- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-08-05
- Bylos Nr.
- 2-1039-169/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Violeta Erlickienė
- Ieškovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus
- Atsakovas
- Z. S.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus ieškinį atsakovei Z. S. dėl senatvės pensijos permokos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Mažeikių sky-rius kreipėsi į teismą ieškiniu prašydamas iš K. G. įstatyminės paveldėtojos Z. S. priteisti 32 698,76 € neteisėtai išmokėtos dėl išmokų gavėjo kaltės senatvės pensijos permoką. Ieškinyje nurodė, jog (duomenys neskelbtini), mirė K. G. (K. H.), kuriam pagal 1980-06-13 pareiškimą bei 1980-08-12 Mažeikių socialinio aprūpinimo skyriaus vedėjo potvarkį Nr. 520 Lietuvoje buvo mokama senatvės pensija. Pažymėjo, jog Fondo valdybos Užsienio išmokų tarnyba 2012 m. gegužės 10 d. gavo Vokietijos kompetentingos įstaigos – Deutche Rentenversicherung Bund atsakymą į Fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybos prašymus suteikti informaciją (forma E00l pagal Reglamentus (EB) Nr. 883/2004 ir Nr. 987/2009), kad mirusysis K. G. (HILZ) laikotarpiu nuo 2000-06-07 iki 2012-02-28 gavo senatvės pensiją. Kadangi laikotarpiais nuo 2000-06-01 iki 2000-09-30, nuo 2002-07-01 iki 2012-02-28 K. G. gavo senatvės pensiją ir iš Fondo valdybos Mažeikių skyriaus, todėl Fondo valdybos Mažeikių skyrius 2012-06-06 sprendimu Nr. SPIR-76 nustatė 112 902,27 Lt (32 698,76 €) senatvės pensijos permoką, nes pensijos gavėjas nepranešė apie persikėlimą gyventi į užsienio valstybę bei apie jam paskirtą ir mokėtą pensiją Vokietijoje. 2012-04-23 Fondo valdybos Mažeikių skyrius priėmė sprendimą Nr. SPKS -6095 dėl K. G. senatvės pensijos mokėjimo nutraukimo ir 2012-04-23 išsiuntė K. G. senatvės pensijos bylą Fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybai, kuri 2012-05-24 grąžino bylą, nurodydama spręsti klausimą dėl K. G. pensijos permokos nustatymo. 2012-06-12 Fondo valdybos Mažeikių skyrius grąžino Fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybai bylą bei dokumentus, susijusius su K. G. senatvės pensijos permokos nustatymu. Buvo nustatyta 32 698,76 € senatvės pensijos permoka už laikotarpius nuo 2000-06-09 iki 2000-09-30 ir nuo 2002-07-01 iki 2012-02-29. Laikotarpiu nuo 2012-06-12 iki 2013-05-15 Fondo valdybos Užsienio išmokų tarnyba, vadovaudamasi Europos Tarybos Reglamento Nr. 574/72 111 straipsnio 2 dalimi, siekė išieškoti susidariusią senatvės pensijos permoką iš mirusiojo K. G. našlės Z. S. gaunamos pensijos, tačiau tarptautinio bendradarbiavimo nepakako. Pagal gautą informaciją iš notarės I. Z. (atsakymas Fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybai 2012-07-02 Nr.S-45) dėl palikimo kreipėsi tik paveldėtoja pagal įstatymą mirusiojo žmona Z. S., kitų asmenų, priėmusių palikimą, nebuvo nustatyta. Kadangi vadovaujantis CK 5.52 str. įpėdinis, kuris priėmė palikimą, padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, senatvės pensijos permoka susidarė tik dėl mirusiojo kaltės, todėl ir susidariusią 32 698,76 € skolą Fondo biudžetui turėtų atlyginti K. G. turtą paveldėjusi įpėdinė – Z. S. Be to, atskiru prašymu ieškovas prašė atnaujinti praleistą trijų mėnesių terminą pareikšti reikalavimus mirusiojo K. G. įpėdinei Z. S.. Prašymas motyvuojamas tuo, jog laikotarpiu nuo 2012-06-12 iki 2013-05-15 Fondo valdybos administravimo įstaiga Užsienio išmokų tarnyba ėmėsi visų neteisminių priemonių, siekdama išieškoti susidariusią permoką – 2012-06-22 raštu Nr. (10.34) Sd-17310 Fondo valdybos Užsienio išmokų tarnyba kreipėsi į Vokietijos kompetentingą įstaigą (Deutche Rentenversicherung Bund), atsakingą už pensijos K. G. mokėjimą, dėl 112 902,27 Lt permokos grąžinimo, prašydama išskaityti minėtą sumą iš Z. S. mokamų sumų, remiantis Europos Tarybos Reglamento (EEB) Nr. 574/72, nustatančio Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, savarankiškai dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, persikeliantiems Bendrijoje, įgyvendinimo tvarka, 111 straipsnio 2 dalimi. 2012-08-01 Fondo valdybos Užsienio išmokų tarnyba gavo Vokietijos kompetentingos įstaigos atsakymą, kad našlių pensijos byloje pensijos nepriemokos nėra ir kad gavus formos E 205 LT pažymą, pensija bus perskaičiuota. 2012-10-02 Vokietijos kompetentingos įstaigos raštu pranešta, kad po pensijos perskaičiavimo nepriemokos nėra, o 2013-03-28 – kad jie neturi galimybės kompensuoti susidariusią permoką. Pažymėjo, kad Fondo valdybos Mažeikių skyriaus kaip kreditoriaus galimybės pareikšti apie savo reikalavimus K. G. įpėdiniams buvo ribotos, nes įpėdinė Z. S. palikimą priėmė 2012-05-22 d., Fondo valdybos Mažeikių skyriaus turimais duomenimis palikimo administratorius nebuvo paskirtas, turto apyrašas nebuvo sudaromas, o neturint duomenų apie paveldėtojus per tris mėnesius nuo išmokos gavėjo mirties pareikšti ieškinį teisme, neturint jokios informacijos apie kitą šali nėra teisiškai teisinga priemonė. Mano, jog siekis išieškoti susidariusią senatvės pensijos permoką neteisminiu būdu bei veiksmai, atlikti bendradarbiaujant su Vokietijos kompetentinga institucija yra svarbios priežastys tenkinti Fondo valdybos Mažeikių skyriaus prašymą atnaujinti terminą pareikšti išmokos gavėjo įpėdinei reikalavimus.
Ieškovo atstovė ieškinį palaikė ieškinyje nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti vieiškai priimant sprendimą už akių, kadangi atsakovė nepateikė atsiliepimo į ieškinį bei neatvyko į teismo posėdį.
Atsakovė Z. S., kuriai apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, į teismo posėdį neatvyko, per teismo nustatytą trisdešimties dienų terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, esant ieškovo prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis).
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 straipsnio 1 dalis numato, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Pagal minėto straipsnio 4 dalį teismas gali pratęsti šio straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. CK nenustatyta, kokios priežastys laikytinos svarbiomis. Tai kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais.
Iš bylos duomenų matyti, kad K. G. mirė (duomenys neskelbtini), todėl laikytina, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytas trijų mėnesių terminas kreditorių reikalavimams pareikšti baigėsi 2012 m. gegužės 22 d. Nagrinėjamu atveju pagal ieškinio pateikimo datą (2015-02-20) akivaizdu, kad CK 5.63 straipsnio 4 dalyje numatytas naikinamasis trejų metų terminas nėra praleistas.
Esant nurodytoms aplinkybėms, jog Fondo valdybos Mažeikių skyriaus kaip kreditoriaus galimybės pareikšti apie savo reikalavimus K. G. įpėdiniams buvo ribotos, nes įpėdinė Z. S. palikimą priėmė 2012-05-22 d., Fondo valdybos Mažeikių skyriaus turimais duomenimis palikimo administratorius nebuvo paskirtas, turto apyrašas nebuvo sudaromas, į siekimą išieškoti susidariusią senatvės pensijos permoką neteisminiu būdu bei veiksmus, atliktus bendradarbiaujant su Vokietijos kompetentinga institucija, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas pripažinti, jog trijų mėnesių terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir yra pagrindas šį terminą atnaujinti.
Nustačius, jog CK 5.63 straipsnyje nurodytas terminas kreditoriniam reikalavimui pareikšti praleistas dėl svarbių priežasčių, ir jį atnaujinus, spręstinas klausimas dėl senatvės pensijos permokos priteisimo.
Formaliai įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad VSDFV Mažeikių skyrius 2012-06-06 sprendimu Nr. SPIR-76 nustatė K. G. 32 698,76 € senatvės pensijos permoką (1 t., 29 b. l.), nes šis nepranešė apie persikėlimą gyventi į užsienio valstybę bei apie jam paskirtą ir mokėtą pensiją Vokietijoje. K. G. (K. H.) (duomenys neskelbtini), mirus, 2012 m. gegužės 22 d. jo palikimą priėmė atsakovė Z. S. (1 t., 36 b. l.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 43 straipsnio 5 dalimi, pensijos, išvykusiems į užsienio valstybes, mokamos tarptautinėse sutartyse ar konvencijose, prie kurių prisijungusi (ratifikavusi) Lietuvos Respublika, nustatyta tvarka. Lietuvai taikytina Europos Tarybos Reglamento (EEB) Nr. 574/72, nustatančio Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutarti dirbantiems asmenims, savarankiškai dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, persikeliantiems Bendrijoje, įgyvendinimo tvarka, pagal kurią nustatyta norma siekiant išmokų sutapimo išvengimo (Reglamento Nr. 1408/71 12 str. 1 ir 2 dalys), tai yra reglamentai negali nei suteikti, nei išsaugoti teisės gauti kelias tos pačios rūšies išmokas už vieną ir tą patį privalomo socialinio draudimo laikotarpį.
Palikėjui mirus, jo turtinės teisės ir pareigos nepasibaigia, bet įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Teisių perėjimo universalumas reiškiasi tuo, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui nepaisant to, žinojo jis, ar nežinojo esant atitinkamas palikėjo teises ar pareigas. Įpėdinis negali atsisakyti dalies palikimo, priimti dalį arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Jis priima besąlygiškai visą palikimą, t. y. visas palikėjo reikalavimo teises ir pareigas. Taigi įpėdiniui kartu su paveldėtu turtu pereina ir pareiga atsakyti už palikėjo skolas priklausomai nuo palikimo priėmimo būdo visu savo turtu arba tik paveldėtu turtu (CK 5.1 straipsnio 2 dalis, 5.52 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad paveldint įvyksta universalus teisių perėmimas, t. y. teisės perimamos nepasikeitusiu pavidalu, visa apimtimi ir tuo pačiu momentu, jeigu nėra kokių nors įstatyme nustatytų išimčių. Palikėjo mirties faktas yra pagrindas teisėms ir pareigoms perimti. Taigi įpėdiniams, priėmusiems palikimą, pereina pareiga atsakyti už palikėjo prievoles.
Atsižvelgiant į tai, jog testamentų registro išrašo duomenimis atsakovė Z. S. priėmė K. G. palikimą, ir todėl už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, ieškovui VSDFV Mažeikių skyriui priteistina iš jos 32 698,76 € senatvės pensijos permoka.
Ieškinį patenkinus, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 943 € žyminis mokestis – 868 € + 3 736,76 x 2 proc. (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį patenkinti visiškai.
Atnaujinti ieškovui VSDFV Mažeikių skyriui įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą reikalavimui dėl senatvės pensijos permokos priteisimo pareikšti.
32 698,76 € (trisdešimt du tūkstančius šešis šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus 76 ct) senatvės pensijos permokos VSDFV Mažeikių skyriui;
943 € (devynis šimtus keturiasdešimt tris eurus) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.
Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovas per trisdešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Mažeikių rajono apylinkės teismą.