Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ievos Gavelytės-Kalytienės ir Nidos Vigelienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 16 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas A. P. taikytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2022 m. gruodžio 13 d. 15.30 val. iki bausmės vykdymo pradžios, vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

A. P. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį dėl pasikėsinimo 2022 m. lapkričio 29 d. įvykdyti nukentėjusiajai L. M. M. priklausančio turto kišenvagystę išteisintas, neįrodžius jo dalyvavimo šios nusikalstamos veikos padaryme.

Nukentėjusiosios A. M. civilinis ieškinys patenkintas visiškai ir iš A. P. nukentėjusiosios naudai priteistas 405 Eur turtinės žalos atlyginimas.

Iš A. P. nepriteista Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. balandžio 27 d. pažymoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų nurodytos 420 Eur proceso išlaidos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. A. P. pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių (kišenvagystė), o būtent: 2022 m. lapkričio 4 d. apie 19.59 val., maršrutiniame autobuse Nr. 53, viešojo transporto stotelėje „Vinco Kudirkos aikštė“, Vilniaus g., Vilniuje, iš A. M. palto dešinės kišenės ištraukė mobiliojo ryšio telefoną „iPhone XR“, 400 Eur vertės, su apsauginiu dėklu, 5 Eur vertės, tokiu būdu pagrobė iš asmens drabužių svetimą, A. M. priklausantį, 405 Eur vertės turtą. Šiais savo veiksmais A. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

2. Taip pat A. P. kaltintas tuo, kad pasikėsino pagrobti svetimą turtą iš asmens drabužių (kišenvagystė), o būtent: jis, 2022 m. lapkričio 29 d. apie 16.53 val., maršrutiniame autobuse Nr. 1G, tarp viešojo transporto stotelių „Vinco Kudirkos aikštė“ ir „Žaliasis tiltas“, Vilniaus g. 4, Vilniuje, ištraukė iš L. M. M. striukės kišenės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy 51“, 200 Eur vertės, su dėklu, 3 Eur vertės, ir „Tele2“ SIM kortele, 7 Eur vertės, bei „Lebara“ SIM kortele, 10 Eur vertės, tokiu būdu pasikėsino pagrobti iš asmens drabužių svetimą, L. M. M. priklausantį, 220 Eur vertės turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi nukentėjusiojo L. M. M. pastebėjus vagystės faktą, ji pareikalavo jai grąžinti pagrobtą mobiliojo ryšio telefoną. A. P. kaltintas tuo, kad šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniame skunde A. P. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 16 d. nuosprendį ir jį išteisinti.

3.1. Apeliantas pažymi, kad pirmosios apklausos metu buvo pažeistos jo teisės, kadangi šioje apklausoje nedalyvavo advokatas bei nebuvo pasiteirauta apie apelianto sveikatos būklę, nors tuo metu jis buvo apsvaigęs. Šios aplinkybės lėmė, kad apeliantas negalėjo įrodyti, jog jo parodymai yra neteisingi. Nors apeliantas klausė ar apklausos atlikimo vietoje yra vaizdo kamera, kuri galėtų įrodyti jo teiginius, t. y., kad jį apklaususi tyrėja surašė jo parodymus, o jis juos tik patvirtino savo parašu, tyrėja perskaitė jam parodymus tokius, kokius jis davė, tačiau ne tuos, kurie buvo surašyti į apklausos protokolą.

3.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apeliantas iš policijos pareigūno R. (R.) J. posėdyje, kuriame buvo sprendžiamas suėmimo paskyrimo klausimas, sužinojo, jog jis yra pilnai prisipažinęs. Nors apeliantas teigė, kad jis neprisipažino, R. J. jam atsakė, jog viskas bus sprendžiama apelianto naudai, kadangi nauja įstatymo redakcija leidžia tą asmenį, kuris pilnai pripažįsta savo kaltę, paleisti iš suėmimo. Apeliantas, pasitikėdamas R. J., pasakė, jog pilnai pripažįsta savo kaltę.

3.3. Papildomai akcentuojama, kad R. J. šioje byloje neturėjo dalyvauti, tačiau šis policijos pareigūnas ateidavo pas apeliantą ir klausdavo apie narkotikus platinančius asmenis. Be to, tuo metu apeliantas buvo sulaikytas dėl narkotikų įsigijimo, tačiau kai R. J. apieškojo jį ir nieko nerado, supyko ant apelianto. Apelianto teigimu, tai įrodo, kad tuo metu jis šiuos narkotikus prarijo, todėl apklausos metu buvo apsvaigęs. Nors R. J. teigė, kad apeliantas jam pasakojo apie savo įvykdytus nusikaltimus, šių jo parodymų niekas negali patvirtinti. Manytina, kad R. J. taip bando jam pakenkti bei nenurodo aplinkybių, kurios galėtų padėti apeliantui, t. y. bando susidoroti su A. P.

3.4. Apeliantas nurodo, kad R. J. buvo atėjęs pas jį į Vilniaus kalėjimą paskelbti apie bylos baigtį, tačiau tai yra melas. Tokiu atveju privalėjo būti ir advokatas, tačiau jo nebuvo. Be to, R. J. pateikė rašytinį prašymą leisti jam dirbti su A. P., tačiau manytina, kad toks prašymas buvo pretekstas leisti R. J. bendrauti su apeliantu dėl bylos baigties. Šios aplinkybės taip pat įrodo, kad R. J. keršija apeliantui. Taip pat R. J. liepė jam rašyti skundą dėl paskirto suėmimo ir sakė, kad pakalbės su prokurore dėl jo paleidimo, o dėl to apeliantas turės padėti R. J. Po šio pokalbio R. J. jam davė savo asmeninio telefono numerį, kad apeliantas jam galėtų paskambinti po paleidimo.

3.5. Pažymima, kad nei nukentėjusioji, nei liudytojai nenurodė, kad būtent A. P. padarė vagystę. Jų parodymai yra nuoseklūs, be to, vaizdo įrašai taip pat įrodo, kad nusikaltimas nebuvo užfiksuotas, kas patvirtina, kad šiuo atveju kaltas yra ne apeliantas.

4. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde nuteistasis nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, taip pat nurodo, kad buvo padaryti esminiai proceso pažeidimai ikiteisminio tyrimo metu. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundo argumentus bei tai, kad nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigalioję BK pakeitimai gali daryti įtaką nuteistojo teisinei padėčiai, pasisako ne tik apeliacinio skundo ribose, tačiau vertina ir galimybę taikyti švelnesnio įstatymo nuostatas A. P. atžvilgiu.

Dėl padarytų baudžiamojo proceso pažeidimų apklausos metu

6. Apeliaciniame skunde teigiama, kad ikiteisminio tyrimo metu jo apklausa buvo atlikta neteisėtai, kadangi nuteistasis jos metu buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, be to, jos metu nedalyvavo advokatas. Teisėjų kolegija, susipažinusi su nagrinėjamu klausimu susijusia bylos medžiaga, daro išvadą, jog šie apelianto argumentai yra nepagrįsti, todėl yra atmetami.

7. Byloje nustatyta tai, kad A. P. buvo laikinai sulaikytas 2022 m. gruodžio 13 d. (2 t., b. l. 13–16), jam buvo įteiktas pirminis pranešimas apie įtarimą bei jis buvo apklaustas (2 t., b. l. 17–19, 20–22). Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad šios apklausos metu jis buvo apsvaigęs ir dėl to objektyviai negalėjo duoti teisingų parodymų, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su A. P. teiginiais.

7.1. Apklausta teisiamojo posėdžio metu liudytoja V. S. (2 t., b. l. 188–190) parodė, kad ji atliko A. P. apklausą ikiteisminio tyrimo metu. Apklausos metu nesimatė, kad nuteistajam būtų buvę kažkas negerai, jis atrodė galintis duoti parodymus. Be to, šios apklausos metu pats A. P. nesiskundė, kad jam kažkas negerai, apklausa buvo eilinė ir vyko įprasta tvarka. Liudytojos teigimu, nusikalstamos veikos aplinkybes jis paaiškino trumpai, tiksliai, aiškiai ir užtikrintai. Po apklausos A. P. susipažino su apklausos protokolu, tačiau jokių išskirtinių pastebėjimų nepareiškė, t. y., protokolas jam tiko. Kaip nurodė liudytoja, ji kompiuteriu surašė būtent tai, ką jai pasakojo A. P.

7.2. A. P. teisiamajame posėdyje nurodė, kad sulaikymo metu jis buvo prarijęs 13 vnt. lankstinukų su juose buvusia narkotine medžiaga, todėl apklausos metu jis buvo apsvaigęs (3 t., b. l. 27). Tačiau vertinant nuteistojo parodymų visumą, pastebėtina, kad ši jo pozicija nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis. Nors nuteistasis teigė, kad apie tai, kad jis buvo prarijęs narkotines medžiagas, patvirtino liudytojas R. J., tačiau šio asmens apklausos metu R. J. jokių tokio pobūdžio ar panašių aplinkybių nenurodė. Priešingai, šis asmuo teigė, kad sulaikymo metu A. P. buvo adekvatus ir paaiškino, kad tada jis ieškojo, kur nusipirkti narkotinių medžiagų (3 t., b. l. 18). Be to, R. J. nurodė, kad sulaikymo metu A. P. nenurodė, kad jis suvartojo minėtus 13 vnt. lankstinukų su narkotine medžiaga, kadangi tokiu atveju jie jį būtų vežę į ligoninę skrandžio plovimui (3 t., b. l. 20).

7.3. Darytina išvada, jog A. P. pateikta versija dėl jo apsvaigimo apklausos metu yra tik nuteistojo bandymas išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės. Baudžiamosios bylos medžiagoje nėra duomenų apie tai, kad A. P. minėjo liudytojui R. J. ar kokiam kitam asmeniui apie tai, kad apklausos metu jis buvo apsvaigęs, o tokią versiją pateikė tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Įvertinus tai bei aplinkybę, kad A. P. teiginiai prieštarauja ir liudytojų V. S. bei R. J. parodymams, o šiuo atveju nenustatyta, kad šie liudytojai turėtų suinteresuotumą apkalbėti nuteistąjį ar kaip kitaip jam pakenkti, spręstina, jog A. P. teiginiai yra deklaratyvaus pobūdžio ir yra atmetami.

8. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad pirminės A. P. apklausos metu nedalyvavo gynėjas, taip pažeidžiant nuteistojo teises. Su tokiais skundo teiginiais nėra pagrindo sutikti. Kaip matyti iš 2022 m. gruodžio 13 d. Teisių dėl gynėjo išaiškinimo protokolo, prieš 2022 m. gruodžio 13 d. apklausą, A. P. buvo išaiškinta teisė turėti gynėją (2 t., b. l. 7–8), tačiau A. P. pareiškė, jog advokatas jam yra nereikalingas. Ant šio procesinio dokumento taip pat yra nuteistojo A. P. parašas, kuris vizualiai sutampa su nuteistojo parašais ant kitų bylos medžiagoje esančių dokumentų. Įvertinus tai, kad sprendimas nekviesti advokato į minėtą apklausą buvo priimtas paties A. P., nėra jokio pagrindo sutikti su apeliacinio skundo teiginiais, jog nuteistajam pačiam atsisakius advokato buvo atlikta neteisėta apklausa.

9. Nuteistojo teigimu, R. J. dalyvavimas šioje baudžiamojoje byloje yra kerštas jam už tai, kad nepasitvirtino įtarimai dėl A. P. turėtų narkotinių medžiagų. Skunde pateikiami įvairūs nuteistojo pamąstymai bei keliamos versijos dėl R. J. bandymo susidoroti su juo bei apsunkinti A. P. teisinę padėtį. Vertintina, jog šie apelianto teiginiai yra nepagrįsti bei paneigti kitų bylos nagrinėjimo metu apklaustų asmenų paaiškinimai bei kiti bylos duomenys.

9.1. A. P. nurodo, kad teismo posėdyje, kurio metu buvo sprendžiamas klausimas dėl kardomosios priemonės paskyrimo apeliantui, iš R. J. sužinojo, kad jis yra prisipažinęs dėl nusikalstamos veikos padarymo, nors jis to padaręs nebuvo. Kaip yra matyti iš 2022 m. gruodžio 14 d. posėdžio protokolo (2 t., b. l. 32–34), šiame teismo posėdyje R. J. net nedalyvavo, kas akivaizdžiai paneigia A. P. nurodytas aplinkybes dėl R. J. jam tariamai suteiktos informacijos. Be to, šio teismo posėdžio metu apeliantas nurodė, jog jis pilnai prisipažįsta padaręs pranešime apie įtarimą nurodytas nusikalstamas veikas. Taip pat klausimas dėl kardomosios priemonės paskyrimo buvo sprendžiamas ir 2023 m. balandžio 11 d. teismo posėdyje (3 t., b. l. 1–3), tačiau šiame posėdyje R. J. nedalyvavo, o pats A. P. šio posėdžio metu laikėsi pozicijos, kad jis yra nekaltas. Darytina išvada, jog apelianto teiginiai dėl R. J. tariamai teikiamos melagingos informacijos apeliantui yra deklaratyvaus pobūdžio bei paneigti objektyvių baudžiamosios bylos duomenų.

9.2. A. P. teigia, jog jis bendradarbiavo su R. J., kadangi šis ateidavo pas jį klausti apie kitus narkotines medžiagas platinančius asmenis ir tuo metu, kai R. J. tikėjosi pas A. P. rasti narkotinių medžiagų, tačiau jų nerado, liudytojas pradėjo jam keršyti. Su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutiktina. Aplinkybę, kad A. P. padėdavo išsiaiškinti nusikaltimus teisiamojo posėdžio metu patvirtino pats R. J. (3 t., b. l. 17–21). Liudytojas taip pat nurodė, kad A. P. pasakojo jam apie jo daromas vagystes, kurios atitinka ir nagrinėjamoje byloje stebimą kišenvagystės padarymo mechanizmą bei modelį. Apelianto teiginiai, kad R. J. bando jam keršyti už sulaikymo metu nerastas narkotines medžiagas, laikytini nuteistojo samprotavimais, kurie yra niekuo nepagrįsti. R. J., apklausiamas teisiamajame posėdyje, nurodė visas šiai bylai aktualias aplinkybes, taip pat nenustatyti pagrindai vertinti šio liudytojo parodymus kaip nepatikimus.

9.3. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad R. J. buvo atėjęs į Vilniaus kalėjimą paskelbti apie bylos baigtį, tačiau tada nebuvo advokato, kas laikytina esminiu nuteistojo teisių pažeidimų. Teisėjų kolegija pažymi tai, kad BPK 218 straipsnio 1 dalyje numatytas pranešimas apie ikiteisminio tyrimo baigtį bei advokato dalyvavime šiame veiksme sietinas su įtariamojo teise turėti advokatą ikiteisminio tyrimo metu. Įvertinus tai, kad A. P. prieš pirmąją apklausą atsisakė advokato paslaugų ir vėliau nesikreipė dėl advokato skyrimo, darytina išvada, kad, priešingai nei teigiama skunde, paskelbimas apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą buvo atliktas laikantis BPK nustatytų taisyklių. Šią išvadą patvirtina ir tai, kad ant 2022 m. gruodžio 20 d. Paskelbimo įtariamajam apie ikiteisminio tyrimo pabaigą protokolo (2 t., b. l. 76–77) yra nuteistojo A. P. parašas, kuris yra vizualiai tapatus kitiems ant baudžiamosios bylos medžiagos dokumentų padėtiems nuteistojo parašams. Nors A. P. teigia, kad R. J. melagingai prašė leidimo dirbti su nuteistuoju tam, kad galėtų kartu su juo bendrauti apie ikiteisminio tyrimo baigtį, šie nuteistojo argumentai yra nepagrįsti. Aplinkybę dėl savo asmeninio telefono numerio davimo A. P. R. J. paaiškino teisiamajame posėdyje, šio liudytojo parodymai yra nuoseklūs ir neprieštaringi, todėl nėra pagrindo abejoti jų patikimumu. Vien tik nuteistojo nuomonė, kad jo atžvilgiu byla buvo nagrinėjama nesilaikant BPK nuostatų, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad šioje byloje buvo padaryti esminiai apelianto teisių pažeidimai.

10. Įvertinus pirmiau išdėstytą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto argumentai dėl jo atžvilgiu padarytų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų yra nepagrįsti bei paneigti objektyvių baudžiamosios bylos duomenų visumos. Konstatuotina tai, kad pirmoji A. P. apklausa ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikta teisėtai ir laikantis BPK nuostatų bei įvertinus jo tuometinę būklę kaip adekvačią. Taip pat spręstina, jog paskelbimas A. P. apie ikiteisminio tyrimo pabaigą buvo atliktas tinkamai, nepažeidžiant įstatyminių normų, o R. J. dalyvavimas šioje baudžiamojoje byloje nepripažintinas neteisėtu ar nepagrįstu.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistajam paskirtos bausmės

11. Skundžiamu nuosprendžiu A. P. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis iš nukentėjusiosios A. M. palto dešinės kišenės ištraukė mobiliojo ryšio telefoną „iPhone XR“ (400 Eur vertės) su apsauginiu dėklu (5 Eur vertės), tokiu būdu pagrobdamas nukentėjusiajai A. M. priklausantį 405 Eur vertės turtą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, visapusiškai ištyrė nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymo aplinkybes bei tinkamai įvertino baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą. Išvadai, jog A. P. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, pritaria ir teisėjų kolegija.

12. BK 178 straipsnio 2 dalyje (2018 m. gruodžio 4 d. įstatymo Nr. XIII-1682 redakcija) buvo numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba tam, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį.

13. Apeliaciniame skunde A. P. nurodo, kad nukentėjusioji bei kiti liudytojai nenurodė, kad būtent nuteistasis pagrobė A. M. priklausantį turtą, be to, šio fakto nematyti ir iš byloje esančių vaizdo įrašų. Įvertinus baudžiamosios bylos medžiagoje surinktus įrodymus bei jų visumą, darytina išvada, kad šie A. P. teiginiai yra paneigti objektyviais duomenimis.

14. Kišenvagyste laikoma tokia kaltininko veika, kai jis viešoje vietoje pagrobia svetimą turtą iš kito asmens drabužių, rakinės ar kitokio nešulio. Siekiant pripažinti kaltininko veiką kišenvagyste pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, asmens veiksmuose turi būti nustatyti visi trys privalomieji požymiai: 1) veika padaryta viešoje vietoje; 2) pagrobiamas svetimas turtas; 3) šis turtas pagrobiamas iš kito asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio. Nagrinėjamoje byloje nėra jokio pagrindo sutikti su apeliacinio skundo motyvais bei pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė pirmiau nurodytų būtinųjų požymių A. P. veiksmuose.

15. Teisėjų kolegijos vertinimu, baudžiamosios bylos medžiagoje esantys vaizdo įrašai neabejotinai patvirtina, jog būtent A. P. pagrobė nukentėjusiajai A. M. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną. Be to, tai, kad vaizdo įrašuose užfiksuota įvykdyta kišenvagystė patvirtina ir bylos nagrinėjimo metu apklaustų liudytojų duoti paaiškinimai bei nuteistojo parodymai.

15.1. Baudžiamosios bylos medžiagoje esančiuose vaizdo įrašuose pavadinimais „MX-V4595-CAM1_20221104-194600-202000“ (toliau – Vaizdo įrašas Nr. 1), „MX-V4595-CAM2_ 20221104-194600-20200“ (toliau – Vaizdo įrašas Nr. 2) ir „MX-V4595-CAM3_20221104 -194600-202000“ (toliau – Vaizdo įrašas Nr. 3) yra užfiksuotas viešojo transporto autobuso Nr. 53 vidus 2022 m. lapkričio 4 d. laikotarpiu nuo 19.46 val. iki 20.20 val. (1 t., b. l. 65–68). Iš Vaizdo įrašo Nr. 1 matyti, kad 19.46.20 val. į autobusą įlipa trys asmenys, tarp jų – ir nukentėjusioji A. M., kuri yra apsirengusi rudu paltu su languotu šaliku, dėvi tamsias kelnes su tamsiais batais. 19.52.46 val. į autobusą įlipa asmuo su tamsios spalvos striuke, ant galvos užsidėjęs raudonos spalvos gobtuvą, dėvintis tamsias kelnes su tamsiais batais, kuris dešinėje rankoje laiko ramentą. Vaizdo įraše Nr. 2 užfiksuota, kad vyriškis su raudonos spalvos gobtuvu atsisėda netoli pirmiau nurodytų trijų asmenų ir elgiasi įtartinai: dairosi aplinkui bei žvilgčioja į A. M., taip pat dairosi ir į už jo esantį autobuso vidų. Tuo metu A. M. naudojasi savo mobiliuoju telefonu, kurį 19.54.10 val. ji įsideda į savo palto dešinę kišenę. 19.56.06 val. vyras atsistoja ir dairosi aplinkui, po to vėl atsisėda atgal į savo vietą. 19.58.38 val. vyras vėl atsistoja ir prieina prie nukentėjusiosios, o 19.59.05 val. prie jos prisiglaudžia, lyg būtų į ją atsitrenkęs. Pažymėtina, kad šiuo metu nematyti, kad A. M. telefonas būtų iškritęs iš jos palto kišenės ant žemės. Po kelių sekundžių, vyras su raudonu gobtuvu ir nukentėjusioji išlipa iš viešojo transporto autobuso. Vaizdo įraše Nr. 3 užfiksuota, kad 19.59.32 val. vyras su raudonu gobtuvu įlipa pro galines autobuso duris ir nueina atsisėsti į autobuso galą. Iš vaizdo įrašo matyti, kad jis stebi savo aplinką, vėliau pasislenka arčiau lango ir atsigula (past. – tuo metu A. M. autobuso priekyje ieško dingusio savo telefono). Po kiek laiko vyriškis atsisėda, grįžta į savo vietą toliau nuo lango ir 20.03.50 val. išlipa iš viešojo transporto autobuso.

15.2. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta K. R. (K. R.) (1 t., b. l. 45–47) parodė, kad netoli jų sėdėjo vyresnio amžiaus vyras su pagaliu. Teisiamojo posėdžio metu (2 t., b. l. 187) K. R. paaiškino, kad už jos draugės A. M. nugaros stovėjo neaukšto ūgio vyriškis su lazdele, į kurį ji atkreipė dėmesį, nes jis stovėjo tiesiai už A. M. nugaros. Nukentėjusioji A. M. teismo posėdyje (2 t., b. l. 183–185) paaiškino, kad stovint autobusų stotelėje ji pastebėjo įtartiną vyriškį, kuris kažką sakė lietuviškai, vedė save „iššaukiančiai“ bei svyravo. Nors nukentėjusioji neprisiminė ar šis vyras rankose kažką turėjo, tačiau vėliau K. R. sakė, kad jis laikė pagalį. Šią aplinkybę patvirtino ir teisiamajame posėdyje apklaustas D. S. (D. S.) (2 t., b. l. 188), kuris nurodė, kad K. R. sakė, jog ji galimai matė įtartiną asmenį, t. y. vyrą su lazdele, kuris stovėjo už A. M.

15.3. Nuteistasis A. P. ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 20–22) paaiškino, kad įvykio dieną viešojo transporto autobuse pastebėjo merginą, kuri naudojosi mobiliojo ryšio telefonu, kurį po to įsidėjo į kišenę. Kadangi autobuse buvo daug žmonių, o ši mergina kalbėjosi su savo draugais, jis sumanė pavogti jos telefoną. Prisigretinęs prie merginos, jis iš jos palto kišenės ištraukė telefoną ir įsidėjo jį į savo kišenę bei atsitraukė nuo merginos. Neprisimena ar po to telefonas skambėjo, galbūt jis jį nutildė. Kai mergina dairėsi ir ieškojo telefono, jis neišsidavė, kad jį turi. Po to mergina sekančioje stotelėje išlipo.

16. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiau aptarti duomenys patvirtina A. P. inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymą bei pagrindžia nuteistajam pateiktą kaltinimą. Šie duomenys yra tarpusavyje nuoseklūs, neprieštaraujantys vienas kitam bei papildantys vienas kitą. Atsižvelgiant į tai, kad objektyvios vaizdo įrašuose užfiksuotos aplinkybės patvirtina kitų procese dalyvavusių asmenų parodymus, taip pat ir nuteistojo A. P. paaiškinimus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Atsižvelgus į tai, A. P. pozicija, pateikta apklausos pirmosios instancijos teisme metu bei apeliaciniame skunde, atmetama kaip jo gynybinė pozicija, kuri yra ne tik nepagrįsta, tačiau ir paneigta objektyvių bylos duomenų visumos. Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog A. P. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, sudėtį.

17. Nors iš dalies sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad nukentėjusioji A. M. ar kartu su ja buvusi K. R. negalėjo atpažinti A. P., kaip mobiliojo ryšio telefoną pagrobusio asmens, tačiau pabrėžtina tai, kad ikiteisminio tyrimo metu šiems asmenims nebuvo suteikta galimybė atpažinti asmenį pagal jo nuotrauką. Dėl to negalima teigti, kad vien aplinkybė, jog A. M. teisiamojo posėdžio metu neatpažino A. P., patvirtina jo nekaltumą. Be to, kaip matyti iš pirmiau aptartų vaizdo įrašų, A. M. viešojo transporto autobuse nekreipė dėmesio į A. P., prie jo nesiartino ir į jį nežiūrėjo, o bendrais bruožais prisiminė jo išvaizdą bei elgesį autobusų stotelėje. Tai, kad jį geriau įsiminė K. R. paaiškina tai, kad jiems esant autobuse, ši liudytoja stovėjo priešais A. M., t. y., veidu į A. P., todėl ji ir galėjo geriau įsidėmėti nuteistąjį išskiriančius bruožus, ką pagrindžia ir jos prisiminta aplinkybė, kad nuteistasis autobuse buvo su ramentu (past. – liudytoja nurodė, kad tai buvo pagalys). Dėl pirmiau išvardintų aplinkybių, apeliacinio skundo argumentai šioje dalyje atmetami.

18. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyti visi būtinieji nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, požymiai. Nusikaltimas įvykdytas viešoje vietoje, t. y., viešojo transporto autobuse, aplinkui esant pašaliniams asmenims; A. P. iš A. M. pagrobė svetimą, t. y., jam nuosavybės teise nepriklausantį, turtą – nukentėjusiosios mobiliojo ryšio telefoną „iPhone XR“ su apsauginiu dėkliuku; šį mobiliojo ryšio telefoną A. P. ištraukė iš A. M. palto dešinės kišenės. Vien tik nuteistojo nesutikimas su tokiu teismo sprendimu savaime nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad A. P. atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis yra neteisėtas, nepagrįstas ar priimtas neįvertinus baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumos.

19. Nepriklausomai nuo to, kad skundžiamas nuosprendis paliekamas nepakeistas dalyje dėl apelianto pripažinimo kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, teisėjų kolegija peržiūri teismo nuosprendį ir dalyje dėl A. P. paskirtos bausmės. 2023 m. balandžio 27 d. įstatymu „Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189¹, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224¹, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267¹, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, kodekso papildymo 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 282¹ straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios“ Nr. XIV-1925 buvo pakeista BK 178 straipsnio 2 dalies dispozicija ir sankcija, dėl to apeliacinės instancijos teismas, pasisako dėl galimybės sušvelninti nuteistajam paskirtą bausmę pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

20. BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rakinės arba kitokio nešulio (kišenvagystė), arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į transporto priemonę. Už šios nusikalstamos veikos padarymą asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

21. Lyginant nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusios BK 178 straipsnio 2 dalies nuostatas, darytina išvada, kad šiuo metu galiojanti BK 178 straipsnio 2 dalies redakcija yra švelnesnė. Šiuo metu galiojančioje BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatyta ne tik alternatyvi viešųjų darbų bausmė, tačiau maksimali laisvės atėmimo bausmė, kuri gali būti paskirta už šio nusikaltimo padarymą, yra ketverių metų laisvės atėmimas. Dėl to A. P. padaryta nusikalstama veika turi būti perkvalifikuojama pagal šiuo metu galiojančias baudžiamojo įstatymo nuostatas.

22. Skundžiamu nuosprendžiu A. P. paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, t. y., bausmė, kurios dydis yra daugiau nei pusmečiu mažesnis nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Perkvalifikavus nuteistojo veiksmus pagal šiuo metu galiojančią BK 178 straipsnio 2 dalies redakciją, jam paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė viršytų šios bausmės rūšies vidurkį, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje. Dėl to vertintina, kad A. P. paskirta bausmė privalo būti peržiūrima.

23. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais, taip pat atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Išvardintų tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui tokios individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai, t. y. bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį bei kaltininko asmenybę. Todėl teismas turi įpareigojimą nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones

24. BK 54 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą bei rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą, atsižvelgia ir į teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis).

25. Nagrinėjamu atveju A. P. padarė vieną baigtą tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Yra nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, t. y., jog nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), be to, nuteistasis yra nedirbantis (2 t., b. l. 52), praeityje daugiausia teistas taip pat už kišenvagysčių darymą (2 t., b. l. 53–73), daug kartų baustas administracine tvarka, nemoka jam paskirtų baudų (2 t., b. l. 42–44, 91–93), taip pat nurodė, kad vartoja narkotines medžiagas. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nuteistojo elgesys akivaizdžiai parodo jo priešinimąsi visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių bei teisės aktų įpareigojimų laikymuisi, o iš praeities klaidų nuteistasis nepasimoko. Dėl to vertintina, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti A. P. paskiriant griežčiausią BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę, t. y., laisvės atėmimą, jos dydį nustatant artimą sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo

26. Vilniaus apygardos teisme 2023 m. rugsėjo 8 d. gauta pirminė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2023-13399 už advokatės T. Benetės teiktą antrinę teisinę pagalbą nuteistajam A. P.. Pažymoje nurodoma tai, kad valstybės naudai priteistina suma sudaro 73,33 Eur.

27. BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos, kurios taikomos ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, numato, jog iš kaltinamojo (atitinkamai nuteistojo) priteisiamos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į asmens turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pagal šio straipsnio 3 dalį, kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima ir sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Išlaidų advokato paslaugoms apmokėti klausimą sprendžiant apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat ir į tai, ar nuteistasis buvo informuotas apie tokių išlaidų išieškojimo iš jo galimybę.

28. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi tai, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. P. buvo nuteistas, o apeliacinės instancijos teisme nagrinėtas jo apeliacinis skundas, kuris yra atmetamas. Būtinybę A. P. paskirti gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis, kas reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjos dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva. Dėl šių aplinkybių Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteisiamos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362¹ straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. P. apeliacinį skundą atmesti.

Perkvalifikuoti A. P. padarytą nusikalstamą veiką iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalies (2018 m. gruodžio 4 d. įstatymo Nr. XIII-1682 redakcija) į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą ir A. P. paskirti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.