Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Alma Berniūnaitė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), laikomas neteistu,

yra kaltinamas pagal Baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė

R. M. neturėdamas teisėto pagrindo panaudojo S. S., mirusio (duomenys neskelbtini), vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), o būtent: 2023 m. liepos 27 d. apie 8³⁰ val., (duomenys neskelbtini) (kelyje (duomenys neskelbtini)), policijos pareigūnams sustabdžius jo vairuojamą automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dokumentų patikrinimo metu, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, policijos pareigūnams tyčia pateikė S. S. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), nors teisės vairuoti neturi, ši teisė iš jo atimta, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 302 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamojo (įtariamojo) R. M. paaiškinimais, užfiksuotais apklausos protokoluose, kuriuose nurodyta, kad S. S. buvo jo draugas. Jis mirė prieš (duomenys neskelbtini). S. S. turėjo teisę vairuoti, bet neturėjo savo automobilio. Kaltinamasis (įtariamasis) buvo praradęs teisę vairuoti, todėl abu draugiškai naudojosi kaltinamojo (įtariamojo) automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Prireikus kažkur nuvažiuoti, S. S. nuveždavo kaltinamąjį (įtariamąjį), taip pat pasiimdavo automobilį, kai reikėdavo. Gal prieš mėnesį iki įvykio kaltinamasis (įtariamasis), kažko ieškodamas, automobilio daiktadėžėje rado S. S. vairuotojo pažymėjimą. Suprato, kad S. S. jį ten paliko, kai paskutinį kartą naudojosi automobiliu. Kaltinamasis (įtariamasis) S. S. (vairuotojo) pažymėjimą paliko automobilio daiktadėžėje ir niekam apie jį neužsiminė. Nepagalvojo, kad S. S. vairuotojo pažymėjimą reiktų atiduoti S. S. sutuoktinei N. S.. Kaltinamasis (įtariamasis) neplanavo pasinaudoti S. S. vairuotojo pažymėjimu, nes iš išvaizdos nėra panašūs.

Kaltinamajam (įtariamajam) 2023 m. liepos 27 d. iš ryto reikėjo važiuoti pas gydytojus į (duomenys neskelbtini). Nerado, kas jį galėtų pavežti, todėl pagalvojo, kad važiuos pats, nors ir neturi „teisių“ (vairuotojo pažymėjimo). Tikėjosi laimingai suvažinėti. Kaltinamasis (įtariamasis) ryte apie 8³⁰ val. vienas važiavo iš savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini). Artėdamas prie žiedinės sankryžos, pamatė, kad vyksta reidas ir policijos pareigūnai stabdo automobilius. Privažiavo prie žiedo. Sustojo prie stabdančio pareigūno. Pareigūnas paprašė pasitikrinti blaivumą. Kai kaltinamasis (įtariamasis) papūtė į alkotesterį, pareigūnas pasakė, kad viskas gerai, bet paprašė pavažiuoti į šoną ir pateikti vairuotojo pažymėjimą. Kaltinamasis (įtariamasis) neturėjo vairuotojo pažymėjimo, tačiau prisiminė, kad daiktadėžėje guli S. S. vairuotojo pažymėjimas. Manė, kad pareigūnas atidžiai netikrins pažymėjimo, todėl nusprendė jį pateikti. Pateikė S. S. pažymėjimą, norėdamas išvengti administracinės atsakomybės. Pareigūnas pasakė, kad pateiktų savo vairuotojo pažymėjimą. Supratęs, kad policijos pareigūnas suprato, jog jis pateikė ne savo (vairuotojo) pažymėjimą, prisipažino, kad vairuotojo pažymėjimo neturi ir iš jo atimta teisė vairuoti, o (vairuotojo) pažymėjimas mirusio draugo. Pareigūnas įspėjo kaltinamąjį (įtariamąjį), kad taip pasielgęs padarė nusikaltimą, ir surašė protokolą už tai, kad važiavo neturėdamas „teisių“ (vairuotojo pažymėjimo). Kiti atvažiavę pareigūnai paaiškino, kad bus pradėtas ikiteisminis tyrimas, ir įteikė šaukimą atvykti į apklausą.

Kaltinamasis (įtariamasis) supranta, kad, naudodamasis mirusio draugo dokumentu, pasielgė blogai. Šiuo dokumentu pasinaudojo vieną kartą, t. y. kai sustabdė policijos pareigūnai.

Kaltinamasis (įtariamasis) prašo baudžiamąjį procesą užbaigti priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. Jis dirba, todėl galėtų sumokėti baudą dalimis.

Liudytojos N. S. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole, kuriame teigiama, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini). Tame pačiame kaime gyvena R. M.. R. M. su jos mirusiu sutuoktiniu S. S. buvo geri draugai, kartu remontuodavo automobilius. Liudytoja N. S. pažįsta R. M., nes bendraudavo šeimomis, tarpusavio santykiai visada buvo geri. Liudytojos N. S. sutuoktinis S. S. turėjo teisę vairuoti ir vairuotojo pažymėjimą, tačiau savo automobilio neturėjo. Kol sutuoktinis buvo gyvas, jis R. M. leidimu labai dažnai naudodavosi jo (R. M.) automobiliu. Abu su R. M. važiuodavo apsipirkti į (duomenys neskelbtini) ir automobilį vairuodavo pasikeisdami. Liudytoja N. S. nežino, kur sutuoktinis laikydavo savo vairuotojo pažymėjimą. Ji matydavo sutuoktinio vairuotojo pažymėjimą jo piniginėje ar padėtą kur nors namuose. Mano, kad sutuoktinis neturėjo nuolatinės vairuotojo pažymėjo laikymo vietos. Nežino, ar sutuoktinis savo vairuotojo pažymėjimą laikydavo R. M. automobilyje. Matydavo, kad sutuoktinis asmeninius daiktus dėdavosi į automobilio daiktadėžę. Nežino, ar tarp daiktų daiktadėžėje būdavo sutuoktinio vairuotojo pažymėjimas. Po sutuoktinio mirties nepasigedo jo vairuotojo pažymėjimo. Liudytojai N. S. niekada nekilo mintis ieškoti sutuoktinio vairuotojo pažymėjimo ir jį kažkam grąžinti, nes svarbus buvo tik sutuoktinio asmens dokumentas, kurį visada turėjo su savimi. Kad susutoktinio vairuotojo pažymėjimas liko pas kaimyną R. M. liudytoja N. S. sužinojo tik iškviesta į apklausą. R. M. niekada neužsiminė, kad pas jį yra liudytojos N. S. pažymėjimas. Nežino, kaip jos sutuoktinio vairuotojo pažymėjimas atsirado pas R. M.. Užtikrino, kad gali būti ir taip, jos sutuoktinis galėjo palikti savo vairuotojo pažymėjimą R. M. automobilyje. Neturi pretenzijų R. M., kad jis laikė jos sutuoktinio vairuotojo pažymėjimą pas save ir jai negrąžino. Mano, kad R. M. ne iš blogos valios taip pasielgė. Nemano, kad R. M. pasisavino jos sutuoktinio vairuotojo pažymėjimą.

Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos skyriaus specialisto A. V. 2023 m. liepos 27 d. tarnybiniu pranešimu „Dėl sustabdyto vairuotojo Roik: 0123000436799“, kuriame rašoma, kad 2023 m. liepos 27 d. vykdė neblaivių vairuotojų eismo kontrolę. Kelyje (duomenys neskelbtini) km buvo sustabdytas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vairuotojo buvo paprašyta atlikti alkoholio testą išpučiant orą į bekontaktį alkosterį. Aparatas parodė, kad vairuotojas yra blaivus. Vairuotojo paprašė pateikti savo vairuotojo pažymėjimą. Vairuotojas pateikė S. S. vadu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini). Žvelgdamas į pateiktą dokumentą ir į vairuotoją pastebėjo, jog vairuotojo pažymėjime esančio asmens šukuosena bei veido bruožai skyrėsi nuo vairuotojo. Pakartotinai vairuotojo paprašė pateikti savo asmens dokumentą ar vairuotojo pažymėjimą. Pasak vairuotojo, jis su savimi neturi asmens dokumento. Vairuotojui pasakė, kad akivaizdžiai matosi, jog vairuotojo pažymėjimas yra ne jo ir jis pateikė kito asmens dokumentą. Vairuotojas bandė teigti, kad tai yra jo vairuotojo pažymėjimas, tačiau po kurio laiko prisipažino, jog vairuotojo pažymėjimas yra kito asmens. Vairuotojas pateikė savo asmens tapatybės kortelę. Iš jos nustatė, kad vairuotojas yra R. M.. Pasiteiravo, kodėl vairuotojas pateikė ir naudojasi ne jam priklausančiu vairuotojo pažymėjimu. R. M. aiškino, kad neturi vairuotojo pažymėjimo. Patikrinus vairuotoją policijos turimose duomenų naršyklėse, nustatyta, kad R. M. neturi teisės vairuoti, šį teisė iš jo atimta ir jis neįvykdė sąlygų, kad galėtų susigrąžinti teisę vairuoti. Patikrinus vairuotojo pažymėjimą, išduotą S. S. vardu, paaiškėjo, kad minėtas asmuo mirė (duomenys neskelbtini). Pasiteiravo R. M., kaip pas jį atsidūrė S. S. vairuotojo pažymėjimas. R. M. paaiškino, kad jie buvo draugai ir abu naudojosi tuo pačiu R. M. priklausančiu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“. Pasak R. M., jo automobilyje S. S. laikydavo savo vairuotojo pažymėjimą. S. S. mirus, minėtas vairuotojo pažymėjimas liko jo (R. M.) automobilyje. Kadangi R. M. vairavo automobilį neturėdamas teisės, jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 3 dalį. Dėl to, kad R. M. pasinaudojo kitam asmeniui priklausančiu dokumentu, buvo informuoti Šiaulių apskrities VPK Radviliškio rajono PK pareigūnai.

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2023 m. liepos 27 d. 9¹⁴ val. gautas privataus fizinio asmens pranešimas, kad patikrinimui sustabdyto automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas R. M. jį tikrinančiam policijos pareigūnui tyčia pateikė mirusio draugo S. S. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini). R. M. neturi teisės vairuoti transporto priemonių.

Įvykio vietos apžiūros 2023 m. liepos 27 d. protokolu su foto lentelėmis, kuriame užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), kelio Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) km, kairėje kelio pusėje, apžiūra. Įvykio vietos apžiūros metu nieko, kas būtų reikšminga tyrimui, nepaimta, fotografuota.

Daiktų apžiūros 2023 m. rugpjūčio 11 d. protokole su foto lentelėmis aprašyta 2023 m. liepos 27 d. iš R. M. paimto vairuotojo pažymėjimo apžiūra. Vairuotojo pažymėjimas išduotas S. S., gimusio (duomenys neskelbtini), vardu. Dokumentas išduotas (duomenys neskelbtini) ir galioja iki (duomenys neskelbtini). Dokumentą išdavė VĮ „Regitra“. Dokumento numeris (duomenys neskelbtini). Dokumento kairėje pusėje matyti asmens fotonuotrauka.

Kitų objektų apžiūros 2023 m. rugpjūčio 11 d. protokolu, kuriame aprašyta policijos pareigūnų „Body“ kamera darytų vaizdo ir garso įrašų apžiūra. Matyti, kaip policijos pareigūnai vykdo reidą, stabdo transporto priemones (duomenys neskelbtini) prie žiedinės sankryžos (duomenys neskelbtini) ir nuo (duomenys neskelbtini) pusės vykdo vairuotojų neblaivumo kontrolę. Policijos pareigūnas patikrinimui sustabdo tamsų automobilį „(duomenys neskelbtini)“. Automobilį vairuoja vyras. Vyras atpažįstamas kaip R. M.. R. M. blaivumas tikrinamas pučiant per atstumą į bekontaktį alkoholio detektorių. R. M. įpūtus girdisi, kad pareigūnas sako „gerai“ ir paprašo pateikti vairuotojo pažymėjimą bei pavažiuoti į kelkraštį. R. M., šiek tiek pavažiavęs, sustoja pareigūno nurodytoje vietoje. R. M. pateikus vairuotojo pažymėjimą, girdisi, kad pareigūnas klausia, ar pastarasis žino, jog „teisės“ (vairuotojo pažymėjimo galiojimas) jau šiais metais baigsis. R. M. atsako, kad žino. Toliau matyti, kad pareigūnas tarnybiniu telefonu kažką tikrina ir R. M. prašo paieškoti automobilio registracijos dokumento. Pareigūnas teiraujasi R. M., ar iš jo nėra atimta teisė vairuoti. R. M. atsako, kad ne. Pareigūnas klausia, ar automobilis priklauso jam. R. M. iš pradžių atsako, kad (priklauso) jam, bet tuoj pat pasitaiso, kad ne jam, o kaimynui, bet automobiliu naudojasi bendrai. Pareigūnas R. M. paprašo pateikti asmens dokumentą. R. M. atsako, kad neturi pasiėmęs asmens dokumento, kad pasiėmė tik „teises“ (vairuotojo pažymėjimą). Pareigūnas nurodo, kad reikia kito asmens dokumento, nes mano, kad „teisės“ (vairuotojo pažymėjimas) yra ne jo (R. M.). R. M. atsako: „Mano, mano, „biški“ sirgau čia.“ Pareigūnas sako, kad ne dėl sirgimo, ir paprašo nusiimti kepurę. Po akimirkos girdisi, kad pareigūnas sako: „Ne jūsų „teisės“ (vairuotojo pažymėjimas). Iškart matau.“ R. M. pareigūno perklausia: „Ne mano?“ Pareigūnas sako: „Taip, a jus juokaujat, bylą norit?“ R. M. atsako, kad nejuokauja. Pareigūnas paprašo užgesinti variklį, išlipti iš automobilio ir atiduoti užvedimo raktelį. Pareigūnas rodo R. M. jo pateiktą vairuotojo pažymėjimą ir klausia, kur yra šio dokumento savininkas. R. M. sako, kad išvažiavęs į (duomenys neskelbtini). Pareigūnui klausus, kaip pas R. M. kito žmogaus vairuotojo pažymėjimas. R. M. atsako, kad kartu važinėjo ir pasiliko. Pareigūnas perklausia, ar automobilis yra jo, ar dar kito asmens. R. M. atsako, kad jo. Pareigūnui klausia R. M. gimimo datos. Šis ją nurodo. Pareigūnas rodo R. M. tarnybinio telefono ekraną ir sako: „Va čia matau – jūs, teisės vairuoti neturit, atimta.“ R. M. sako „taip“. Pareigūnas informuoja kolegas, kad vairuotojas pateikė ne savo vairuotojo pažymėjimą, kad teisė vairuoti iš jo yra atimta bei reikia informuoti operatyvios grupės darbuotoją.

Gyventojų registro 2023 m. liepos 27 d. išrašu, kuriame nurodyta, kad S. S. mirė (duomenys neskelbtini).

VĮ „Regitra“ 2023 m. rugpjūčio 28 d. raštu „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame teigiama, kad, Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registro (toliau – KTPVR) duomenimis S. S., vardu (duomenys neskelbtini) išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) nebuvo paskelbtas negaliojančiu (prarastu). Nėra prievolės grąžinti vairuotojo pažymėjimo, asmeniui mirus. Vadovaujantis Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių 51 punktu, asmeniui, kuriam išduotas vairuotojo pažymėjimas, mirus, vairuotojo pažymėjimai skelbiami negaliojančiais. Naudojantis registrų ir informacinių sistemų sąveika, gavus duomenis iš Gyventojų registro apie asmens mirtį, (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo paskelbtas negaliojančiu automatiškai.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kurie vieni kitus atitinka, papildo ir tarp kurių nėra esminių prieštaravimų, teismas sprendžia, kad neteisėti kaltinamojo veiksmai, panaudojus mirusio S. S. vairuotojo pažymėjimą, teisingai kvalifikuoti pagal BK 302 straipsnio 1 dalį. Kaltinamojo kaltė, padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodyta visiškai, abejoti jo kalte nėra pagrindo.

Tas, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką, gali būti baudžiamas bauda, areštu,arba laisvės atėmimu iki šešerių metų (BK 302 str. 1 d.).

Prokuroras siūlo baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikalstamos veikos pagal BK 302 straipsnio 1 dalį padarymą skirti kaltinamajam 51 MGL (2 550 €) baudą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmę sumažinti trečdaliu ir skirti 34 MGL (1 700 €) baudą, įpareigojant sumokėti ją per 1 metus nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo. Pradėjus vykdyti teismo baudžiamąjį įsakymą, panaikinti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Daiktus, turinčius reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką: S. S. vairuotojo pažymėjimą, perduoti jį išdavusiai institucijai sunaikinti.

Kaltinamasis sutinka baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 4 d.). Nusikalstamos veikos sudėtis formali. Veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia: kaltininkas suprato, kad panaudoja svetimą dokumentą, ir norėjo taip veikti (BK 15 str. 2 d. 1 p.). Kaltinamasis yra (duomenys neskelbtini) amžiaus ((duomenys neskelbtini) m.). Nuo 2023 m. rugsėjo 14 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2019 m. gruodžio 28 d. baustas administracine tvarka už tai, kad vairavo automobilį neblaivus (nustatyta 2,15 promilių), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę, nes ši teisė iš jo atimta; pasibaigus atsiėmimo terminui, neįvykdė susigrąžinimo sąlygų bei automobiliui neatlikta techninė apžiūra. Baudą sumokėjo. 2022 m. lapkričio 15 d. (du kartus) surašyti administracinio nusižengimo protokolai už tai, kad prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), atvyko automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prie šiukšlių konteinerių, iš automobilio iškrovė ir šalia komunalinių atliekų konteinerių padėjo maišus su šiukšlėmis. Paskutinį kartą teistas Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. vasario 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį sumažinta 40 MGL (2 000 €) bauda, baudą sumokėjo. 2023 m. vasario 20 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmenų registro. Suėjus teistumui, juridiškai laikomas neteistu (BK 97 str. 3 d. 3 p. a) pp.). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad prisipažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir teigė, jog, ją padaręs, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str. 1 d.).

Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį (trukmę), teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, aptartų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).

Įvertinęs nusikalstamos veikos aplinkybes, biografinius duomenis apie kaltinamąjį, nustatytą vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir nenustatęs sunkinančių aplinkybių, teismas mano, kad adekvati bausmė galėtų būti švelniausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda, jos dydį parinkdamas artimą sankcijos minimumui – 102 BBND (BK 47 str. 3 d. 2 p.). Minimalus gyvenimo lygis (MGL) yra tapatus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui (BBND) ir nuo 2018 m. sausio 1 d. padidintas iki 50 €.

Pritaikius BK 64¹ straipsnį, bauda mažinama vienu trečdaliu.

Atsižvelgiant į solidų baudos dydį, teismas įpareigoja kaltinamąjį sumokėti baudą per 2 metus nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo (Bausmių vykdymo kodekso 6 str. 2 d.).

Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – taikoma tol, kol įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas; jam įsiteisėjus panaikinama (BPK 139 str. 3 d.).

Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, daiktas, turintis reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką: S. S. vairuotojo pažymėjimas, saugomas baudžiamojoje byloje, perduodamas VĮ „Regitra“ sunaikinti (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu, teismas

nusprendžia

R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 102 BBND (5 100 €) baudą.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, 102 BBND (5 100 €) baudą sumažinti vienu trečdaliu iki 68 BBND (3 400 €) baudos.

Vadovaudamasis Bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalimi, įpareigoti R. M. sumokėti 68 BBND (3 400 €) baudą per 2 metus nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Valstybės biudžeto vardu atidarytos surenkamosios sąskaitos yra šios:

Sąskaitos Nr. Banko kodas Banko pavadinimas SWIFT kodas LT78 7290 0000 0013 0151 72900 AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas INDULT2X LT05 7044 0600 0788 7175 70440 AB SEB bankas CBVILT2X LT32 7180 0000 0014 1038 71800 AB Šiaulių bankas CBSBLT26 LT74 4010 0510 0132 4763 40100 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius AGBLLT2X LT24 7300 0101 1239 4300 73000 „Swedbank“ AB HABALT22 LT42 7230 0000 0012 0025 72300 UAB Medicinos bankas MDBALT22

Dokumentus, patvirtinančius baudos sumokėjimą (mokėjimo pavedimą, kvitą), reikia pateikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams.

Išaiškinti R. M., kad jeigu jis nustatytu laiku nesumokės baudos, baudos išieškojimas bus perduotas antstoliui. Vykstant priverstiniam išieškojimui, papildomai tektų atlyginti ir vykdymo išlaidas. Turint lėšų, baudą galima sumokėti anksčiau, nelaukiant nustatyto termino pabaigos. Jeigu nuteistasis neturi lėšų sumokėti baudą, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas gali pakeisti baudą į viešuosius darbus. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, antstolio teikimu teismas gali pakeisti baudą į laisvės apribojimą (BK 47 str. 7-8 d.).

R. M. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – taikyti tol, kol įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas; jam įsiteisėjus panaikinti.

Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, daiktus, turinčius reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką: S. S. vairuotojo pažymėjimą, saugomą baudžiamojoje byloje, perduoti VĮ „Regitra“ sunaikinti.

Išaiškinti R. M., kad, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausme ir/ar dydžiu, kitomis sąlygomis, jis turi teisę per 14 d. nuo šio dokumento gavimo paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pasinaudojus teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei skirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Minėta teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir nebegalės būti skundžiamas.