- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-02-19
- Bylos Nr.
- A-143-37-08
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Anatolijus Baranovas (pran.), Vaida Urmonaitė
- Pareiškėjas
- K. Y.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Laurynas Biekša
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. Y. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. lapkričio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. Y. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas K. Y. (toliau – pareiškėjas, apeliantas) skundu (b. l. 3) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – atsakovas, Migracijos departamentas) 2006 m. birželio 9 d. sprendimą Nr. 15/6-5-15PR-44 ,,Dėl laikino teritorinio prieglobsčio nesuteikimo bei prieglobsčio Lietuvos Respublikoje nesuteikimo Ganos Respublikos piliečiui K. Y. ir jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į Ganos Respubliką“ ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti bylą bei priimti sprendimą.
Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamas atsakovo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes situacija, kai asmeniui, netekus darbo ir būsto, gali tekti badauti, sukelia grėsmę jo gyvybei ir kitoms žmogaus teisėms bei atitinka įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 87 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Pabrėžė, kad sprendimas priimtas visapusiškai neištyrus ir neįvertinus bylos aplinkybių.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 7) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, kad papildoma apsauga gali būti suteikta prieglobsčio prašytojui, kai yra grėsmė, kad jo kaip žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės bus pažeistos kilmės valstybėje (Įstatymo 87 str. 1 d. 2 p.), o darbo ar būsto praradimas neatitinka nei vienos iš priežasčių, kuriomis remiantis asmuo gali pretenduoti į tarptautinės apsaugos suteikimą. Taip pat nebuvo nustatyta priežasčių, dėl kurių pareiškėjui būtų suteiktas pabėgėlio statusas pagal Įstatymo 86 straipsnį arba papildoma apsauga pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktus.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. lapkričio 23 d. sprendimu (b. l. 34 – 35) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nurodė, kad pareiškėjas yra Ganos Respublikos pilietis, kuriam skundžiamu atsakovo sprendimu nesuteiktas laikinas teritorinis prieglobstis Lietuvos Respublikoje, nes jis pateikė akivaizdžiai nepagrįstą prašymą suteikti prieglobstį. Teismas pažymėjo, jog užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Įstatymas (2004 m. balandžio 29 d. įstatymas Nr. IX-2206) (1 str. 1, 2 d.). Šio Įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktų, nurodytų Įstatymo priede, nuostatomis. Pabėgėlio statuso suteikimą reglamentuoja Įstatymo 86 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės gynyba arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnyje. Įstatymo 87 straipsnis reglamentuoja papildomos apsaugos suteikimą. Jame nustatyta, kad papildoma apsauga gali būti suteikta prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jo kaip žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės bus pažeistos; 3) yra grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl paplitusios prievartos, kuri kyla karinio konflikto metu arba kuri sudaro sąlygas sistemingiems žmogaus teisių pažeidimams. Teismas, remdamasis įrodymais, padarė išvadą, kad pareiškėjo, kuris yra Ganos Respublikos pilietis, pateikti argumentai, kad jis Ganos Respublikoje negalės susirasti darbo, neturės kur apsigyventi, jam grės badas, yra ekonominio pobūdžio motyvai, kurie nesusiję su Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 1 skyriuje nustatytomis teisėmis ir laisvėmis, kurios užtikrinamos ir saugomos šios Konvencijos 2 – 14 straipsniuose, tai: teisė į gyvybę, kankinimo uždraudimas, vergijos ir priverčiamojo darbo uždraudimas, teisė į laisvę ir saugumą, teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, bausmės be įstatymo uždraudimas, teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą, minties, sąžinės ir religijos laisvė, saviraiškos laisvė, susirinkimų ir asociacijos laisvė, teisė į santuoką, teisė į veiksmingą teisinės gynybos priemonę, diskriminacijos uždraudimas (Konvencija, iš dalies pakeista Protokolu Nr. 11, su papildomais protokolais Nr. 1, 4, 6 ir 7). Pareiškėjas nepateikė naujų argumentų ar įrodymų, kuriais remiantis galima būtų jo skundą patenkinti. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad pareiškėjui grįžus į savo kilmės šalį jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei grėsmės nėra, todėl nėra pagrindo taikyti asmens negrąžinimo principą. Pareiškėjo kaip žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės nebus pažeistos kilmės valstybėje, o darbo ar būsto praradimas nesudaro pagrindo suteikti jam papildomą apsaugą, numatytą Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose, bei suteikti pabėgėlio statusą Įstatymo 86 straipsnio pagrindu. Taigi skundžiamas atsakovo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
III.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 37 – 38) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. lapkričio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Kilmės šalyje neteko darbo, būsto, o tai trukdo jam ten išgyventi, kelia grėsmę sveikatai ir gyvybei, todėl jis atitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 2 punkto sąlygas, kurioms esant suteikiama papildoma apsauga. Teismas neištyrė įrodymų, netinkamai pritaikė Įstatymo 87 straipsnį.
2. Teismas pažeidė Įstatymo 130 straipsnį, nes Ganoje jam yra nesaugu, todėl remiantis asmens negrąžinimo principu neturėjo būti išsiųstas į valstybę, kurioje gresia pavojus.
3. Be to, pažeistas ir Konvencijos 3 straipsnis.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 43 – 44) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:
1. Apelianto įsitikinimas, kad darbo ir būsto praradimas sudaro sąlygas jo žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių pažeidimams, nėra pakankamas pagrindas suteikti jam papildomą apsaugą, taikant Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Taip pat nebuvo nustatyta priežasčių, dėl kurių pareiškėjui būtų suteiktas pabėgėlio statusas pagal Įstatymo 86 straipsnį arba papildoma apsauga pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktus.
2. Apeliantas, suprasdamas, kad neatitinka Įstatyme nustatytų tarptautinės apsaugos suteikimo reikalavimų, sąmoningai klaidina teismą, cituodamas vieną Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies punktą su nuoroda į visiškai kitą to paties straipsnio punktą, suvienodindamas skirtingų punktų reikalavimus, ignoruodamas jų esmę.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nagrinėjamas ginčas kilo dėl pareiškėjo siekio gauti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Teisiniai santykiai dėl pareiškėjo prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Įstatymo 86 bei 87 straipsniuose, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios ir taikytinos kaip visuma. Pagal Įstatymo 86 straipsnio 1 dalį, pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės gynyba. Pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį, papildoma apsauga gali būti suteikta prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jo kaip žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės bus pažeistos; 3) yra grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl paplitusios prievartos, kuri kyla karinio konflikto metu arba kuri sudaro sąlygas sistemingiems žmogaus teisių pažeidimams.
Kolegija pažymi, kad pareiškėjo nurodytos jo negalimumo gyventi kilmės šalyje priežastys (netekimas darbo ir būsto) yra ekonominio pobūdžio ir dėl to neatitinka priežasčių, nurodytų Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje ir 87 straipsnio 1 dalies 2 punkte, t. y. šių teisės normų taikymo prasme pareiškėjo nurodytos aplinkybės bylai nėra reikšmingos.
Atsižvelgdamas į minėtą pareiškėjo nurodyto prašymo suteikti laikiną prieglobstį pobūdį, pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė šioje byloje nurodytas Įstatymo bei Konvencijos nuostatas bei teisingai jas išaiškino.
Taigi pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas pripažintinas pagrįstu. Tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. lapkričio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.