Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2011-09-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1-56-446/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-09-06
Bylos Nr.
1-56-446/2011
Teisminio proceso Nr.
1-67-1-00302-2010-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vilma Raščiuvienė
Nukentėjusysis
E. Š.
Kaltinamasis
D. M.
Advokatai
Arnas Ilgauskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-56-446-2011Teisminio proceso Nr. 1-67-1-00302-2010-3Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.5.; 1.1.8.6.2.; 1.1.9.6.; 1.2.14.1.2.2.; 1.2.26.2.1.; 2.1.15.3.2.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.5. (S)
KELMĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. rugsėjo 6 d.Kelmė
Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Raščiuvienė,sekretoriaujant Linai Normantaitei,dalyvaujant prokurorei Deimantei Banaitienei,nukentėjusiajam E. Š.,nukentėjusiojo atstovui pagal įstatymą R. Š.,civilinio ieškovo atstovams S. A., A. G.,kaltinamojo gynėjui advokatui Arnui Ilgauskui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs 1989 m. balandžio 2 d. Šiauliuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir 284 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis D. M. 2010 m. rugsėjo 12 d. apie 18 val. (duomenys neskelbtini), pro neužrakintas duris įsibrovė į UAB ,,ASSULA“ priklausančias patalpas, iš kurių pagrobė 9 vnt. duonos tešlos maišymo katilų metalinių platformų su ratais bendros 2700 litų vertės, tekinimo staklių arkliuką 700 litų vertės, tekinimo staklių supartą 1200 litų vertės, tekinimo staklių peilių laikiklį 1300 litų vertės, tekinimo staklių viršutinę suparto dalį 500 litų vertės, apkūrenimo krosnies dureles 250 litų vertės, apkūrenimo krosnies elektros variklį 250 litų vertės, tuo UAB ,,ASSULA“ padarydamas turtinę 6900 litų žalą.

Be to, kaltinamasis D. M. 2010 m. spalio 29 d. apie 24 val. viešoje vietoje - (duomenys neskelbtini), įžūliais veiksmais, t. y. sėdinčiam automobilyje Ford Focus E. Š. tyčia kumščiu vieną kartą suduodamas į veido sritį ir du kartus spirdamas į kairį šoną, taip pat lauke ranka suduodamas jam į dešinę veido pusę ir nosį, po to rankomis ir kojomis suduodamas apie 10 smūgių į įvairias kūno vietas, tuo nukentėjusiajam E. Š. padarydamas nubrozdinimą viršutinės lūpos srityje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Vagystės epizodas

Kaltinamasis D. M. dėl įvykdytos vagystės prisipažino dalinai. Jis paaiškino, kad vagystę įvykdė todėl, kad jam reikėjo pinigų. Pastato, kuriame anksčiau buvo kepykla, durys buvo išlaužtos, langai išdaužyti, jis nieko nelaužęs ir nedaužęs. Pastatas buvo apleistas, niekieno nesaugomas. Važiuodamas pro šalį, pastebėjo atviras pastato duris, užėjęs į vidų, pamatė metalo laužą, susigundė jį paimti ir parduoti. Sekančią dieną, pasiskolinęs iš draugo Ž. R. automobilį, vakare atvažiavo prie buvusio duonos kepyklos pastato, kurio visos durys buvo atrakintos, jokių spynų, užraktų nebuvo. Nuo duonos maišymo katilų jis atsukęs du varžtus, daugiau nieko nelaužęs ir nedaužęs, viskas tame pastate jau buvo sulaužyta, sugadinta, tinkama tik metalo laužui. Jis nepripažįsta paėmęs suvirinimo aparato variklio, matė, kad suvirinimo aparatas buvo prie durų, tačiau iš jo jokių detalių neėmęs. Visus daiktus, kuriuos jis paėmė, parsivežė į namus, o kitos dienos ryte visus daiktus nuvežė į metalo laužo supirktuvę ir pardavė. Už metalo laužą gavo 688 Lt. Pinigus išleido. Jis sutinka atlyginti UAB ,,Grandmeta” padarytą turtinę žalą 810 Lt sumoje, tačiau su UAB ,,Assula” 19950 Lt civiliniu ieškiniu nesutinka, nes visi daiktai, kuriuos ji pavogė, šiai įmonei grąžinti, kaltinime nurodytos jo pagrobtų daiktų vertės per didelės, suvirinimo aparato variklio jis nevogęs. Apkūrenimo krosnies variklį jis pavogė, jį su kitais daiktais pardavė toje pačioje metalo laužo supirktuvėje, kodėl jis negrąžintas savininkams, nežino.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo D. M. kaltė įvykdžius svetimo turto vagystę įrodyta pilnumoje.

Civilinio ieškovo UAB „Assula“ atstovas S. A. paaiškino, kad pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso UAB „Assula“. Bankrutavus kepyklai duonos gaminimo įranga buvo nenaudojama, tačiau tvarkinga. Pastatas nebuvo saugomas, pastato langai buvo išdaužyti, tačiau įranga, kuri buvo pavogta, buvo užrakintoje patalpoje. Kaltinime nurodytų daiktų jis pasigedo 2010 m. rugsėjo 14 d., paskutinį kartą pastatą apžiūrėjęs prieš 3-4 dienas, tuomet visa įranga buvo. Jis pats pagrobtų daiktų ieškojo metalo supirktuvėse ir rado UAB „Grandmeta“. 9 platformos ir kiti daiktai, kurie buvo rasti šioje metalo supirktuvėje, grąžinti, tačiau jie nebeveikiantys, juos reikia remontuoti. Įkainodamas pagrobtus daiktus, jis nurodęs naujų daiktų vertes. Ikiteisminio tyrimo metu pareikštą 19950 Lt civilinį ieškinį bylos nagrinėjimo metu jis sumažino ir iš kaltinamojo jis prašė priteisti 7000 Lt, tiek įkainodamas išardytas ir sugadintas tekinimo stakles.

Civilinio ieškovo UAB „Grandmeta“ atstovas A. G. paaiškino, kad 2010 m. rugsėjo 13 d. iš kaltinamojo nupirko metalo laužą. Kitos dienos ryte į metalo laužo supirktuvę atvykęs S. A. pasiteiravo, ar į supirktuvę niekas neatvežęs tekinimo staklių detalių. Kaltinamojo atvežtoje metalo laužo krūvoje S. A. atpažinęs iš jo įmonės pagrobtų įrenginių detales. Už metalo laužą D. M. jis sumokėjo 688,50 Lt grynais, 121 Lt jis sumokėjo gyventojų pajamų mokesčio valstybinei mokesčių inspekcijai, todėl reiškia 810 Lt civilinį ieškinį.

2010-09-14 įvykio vietos apžiūros protokole (b.l. 5-7, t. 2), fotonuotraukose (b.l. 8-11) užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), UAB ,, Assula“ priklausančiose patalpose matosi išardytas, apgadintas turtas - suvirinimo aparatas, tekinimo staklės, apšildymo krosnis, metaliniai seifai, kepimo krosnys, metaliniai katilai, elektros instaliacija, duonos tešlos maišymo aparatas, duonos formavimo įranga, metalinės plytelės.

2010-11-23 papildomos įvykio vietos apžiūros protokole (b.l. 12-13, t. 2), fotonuotraukose (b.l. 14-16, t. 2) užfiksuotas bendras UAB ,,Assula“ priklausančių patalpų vaizdas, iš kurio matyti, kad patalpos nenaudojamos, apleistos.

Iš 2010-09-14 reikalaujamų daiktų pateikimo protokolo (b.l. 17, t. 2) matyti, kad A. G. pateikė 9 vienetus juodojo metalo galimai kepyklos įrengimo dalių, kurie nudažyti gelsva spalva bei 4 vienetus tekinimo staklių dalių.

2010-09-21 daiktų apžiūros protokolu apžiūrėti paimti daiktai (b.l. 22-25, t. 2).

Iš UAB ,,Grandmeta“ pinigų išmokėjimo kvito ir antrinių žaliavų pirkimo pardavimo sutarties-akto kopijų (b.l. 18-21, t. 2) matyti, kad 2010-09-13 D. M. buvo išmokėta 688,50 Lt už pristatytas kepyklos ir staklių dalis, kurių svoris 1350 kg.

Kaltinamasis D. M. parodymų patikrinimo vietoje (b.l. 60-62, t. 2) parodė vietą, kur jis buvo susidėjęs pagrobtas kepimo įrangos, tekinimo staklių dalis, taip pat metalo laužo supirktuvę, kurioje pardavė pagrobtus metalinius daiktus.

Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad kaltinamasis D. M. neteisėtai pateko į svetimas patalpas, užvaldė jose rastą svetimą turtą, todėl jo veikoje yra nusikaltimo, numatyto LR BK 178 str. 2 d., sudėtis.

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Nekaltumo prezumpcija reikalauja, kad visos abejonės, kylančios sprendžiant baudžiamąją bylą, būtų vertinamos kaltinamojo naudai. Kaltinamasis neprisipažino pagrobęs suvirinimo aparato elektros variklio. Jis pripažįsta įvykdęs metalo daiktų vagystę iš UAB „Assula“ priklausančių patalpų, neneigia paėmęs apkūrenimo krosnies elektros variklį, nors jis taip pat nesurastas, todėl abejoti jo paaiškinimais teismas neturi pagrindo. Suvirinimo aparato elektros variklis nesurastas, objektyvių įrodymų, pagrįstai leidžiančių manyti, kad D. M. pagrobė elektros variklį, nėra, todėl kaltinimo apimtis mažintina iš kaltinimo išjungiant šio variklio vagystę.

Viešosios tvarkos pažeidimo epizodas

Dėl konflikto su E. Š. kaltinamasis prisipažino dalinai ir paaiškino, kad nesusipratimai tarp jo ir E. Š. prasidėjo Šaltinių kaime, šokių metu savaitę prieš įvykį Kelmėje. E. Š. kvietėsi jį į lauką pasikalbėti, tačiau jis supratęs, kad kažkas bus negerai, sėdo į savo automobilį ir išvažiavo. Po to E. Š. rašinėjo SMS žinutes, kvietė susitikti. Praėjus savaitei laiko, jis kartu su M. S. savo automobiliu važinėjosi Kelmės mieste. Apie 21 val. pravažiavęs šviesoforo reguliuojamą sankryžą, važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve, pastebėjo, jog jį nori lenkti kitas automobilis. Jis pasitraukęs į dešinę pusę, pamatęs, kaip pro lenkiančio automobilio priekinį pravirą keleivio langą kažkas mojuoja šautuvu. Lauke buvo tamsu, tačiau gatvės buvo apšviestos, jis gerai matė ginklą, tačiau žmogaus, nusitaikiusio į jį šautuvą, neįžiūrėjo. Jį pralenkęs automobilis sustojo prie baro ,,Senasis malūnas”. Tuomet jis pamatė, kaip iš sustojusio automobilio išlipęs, link jo mojuodamas ginklu ėmė bėgti E. Š.. Jis išsigandęs ir pasukęs į dešinėje esančią gatvę. Girdėjo, kaip E. Š. šaukė „stok“, apie porą metrų pabėgęs paskui jo automobilį nusitaikęs ginklu, sustojo ir nebesivijo. Apie 24 val. jis, sužinojęs, kad E. Š. yra R(duomenys neskelbtini) gatvėje, prie autoserviso, nuvažiavo su juo išsiaiškinti. E. Š. sėdėjo automobilyje prie vairo. Jis išlipęs iš automobilio ir nuėjęs prie jo. E. Š. atidarė automobilio dureles, jam pasirodė, kad jis iš tarpo tarp sėdynių dešine ranka traukia ginklą, tuomet trenkęs kumščiu jam į veidą. M. S. liepė automobilyje nesimušti, tada Eligijus išlipo, bandė jam trenkti į pilvą, tačiau jam nepavyko. Išlipusiam iš automobilio E. Š. jis sudavęs vieną kartą į petį ar krūtinę, vieną kartą koja įspyrė į šoną, norėdamas jį nustumti nuo savęs, spirdamas išpurvino striukę, paklausęs, kur ginklas. E. Š. paaiškinęs, kad tai buvo žaislinis ginklas. Jis pripažįsta, kad suduodamas smūgius nežymiai sužalojo E. Š., tačiau tvirtina, kad tokį jo elgesį išprovokavo pats nukentėjusysis.

Kaltinamojo D. M. kaltė įvykdžius viešosios tvarkos pažeidimą įrodyta.

Nukentėjusysis E. Š. parodė, kad prieš dvi savaites iki įvykio (duomenys neskelbtini) jam skambinęs D. M., teiravęsis dėl apkalbų apie jį. Praėjus savaitei po skambučio jie susitikę Šaltinių kaime vykusiame jaunimo šokių vakare, jis pasikvietęs D. M. pasikalbėti, tačiau D. M. trenkęs jam du smūgius į šoną iš metalinio strypo, sėdo į savo automobilį ir išvažiavo. 2010 m. spalio 29 d. jis su draugais važinėjosi Kelmės mieste jo tėvui priklausančiu automobiliu. Automobilį vairavo jo draugas N. G., jis sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Į automobilio dėtuvę jis buvo įsidėjęs neveikiantį dujinį pistoletą, kurį buvo gavęs iš pusbrolio. Važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve jie aplenkė D. M. automobilį. Lenkimo metu jis išsitraukė iš automobilio dėtuvės pistoletą ir pro uždarytą langą pamojavęs D. M.. Privažiavus kavinę „Senas malūnas“ jis išlipęs iš automobilio, kuriuo važiavo, ginklu nusitaikęs į atvažiuojantį D. M. automobilį. D. M. automobilis iš pagrindinės gatvės pasuko į šalutinę dešinėje pusėje esančią gatvelę, jis gal du metrus, rankoje laikydamas pistoletą, bėgęs D. M. automobiliui iš paskos, bet greitai liovęsis tai daryti. Neveikiančiu pistoletu D. M. mojavęs norėdamas jį tik pagąsdinti. Po kurio laiko keturiese – jis, N,G., F. B. ir K. J. – nuvažiavę į aikštelę už automobilių remonto įmonės „Berkutas“. Jis sėdėjęs automobilio vairuotojo vietoje. Apie 12 val. nakties prie jų privažiavo D. M., kuris priėjo prie jo, atidarė automobilio dureles ir nieko nesakęs trenkė jam kumščiu į veidą, paėmęs už striukės peties srityje, ėmęs traukti jį iš automobilio, jis išlipęs. Jam stovint D. M. įspyrė į šoną, sudavė smūgius į veidą. Iš viso jam buvo suduoti apie dešimt smūgių į įvairias kūno vietas, kraujas bėgo iš sumuštos nosies ir prakirstos lūpos. Nuo smūgių jam buvo sužalota nosis, kuri buvo ištinusi, prakirsta lūpa, skaudėjo vienas dantis, kaktoje ir abejose akyse buvo kraujosruvos. Jis D. M. nesipriešinęs, smūgių jam nesudavęs. Dėl sumušimų jis gydėsi ligoninėje, D. M. aplankė jį ligoninėje, siūlė 1500 Lt, jie susitaikė, pinigų jis neėmė.

Liudytojas N. G. parodė, kad 2010 m. spalio 29 d. E. Š. tėvui priklausančiu automobiliu, kurį jis vairavo, su draugais važinėjosi Kelmės mieste. Kai jis atėjo pas Eligijų į namus, pastarasis parodė jam dujinį pistoletą, kurį įsidėjo į automobilio dėtuvę. Kokiu tikslu Eligijus pasiėmė pistoletą, jam nežinoma, apie tai nekalbėję. Kelmės mieste, šviesoforų reguliuojamoje sankryžoje jis automobilį pasukęs į kairę, važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve, lenkiant D. M. vairuojamą automobilį, E. Š., sėdėjęs priekinėje keleivio sėdynėje, išsitraukė iš dėtuvės pistoletą ir, iškišęs per langą, mosikavo juo, kiek jis suprato - gąsdino Donatą. Kai jis automobilį sustabdė prie baro ,,Senasis malūnas”, Eligijus su pistoletu iššoko iš automobilio. Iš paskos jiems važiavo Donato vairuojamas automobilis, tačiau jis prieš barą „Senasis malūnas“ pasuko į dešinę link ligoninės, Eligijus vijosi Donato automobilį, bėgdamas pėstute su pistoletu rankoje. Kokiu atstumu vijosi, nematė, nes nebuvo išlipęs iš automobilio. Apie 22 val. keturiese – jis, Eligijus, F. B. ir K. J. nuvažiavo į aikštelę prie įmonės ,,Berkutas”. Po kurio laiko į aikštelę atvažiavo D. M., kuris priėjęs prie Eligijaus, sėdinčio vairuotojo vietoje, atsidarė dureles ir trenkė Eligijui į veidą nieko nesakęs. Šalia E. Š. priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjo Klaudija, jis su Fausta – galinėje sėdynėje. Kiek kartų Donatas sudavė Eligijui, negali pasakyti, nes neskaičiavo, tačiau tvirtina, kad buvo daugiau nei vienas smūgis. Jis gerai matė, kad sėdinčiam automobilyje E. D. du kartus sudavė į veidą, buvo paėmęs už striukės rankovės, tačiau, ar tempė laukan, negali pasakyti. Kai Eligijus išlipo iš automobilio, jis matė, kad Donatas su Eligijumi stumdėsi, matė pakeltą Donato koją, išpurvintą Eligijaus striukę, iš ko supratęs, kad Donatas spyrė E. D. į aikštelę atvyko su M. S., kuris kaip ir jie, buvę Eligijaus automobilyje, matė vykstantį konfliktą, tačiau į jį nesikišo.

Liudytoja F. B. parodė analogiškai liudytojui N. G.. Matė, kad Eligijus, iš automobilio dėtuvės pasiėmęs šautuvą, juo mojuodamas per pravirą automobilio langą, gąsdino Donatą, kad išlipęs iš automobilio Eligijus su šautuvu rankose bėgo paskui Donato automobilį, Donatui pasukus į šalutinę gatvelę, Eligijus sugrįžęs, ginklą padėjęs atgal į dėtuvę. Ji matė, kaip Donatas, atidaręs automobilio dureles, nieko nesakęs sudavė Eligijui, kiek smūgių, negali pasakyti. Kas vyko, kai Eligijus išlipo iš automobilio, ji nematė. Konflikto tarp kaltinamojo ir nuketėjusiojo E. Š. metu ji buvo išsigandusi, į konfliktą nesikišo, nes bijojo.

Liudytoja K. J. parodė analogiškai liudytojams N. G. ir F. B.. Papildomai parodė, kad Donatas, atsidaręs automobilio dureles, sėdinčiam Eligijui sudavė 4-5 smūgius į veidą. Prie jos priėjęs M. S., ji išlipusi iš automobilio ir mačiusi, kaip lauke Donatas du kartus ranka sudavė Eligijui. Eligijui iš nosies bėgo kraujas.

Liudytojas M. S. parodė, kad 2010 m. spalio 29 d. jis važinėjosi su D. M. Kelmės mieste. Važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve juos aplenkė E. Š. automobilis, Eligijus sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, kuris lenkimo metu iškišęs per langą ranką mojavo pistoletu. Prie baro ,,Senasis malūnas” Eligijaus automobilis sustojo, Donatas pasukęs į (duomenys neskelbtini) gatvę, Eligijus, išlipęs iš automobilio, vijosi iš paskos bėgdamas pėsčiomis su šautuvu rankoje. Po kurio laiko jis kartu su D. M. nuvažiavę į aikštelę prie įmonės ,,Berkutas”, abu išlipę iš automobilio, jis nuėjęs pasikalbėti su N. G., Donatas priėjęs prie Eligijaus, sėdinčio vairuotojo vietoje. Jis matė, kaip Donatas vieną smūgį sudavė Eligijui, tačiau kur pataikė, neprisimena. Kaip Eligijus išlipo iš automobilio, nematė. Pasitraukę už dviejų metrų nuo automobilio, Donatas su Eligijumi apsistumdė, matė, kaip keletą smūgių Donatas sudavė Eligijui. Iš Donato judesių, kiek matėsi tamsoje, suprato, kad Eligijui sudavė į veidą, kaklą, pečius.

Iš 2010 m. spalio 30 d. įvykio vietos apžiūros protokolo (b.l. 4-6, t. 1) matyti, kad konflikto, įvykusio tarp D. M. ir E. Š., vieta yra (duomenys neskelbtini), pavažiavus 100 metrų už automobilio remonto įmonės ,,Berkutas“.

Iš 2011 m. lapkričio 24 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvados (b.l. 11, t. 1) matyti, kad E. Š. Kelmės ligoninės chirurgijos skyriuje dėl veido ir galvos sumušimo gydėsi nuo 2010 m. spalio 30 d. iki 2010 m. lapkričio 1 d. E. Š. nustatytas nubrozdinimas viršutinės lūpos srityje, kuris padarytas kietu buku daiktu, galėjo būti padarytas nurodytu laiku (2010 m. spalio 30 d. apie 0 val.) bei aplinkybėmis (suduodant smūgius rankomis ir kojomis); sužalojimas galėjo būti padarytas vieno ar daugiau trauminių poveikių pasekoje, vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Iš daiktų pateikimo (b.l. 17, t. 1), daiktų apžiūros (b.l. 18-20, t. 1) protokolų matyti, kad nukentėjusysis E. Š. policijos pareigūnams pateikė neveikiantį pistoletą, kuriuo gąsdino D. M..

Pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Teismų praktikoje visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti ir pan.

Objektyvusis požymis – viešoji vieta, kuri teismų praktikoje aiškinama kaip vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent: gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties bei netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikalstamos veikos darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-670/2002, „Teismų praktika“ Nr. 18). Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. Teismų praktikoje visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti ir pan.

Nei kaltinamasis, nei nukentėjusysis konflikto kilimo priežasčių neįvardijo. Bylos nagrinėjimo metu apklausti liudytojai nurodė girdėję iš aplinkinių kalbų, kad tarp šių asmenų kyla nesutarimai, nesantaika, tačiau konkrečių priežasčių niekas įvardinti negalėjo. Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad D. M. santykiams tarp jo ir nukentėjusiojo spręsti pasirinko tokią vietą ir būdą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai. Jis viešoje vietoje demonstravo fizinę jėgą prieš nukentėjusįjį, taip sutrikdydamas ne tik nukentėjusiojo, bet ir kitų, konflikte nedalyvavusių asmenų – N. G., M. S., F. B., K. J. – laisvalaikį, išreiškė nepagarbą šių asmenų atžvilgiu, nes sutrikdė ir jų kaip visuomenės narių rimtį. Nepaisydamas aplinkinių teisėtų įstatymo ginamų interesų, nesiskaitydamas su elementariomis moralės ir elgesio normomis, tenkindamas savo asmeninius interesus D. M. demonstravo nepagarbą jiems, kuo ir pasireiškė jo chuliganiškos paskatos. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad chuliganiškus veiksmus prieš nukentėjusįjį E. Š. D. M. atliko po paties nukentėjusiojo chuliganiško elgesio – ginklo demonstravimo, jo nukreipimo į pravažiuojantį D. M., tačiau nuo šių nukentėjusiojo veiksmų iki jam suduotų smūgių buvo praėję ne mažiau kaip pora valandų, aplinkinius šokiruojantys nukentėjusiojo veiksmai jau buvo seniai nutrūkę, todėl būtinosios ginties ar būtinojo reikalingumo sąlygų taikyti kaltinamojo veiksmams nėra pagrindo.

Civiliniai ieškiniai

Lietuvos Respublikos BPK 44 straipsnio 10 dalis, reglamentuojanti asmens teisių apsaugą baudžiamajame procese, patikslina, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą.

BPK 109 straipsnis nustato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. BPK 113 straipsnio 1 dalis nustato, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio Kodekso nuostatas, o 2 dalis teisinį reglamentavimą patikslina nustatydama, kad, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis Kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Kaip nustatyta BPK 115 straipsnio 1 dalyje, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Tenkindamas civilinį ieškinį, teismas gali nesilaikyti ieškinio ribų, jeigu ieškinio dydis neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir bausmės dydžiui. Visos minėtos BPK nuostatos šioje konkrečioje byloje yra reikšmingos.

Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 str. 1 d.).

Šiaulių teritorinė ligonių kasa, pareikšdama civilinį ieškinį, prašo priteisti iš kaltinamojo 632,68 Lt Valstybinei ligonių kasai prie sveikatos apsaugos ministerijos už nukentėjusiojo E. Š. gydymą. Iš Valstybinės ligonių kasos duomenų bazės išrašo (b.l. 57, t. 1) matyti, kad už E. Š. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas VšĮ Kelmės ligoninei iš privalomojo sveikatos draudimo fondo sumokėta 632,68 Lt. Pripažinus kaltinamąjį D. M. kaltu dėl E. Š. sužalojimo, iš kaltinamojo priteistinos nukentėjusiojo gydymo išlaidos.

UAB ,,Grandmeta“ pinigų išmokėjimo kvitas ir antrinių žaliavų pirkimo pardavimo sutartis-aktas (b.l. 18-21, t. 2) patvirtina, kad 2010-09-13 D. M. už vagystės būdu iš UAB „Assula“ įgytas kepyklos ir staklių dalis išmokėta 688,50 Lt. Įrengimų dalys paimtos iš UAB „Grandmeta“ ir grąžintos teisėtam savininkui, kaltinamasis gautų pinigų už parduotą metalo laužą negrąžino. Iš A. G. paaiškinimų matyti, kad įmonė, remiantis D. M. išmokėtų pinigų sąskaita, sumokėjo 121,50 Lt gyventojų pajamų mokestį. Tokiu būdu, dėl neteisėtų D. M. veiksmų, UAB ,,Grandmeta“ patyrusi 810 Lt nuostolių, todėl šios įmonės civilinis ieškinys laikytinas pagrįstu ir tenkintinas pilnumoje.

UAB „Assula“ 19950 Lt civilinis ieškinys, pareikštas ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 33, t. 2), nepagrįstas jokiais įrodymais, todėl jo tenkinti nėra pagrindo. Iš kaltinamojo šiai įmonei priteistina 6900 Lt. Nors didžioji dalis detalių grąžinta, tačiau akivaizdu, kad jos gerokai apgadintos, nes pagrobtos išardžius įvairius įrenginius, buvo ne kartą perkraunamos, gabenamos iš vienos vietos į kitą, kas neginčijamai turėjo įtakos jų kokybės pablogėjimui, vertės sumažėjimui, apkūrenimo krosnies variklis nesurastas. UAB „Assula“ pagrobtų daiktų vertės nurodytos realios, kaltinamasis jų neginčija, todėl laikytina, kad civilinis ieškinys gali būti patenkintas tik pagrobtų detalių verte.

Bausmės skyrimas

Kaltininko prisipažinimas kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė baudžiamajame įstatyme formuluojamas ne kaip kaltės pripažinimas, o kaip kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką. Įstatymas šioje dalyje nereikalauja, kad asmuo pripažintų kaltę visoje kaltinimo apimtyje. Jis turi teisę į gynybą, taigi turi teisę ginčyti kaltinimą, gintis nuo jo, vadovaudamasis savo faktinių inkriminuoto nusikaltimo aplinkybių suvokimu. Kaltinamasis D. M. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios pripažino įvykdęs vagystę iš UAB “Assula” patalpų, sudavęs smūgius nukentėjusiajam E. Š., pastarojo atsiprašęs, iš raštiško pareiškimo teismui (b.l. 230, t. 2) matyti, kad nukentėjusysis pretenzijų dėl padaryto sužalojimo kaltinamajam nereiškia, civilinių ieškovų atstovams siūlęs padengti iš dalies nuostolius, nors apkūrenimo krosnies variklis nesurastas, kaltinamasis pripažįsta jį pagrobęs. Šių aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad D. M. pripažįsta esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pergyvena nusikaltęs. Pripažinimas ir gailėjimasis laikytini nuoširdžiu ir kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. D. M. nusikalto ir teisiamas pirmą kartą, tačiau jis nusikalstama veika padarytos žalos neatlygino, todėl jam skirtina vidutinio griežtumo bausmė, numatyta BK 178 str. 2 d. ir 284 str. 1 d. sankcijose – laisvės apribojimas. Atsižvelgiant į tai, kad D. M. įvykdyta vagystė – apysunkis nusikaltimas, juo padaryta žala didelė ir neatlyginta, todėl už šią veiką skirtinas ilgesnės nei vidutinės trukmės laisvės apribojimas (BK 48 str. 2 d.). Viešosios tvarkos pažeidimas – nesunkus nusikaltimas, nukentėjusiojo E. Š. kaltinamasis atsiprašė, tačiau atsižvelgiant į tai, kad šią nusikalstamą veiką D. M. įvykdė būdamas patraukas baudžiamojon atsakomybėn, t.y. po įtarimo už vagystę pateikimo, nukentėjusiojo gydymo išlaidų nepadengė, todėl už šią veiką skirtina vidutinės trukmės laisvės apribojimo bausmė. Kadangi nusikaltimais padarytoji žala neatlyginta, todėl skirtinas įpareigojimas šią žalą atlyginti (BK 48 str. 6 d. 2 p.).

Lietuvos Respublikos BK 72 str. 2 d. 3 p. numatyta, kad teismas privalo konfiskuoti iš nusikalstamos veikos gautus pinigus ir kitus materialią vertę turinčius daiktus. Pardavęs neteisėtu būdu įgytą turtą – pagrobtas iš UAB „Assula“ patalpų metalines įrenginių dalis – kaltinamasis gavo 688,50 Lt, kuriuos panaudojo savo asmeninių poreikių tenkinimui, t.y. juos panaudodamas turėjo asmeninės naudos, todėl iš nusikalstamos veikos įgytos lėšos konfiskuotinos valstybės nuosavybėn.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 2 d., teismas

nusprendžia:

D. M. pripažinti kaltu :

įvykdžius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., ir nuteisti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 6 mėnesiams.

įvykdžius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., ir nuteisti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d. bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant, galutinę bausmę paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant per bausmės laikotarpį atlyginti nusikaltimu padarytą žalą.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

UAB „Grandmeta“ ir Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinius ieškinius tenkinti pilnumoje, UAB „Assula“ – dalinai. Priteisti iš D. M. Valstybinei ligonių kasai prie sveikatos apsaugos ministerijos 632,68 Lt (šešis šimtus trisdešimt du litus 68 ct.), UAB „Grandmeta“ 810 (aštuonis šimtus dešimt) litų, UAB „Assula“ 6900 (šešis tūkstančius devynis šimtus) litų žalos atlyginimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72 str. 2 d. 3 p. konfiskuoti iš D. M. 688,50 Lt (šešis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis litus 50 ct.) valstybės nuosavybėn.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Vilma Raščiuvienė