Kauno apygardos teismo nutartis

2014-07-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1160-593/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-07-14
Bylos Nr.
1S-1160-593/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Daiva Jankauskienė
Nuteistasis
E. K.
Nr. 1S-1160-593/2014
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.5.19.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. liepos 14 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėja Daiva Jankauskienė, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo E. K. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 10 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-jame sektoriuje 2014-04-15 nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. K., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas 2012-11-19 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal LR BK 260 str. 3 d., 8 str. l d., 260 str. 2 d., 62 str. 2 d. 3 p., 22 str. 199 str. 2 d., 260¹str. 3 d., 62 str. 2 d.3 p., 22 str., 199 str. 2 d., 63 str. l d., 2 d., 5 d. l p., taikant LR BK 63 str. l d., 2 d., 5 d. l p., 63 str. l d., 4 d. nuostatas, paskirta subendrinta bausmė – 8 metai laisvės atėmimo. 2013-02-22 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu pakeista Kauno apygardos teismo 2012-11-19 nuosprendžio dalis dėl bausmės skyrimo pagal LR BK 260 str. 2d. ir paskirta 3 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo, LR BK 22 str. 199 str. 2 d., 62 str. 2 d.3 p. – 2 metai laisvės atėmimo, LR BK 260 str. 3 d. – 4 metai laisvės atėmimo, BK 22 str. 199 str. 2 d. – 2 metai laisvės atėmimo, vadovaujantis LR BK 63 str. l, 2, 4, 6 d., 5 d. l p. nuosprendžiu paskirtos bausmės ir skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė pagal LR BK 260 str. 3 d., 8 str. l d. subendrinta, paskirta galutinė bausmė – 5 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2011-11-22, bausmės pabaiga – 2017-05-22.

Skundžiama nutartimi teismas netvirtino Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam E. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, kadangi nepadarė išvados, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Šalies argumentai

Nuteistasis skundu prašo paleisti jį lygtinai iš laisvės atėmimo vietos ir teigia, kad teismas, nusprendęs netaikyti jam lygtinio paleidimo, atsižvelgė į aplinkybes, visiškai neturinčias įtakos lygtiniam paleidimu. Teismas neatsižvelgė, kad jis nei karto nebaustas, aktyviai dalyvauja įvairiose reabilitacinėse veiklose, jo pakartotinio nusikalstamumo rizika žema, neįvertino, kad jis įvykdė individualų socialinės reabilitacijos planą, kad paleistas lygtinai turėtų kur gyventi, dirbti. Teigia, kad vienintelis teismo motyvas, kuriuo atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą, tai, kad likusi bausmės dalis dar didelė ir kad jis bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, tačiau skunde nurodo, kad nėra įstatymo, leidžiančiu tokiu pagrindu netaikyti lygtinio paleidimo. Jis teismo nuosprendžiu nuteistas griežta bausme, atsižvelgiant į visuomenės interesą, tokiu būdu buvo įvykdomas teisingumas, todėl sprendžiant dėl lygtinio paleidimo negali būti vėl sprendžiamas teisingumo principas ir asmuo baudžiamas du kartus už tą patį. Nurodo, kad Komisija įvertino visą pateiktą medžiagą ir sprendė, kad galima jam taikyti lygtinį paleidimą, o teismas be jokio įstatyminio pagrindo nusprendė priešingai. Taip pat nurodo, kad nebuvo atsižvelgta į jo pagalbą tiriant baudžiamąją bylą Norvegijoje, kai jo parodymų dėka buvo atskleistas nusikaltimas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. K. skundas atmetamas.

Lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima taikyti asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals (LR BVK 157 str. 1 d., straipsnio redakcija galiojanti nuo 2012-07-01). Ar tokią išvadą galima daryti, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos.

E. K. bausmę atlieka už du labai sunkius ir tris sunkius nusikaltimus, visi padaryti nusikaltimai tyčiniai, itin pavojingi visuomenei. Praeityje jis teistas taip pat už tyčinį nusikaltimą. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis pataisos namuose elgiasi teigiamai, nuobaudų neturi, palaiko ryšius su artimaisiais, jis suvokia, kad turi problemų, tačiau ne visada sugeba suvokti jų atsiradimo priežastį, jis pernelyg pasitiki savimi, apgalvoja ne visas savo veiksmų pasekmes. Nuteistojo nusikalstamo elgesio vertinimo rezultatas pagal OASys metodiką yra 25 balai. Jo pakartotinio nusikalstamumo riziką didinantys veiksniai yra netinkamo elgesio strategijų naudojimas, siekiant materialinės gerovės, gyvenimo stilius ir draugai (nusikalstamas veikas vykdė organizuotoje grupėje).

Skunde nuteistasis teigia, kad teismas nepagrįstai nepatvirtino Komisijos nutarimo, nors Komisijos ir teismo buvo įvertinta ta pati pataisos namų pateikta medžiaga apie nuteistąjį. Aukštesnysis teismas pažymi, kad pagal įstatymo nuostatas Komisijos nutarimas privalo būti apylinkės teismo patvirtintas, kas suponuoja išvadą, jog teismas patikrina Komisijos nutarimo pagrįstumą ir sprendžia, ar jos išvadose pateikta medžiaga įvertinta tinkamai ir yra pagrindas nutarimą tvirtinti. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, jog Komisijos nutarimas surašytas nepažeidžiant įstatymo reikalavimų, tačiau padarė išvadą, jog jame įvertinti ne visi lygtinį paleidimą lemiantys veiksniais ir su tokia išvada aukštesnysis teismas visiškai sutinka. Iš tiesų, Komisijos nutarime nebuvo aptarta aplinkybių visuma, o daugiausia dėmesio buvo kreipiama į formalias įstatyme numatytas lygtinio paleidimo sąlygas: atliktą privalomąją bausmės dalį, nuteistojo elgesį pataisos namuose, kad jis įvykdė individualiame reabilitacijos plane numatytas priemones. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, teismas privalo vertinti ir analizuoti ne tik nuteistojo įvykdytas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygas, jo elgesį bausmės atlikimo metu, tačiau ir nuteistojo asmenybę, padarytos veikos pavojingumą bei pobūdį, paskirtos ir atliktos bausmės santykį, atsižvelgti į bausmės paskirtį (BK 41 str., BVK 8 str. 1 d.).

Bausmę E. K. atlieka už tyčinius labai sunkius ir sunkius nusikaltimus, kurie yra tarptautinio pobūdžio, vertinami kaip itin pavojingi visuomenei. Teisingumo principo užtikrinimas aktualus ne tik skiriant bausmę, bet ir viso jos vykdymo laikotarpiu, todėl tai, kad į bausmės paskirtį turi būti atsižvelgiama ne tik skiriant bausmę nuosprendžiu, bet ir sprendžiant lygtinio paleidimo galimumo klausimą, negali būti vertinama kaip asmens teisimas antrą kartą už tą patį.

Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas, įvertinęs ne tik formaliuosius pagrindus, t. y. nuteistojo asmenybę, jį charakterizuojančią medžiagą, elgesį viso bausmės atlikimo metu ir nusikalstamo elgesio rizikos lygį, bet ir kitas svarbias aplinkybes – nuteistojo padarytas nusikalstamas veikas, jų pobūdį, pavojingumo laipsnį, paskirtos ir neatliktos bausmės santykį, pagrįstai nepadarė išvados, jog E. K. laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą taip pat svarbu atsižvelgti į visuomenės interesą, jog nusikalstamas veikas darantis asmuo būtų nubaustas adekvačia bausme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo E. K. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 10 d. nutartį.

Ši nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.

Teisėja Daiva Jankauskienė