- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-01-26
- Bylos Nr.
- 2A-23/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Vytas Milius, Audronė Jarackaitė
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės, E. K., V. G., G. K., D. N., J. U., I. M., S. S., A. V., P. B., J. K.
- Ieškovas
- G. L.
- Trečiasis asmuo
- UAB „Saudema“, V. B., L. K.
- Kategorijos
- 4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės (pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno, Vyto Miliaus,
atsakovams E. K., V. G., G. K., D. N., J. U., I. M., S. S., A. V., P. B., atsakovės J. K. atstovei T. K., R. P. atstovui S. K.,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės G. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. vasario 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-66-578/2009 pagal nurodytos ieškovės ieškinį atsakovams UAB „Turto nuostolių draudimo biuras“, Vilniaus miesto savivaldybei, I. A., T. A., S. A., A. A., G. A., R. A., V. A., A. A., D. A., I. A., J. B., E. B., L. B., P. B., V. B., J. B., S. B., M. B., D. B., D. B., G. C., D. Č., V. D., N. D., J. D., Z. D., R. E., V. G., M. G., A. G., A. G., V. G., N. J., A. J., G. J., V. K., A. K., R. K., A. K., V. K., G. K., M. K., G. K., T. K., E. K., G. K., S. K., J. K., I. M. K., M. K., J. L., S. L., Z. L., R. M., Z. M., J. M., V. M., V. M., N. M., A. M., R. M., I. M., A. M., D. N., L. P., R. P., R. P., G. P., S. P., R. P., V. P., R. R., L. R., V. R., V. R., J. S., S. S., M. S., R. S., S. S., B. Š., O. Š., J. Š., D. Š., Z. T., D. T.-J., A. T., R. T., J. U., B. U., L. V., D. V., J. V., V. V., A. V., A. V., D. V., R. V., R. V., A. V., I. Ž., O. Ž. ir L. Ž. dėl dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje nustatymo ir atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bei teisės į kompensaciją už atliktus darbus pripažinimo, tretieji asmenys UAB „Saudema“, V. B., L. K., 546-oji daugiabučio namo savininkų bendrija „Rimeda“ ir VĮ „Registrų centras“,
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu dėl dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje nustatymo, kompensacijos už atliktus darbus priteisimo ir atidalijimo iš bendros dalinės nuosavybės, kurį patikslinusi (6 t., b. l. 2-14), prašė:
1) pripažinti, kad ieškovės dalis butuose, įrengtuose 546-osios DNSB „Rimeda“ įgaliotinių 1999-05-25 protokolo pagrindu rekonstruotoje daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), yra 9272/10000, ir atidalyti šią dalį ieškovei natūra, priteisiant asmeninės nuosavybės teisę į butus (duomenys neskelbtini);
2) pripažinti, kad butų, esančių (duomenys neskelbtini), buvę savininkai A. A., I. Ž., R. T., R. V., R. R., L. R., J. V., J. M., V. M., J. K., R. M., L. P., S. P., V. P., R. S. ir A. V. nėra namo, esančio (duomenys neskelbtini), palėpės bendrasavininkiai;
3) pripažinti atsakovus buto (duomenys neskelbtini), palėpėje, bendrasavininkiais, nustatant pagal ieškinyje pateiktą lentelę jų nuosavybės dalis į minėtą turtą;
4) pripažinti, kad už atliktus darbus, susijusius su daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo objektų pagerinimu, ieškovės gautina iš šio daugiabučio gyvenamojo namo butų ir patalpų savininkų kompensacijos suma yra 321 807,71 Lt.
5) priteisti ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškovė nurodė, jog turėdama 546-osios DNSB „Rimeda“ sutikimą ir laikydamasi statybą reglamentuojančių teisės ir techninių normų nustatytų reikalavimų, įrengė daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), palėpėje 14 butų. 546-oji DNSB „Rimeda“ ir ieškovė susitarė, kad namo savininkų naudai ieškovė atliks darbus, susijusius su laiptinių ir inžinerinių tinklų pagerinimu bei sumokės 546-ajai DNSB 18149 Lt, o DNSB leis ieškovei įsirengti namo palėpėje gyvenamąsias arba ofiso patalpas ir išduos pažymą šių patalpų teisiniam registravimui ieškovės vardu. Ieškovės teigimu, 546-oji DNSB „Rimeda“ teisėtai sušaukė susirinkimą, kuris priėmė sprendimą leisti ieškovei namo palėpėje įrengti butus; iš 1999-05-25 DNSB „Rimeda“ įgaliotinių protokolo ieškovė suprato, kad jai buvo leista tvarkyti daugiabučio gyvenamojo namo palėpę; nebuvo prieštaravimų, kad įrengtos palėpės plotas atitektų ieškovei. Ieškovės nuomone, Bendrijos sprendimas prilygsta visų bendraturčių sprendimui; ieškovė įvykdė visus įsipareigojimus ir turėjo gauti namo patalpų savininkų sutikimą – pažymą įregistruoti asmeninės nuosavybės teisę į pastatytus palėpėje butus. Ieškovė taip pat nurodė, kad atlikdama palėpės rekonstrukciją, padidino palėpės naudingą plotą ir padidino šio ploto vertę, todėl jai turi atitekti 603 kv. m. ploto palėpės dėl palėpės ploto padidėjimo, be to, dėl ploto pagerinimo jai turėtų atitekti ir palėpėje įrengtų butų (448,03 kv. m.); kad nenukentėtų bendraturčių interesai, jiems atitenka vienas įrengtas butas palėpėje, o ieškovė pretenduoja į 13 palėpėje įrengtų butų.
Ieškovės teigimu, vykdydama statybos darbus, kurių vertė yra 527 809 Lt, ieškovė ženkliai pagerinimo daugiabučio gyvenamojo namo bendro naudojimo objektus. Dalis darbų buvo numatyti 1999-05-25 546-osios DNSB „Rimeda“ įgaliotinių protokole, todėl ieškovė turi pareigą savo lėšomis sumokėti už šiuos darbus, tačiau kitų darbų išlaidos turėtų būti paskirstytos namo patalpų savininkams proporcingai jų dalims bendro naudojimo objektuose.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. vasario 10 d. sprendimu atmetė ieškinį. Teismas nurodė, jog 546-osios DNSB „Rimeda“ įgaliotinių susirinkimas neturėjo teisės leisti ieškovei ginčo palėpėje įsirengti gyvenamąsias arba ofiso patalpas ir 1999-05-25 DNSB „Rimeda“ įgaliotinių susirinkimo nutarimas nėra viso daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir negyvenamųjų patalpų savininkų sutikimas, kad ieškovė įsirengtų ginčo palėpę bei joje naujai įrengtus butus įregistruotų savo vardu. Kadangi nurodyto daugiabučio namo butų ir negyvenamųjų patalpų savininkai neperleido ieškovei savo dalių bendrosios nuosavybės teisėje, nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovės dalis butuose, įrengtuose 1999-05-25 DNSB „Rimeda“ įgaliotinių susirinkimo nutarimo pagrindu rekonstruotoje paminėto daugiabučio namo palėpėje yra 9272/10000, ir atidalyti šią dalį ieškovei natūra, priteisiant asmeninės nuosavybės teisę į butus Nr.114-120 ir 122-127, esančius daugiabučio gyvenamojo namo palėpėje, ir šis ieškinio reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.
Be to, teismas konstatavo, kad 1999-05-25 546-osios DNSB „Rimeda“ įgaliotinių susirinkimo nutarimu, kurio pagrindu ieškovė reiškia savo reikalavimus, nebuvo patvirtinta bendro naudojimo objektų remonto, pagerinimo išlaidų suma, šiame susirinkime nebuvo sprendžiamas klausimas dėl bendro naudojimo objektų pagerinimo butų ir negyvenamųjų patalpų savininkų sąskaita. Ieškovė viena pasirinko rangovą, taip eliminuodama kitus bendraturčius iš šio klausimo sprendimo. Teismas padarė išvadą, jog esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo pripažinti, kad už atliktus darbus, susijusius su daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo objektų pagerinimu, ieškovės gautina iš nurodyto daugiabučio gyvenamojo namo butų ir patalpų savininkų kompensacijos suma yra 296 157,71 Lt.
Teismas nusprendė, jog nepatenkinus pirmojo ieškinio reikalavimo, nėra pagrindo patenkinti ir kitų ieškinio reikalavimų, nes jie yra išvestiniai iš pirmojo ieškinio reikalavimo.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009-02-10 sprendimą ir priimti naują sprendimą - patenkinti ieškovės ieškinį (8 t., b. l. 129-142). Skundui pagrįsti ieškovė nurodo šiuos argumentus:
1. Priešingai nei nurodė teismas, 546-sios DNSB „Rimeda“ įgaliotinių 1999-05-25 susirinkime buvo sprendžiamas ne nuosavybės į palėpę perleidimo, bet palėpės rekonstrukcijos klausimas. Šiame susirinkime priimtas bendrijos sprendimas vertintinas kaip sprendimas dėl patalpų valdymo ir tai patvirtina Vilniaus miesto 2-jo apylinkės teismo 1999-10-26 sprendimas (1 t., b. 1. 27), kuriame konstatuota, jog protokolu yra leista tik atlikti palėpės rekonstrukciją. Bendrija turėjo teisę priimti tokį sprendimą pagal tuo metu galiojusios Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo redakcijos 20 straipsnio 2 dalį ir CK 122 straipsnio 2 dalį. Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2¹⁵-5188/1999 vertintinas kaip prejudicinis faktas šios bylos atžvilgiu, todėl Vilniaus apygardos teismas negalėjo iš naujo vertinti faktų, nustatytų paminėtu teismo sprendimu, ir analizuoti minėto DNSB „Rimeda“ sprendimo teisėtumo. Tačiau ieškovės nuosavybės teisės į padidėjusią turto dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje atsiradimo pagrindas yra daikto pagerinimas (daikto sukūrimas), o ne nuosavybės įgijimas iš kitų asmenų.
2. Byloje pateikti dokumentai patvirtina, kad tiek bendrija, tiek butų ir kitų patalpų savininkai dalyvavo palėpės rekonstrukcijos projekto svarstyme (bendrijos 2003-06-26 pastabos dėl palėpės rekonstrukcijos projekto (5 t., b. 1. 17) bei palėpės bendrasavininkio - Vilniaus miesto savivaldybės 2007-11-07 raštas Nr. A51-21895-(17.1.14-TD-3), kuriame nurodoma, jog savivaldybė sutinka su palėpėje atliktais darbais). Be to, statybų procesas vyko ilgą laiką ir visi butų ir kitų patalpų, esančių daugiabučiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), savininkai žinojo, kokie darbai vykdomi palėpėje, bei turėjo galimybę ginti savo teises tuo atveju, jei palėpės rekonstrukcija būtų neatitikusi jų interesų. Tačiau nei bendrija, nei daugiabučio gyvenamojo namo butų ir patalpų savininkai neišreiškė prieštaravimo dėl vykdomų darbų. Šios aplinkybės patvirtina, kad tiek bendrija, tiek ir butų bei kitų patalpų savininkai sutiko su palėpės bei kitų bendrojo naudojimo objektų rekonstrukcija ir esminiu palėpės pagerinimu.
3. Faktas, kad bendro naudojimo objektai - namo konstrukcijos bei inžinierinė įranga ir palėpė buvo pagerinti, yra įrodytas - palėpės plotas ženkliai padidėjo, tuo pačiu pagerinta palėpės kokybė, kadangi buvusioje negyvenamojoje erdvėje įrengtos gyvenamosios patalpos. Šio fakto neginčija proceso šalys, jį sprendime pripažino ir pirmosios instancijos teismas. Palėpės pagerinimas atliktas laikantis teisės aktų, reglamentuojančių statybos veiklą, reikalavimų: nustatyta tvarka gautas statybos leidimas bei įrengtos patalpos pripažintos tinkamomis naudoti. Po rekonstrukcijos palėpė pagerėjo ne tik todėl, kad joje padidėjo naudingas plotas bei pasikeitė šio ploto savybės, bet taip pat ir dėl to, kad buvo pakeistos palėpės gegnės, stogo danga, palėpė buvo apšiltinta, todėl visi namo gyventojai turėtų prisiimti šių pagerinimų kaštus.
4. Teismo išvada, jog ieškovė negali įgyti nuosavybės teisės į padidintą palėpės dalį, kadangi šios padidintos dalies neįmanoma atskirti nuo ginčo palėpės, neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir dokumentų. Byloje surinkti įrodymai (daugiabučio gyvenamojo namo 2005-02-25 įrengtos pastogės kadastro duomenys, vidaus plotų eksplikacija, butų patalpų planas bei butų antresolės planas) įrodo, kad iki rekonstrukcijos buvusi palėpė buvo išardyta, o jos vietoje buvo įrengta 14 atskirų patalpų - butų, kurie yra savarankiški nekilnojamojo turto objektai, ir kiekvienu atskiru butu galima atskirai naudotis bei eksploatuoti.
5. Teismas nepagrįstai nesvarstė ieškinio reikalavimo dėl kai kurių asmenų, perleidusių nuosavybės teises į (duomenys neskelbtini) name esančius butus, nepripažinimo palėpės bendrasavininkiais (2 ieškinio reikalavimas). Šis reikalavimas pripažinti minėtus asmenis, neturinčius nuosavybės teisių į palėpės patalpas, argumentuojamas CK 4.82 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis. Kadangi minėti asmenys nuosavybės teises į turėtus butus yra perleidę ir šiuo metu gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) nevaldo turto nuosavybės teise, jie yra praradę nuosavybės teises ir į palėpę. Tačiau kadangi jų nuosavybės teisės į atitinkamas palėpės dalis šiuo metu vis dar įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, siekiant minėtus įrašus panaikinti ir užtikrinti, jog Nekilnojamojo turto registro duomenys atitiktų faktinę situaciją ir būtų teisingi, būtina šiuos asmenis pripažinti kaip praradusius nuosavybės teises į patalpas.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus m. savivaldybė atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos teismo sprendimą palikti nepakeistą (9 t., b. l. 5-12). Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Nepagrįstas apeliantės teiginys, jog 546-osios DNSB „Rimeda“ įgaliotinių 1999 m. gegužės 25 d. susirinkime buvo sprendžiamas ne nuosavybės, o palėpės rekonstrukcijos klausimas. Minėto susirinkimo protokole užfiksuota, kad buvo nutarta leisti 36 buto savininkei G. A. (G. L.) pagal galiojančią tvarką projektuoti ir įrengti gyvenamas arba ofiso patalpas virš viso namo esančioje palėpėje; taip pat DNSB „Rimeda“ įsipareigojo išduoti pažymą teisiniam įrengtų patalpų įregistravimui G. A. vardu. Ši aplinkybė patvirtina, kad bendrija ne tik leido projektuoti ir įrengti gyvenamąsias patalpas, tačiau taip pat ir sprendė klausimą dėl nuosavybės teisių perleidimo, nors to neturėjo teisės daryti. Be to, šią aplinkybę patvirtina ir G. L. 2004 m. rugpjūčio 31 d. pranešimas, kuriame ieškovė prašo DNSB „Rimeda“ per 10 dienų nuo pranešimo gavimo patvirtinti, kad minėtu įgaliotinių susirinkimo protokolu buvo sutarta, jog bendrijos dalyviai (butų savininkai, esantys palėpės bendrasavininkiai), šiame susirinkime atstovaujami bendrijos įgaliotinių, įsipareigoja leisti jai savo lėšomis ir rizika atlikti palėpės rekonstrukciją ir perleisti nuosavybės teisę į rekonstruotą palėpę.
2. Atsakovo nuomone, ieškovė galėtų pretenduoti į padidintos palėpės dalies atidalinimą (1230,31 kv. m - 626,82 kv. m = 603,49 kv. m), tačiau ne į palėpės vertės ir ploto padidinimą kartu, tokiu būdu sumažinant bendrasavininkių nuosavybės dalis palėpėje. CK 4.77 straipsnyje numatytas bendrasavininkių sutikimas yra duodamas konkrečiai dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio daikto ar jo vertės padidinimo. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, tokio sutikimo nėra (1999 m. gegužės 25 d. susirinkimo protokole apie palėpės vertės padidinimą neužsimenama), todėl ieškovė neturi teisinio pagrindo reikalauti padidinti jos dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje tiek dėl daikto vertės, tiek dėl pačio daikto padidėjimo.
Šalies argumentai
3. Ieškovė prašo ne tik pripažinti jos padidėjusią dalį bendrojoje nuosavybėje, bet ir atidalinti šią dalį natūra, tačiau į bylą yra pateikti tik ieškovės paskaičiavimai, jos nurodomas butų skaičius, plotas ir numeriai, nors tokie butai kaip nekilnojamojo turto objektai šiuo metu teisine prasme neegzistuoja, kadangi jie registre nesuformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jiems nesuteiktas unikalus numeris. Taigi jie negali būti atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Žemesnės instancijos teismas
4. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl kompensacijos, priteistinos iš atsakovų, už atliktus darbus, susijusius su namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų pagerinimu. Ieškovė 1999 m. gegužės 25 d 546-osios DNSB „Rimeda“ įgaliotinių susirinkime pati įsipareigojo savo lėšomis pakeisti stogo konstrukcijas ir dangą, pakeisti visus šilto ir šalto vandentiekio vamzdynus, suremontuoti abi laiptines. Šiame susirinkime nebuvo aptariami jokie kiti bendrojo naudojimo objekto pagerinimai, kurie turėtų būti atlikti visų bendraturčių lėšomis (CK 4.83 str. 4 d.).
Atsiliepimas
Atsakovai D. A., D. Č., V. G., V. K., G. K., I. K., A. M., R. R., S. P., L. R., R. T., J. B., N. D., V. G., G. K., E. K., Z. L., I. M., R. P., R. P., S. S., A. V., atstovaujami advokatės R. N., atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos teismo sprendimą palikti nepakeistą (9 t., b. l. 14-22). Atsakovai savo atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1. Bendrijos sutikimas leisti rekonstruoti patalpas, susijęs su bendrosios dalinės nuosavybės teisės sumažinimu bendrasavininkiams, kurie ateityje įpareigoti perleisti bendrojo turto nuosavybės teisę vienam konkrečiam asmeniui - ieškovei G. L., dėl to, kad padidėjo patalpų vertė, negali būti pripažintas teisėtu (CK 1.74 str., 4.75 str. 1 d., Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 4 str. 1 d.)
2. Pasiūlymas pakeisti patalpų paskirtį, rekonstruoti, remontuoti patalpas ar statyti naują statinį turi būti aptartas su bendrasavininkiais iki projektavimo sąlygų išdavimo. Jiems turi būti pateiktas statybos ar rekonstravimo projektas (reikiamais atvejais namo aplinkos pakeitimo schema). Projekte (schemoje) turi būti nurodyti esminiai objekto pertvarkymo duomenys (vieta, aukštis, plotis ir pan.), pakankami bendrasavininkiams nuspręsti, ar jų teisės ir teisėti interesai nebus pažeisti. Ginčo palėpės rekonstravimo projektas, 1999-05-25 svarstant klausimą dėl leidimo ieškovei įsirengti virš viso daugiabučio namo esančioje palėpėje gyvenamąsias arba ofiso patalpas, nebuvo pateiktas 546-osios DNSB „Rimeda“ įgaliotinių susirinkimui.
Žemesnės instancijos teismas
3. 1999 m. spalio 26 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimu buvo suteikta teisė vykdyti remonto darbus pagal konkretų projektą, tačiau toks projektas nebuvo pateiktas, todėl tapo neįmanomu sprendimo vykdymas, nepažeidžiant bendraturčių teisių. Minėtu apylinkės teismo sprendimu buvo pripažintas nepagrįstu bendraturčių atsisakymas duoti sutikimą dėl patalpų įrengimo, o ne dėl jų įregistravimo. Tas pats pasakytina ir apie 1999 m gegužės 25 d. protokolą, kadangi jame išreikšti sutikimai apima tik palėpės rekonstrukciją, bet ne jos įregistravimą ieškovės vardu.
4. 1999-05-25 DNSB „Rimeda“ įgaliotinių susirinkimo nutarimu, kurio pagrindu ieškovė reiškia savo reikalavimus, bendro naudojimo objektų remonto, pagerinimo išlaidų suma nebuvo patvirtinta, be to, šiame susirinkime nebuvo sprendžiamas klausimas dėl bendro naudojimo objektų pagerinimo butų ir negyvenamųjų patalpų savininkų sąskaita, ieškovė pati pasirinko rangovą. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo pripažinti, kad už atliktus darbus, susijusius su daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo objektų pagerinimu, ieškovė turi teisę gauti iš daugiabučio gyvenamojo namo butų ir patalpų savininkų nurodytą kompensacijos sumą.
5. Kadangi palėpė nėra įregistruota Registrų centre, kaip atskiras nekilnojamasis daiktas, todėl negalima spręsti ir klausimo dėl jos atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
6. Nepagrįstas apeliantės reikalavimas išregistruoti dalies savininkų nuosavybės teises į dalį palėpės, kadangi jie perleido nuosavybės teises į tame name turėtus butus. Kiekvienam savininkui neperleidus šios dalies kitiems asmenims, nuosavybės teisė kitais pagrindais negali pasibaigti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.).
Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo tinkamai taikyti, aiškinti įstatymus tam, kad tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga. CPK 176 straipsnio nuostatomis, įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.
Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, padarė pagrįstas išvadas, nepažeisdamas paminėtų ir kitų civilinio proceso taisyklių, iš esmės tinkamai išaiškino bei pritaikė ir materialinės teisės normas bei turėjo pagrindo netenkinti ieškinio reikalavimų dėl teismo sprendime nurodytų motyvų.
Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovė turi teisę reikalauti atidalyti jos dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (bendro naudojimo patalpų - palėpės) pagal teisės aktų nustatytas taisykles, tačiau teismas neturėjo pagrindo patenkinti šį reikalavimą tokiu būdu ir tokiu pagrindu, kuriuo jis pareikštas (CPK 185 str., CK 4.80 str., 4.75 str., 1.74 str., Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 3 str., 4 str. 1 d.).
Apygardos teismas teisingai konstatavo, kad daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir negyvenamųjų patalpų savininkai neperleido ieškovei savo dalių bendrosios nuosavybės teisėje, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovės dalis butuose, įrengtuose 1999-05-25 546-osios DNSB „Rimeda“ įgaliotinių susirinkimo nutarimo pagrindu rekonstruotoje nurodyto daugiabučio namo palėpėje yra 9272/10000, ir atidalyti šią dalį ieškovei natūra, priteisiant asmeninės nuosavybės teisę į jos nurodytus butus paminėto gyvenamojo namo palėpėje. Teisingos ir teismo išvados, jog 1999-05-25 DNSB įgaliotinių susirinkimo nutarimas nėra paminėto daugiabučio namo visų butų ir negyvenamųjų patalpų savininkų sutikimas, kad ieškovė įsirengtoje ginčo palėpėje naujai įrengtų butus ir įregistruotų savo vardu, nes nurodyto daugiabučio namo gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkai perdavė DNSB įgyvendinti tik teisę naudoti ir teisę valdyti nurodyto namo bendro naudojimo objektus, tarp jų ir ginčo palėpę, o paminėtu nutarimu leisdamas ieškovei įrengti virš viso daugiabučio namo esančioje palėpėje gyvenamąsias arba “ofiso” patalpas, priėmė sprendimą dėl disponavimo bendrosios dalinės nuosavybės objektu – palėpe.
Pagal įstatymą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos ir kitokia įranga, o asmenims, įgijusiems nuosavybės teisę į konkrečius butus, atsiranda bendrosios dalinės nuosavybės teisė ir į bendrojo naudojimo patalpas, ir kiekvieno jų dalis bendrojoje nuosavybėje yra proporcinga nuosavybės teise priklausančių patalpų plotui; bendrijai perduodama valdyti ir naudoti bendrojo naudojimo patalpos, priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės teise visiems daugiabučio namo patalpų savininkams (CK 4.82 str. 1 d., Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 20 str. 1 d., 3 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000-06-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-674; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-11-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466).
Nagrinėjamu atveju ieškovė, reikalaudama ir pripažinti jos padidėjusią dalį bendrojoje nuosavybėje, ir atidalinti šią dalį natūra, į bylą pateikė tik jos (ieškovės) paskaičiavimus, jos nurodomus butų numerius, plotą ir skaičių, nors tokie butai šiuo metu teisiškai neegzistuoja kaip nekilnojamojo turto objektai, kadangi jie Registre nesuformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jiems nesuteiktas unikalus numeris, o ginčo palėpė taip pat nėra įregistruota Registrų centre, kaip atskiras nekilnojamasis daiktas. Taigi ieškovės nurodytu būdu jie negali būti atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Atkreiptinas dėmesys, kad CK 4.77 straipsnyje numatytas bendrasavininkių sutikimas yra teikiamas dėl konkretaus bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio daikto ar jo vertės padidinimo. Nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė, jog gavo tokį sutikimą. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, byloje nėra tokio sutikimo (1999 m. gegužės 25 d. susirinkimo protokole taip pat neužsimenama apie palėpės vertės padidinimą). Tokių įrodymų apeliantė nepateikė ir apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 str., 185 str.). Todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovė turi teisinį pagrindą reikalauti padidinti jos dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje tiek dėl daikto vertės, tiek dėl pačio daikto padidėjimo. Beje, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 1999 m. spalio 26 d. sprendimu buvo suteikta teisė vykdyti remonto darbus pagal konkretų projektą, tačiau svarstant klausimą dėl leidimo ieškovei įsirengti virš viso daugiabučio namo esančioje palėpėje gyvenamąsias arba „ofiso“ patalpas, DNSB įgaliotinių susirinkimui nebuvo pateiktas ginčo palėpės rekonstravimo projektas. Ginčo atveju buvo ne tik remontuojamos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančios patalpos (palėpė), bet pakeista jų paskirtis, ženkliai padidintas plotas. Pasiūlymas pakeisti palėpės patalpų paskirtį, rekonstruoti patalpas turėjo būti aptartas su bendrasavininkiais iki projektavimo sąlygų išdavimo; jiems turėjo būti pateiktas rekonstravimo projektas, kuriame turėjo būti nurodyti esminiai objekto pertvarkymo duomenys, pakankami bendrasavininkiams nuspręsti, ar nebus pažeisti jų teisės ir teisėti interesai. Nagrinėjamu atveju to nebuvo padaryta.
Pirmosios instancijos teismas, nepatenkinęs paminėtų reikalavimų, pagrįstai atmetė ir kitus ieškovės reikalavimus, tarp jų dėl nustatymo kompensacijos, priteistinos iš atsakovų už atliktus darbus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų pagerinimu (CPK 185 str.). Juolab kad, bylos duomenimis, DNSB „Rimeda“ įgaliotinių 1999 – 05 - 25 susirinkime ieškovė įsipareigojo savo lėšomis pakeisti stogo konstrukcijas ir dangą, šilto ir šalto vandentiekio vamzdynus, suremontuoti abi laiptines; susirinkime nebuvo patvirtinta bendro naudojimo objektų remonto, pagerinimo išlaidų suma, nebuvo aptarti bendrojo naudojimo objekto pagerinimai, kurie turėtų būti atlikti visų bendraturčių lėšomis (CK 4.83 str. 4 d.).
Dėl aukščiau nurodytų motyvų, nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimą ir ieškovės skundo argumentai, kad ginčo palėpė rekonstruota, turint statybos leidimą, bei pripažinta tinkama naudoti, ar kad po rekonstrukcijos joje įrengtos gyvenamosios patalpos bei pagerintos kitos namo konstrukcijos.
Dėl pasakytų ir kitų apygardos teismo sprendimo motyvų (su kuriais sutinka ir teisėjų kolegija) nėra pagrindo apeliacinio skundo argumentais panaikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 263 str., 329 - 330 str.).
Atmetus apeliacinį skundą, pagal civilinio proceso įstatymo taisykles iš apeliantės priteistinos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos atsakovams E. K. ir I. M., jų turėtos apeliacinės instancijos teisme, o valstybei bylinėjimosi išlaidos dėl nesumokėto žyminio mokesčio, kurio sumokėjimas buvo atidėtas iki apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo, be to, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str., 96 str., 98 str., 302 str.; b. t. 8, l. 201-202; b. t. 9, l. 31, 83, 88-91).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n utaria:
Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2009 m. vasario 10 d. sprendimą.
Priteisti iš ieškovės G. L. (a. k. (duomenys neskelbtini)) valstybei 35960 Lt žyminio mokesčio bei 231,10 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, atsakovui E. K. 200 Lt ir I. M. 800 Lt advokato pagalbos išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.