Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2018-06-11 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-255-486/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-06-11
Bylos Nr.
II-255-486/2018
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00894-2018-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Pareiškėjas
N. K.
Kategorijos
NuorašasBylos Nr. II-255-486/18(S)
Proceso Nr. 4-68-3-00894-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 19.20; 21.10.4
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. birželio 11 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas J. J., sekretoriaujant A. R.,

dalyvaujant Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto Trečiojo policijos komisariato atstovei D. Š., pareiškėjai N. K., jos atstovui advokatui D. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo N. K. (toliau – pareiškėja) skundą dėl Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto Trečiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) 2018 m. kovo 12 d. nutarimo Nr. 14ANR-N-307-2018, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos D. Š. 2018 m. kovo 12 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje N. K. buvo nubausta pagal LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį, kuriuo jai paskirta 38 eurų bauda, už tai, kad 2018 m. vasario 6 dieną, apie 11 valandą 50 min., viešoje vietoje Vilniuje, L. S. - Gucevičiaus g. 9 namo kieme, neturėdama tam išduoto leidimo savavališkai pasinaudojusi savo tariama teise, kuria ginčija kitas asmuo, nesilaikant įstatymuose numatytos tvarkos neteisėtai įsirengė atitvarą, kad priparkuotų jai priklausantį automobilį Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tokiais savo veiksmais ji pažeidė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo „Dėl tarybos 2011-11-23 sprendimo Nr. 1-326 „ dėl tvarkymo ir švaros taisyklių tvirtinimo pakeitimo 2015-06-17, 15.20 punktą.

Šalies argumentai

Nesutikdama su šiuo nutarimu, pareiškėja jį apskundė teismui. Skunde pareiškėja nurodo, kad su jai surašytu protokolu ir jo pagrindu priimtu nutarimu kategoriškai nesutinka, kadangi atitvaras įrengtas dar 2005 metais, todėl akivaizdu, kad netinkamai inkriminuotas galimo pažeidimo padarymo laikas, todėl nagrinėjimas turėjo būti nutrauktas dėl senaties. Be to, akcentuoja, kad atitvaras pastatytas jai priskirtoje žemės sklypo vietoje, nustatytoje vadovaujantis 2004 metų gegužės 31 rašytiniu bendraturčių susitarimu. Atitvaro įrengimo dieną Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo „Dėl tarybos 2011-11-23 sprendimo Nr. 1-326„ dėl tvarkymo ir švaros taisyklių tvirtinimo pakeitimo 2015-06-17, 15.20 punktas dar net negaliojo. Pareiškėja pabrėžia, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2005-01-19 sprendimu Nr. 1-655 patvirtintos „Tvarkos ir švaros taisyklės“ 5.7 punktas tuo metu nustatė, kad draudžiama savavališkai įrengti technines eismo reguliavimo priemones (kelio ženklus, kelių ženklinimą ir kt.) bendrojo naudojimo teritorijose be Savivaldybės nustatyta tvarka išduoto leidimo, kartu su kelio ženklais įrengti papildomą informaciją, kurios įrengimo nenumato Kelių eismo taisyklės ir Kelio ženklų ir šviesoforų naudojimo standartai. Kelių eismo taisyklių 18 punktas nustatė, kad kelio ženklai – šiose taisyklėse nurodyti ženklai, nustatantys eismo tvarką, įspėjantys eismo dalyvius arba suteikiantys jiems informacijos. Kelių eismo taisyklių 2 priedas numato horizontalaus ir vertikalaus kelių ženklinimo reikalavimus. Tuo tarpu atitvarų parkavimui nėra nurodyti ir nepatenka į nurodytas sąvokas, todėl akivaizdu, kad jų įrengimui savivaldybės leidimų nereikėjo, o kadangi vidinis kiemas yra privati nuosavybė, todėl kelio ženklų įrengimą reikia derinti su žemės teritorijos – kiemo savininkais. Pareiškėja prašo panaikinti Vilniaus miesto Trečiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) 2018 m. kovo 12 d. nutarimą NR. 14ANR-N-307-2018 ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti.

A. I. pažymi, kad pareiškėjos atžvilgiu priimtas nutarimas yra teisėtas ir motyvuotas, surinktoje medžiagoje yra pakankamai faktinių duomenų, patvirtinančių N. K. veiksmuose buvus LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių. Prašo palikti galioti Institucijos priimtą nutarimą, o skundą atmesti.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu Institucijos atstovė D. Š. palaikė savo argumentus išdėstytus nutarime bei atsiliepime į skundą. P. I. priimtą nutarimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teismo posėdžio metu pareiškėja N. K. parodė, kad su priimtu nutarimu nesutinka, prašo jį panaikinti. Paaiškino, kad šis kiemas, kur stovi stovas, yra jos privatizuotas. 2004 metais jos vyras dalyvavo tame susitarime ir pasirašė, ir ponia I. A., kuri ji surašė pareiškimą policijai, sutiko ir pasirašė. Pareiškėjos aikštelė yra 7, nes septintas butas. Prieš tai buvo senas stovas, o vyras 2012 metais pastatė naują. Senas stovas pastatytas atrodo dar 2004 metais. Kai vyras statė stovą, ji buvo Briuselyje. Šio susitarimo bendraturčiai nesilaiko absoliučiai, todėl prasidėjo konfliktai. Kiemas pastoviai užgrūstas, norint išvažiuoti, reikia patraukti 7-8 mašinas. Ir tik dabar laikosi susitarimo, kol vyksta tyrimas teisme. Kiti kaimynai įrengė senai atitvarus, likusios net dėmės. Jos sutuoktinis parašė, kad 2007 metais buvo įrengtas stovas. Vėliau pakeistas 2012 metais. Pareiškėja 2015 metais darė nuotraukas dėl užstatymo. N. K. imdavo taksi, kad pas vyrą į ligoninę važiuoti, nes neįmanoma išvažiuoti dėl užstatymo. Visiškai nesilaiko parkavimo susitarimo. Užima visą kiemą, stato po 5-8 mašinas. Prašo panaikinti jos atžvilgiu priimtą nutarimą ir administracinę teiseną nutraukti nesant administracinio nusižengimo sudėties.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas advokatas D. J. paaiškino, kad manoma, kad nutarimas yra nepagrįstas, nes nėra tyčios, kad pareiškėja sąmoningai pažeidinėtų tvarką, ar kenktų naudotis bendrąja daline nuosavybe. Šias aplinkybes patvirtina ir tai, kad buvo pateiktas tarp bendraturčių 2004 metais pasirašytas sutarimas, visi gyventojai laikėsi tvarkos iki 2013 metų. Visi įsirengė parkavimo stovus, toks buvo susitarimas. Sklypas yra išpirktas, priklauso namo gyventojams, ir yra dalis žemės, kiek jam žinoma, kuri priklauso Savivaldybei, Nacionalinės žemės tarnybai. Ir pareiškėja pastatė stovą savo žemėje, tai yra civiliniai santykiai. Neturėtų būti byla sprendžiama tokiu būdu, jeigu vienam nepatiko, tuojau baudžiama, už savavaldžiavimą, nes vieni laikosi susitarimo, kiti nesilaiko. Stovas jau stovi ilgai, todėl akivaizdu, kad neteisingai nurodoma pažeidimo data, ir praėjus tam tikram laiko tarpui, kadangi kaltinama už stovo pastatymą. Be to yra suėję senaties terminai, dėl to turi būti nutraukta byla. Institucija nesiaiškino ir kas atliko šiuos veiksmus, t.y. kad stovą įrengė pareiškėjos vyras, o kaltinama už jo įrengimą pareiškėja, todėl mano, kad netinkamas asmuo įrašytas, todėl nutarimas yra nepagrįstas, neišsiaiškinta visų aplinkybių. Pažeidime nurodoma, kad nesilaikė tvarkos, tačiau leidimo, jei privatus kiemas, gauti nereikia. Ir, bendraturčiai suderinę, turi parengti projektą ir gauti leidimą. Taip pat paprašė pridėti vidinio kiemo nuotraukas, iš kurių matyti, kad kiti bendraturčiai irgi įsirengę vietas, kas liudija, kad buvo susitarimai, ir visi laikėsi tos tvarkos, tik vėliau iškilus ginčui, prasidėjo rašinėjimai policijai. Todėl akivaizdu, kad savavaldžiavimo požymių nėra. Matoma, kad šiuo atveju, neteisingai nurodoma, kad neturint leidimo, iš tiesų tokio leidimo net nereikėjo 2008 metais. Tai jeigu tuo metu galiojo kita tvarka, kiti aktai, tai mano, kad yra eilė aplinkybių, kurios daro administracinę teiseną negalima. Todėl byla turi būti nutraukta, o pareiškėjos skundas turi būti tenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Pagal LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. LR (duomenys neskelbtini) straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės (Lietuvos A. T. nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-21-2012, 2AT-2-2013, 2AT-9/2014, 2AT-39-2014 ir kt.), dėl ko neabejotina, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Pagal LR (duomenys neskelbtini) straipsnį už savavaldžiavimą asmuo atsako tuo atveju, jei, vykdydamas savo tikras ar tariamas teises, ginčijamas kito asmens, nesilaiko įstatymų ar kitų norminių aktų nustatytos tvarkos ir tai padaro tyčia. Atsižvelgiant į LR (duomenys neskelbtini) straipsnio dispoziciją ir prasmę, atsakomybėn pagal šį straipsnį asmuo gali būti traukiamas tik tuo atveju, jeigu jis veikė tyčia, t. y. jis suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Pažymėtina, kad savavaldžiavimo faktas negali būti pagrįstas vien asmens, laikančio save nukentėjusiu, pareikštomis pretenzijomis (reikalavimais), tokio administracinio nusižengimo sudėtis turi būti nustatoma byloje surinktais objektyviais įrodymais. Administracinio nusižengimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jeigu nėra bent vieno iš minėtų požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties.

Iš skundo teksto matyti, kad pareiškėjai surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir jo pagrindu priimtas nutarimas, kuriuo jai skirta 38 eurų bauda, už tai, kad 2018 m. vasario 6 dieną, apie 11 valandą 50 min., viešoje vietoje Vilniuje, L. S. - Gucevičiaus g. 9 namo kieme, neturėdama tam išduoto leidimo savavališkai pasinaudojusi savo tariama teise, kuria ginčija kitas asmuo, nesilaikant įstatymuose numatytos tvarkos neteisėtai įsirengė atitvarą, kad priparkuotų jai priklausantį automobilį Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Su tokiu Institucijos sprendimu teismas kategoriškai nesutinka ir vertina, kad tiek protokolas, tiek nutarimas priimti pagrindžiant nevisapusišku, neišsamiu bei neobjektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu ir prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Atsižvelgiant į LR (duomenys neskelbtini) straipsnio dispoziciją ir prasmę, atsakomybėn pagal šį straipsnį asmuo gali būti traukiamas tik tuo atveju, jeigu jis veikė tyčia, t. y. jis suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Vienas iš būtinų savavaldžiavimo objektyvių požymių, kuris yra susijęs su tuo, kad ta vykdoma teisė yra ginčijama kito asmens, o vykdant teisę sukelti neigiami padariniai nepadaro esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Taip pat turi būti konstatuota, kad kaltininko elgesys ne apskritai (miglotai) pažeidžia įstatymų nustatytą tvarką, bet yra neteisėtas (konkrečiai nurodant, kokie įstatymai ar teisės aktai, nustatantys minėtą tvarką, yra pažeisti (kasacinė byla Nr. 2A-7-2/2010).

Suprantama, kad turi būti motyvuotai pagrindžiamas ir kitų savavaldžiavimo sudėties požymių, tarp jų ir subjektyviųjų požymių buvimas kaltininko elgesyje. Skundo medžiagoje tokių duomenų nėra.

Pirma, skundo nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad administracinio nusižengimo protokole neteisingai nurodyta atitvaro įrengimo data, t. y. atitvaras įrengtas jau 2005 metais.

Antra, 2004 m. gegužės 31 dienos rašytiniu susitarimu (pridėtas bylos medžiagoje) bendraturčiai susitarė dėl žemės sklype esančio vidinio kiemo, esančio L. S. – Gucevičiaus g. 9, Vilniuje, naudojimosi tvarkos nustatymo, kuriuo buvo numatytos kiekvieno bendraturčio ar nuomotojo konkrečios parkavimo vietos. Pagal nurodytą susitarimą pareiškėjai buvo priskirta vieta Nr. 7. Iki 2018 metų I. A. kaip „Eurolitcar“ atstovė niekada nėra ginčijusi nurodytos tvarkos ir 13 metų nebuvo reikštos pretenzijos dėl atitvaro pastatymo, kad iš esmės patvirtina, kad ji su kitais bendraturčiais neprieštaravo atitvaro pastatymui. Be to, iš pareiškėjos ir jo atstovo pateiktų nuotraukų matyti, kad atitvarus yra įrengę ir kiti bendraturčiai, kas pagrindžia, kad susitarimo iki ginčo momento buvo laikomasi.

Trečia, atitvaras pastatytas pareiškėjai nuosavybės teise priklausančioje vietoje ir bendraturčių susitarimu. Atitvaro pastatymui privačioje žemėje savivaldos institucijų leidimo nereikėjo.

Aukščiau išdėstytos aplinkybės kategoriškai paneigia nutarimo išdėstytus motyvus, kad N. K. neturėdama leidimo ir pasinaudojusi tariama teise, kurią ginčija kiti asmenys neteisėtai pastatė automobilio atitvarą. Teismas vertina, kad nagrinėjamoje byloje jokių objektyvių duomenų, remiantis kuriais būtų galima konstatuoti N. K. veiksmuose esant administracinio nusižengimo, numatyto (duomenys neskelbtini) straipsnyje požymių, nėra.

Teismo vertinimu, Institucija netinkamai taikė LR (duomenys neskelbtini) straipsnio nuostatas ir nubaudė N. K.. Šiuo atveju neįžvelgtinas LR (duomenys neskelbtini) straipsnio nuostatų pažeidimas, todėl pareiškėjos skundas tenkintas, o administracinio nusižengimo bylos teisena nutrauktina, nesant administracinio nusižengimo sudėties.

Akcentuotina ir tai, kad kiemo bendraturčiai, nesutikdami su nustatyta vidinio kiemo automobilių parkavimosi ir naudojimosi tvarka ar norėdami ją pakeisti gali inicijuoti naujos vidinio kiemo naudojimosi tvarkos nustatymą ir susitarimo pasirašymą arba žemės sklypo savininkams nesutariant kreiptis į teismą ir ją nusistatyti teismo tvarka (civiliniai santykiai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 4 dalimi, teismas

nutaria:

Pareiškėjos N. K. skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto Trečiojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos D. Š. 2018 m. kovo 12 d. nutarimą Nr. 14ANR-N-307-2018 ir administracinio nusižengimo teiseną N. K. atžvilgiu nutraukti.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

Teisėjas (parašas)Nuorašas tikrasTeisėjas J. J.