Telšių apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui S. Z. dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio nustatyta tvarka – viešo paskelbimo būdu, tačiau per teismo nustatytą keturiolikos dienų terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis).

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Formaliai įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad atsakovas yra buto (duomenys neskelbtini), savininkas. Nekilnojamojo turto registro duomenimis namui, kuriame yra minėtas atsakovui priklausantis butas, tiekiamas centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų. Ieškovas reikalauja priteisti skolą tik už pastato, kuriame yra atsakovo butas bendrojo naudojimo reikmėms teikiamą šilumos energiją, kadangi atsakovo buto šildymo sistemos įrenginiai nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos yra atjungti. Iš ieškovo pateiktos mokesčių paskaičiavimo pažymos matyti, kad laikotarpiu nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2016 m. sausio 1 d. yra susidaręs 159,70 € įsiskolinimas, taip pat paskaičiuota 0,89 € delspinigių.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog daugiabučio namo butų savininkai turi dvejopą padėtį šilumos energijos vartojimo atžvilgiu: kaip vartotojas, abonentas turi sumokėti už tiek energijos, kiek suvartojo savo poreikiams, tačiau kartu jis yra šilumos kiekio vartotojas ir kita prasme – kaip turto savininkas. Tiekiama į namą šilumos energija yra naudojama bendrosioms patalpoms šildyti. Visa energija, tiekiama į namą, turi būti apskaitoma ir pagal įstatymą paskirstoma. Dalis energijos apmokama kaip suvartota konkrečių vartotojų, kita (bendrų patalpų šildymas, karšto vandens temperatūros palaikymas) turi būti apmokėta kaip namo savininkų. Ši dalis tarp bendraturčių paskirstoma pagal nuosavybės dalį gyvenamajame name, nes pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.76 straipsnio nuostatas kiekvienas iš bendraturčių atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), proporcingai savo daliai, taip pat privalo mokėti išlaidas jam išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2009; 2012 m. gegužės 4 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2012).

Pagal CK 4.72 straipsnio 1 dalį bendroji nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės atveju egzistuoja du nuosavybės teisės objektai: dalis bendrosios nuosavybės teisėje, kuri yra individualus konkretaus bendraturčio nuosavybės teisės objektas, ir daiktas (turtas), kuris yra visų bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas.

Bendraturčių teisės ir pareigos jų tarpusavio santykiuose nustatytos įstatymu ar (ir) bendraturčių susitarimu, todėl turi prievolinių teisinių santykių požymių. Tai lemia, kad bendraturčių teisiniams santykiams taikomos ne tik daiktinės teisės, bet ir prievolių teisės normos. Bendrosios dalinės nuosavybės atveju susiklosto dvejopo pobūdžio santykiai: bendraturčių kaip vieno subjekto santykiai su trečiaisiais asmenimi, vadinamieji išoriniai bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai, ir bendraturčių tarpusavio santykiai, vadinamieji vidiniai bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės ypatumas yra tas, kad savininkų daugetas lemia, jog, be santykių su trečiaisiais asmenimis, susiklosto teisiniai santykiai tarp bendraturčių dėl įvairių tarpusavio teisių ir pareigų vienas kito atžvilgiu, tarp jų pareiga apmokėti išlaidas bendram daiktui išlaikyti, prižiūrėti ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2012).

Nustačius, kad atsakovui nuosavybės teise priklausančios patalpos atjungtos nuo centralizuoto šilumos tiekimo, tačiau atsakovo butas yra daugiabučiame name, kuriam ieškovas tiekia šilumos energiją, vadovaujantis pirmiau nurodytomis teisės normomis, atsakovas laikytinas namo bendrojo naudojimo patalpų savininku ir jam kyla pareiga išlaikyti name esančias bendro naudojimo patalpas ir proporcingai savo turto daliai apmokėti išlaidas bendrojo naudojimo daiktui išlaikyti bei prižiūrėti. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad faktas, jog asmuo jam priklausančias patalpas šildo energija, gaunama iš kito šaltinio, šios pareigos nepaneigia tol, kol su kitais bendraturčiais nesusitarta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2012). Duomenų, kurie patvirtintų egzistuojant kitokį atsakovo susitarimą su kitais bendraturčiais, byloje nėra, todėl taikytina pirmiau nurodyta bendroji taisyklė ir iš atsakovo ieškovei priteistina 159,70 € skola ir 0,89 € delspinigių.

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2016 m. sausio 18 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Visiškai patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovo priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 20 € žyminis mokestis, 0,97 € pašto išlaidų ir 0,84 € už Gyventojų registro tarnybos pažymą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 246, 259–270, 285–286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo S. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini):

159,70 € (šimtą penkiasdešimt devynis eurus 70 ct) skolos;

0,89 € (nulis eurų 89 ct) delspinigių;

5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo dienos – 2016 m. sausio 18 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo;

bylinėjimosi išlaidas: 20 € (dvidešimt eurų) žyminio mokesčio, 0,97 € (nulis eurų 97 ct) pašto išlaidų ir 0,84 € (nulis eurų 84 ct) už Gyventojų registro tarnybos pažymą.

Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per trisdešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apelia-cinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Akmenės rajono apylinkės teismą.