Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Rokiškio rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Kukelkienė, sekretoriaujant Jūratei Meiluvienei, dalyvaujant pareigūnei, priėmusiai ginčijamą nutarimą - Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato (toliau - Panevėžio apskrities VPK Rokiškio rajono PK) Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio patrulei A. M., nukentėjusiajam J. S., jo atstovui – advokatui S. L., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Panevėžio apskrities VPK Rokiškio rajono PK Viešosios policijos skyriaus viršininko, atliekančio komisariato viršininko funkcijas R. K. skundą dėl Panevėžio apskrities VPK Rokiškio rajono PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio patrulės A. M. 2015 m. spalio 9 d. priimto nutarimo Nr.50-AT1-3134 nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apskrities VPK Rokiškio rajono PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio patrulė A. M. 2015 m. spalio 9 d. priėmė nutarimą Nr.50-AT1-3134 nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, kuriame nurodė, kad 2015-08-26 Panevėžio apskrities VPK Rokiškio rajono PK gautas J. S. pareiškimas apie tai, kad 2015-08-25 jis pastebėjo, kad Rokiškio r., Obelių sen., Liesiškių ir Dundiškių k., galimai išvažinėtas kviečių laukas. Tikslinant pareiškimo aplinkybes, bendrauta su J. S., kuris paaiškino, kad 2015-08-25, išsikvietė Rokiškio rajono savivaldybės komisiją, kad nustatytų šernų padarytą žalą. Apžiūrėjus laukus, esančius Liesiškių ir Dundiškių kaimų ribose, kuriuose stovi penki kilnojami medžiotojų bokšteliai, J. S. nurodė, kad medžiotojai atvyksta į plotus su automobiliais ir nušautus žvėris išsiveža, nors galima išsitempti technologinėmis vėžėmis. J. S. teigė, kad padaryta žala atsirado dėl medžiotojų veiklos, todėl mano, kad ją turėtų atlyginti medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)" medžiotojai. 2015-09-03 bendrauta su A. G., kuris paaiškino, kad 2015-08-25 savivaldybės direktoriau įsakymo sudaryta komisija vyko J. S. prašymu nustatyti žalos, jam priklausančiuose plotuose, esančiuose Obelių sen., Dundiškių, Liesiškių k.. Kartu vyko ir medžiotojų būrelio valdybos pirmininkas A. A.. Apžiūrėjus plotus nustatyta, kad padaryta žala nuo deklaruojamų pasėlių plotų yra 2 procentai. Aiškinantis įvykio aplinkybes, buvo nuvykta į nurodytus kaimus, tačiau kaimuose gyventojų nėra. Bendrauta su medžiotoju R. N. ir medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)" vadovu G. I., tačiau jie negalėjo nurodyti, kas galėjo išvažinėti J. S. kviečius, teigė, kad medžiotojai taip pasielgti negalėjo. Bendrauta su gretimuose plotuose ūkininkaujančiu T. Š., kuris taip pat teigė, kad nematė, kas galėjo išvažinėti pasėlius, nieko neįtaria. Duomenų, kad J. S. priklausantys pasėliai buvo išvažinėti automobiliais, nenustatyta. Faktą, kad laukai buvo išvažinėti medžiotojų, neigė ir patys medžiotojai. Neatmetama galimybė, kad pasėlius galėjo sunaikinti ir laukiniai žvėrys. J. S. pasėliai buvo apdrausti nuo bet kokio sunaikinimo, padarytą žalą užfiksavo tam specialiai sudaryta komisija, pagal kurios išvadą J. S. žalą atlygins draudimas. Nenustačius ir negavus duomenų, kad pasėliai buvo sunaikinti tyčia, su tikslu juos sunaikinti ir nenustačius administracinio teisės pažeidimo sudėties, nutarta nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos.

Panevėžio apskrities VPK Rokiškio rajono PK Viešosios policijos skyriaus viršininkas, atliekantis komisariato viršininko funkcijas - R. K. nesutikdamas su priimtu nutarimu padavė skundą, kuriame nurodė, kad minėtu atveju administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pradėta 2015-08-26, gavus J. S. pranešimą, kuriame nurodoma, kad 2015-08-25 komisija nustatinėjo šernų padarytą žalą kviečių laukuose Liesiškių ir Dundikių kaimuose, Obelių seniūnijoje ir pastebėta, kad išvažinėti kviečiai. J. S. nurodė, kad išvažinėti kviečius galėjo „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojų klubo medžiotojai, jam padaryta 2145 Eur žala. Pranešimo tyrimo metu negauta duomenų ir nenustatyta, kad pasėliai buvo sunaikinti tyčia, ir nenustačius administracinio teisės pažeidimo sudėties, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta. Mano, kad pareigūnė nepilnai, nevisapusiškai įvertino byloje esančias aplinkybes, nepagrįstai priėmė nutarimą, todėl prašo pakeisti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato 2015-10-09 nutarimą administracinėje byloje Nr. 50-AT1-3134, paskiriant administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėti iš naujo.

Teismo nustatytu terminu, Panevėžio apskrities VPK Rokiškio rajono PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio patrulė A. M., kuri priėmė ginčijamą nutarimą, bei suinteresuotas asmuo J. S. atsiliepimo į skundą nepateikė.

Teismo posėdžio metu Panevėžio apskrities VPK Rokiškio rajono PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio patrulė A. M. nurodė, kad sutinka, kad būtų panaikintas nutarimas ir toliau renkama informacija, nes ji nepilnai surinkta. Mano, kad turėjo būti pradėtas ikiteisminis tyrimas, nes padaryta didelė žala. Paaiškino, kad nutarimo pavadinime, įrašant „nutraukti“ administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, padaryta klaida, kadangi rašyta ant tų pačių blankų. Iš pradžių buvo viršininko pareigūnui B. uždėta viza „patikslinti aplinkybes pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksą (toliau – BPK)“. B ilgai rinko informaciją, apklausinėjo žmones, o galiausiai medžiaga buvo perduota jai. Ji paėmė pareiškimą iš J. S., buvo įvykio vietoje, yra padarytos nuotraukos, foto lentelė, bet vyresni pareigūnai sakė, kad jų nereikia pridėti prie medžiagos. Matėsi, kad kviečiai yra išvažinėti. J. S. rodė, kad yra miškelis, žmonės galėjo miškeliu važiuoti, bet važiuota lauku. Ji tai matė. Nežino ,kodėl veiksmai nebuvo atlikti vadovaujantis BPK normomis. Prieš tai buvo analogiškas pareiškimas ir buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Teisena buvo pradėta pusei metų, paskui viršininkė pasakė, kad pusei metų negali būti, todėl ji buvo priversta gretai surašyti šį nutarimą. Administracinės teisenos bylos nepradėjo remdamasi tik apklaustų asmenų parodymais. Nežino, kodėl nevertino žalos dydžio. Nukentėjusiajam nebuvo pasiūlyta kaip dar jis gali kreiptis, ar privataus kaltinimo tvarka ar kitu būdu.

Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens J. S. atstovas advokatas S. L. paaiškino, kad nukentėjusiajam svarbiausia, kad būtų apgintos jo teisės, kad neteisėtais veiksmais, tyčia sunaikinant nukentėjusiojo turtą padaryta žala būtų atlyginta. Iš padarytos žalos dydžio, kuris viršija 2000 eurų sumą, matyti, kad yra nusikalstamos veikos sudėtis, kuri turi būti tiriama BPK nustatyta tvarka. Jei tyrimo metu pasikeistų žalos dydis, tada galėtų būtų priimtas vienoks ar kitoks sprendimas. Skundžiamas nutarimas priimtas vadovaujantis ATPK 250 str. 1 d. 1 p., dėl to, kad neva iš viso nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio. Mano, kad administracinės teisės pažeidimo padarymo aplinkybės nebuvo pilnai, visapusiškai ir objektyviai ištirtos. Iš policijos pareigūnės paaiškinimo teisme matyti, kad yra faktinė medžiaga - nuotraukos, kurios nepridėtos, iš kurių akivaizdų, kad pasėliai buvo sunaikinti, juos išvažinėjant automobiliais. Laukuose stovėjo medžioklės bokšteliai, ten medžiojo „(duomenys neskelbtini)“ būrelio nariai ir svečiai, todėl darytina išvada, kad žalą padarė asmenys, kurie dalyvavo iki nustatyto fakto medžioklėse. Nukentėjusysis nurodė pagrindines jo turto sunaikinimo aplinkybes, kad tai galėjo padaryti medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ rengiamosiose medžioklėse dalyvavę asmenys. Turi pagrindo manyti, kad tokiu būdu „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojų būrelio nariai kerštavo, kadangi nukentėjusysis buvo pašalintas iš šio būrelio narių, po to taikiu susitarimu buvo grąžintas. Proceso metu nebuvo atlikta nei vienas realus veiksmas, kuris patvirtintų ar paneigtų nukentėjusiojo iškeltą versiją. Nebuvo apklausti prieš tą 2015-08-25 įvykį vykusiose medžioklėse dalyvavę asmenys. Išreikalavus objektyvius duomenis būtų galima nustatyti asmenis, kurie prieš tai dalyvavo medžioklėse, nustatyti kokie žvėrys buvo sumedžioti. Tai galima nustatyti iš medžioklės lapų. Yra neišsemtos galimybės visapusiškai, pilnai ir objektyviai ištirti visas galimas administracinio pažeidimo padarymo aplinkybes. Mano, kad panaikinus nutarimą, teismas gali priimti sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą ir perduoti visą medžiagą policijos komisariatui ar prokuratūrai tą tyrimą atlikti. (duomenys neskelbtini) str. yra nurodyta kokiais atvejais privataus kaltinimo byla negali būti pradėta. Šiuo atveju nėra nustatytas kaltininkas. Jei nėra nustatytas kaltininkas, negalima nutraukti ikiteisminio tyrimo ir siūlyti kreiptis privataus kaltinimo tvarka. Tada turi būti atliekamas ikiteisminis tyrimas. Nukentėjusysis turi būti apklaustas dėl padarytos žalos dydžio, kadangi ją galima tiksliai nustatyti. Iš nuotraukų galima nustatyti išvažinėtų pasėlių plotus. Toks nutarimas koks jis yra, savaime yra neteisėtas, nes užkerta kelią ginti savo pažeistas teises civilinio proceso tvarka. Yra konstatuota, kad nebuvo net įvykio, kuomet yra akivaizdžiai nustatytos priešingos aplinkybės. Tą pripažino ir pareigūnė, kuri priėmė nutarimą. Prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir perduoti prokuratūrai, kad ji organizuotų ikiteisminį tyrimą.

Nukentėjusysis J. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad kai buvo tirtas pirmas jo skundas, kiek jis supranta, buvo apklausti Vilniečiai medžiotojai, taip pat A.. Jie neneigia, kad išvažinėjo laukus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

ATPK 301 str. nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Nagrinėjamoje byloje skundžiamas Panevėžio apskrities VPK Rokiškio rajono PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio patrulės A. M. 2015 m. spalio 9 d. nutarimas Nr.50-AT1-3134 „Nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną“, kuriuo nutarta nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos, nenustačius administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Byloje nustatyta, kad J. S. 2015-08-26 su pranešimu kreipėsi į Panevėžio apskrities VPK Rokiškio rajono PK, nurodydamas, kad 2015-08-25 sudaryta Rokiškio rajono komisija nustatinėjo šernų padarytą žalą kviečių laukuose, esančiuose Liesiškių ir Dundikių kaimuose, Obelių seniūnijoje. Pastebėta, kad išvažinėti kviečiai Liesiškių kaime, apie 600 m., kuriuos, jo žiniomis, išvažinėjo „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojų klubo medžiotojai S. K. ir V. B. automobiliu „Subaru“ išvežiodami nušautus šernus iš kviečių lauko. Dundikių kaimo ribose išvažinėti kviečiai, kurie nukulti arba sutrypti apie 800 m. Asmenys, išvažinėję kviečius Dundikių kaime jam nežinomi. Aplink vėžias šiame lauke stovi „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojų klubo trys kilnojami bokšteliai. Bendras padarytas žalos dydis – 2145,00 Eur.

J. S. 2015-08-26 pranešime, pateiktame Panevėžio apskrities VPK Rokiškio rajono PK, nenurodė kokios rūšies atsakomybę prašo taikyti dėl kviečių sunaikinimo kaltiems asmenims: administracinę ar baudžiamąją. Pažymėtina, kad norint nustatyti ar J. S. pranešime nurodomi veiksmai – kviečių laukų išvažinėjimas ir kviečių sunaikinimas galimai atitinka nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo požymius, svarbu atsižvelgti į padarytos žalos dydį. 2015-08-26 pranešime J. S. nurodė ir iš byloje esančių: 2015-08-25 akto, A. G. liudytojo apklausos protokolo matyti, kad dėl kviečių sunaikinimo J. S. padaryta žala sudaro 2 procentus nuo deklaruojamųjų pasėlių plotų. Pats J. S. nurodė, kad padarytos žalos dydis - 2145,00 Eur.

ATPK 50³straipsnyje numatyta, kad tyčinis turto sunaikinimas ar sužalojimas, nepadaręs nukentėjusiajam žymios žalos, užtraukia baudą nuo dvidešimt aštuonių iki aštuoniasdešimt šešių eurų. Tuo tarpu BK 187 str. 1 d. numato, kad tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. BK 190 str. numatyta, kad šiame skyriuje numatytas turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 minimalių gyvenimo lygių (toliau - MGL) dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos.

Nagrinėjamu atveju nurodytas padarytos žalos dydis - 2145,00 Eur atitinka 56,96 G. A. į žalos dydį, padarytus veiksmus, bei įvertinus J. S. pareiškimo turinį galima spręsti, jog pareiškėjo apibūdinta veika galimai turi nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje, požymių.

Pažymėtina, jog asmuo, kuris kreipiasi į ikiteisminio tyrimo įstaigą (šiuo atveju - Panevėžio apskrities VPK Rokiškio rajono PK), nurodydamas duomenis apie jo manymu galimai padarytą nusikalstamą veiką, neturi pareigos pateikti šios veikos teisinės kvalifikacijos, tai yra ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnų kompetencija. Kaip jau minėta, atsakomybė už svetimo turto, kurio vertė nuo 5 MGL iki 250 MGL, sunaikinimą numatyta baudžiamajame įstatyme. Taigi aptariamuoju atveju darytina išvada, jog pareiškėjas prašė policiją ištirti faktus apie galimai padarytas nusikalstamas veikas.

Policija pagal savo vykdomų funkcijų pobūdį gali veikti tiek kaip viešojo administravimo, tiek kaip ikiteisminio tyrimo subjektas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. sausio 15 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. AS556 – 96/2008, 2007 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta administracinėje byloje AS14 – 157/2007). Visas baudžiamasis persekiojimas, įskaitant ikiteisminio tyrimo pradėjimo ar atsisakymo pradėti tvarką, reglamentuojamas išimtinai BPK normomis, todėl darytina išvada, kad visi ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir atsisakymo jį pradėti klausimai turi būti sprendžiami remiantis BPK nuostatomis. Policija, remiantis (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalimi, yra ikiteisminio tyrimo įstaiga, į kurios kompetenciją įeina spręsti klausimus dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir atsisakymo jį pradėti. Sprendžiant ikiteisminio tyrimo pradėjimo ar nepradėjimo klausimus policija veikia kaip ikiteisminio tyrimo įstaiga, o ne kaip viešojo administravimo subjektas.

Remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis konstatuotina, jog šiuo atveju Panevėžio apskrities VPK Rokiškio rajono PK pareigūnai, susipažinę su J. S. 2015-08-26 pranešimu turėjo veikti ne kaip viešojo administravimo subjektas, o kaip ikiteisminio tyrimo įstaiga. Iš 2015-08-26 pranešime esančių rezoliucijų matyti, bei posėdžio metu pareigūnė A. M. paaiškino, kad gavus pranešimą, Panevėžio apskrities VPK Rokiškio rajono PK viršininkas E. Š. R. K. pavedė jį patikslinti, vadovaujantis BPK normomis, tačiau R. K. pavedė V. B. patikslinti įvykio aplinkybes, vadovaujantis ATPK normomis. Vėliau V. B. medžiagą perdavė A. M., kad ji priimtų nutarimą. Matyti, kad rezoliucijoje žodis „ATPK“ ranka ištaisytas iš „BPK“. Šiuo atveju neaišku, kodėl buvo nuspręsta J. S. pareiškimą tirti remiantis ATPK normomis, kai jame nurodytas padarytos žalos dydis - 2145,00 Eur (56,96 MGL). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Panevėžio apskrities VPK Rokiškio rajono PK, išnagrinėjęs J. S. 2015-08-13 pranešimą dėl išvažinėtų kviečių pasėlių ir padarytos žalos, 2015-08-20 priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (b.l. 15-17), todėl neaišku, kodėl esant itin panašioms aplinkybėms buvo atlikti skirtingi procesiniai veiksmai – vienu atveju nutarta atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kitu - nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos.

Jau minėta, kad J. S. pareiškime nurodyta veika galimai atitinka BK 187 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos požymius. Pažymėtina, kad už šio straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas (BK 187 str. 4 d.) ((duomenys neskelbtini) str. 1 d.). (duomenys neskelbtini) str. numatyta, kad privataus kaltinimo bylose ikiteisminis tyrimas neatliekamas, išskyrus šio Kodekso 409 straipsnyje numatytus atvejus. Išimtį numato (duomenys neskelbtini) str. 4 d., kurioje nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų, numatytų šio Kodekso 407 straipsnyje, atliekamas bendra tvarka, jeigu nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo nėra žinomas. Nagrinėjamu atveju, pareigūnė A. M., tikslindama J. S. pareiškimo aplinkybes nenustatė konkrečių asmenų, galimai padariusių žalą. Priešingai – 2015-10-09 nutarime ji nurodė, kad faktą, jog laukai buvo išvažinėti medžiotojų, neigė patys medžiotojai, todėl neatmetė galimybės, kad pasėlius galėjo sunaikinti laukiniai žvėrys, tačiau šios savo versijos nepagrindė jokiais argumentais ar įrodymais. Pareigūnė taip pat nurodė, kad duomenų, kad J. S. priklausantys pasėliai buvo išvažinėti automobiliais, nenustatyta. Tačiau posėdžio metu, pareigūnė A. M. pati paaiškino, kad buvo įvykio vietoje ir matė, kad kviečiai yra išvažinėti. Buvo padarytos ir įvykio vietos nuotraukos, kurių ji prie bylos medžiagos nepridėjo. Darytina išvada, kad pareigūnė, nepakankamai išsamiai ir nevisapusiškai išsiaiškino įvykio aplinkybes, neapklausė visų asmenų, galinčių žinoti reikšmingų aplinkybių, nors J. S. savo pareiškime nurodė, kad jo žiniomis, laukus galimai išvažinėjo „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojų klubo medžiotojai S. K. ir V. B.. Pareigūnė nenustačiusi nusikalstamą veiką galimai padariusių asmenų ir nutarusi nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos, tokiu būdu užkirto kelią nukentėjusiajam J. S. ginti jo pažeistas teises ir gauti padarytos žalos atlyginimą.

Remiantis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad pareigūnė nevisapusiškai ir nepilnai išsiaiškino bylos aplinkybes, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutarimą nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos. Nagrinėjamu atveju, policijos komisariato pareigūnai, susipažinę su J. S. pranešimu turėjo veikti kaip ikiteisminio tyrimo įstaiga ir pradėti ikiteisminį tyrimą, kadangi jo pareiškime nurodoma veika galimai atitinka BK 187 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos požymius.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Panevėžio apskrities VPK Rokiškio rajono PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio patrulė A. M. 2015 m. spalio 9 d. priėmė nutarimą Nr.50-AT1-3134, „Nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną“, tačiau nutarimo rezoliucinėje dalyje nutarė nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos. Posėdžio metu pareigūnė paaiškino, kad suklydo rašydama nutarimo pavadinimą, todėl neteisingai įvardintas nutarimo pavadinimas laikytinas rašybos klaida.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Panevėžio apskrities VPK Rokiškio rajono PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio patrulės A. M. 2015 m. spalio 9 d. nutarimas Nr.50-AT1-3134, kuriuo nutarta nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos, priimtas vadovaujantis ne tuo pagrindu, ir yra nepagrįstas bei neteisėtas. Kadangi skundą padavęs pareigūnas prašė pakeisti 2015-10-09 nutarimą Nr. 50-AT1-3134, paskiriant administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėti iš naujo, jo skundas tenkintinas iš dalies, Panevėžio apskrities VPK Rokiškio rajono PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio patrulės A. M. 2015 m. spalio 9 d. nutarimas Nr.50-AT1-3134 naikintinas ir byla grąžintina Panevėžio apskrities VPK Rokiškio rajono PK, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl J. S. 2015-08-26 pranešime nurodytos veikos (ATPK 302 str. 1 d. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos ATPK 300, 302 str. 1 d. 4 p. teismas

nutaria:

Panevėžio apskrities VPK Rokiškio rajono PK skundą tenkinti iš dalies.

Panevėžio apskrities VPK Rokiškio rajono PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio patrulės A. M. 2015 m. spalio 9 d. nutarimą Nr.50-AT1-3134 panaikinti ir bylą grąžinti - Panevėžio apskrities VPK Rokiškio rajono PK, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl J. S. 2015-08-26 pranešime nurodytos veikos.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Rokiškio rajono apylinkės teismą.