nosine valėsi nosį. Kaip matyti iš pateiktos skambučių išklotinės (b. l. 15-16) 2015-03-16, 9 val. 54 min. 28 sek. pareiškėjas, iš jo darbovietei „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio mobilaus telefono Nr. (duomenys neskelbtini), skambino abonentui, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), pokalbis truko 171 sekundę t. y. 2 min. ir 85 sek., vėliau kas kelias minutes tarp tų pačių telefono numerių vyko susirašinėjimai žinutėmis. Nors administracinio teisės pažeidimo protokole pažeidimo padarymo laikas užfiksuotas 9 val. 50 min., tačiau įvertinus tai, kiek laiko užtruko policijos pareigūnams pasivyti vilkiko vairuotoją, jį sustabdyti ir išsiaiškinti pažeidimo padarymo aplinkybes, aukštesniojo teismo nuomone, 4 minučių neatitikimas tarp protokole nurodyto pažeidimo padarymo laiko ir užfiksuoto pokalbio laiko skambučių išklotinėje, nepaneigia T. K. kaltės padarius administracinį teisės pažeidimą numatytą ATPK 124¹ str. 2 d.

Aukštesnysis teismas taip pat pažymi, jog apylinkės teismui pakako byloje surinktų įrodymų konstatuoti, jog T. K. kaltė padarius ATPK 124¹ str. 2 d. numatytą pažeidimą yra įrodyta. Teismas nutarimą grindė visuma ištirtų įrodymų, todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, jog nebuvo patenkintas pareiškėjo prašymas gauti specialisto išvadą kur būtų atsakyta į klausimą: ar galėjo policijos pareigūnai stovėdami ant kelio, iš nemažiau kaip 50 metrų atstumo, matyti, kad jam vairuojant sunkvežimį jo rankose buvo ne mobiliojo ryšio telefonas, o nosinė, ištirtų įrodymų, patvirtinančių padarytą pažeidimą, nepaneigia. Šiuo aspektu pažymėtina, kad įrodymų rinkimo procesas negali būti begalinis. Proceso metu turi būti surenkami ne visi įmanomi įrodymai, o tik toks įrodymų kiekis, kurių pagrindu būtų galima padaryti išvadą dėl asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltės ar nekaltumo. Kaip jau ne kartą akcentuota teismų praktikoje, įrodymų pakankamumo, išsamumo vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, papildomų įrodymų rinkimo, tačiau šie siūlymai, prašymai nėra privalomi.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinant byloje surinktus duomenis, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad T. K. apeliaciniame skunde nenurodė jokių aplinkybių, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, jog jis administracinio teisės pažeidimo nepadarė. Skundo argumentai nepagrįsti, paneigti byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėms ir laikytini tik pažeidėjo gynybine versija siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, rašytinius įrodymus esančius byloje ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 10 d. nutartį palikti nepakeistą ir T. K. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsigalioja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Valdas Vitunskas