Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2006-09-27 · Byla Nr. N-143-1051-06

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-09-27
Bylos Nr.
N-143-1051-06
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Edvardas Sinkevičius (pirm.), Anatolijus Baranovas (pran.), Gintaras Kryževičius
Administracinė byla Nr. N11 – 1051/2006Procesinio sprendimo kategorija 32 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. rugsėjo 27 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus ir Edvardo Sinkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. vasario 20 d. nutarties V. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos Tarnybos organizavimo poskyrio pareigūnas 2005 m. balandžio 12 d. V. M. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis 2005 m. kovo 11 d. 20.00 val. Vilniuje, Vydūno g. – Tolminkiemio g. sankryžoje, vairuodamas automobilį ,,Audi 80“ (duomenys neskelbtini) šalutiniu keliu nedavė kelio pagrindiniu keliu važiavusiam J. D. vairuojamam automobiliui, susidūrė ir sugadino abu automobilius. V. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 196 punkto reikalavimus, o atsakomybė už tai numatyta Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje.

Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos (toliau – Institucija) 2005 m. lapkričio 21 d. nutarimu, vadovaujantis ATPK 127 straipsnio 2 dalimi, 30² straipsniu, 31 straipsnio 1 dalies 1 punktu, V. M. paskirta administracinė nuobauda – 120 Lt bauda.

Šalies argumentai

J. D. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Institucijos 2005 m. lapkričio 21 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo tirti Institucijai.

J. D. nurodė, kad nutarime nenustatyta, ar policijos pareigūnai eismo įvykio vietoje rado automobilį ,,Audi 80“ (duomenys neskelbtini) ir eismo įvykio kaltininką V. M., ar vykdė šio pasišalinusio iš eismo įvykio vietos automobilio paiešką. Be to, nutarime neteisėtai nustatyta, kad eismo įvykio kaltininkas V. M. ir nukentėjusysis eismo įvykyje (t. y. jis) aptarė žalos atlyginimo klausimą, kad spręsti šio klausimo atvyko į Instituciją, kad nebuvo nubraižyta eismo įvykio schema, kad V. M. padarė ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką.

V. M. atsiliepimu į skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

V. M. nurodė, kad Institucija teisingai nustatė, jog jis padarė ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką ir paskyrė 120 Lt baudą, kurią jis sumokėjo. Be to, nukentėjusiajam J. D. buvo atlyginta padaryta materialinė žala. Teigė, jog J. D. nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes apie jo tariamą akivaizdų girtumą ir neleistiną pasitraukimą iš eismo įvykio vietos, nes abu buvo sutarę policijos nekviesti.

Atsiliepimas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. vasario 20 d. nutartimi J. D. skundą atmetė, o Institucijos 2005 m. lapkričio 21 d. nutarimą paliko nepakeistą.

Teismas nustatė, kad tarp nukentėjusiojo J. D. ir administracinėn atsakomybėn patraukto V. M. nėra ginčo dėl to, kad 2005 m. kovo 11 d. eismo įvykis Vilniuje, Vydūno g. – Tolminkiemio g. sankryžoje, kilo V. M. pažeidus KET 196 punktą, nes jis, vairuodamas automobilį ,,Audi 80“ (duomenys neskelbtini) šalutiniu keliu, nedavė kelio pagrindiniu keliu važiavusiam J. D. vairuojamam automobiliui ,,Ford Transit“ (duomenys neskelbtini) ir su juo susidūrė, sugadindamas abu automobilius. Taip pat nėra ginčo dėl minėtų V. M. veiksmų kvalifikavimo pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį. Nukentėjusysis Institucijos nutarimą skundžia nesutikdamas su kai kuriomis jame nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir dėl to, kad V. M. veiksmai kvalifikuoti ir jam administracinė nuobauda paskirta tik pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, nes jis turėjo būti patrauktas administracinėn atsakomybėn ir už pasitraukimą iš eismo įvykio vietos, pažeidžiant KET, t. y. ir pagal ATPK 130 straipsnį. Teismas nurodė, kad KET nustato, jog įvykus eismo įvykiui su juo susijęs vairuotojas (eismo dalyvis) privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai (KET 269.3 p.), pasilikti eismo įvykio vietoje, imtis priemonių, kad būtų išsaugoti jo pėdsakai, užrašyti eismo įvykį mačiusių liudytojų pavardes ir adresus (KET 269.4 p.). Tačiau tuo atveju, jeigu eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, o visi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria vertindami jo aplinkybes, KET leidžia palikti įvykio vietą. Tokiu atveju eismo įvykio dalyviai nedelsdami privalo vykti į policiją, prieš tai nubraižius eismo įvykio schemą (KET 271 p.). Už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant minėtus KET reikalavimus, vairuotojui kyla atsakomybė pagal ATPK 130 straipsnį. Teismas, įvertinęs įrodymus, konstatavo, kad V. M. veiksmai, jog jis pagal susitarimą su J. D., kad į policiją įforminti eismo įvykį nuvyks jų pasirinktu laiku, pasitraukė iš eismo įvykio vietos nenubraižę kartu J. D. eismo įvykio schemos ir atvyko į policiją ne nedelsiant, kaip to reikalauja KET 271 punktas, o maždaug po 12 valandų, formaliai nevisiškai atitinka šio punkto reikalavimus. Tačiau šis KET pažeidimas gali būti padaromas tik tyčiniais su eismo įvykiu susijusio eismo dalyvio veiksmais. Byloje nėra įrodymų, kad V. M. tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos ir ėmėsi kokių nors veiksmų eismo įvykiui nuslėpti, pakenkti tyrimui ar išvengti atsakomybės. Vien tik aplinkybė, jog V. M. neatvyko į policiją taip greitai, kaip galėjo ir turėjo atvykti kruopščiai vykdydamas KET 271 punkto reikalavimus, nėra pagrindas patraukti jį administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnį už KET 271 punkto pažeidimą. Teismas taip pat konstatavo, kad V. M. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn tik pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį. Nenustatyta aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas panaikinti skundžiamą Institucijos nutarimą ir grąžinti bylą tirti iš naujo. Atsižvelgdamas į tai, teismas nukentėjusiojo skundą atmetė kaip nepagrįstą, o Institucijos nutarimą paliko nepakeistą.

II.

J. D. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Institucijos 2005 m. lapkričio 21 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo tirti Institucijai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. V. M. pabėgo iš eismo įvykio, o už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, vairuotojui kyla atsakomybė pagal ATPK 130 straipsnį.

2. Policijos pareigūnai nepaneigė, kad vykdė pasišalinusio iš eismo įvykio vietos automobilio paiešką.

3. V. M. eismo įvykio metu buvo akivaizdžiai girtas.

4. Po eismo įvykio su V. M. nebendravo, nesitarė dėl žalos atlyginimo.

5. Eismo įvykio schema buvo nubraižyta.

Atsiliepimas

V. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

1. J. D. gina ne savo teises ir teisėtus interesus, o siekia griežtesnės administracinės nuobaudos kitam asmeniui (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 5 str. 1 d., 5 str. 3 d. 1 p., 22 str. 1 d.).

2. J. D. nenurodė apeliacinio skundo dalyko (ABTĮ 127 str. 1 d., 130 str. 2 d. 7 p., 140 str. 1 d. 2 – 5 p.).

3. J. D. nenurodė konkrečių argumentų dėl teismo nutarties neteisėtumo.

4. J. D. eismo įvykio aplinkybių aiškinimas neatitinka tikrovės.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamo skundo esmė – byloje esančių įrodymų dėl eismo įvykio dalyvio V. M. pasitraukimo iš eismo įvykio aplinkybių įvertinimas KET 271 punkto taikymo prasme.

Pagal KET 271 punktą, jeigu eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, o visi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria vertindami jo aplinkybes, leidžiama palikti įvykio vietą ir nedelsiant vykti į policiją, prieš tai nubraižius eismo įvykio schemą (nurodžius joje šių taisyklių pažeidimą, jį padariusio asmens vardą ir pavardę) ir po ja pasirašius. Kaip matyti, esminė sąlyga eismo įvykio dalyviams palikti įvykio vietą yra aplinkybė, kad eismo įvykio metu nebuvo nukentėję žmonės. Byloje neginčijamai nustatyta, kad šiuo (nagrinėjamo) eismo įvykio atveju taip ir buvo. Pagal nurodytos KET normos prasmę, galimybę palikti eismo įvykio vietą (esant nurodytai sąlygai) iš esmės lemia įvykio dalyvių tarpusavio susitarimas iškart po šio įvykio. Taigi šiai bylai yra reikšmingos aplinkybės (jas patvirtinantys įrodymai), parodančios abiejų nurodyto įvykio dalyvių elgesį iškart po minėto įvykio.

Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė aukščiau nurodytų aplinkybių reikšmingumą šiai bylai ir įvertino byloje esančius įrodymus bei faktines bylos aplinkybes būtent šiuo (bylai reikšmingu) aspektu.

Patikrinusi bylą apelianto nurodytų argumentų pagrįstumo aspektu, kolegija konstatuoja, kad:

pagal ATPK 297 straipsnį, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, turi patikrinti priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas yra laikomas pagrįstu, kai yra išaiškintos (nustatytos) faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Šios aplinkybės nustatomos įrodymais, įvertinant juos pakankamumo ir patikimumo aspektais – (ATPK 256, 257 str.). Pagal ATPK 257 straipsnį, administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Pirmosios instancijos teismo išvados padarytos, kolegijos manymu, pakankamai argumentuotai įvertinus byloje esančių įrodymų visumą. Šitie (teismo išvardinti) įrodymai, vertinant juos chronologiško atsiradimo bei jų šaltinių (įrodinėjimo priemonių) įvairumo aspektais, neturi esminių tarpusavio prieštaravimų, todėl pagrindo nesutikti su teismo padarytomis išvadomis kolegija nenustatė. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kolegijos manymu, nėra pakankami paneigti pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas.

Taigi tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra. Kolegija nenustatė ir kitų pirmosios instancijos teismo nutarties panaikinimo ar pakeitimo pagrindų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu, 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutari a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. vasario 20 d. nutartį palikti nepakeistą, o apeliacinio skundo nepatenkinti.

Nutartis neskundžiamaTeisėjaiAnatolijus Baranovas Gintaras KryževičiusEdvardas Sinkevičius