Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Audrius Saulėnas Civilinė byla Nr. 2S-1051-622/2010

2010 m. birželio 17 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Audriaus Saulėno, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės, Rimvidos Zubernienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo P. Š. atskirąjį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-194-747/2010 pagal ieškovo P. Š. ieškinį atsakovei J. Š. dėl tėvystės nuginčijimo, institucija teikianti išvadą byloje Plungės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas kreipėsi į teismą siekdamas nuginčyti tėvystę nepilnamečiam vaikui. Civilinės bylos, kuriose sprendžiami tėvystės nuginčijimo klausimai, yra susijusios su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius. Bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tarptautinėje ir nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, kuris reiškia, kad bet kokie veiksmai ar priimami sprendimai, susiję su vaiku, jo teisėmis ir interesais, turi atitikti vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.).

CPK 376 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šeimos bylose teismas yra aktyvus, t. y. turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, teismo nuomone, tam yra būtinybė siekiant teisingai išspręsti bylą. Ši įstatymo nuostata suteikia teismui galimybę, esant būtinybei, veikti savo iniciatyva. Teismas įgalinamas siekti apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, ginti labiausiai socialiai pažeidžiamų šeimos narių interesus, nurodytų asmenų teisių apsauga ir gynimas kartu reiškia ir viešojo intereso gynimą.

Skundžiamą nutartį ieškovas prašo panaikinti, nes teismo nutartyje nėra užfiksuotas geranoriškas atsakovės J. Š. sutikimas dėl vaiko DNR tyrimo. Ieškovas nurodo, kad šiuo pagrindu atsisakė ieškinio reikalavimų. Atsisakymas nuo ieškinio yra viena iš teisminį procesą inicijuojančių asmenų procesinių teisių (CPK 42 str. 1 d.). Šios procesinės teisės įgyvendinimas yra dispozityvumo principo išraiška, nes civilinis procesas ne tik prasideda, bet ir gali baigtis ieškovo iniciatyva. Atsisakyti nuo ieškinio galima bet kurioje proceso stadijoje (CPK 140 str. 1 d., 293 str. 4 p.). Sprendžiant atsisakymo nuo ieškinio, klausimą, turi būti patikrinama, ar nėra CPK 42 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų, t. y. įvertinus, ar ieškinio atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms ar viešajam interesui. Taip pat būtina įsitikinti, kad ieškovas atsisakė nuo ieškinio laisva valia, nebuvo veikiamas trečiųjų ar kitų byloje dalyvaujančių asmenų, ar to nepadarė dėl suklydimo, ar ieškovui žinomos atsisakymo nuo ieškinio pasekmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-158/2007).

Civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas civilinę bylą teisme vedė pats, neatstovaujamas advokato. Ir nors iš bylos aplinkybių matyti, kad ieškinio atsisakymas pareikštas laisva ieškovo valia, ieškovas nurodė, kad jam žinomi ieškinio atsisakymo teisiniai padariniai, tačiau yra pagrindas konstatuoti, kad ieškovas atsisakė nuo ieškinio, nesuprasdamas ieškinio atsisakymo instituto paskirties. Iš 2010-04-08 teismo posėdžio protokolo matyti, kad ieškovas sutiko atsisakyti ieškinio su sąlyga, jei atsakovė geruoju sutiks nuvykti atlikti ekspertizės dėl sūnaus R. Š. tėvystės nustatymo. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad ieškovas bylą veda neatstovaujamas advokato, nagrinėdamas bylą dėl tėvystės nuginčijimo nebuvo pakankamai aktyvus – nesuteikė šalims galimybės atlikti DNR ekspertizę nenutraukus civilinės bylos nagrinėjimo, nesiėmė priemonių padėti šalims išspręsti ekspertizės atlikimo išlaidų klausimo, nutraukdamas bylą neatsižvelgė į CK 3.161 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą vaiko teisę žinoti savo tėvus.

Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas civilinę bylą netinkamai pritaikė procesinės teisės normas (CPK 329 str.). Apeliacinės instancijos teismui negalint ištaisyti nurodytų pažeidimų, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Plungės rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.