Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. B. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2023 m. liepos 3 d. nutarties, kuria išspręstas ieškovo V. B. ieškinio atsakovei M. B. dėl leidimo išdavimo priėmimo klausimas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

5. Nagrinėjamu atveju ieškovas skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašo išduoti leidimą parduoti bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą pastatą – gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), be atsakovės sutikimo ir be jos pasirašyti šio pastato pirkimo–pardavimo sutartį teismo sprendimo pagrindu bet kuriam ieškovo surastam pirkėjui už sutartą kainą; įpareigoti ieškovą V. B. atiduoti atsakovei M. B. 1/3 dalį pinigų, gautų už parduotą pastatą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas su atsakove yra pastato, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo bendraturčių ginčas. Šalys, būdamos bendraturtės, nesinaudoja joms priklausančiu pastatu, jame niekas negyvena, o atsakovė nesirūpina jai priklausančios namo dalies priežiūra ir išlaikymu. Ieškovas prašo teismo leidimo parduoti atsakovei priklausančią pastato dalį, tačiau iš ieškinio ir jo priedų teismas nustatė, kad šalių turtas nėra atidalytas. Teismas nurodė, kad negali apginti ieškovo teisės į nuosavybę, kol šalys nėra atsidalijusios savo dalių iš bendrosios dalinės nuosavybės. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas įpareigojo ieškovą pateikti įrodymus apie ginčo pastato atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės arba patikslinti ieškinio dalyką ir faktinį jo pagrindą, prašant atidalyti turto dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės, arba pateikti įrodymus, jog laikytasi Civilinio kodekso 4.79 straipsnio 2 dalies nuostatų. Ieškovas laikosi pozicijos, jog teismas nepagrįstai nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti, nes jis siekia ne atidalyti turtą, o gauti leidimą jį parduoti; ieškinio dalykas ir faktinis jo pagrindas suformuluoti aiškiai ir tiksliai, sudarant kitai ginčo šaliai galimybę suprasti ieškinio esmę, kad ji galėtų parengti atsiliepimą į ieškinį ir suformuluoti savo poziciją dėl ginčo dalyko.

6. Nagrinėjamu atveju ieškovas suformulavo reikalavimą dėl leidimo parduoti bendrą turtą be kito bendraturčio sutikimo. Pažymėtina, kad ieškinio dalykas – tai ieškovo pareikštas materialusis teisinis reikalavimas atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Taigi ieškovas suformuluoja ieškinio dalyką. Jis ieškinyje aiškiai išdėsto, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes, be kita ko, ieškinio dalyko tinkamas suformulavimas užtikrina teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti jo pažeistas teises. Jeigu ieškovas nevykdo ar netinkamai vykdo šią procesinę pareigą, teismas taiko CPK 115 straipsnyje nustatytas procesines priemones. Kasacinio teismo praktikoje atkreiptas dėmesys į tai, kad teismas bylos iškėlimo stadijoje neturi teisės tikrinti ieškinio pagrįstumo klausimo. Teismas šioje stadijoje patikrina, ar ieškinio tenkinimas objektyviai gali sukurti teisinius padarinius. Jeigu ieškovas pareiškia reikalavimą, kuris negali sukurti kokių nors objektyvių teisinių padarinių, teismas, motyvuodamas netiksliu ieškinio dalyko nurodymu, turi nustatyti terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis) arba, priklausomai nuo ieškinio pobūdžio, atsisakyti priimti pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 1 dalis 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2013). Teismo taikomas ieškinio trūkumų šalinimo institutas sudaro galimybę ieškovui ištaisyti trūkumus, teismui neatsisakant priimto pradinio ieškinio. Tačiau įpareigojimas pašalinti ieškinio trūkumus tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui, neatitiktų šio instituto paskirties. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami naudojantis trūkumų šalinimo institutu (CPK 115 straipsnio 4 dalis), bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Taigi iš esmės ieškinio trūkumų pašalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos, ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013).

7. Ieškovas, formuluodamos ieškinio dalyką, nurodė, kad prašo išduoti leidimą be atsakovės sutikimo parduoti bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį namą, be atsakovės pasirašyti pirkimo–pardavimo sutartį ir pinigus paskirstyti pagal nuosavybės teise priklausančias dalis. Ieškinio pagrindu nurodė tokias aplinkybes: šalys nesutaria dėl bendro turto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo, atsakovė išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini), nebendrauja su ieškovu namo nuosavybės įgyvendinimo klausimais, nesirūpina jai priklausančios namo dalies priežiūra ir išlaikymu, nemoka atitinkamų mokesčių, nesutinka su ieškovo siūlymu parduoti namą ieškovo pasirinktam pirkėjui ir gautus pinigus atitinkamai pasidalyti, ginčo šalims gyvenamasis namas nereikalingas, todėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka nenustatyta, šalių valdomos dalys iš bendrosios dalinės nuosavybės neatidalytos ir nesirengiama tokių veiksmų atlikti, ieškovui belieka visą gyvenamąjį namą vienašališkai parduoti ieškovo pasirinktam pirkėjui. Taigi iš esmės ginčo šalys nesutaria dėl disponavimo bendrąja nuosavybe. Šis bendraturčių ginčas dėl nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo ir jis nagrinėtinas teisme kaip bendraturčių ginčas (Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalis). Disponavimas bendrosios nuosavybės objektu lemia visų bendraturčių teisių į bendrą daiktą pasikeitimus, jis negali vykti tai inicijuojančiųjų asmenų vienašališka nuožiūra. Pažymėtina, kad savininkas disponuoja nuosavybės teise savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis), o bendraturtis – bendru susitarimu su kitais bendraturčiais (CK 4.80 straipsnio 2 dalis). Teismas, esant tokiam nesutarimui, sprendžia ginčą turėdamas tikslą padėti šalims pasiekti bendrą susitarimą dėl disponavimo daiktu taip, kad nepažeistų bendraturčio nuosavybės teisių ir turtinių interesų, nepadarytų neproporcingos žalos daiktui ir jo paskirčiai, kartu bendraturčiams būtų sudarytos sąlygos gauti maksimalios naudos iš disponavimo bendrosios nuosavybės objektu. Bendraturčiui manant, kad kitas bendraturtis su jo siūlomu disponavimo būdu nesutinka nepagrįstai, t. y. be pagrindo trukdo įgyvendinti jo teisę disponuoti daiktu visiems savininkams naudingu būdu, turi teisę kreiptis į teismą dėl, jo manymu, pažeistos teisės gynimo.

8. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog daikto savininko turima nuosavybės teisė reiškia savininko teisę savo nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti daiktą, juo naudotis ir disponuoti. Kai daiktas priklauso keliems savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, pagal bendrąją taisyklę (CK 4.75 straipsnio l dalis), nepriklausomai nuo bendraturčių turimų dalių dydžio, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas (daiktas ar kitas turtas) valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių bendru sutarimu. Susitarimą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo bendraturčiai paprastai pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, laisva valia derindami savo interesus. Įstatyminis imperatyvas įpareigoja bendraturčius susitarti, veikiant pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, ieškoti priimtiniausio jiems sprendimo būdo, nesiekiant savo teisių įgyvendinimo kitų bendraturčių teisių sąskaita. Bendraturčiams nesusitarus, nepriklausomai nuo nesutarimo priežasčių, daikto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarka gali būti nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškinyje pareikštu reikalavimu siekia tokio nuosavybės teisės įgyvendinimo (disponavimo bendru turtu) būdo, kuris yra nesuderinamas su bendrosios dalinės nuosavybės ir apskritai nuosavybės instituto esme ir turiniu, todėl, ieškovui iš esmės pasirinkus netinkamą savo teisių gynimo būdą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Pabrėžtina, jog, kaip numatyta CK 4.37 straipsnyje, tik teisėtas savininkas turi teisę disponuoti jam priklausančiu daiktu, o nuosavybės teisė yra neliečiama ir gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama (Konstitucijos 23 straipsnis). Ieškovas, siekdamas apginti savo bendro turto dalies nuosavybės teisę, turi teismui pateikti įrodymus apie tai, jog ginčo pastatas yra atidalytas, arba pasirinkti kitus savo teisių gynimo būdus (prašyti atidalyti nuosavybės dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės ar nustatyti naudojimosi turtu tvarką) ir pagal pasirinktą teisių gynimo būdą suformuluoti savo reikalavimą.

9. Pasisakydamas dėl ieškovo pozicijos, jog šioje proceso stadijoje teismas negali spręsti dėl reikalavimo pagrįstumo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pasirinktas teisių gynimo būdas turi sukurti objektyviai įmanomus teisinius padarinius, todėl teismas dar ieškinio priėmimo stadijoje turi įvertinti, ar pareikštu reikalavimu siekiami padariniai įmanomi, ir pagal tai nuspręsti, ar reikalavimas, toks, koks jis pareikštas, nagrinėtinas teisme. Nustačius, jog reikalavimas negali sukurti objektyviai įmanomų teisinių padarinių ir jo trūkumų negalima pašalinti pasinaudojus trūkumų šalinimo institutu, teismas, vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 1 dalies 1 punktu, privalo atsisakyti priimti reikalavimą kaip nenagrinėtą teisme.

10. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti, pagrindo panaikinti ar pakeisti nutartį nėra, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo 2023 m. liepos 3 d. nutartį palikti nepakeistą.