Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), 8 klasių išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), dirbantis kalėjime, anksčiau teistas:

1) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. liepos 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 1 dalį 4 metų laisvės atėmimo bausme;

2) Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir 259 straipsnio 2 dalį, kuris Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 14 d. nuosprendžiu pakeistas ir paskirta 7 metų laisvės atėmimo bausmė.

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. nuosprendžiu pagal BK 241 straipsnį, BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirta 90 parų arešto bausmė, kuri subendrinta su Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 7 metų laisvės atėmimo bausmė;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. J. nuo tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko iki 2022 m. gruodžio 22 d., namo, esančio (duomenys neskelbtini), rūsio sandėliuke, neteisėtai laikė labai didelį kiekį – 0,06701 g narkotinės medžiagos – karfentanilio, kol 2022 m. gruodžio 22 d. 15:34 – 16:00 val. atliktos kratos metu minėtame sandėliuke policijos pareigūnai rado ir paėmė minėtą narkotinę medžiagą.

Šiais savo veiksmais R. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis R. J. parodė, kad su kaltinimu sutinka. 2022 m. gruodžio 16 d. buvo paleistas iš pataisos įstaigos 3 dienų atostogoms. Žmona atvyko jo paimti iš kalėjimo, nuvyko į išnuomotą butą, esantį Vilniuje, Užupio g. Paskui važiavo pas uošvę susitaikyti, kuri jo nemėgsta. Jis atvažiavo, pasisveikino su ja pora žodžių, su jos broliu D. irgi pasisveikino, ji išėjo į kambarį miegoti. Paskui pasakė žmonai, kad eina į lauką cigarečių nusipirkti. Nuėjo į parduotuvę, nusipirko, rūkydamas prisiminė, kad į sandėliuką anksčiau pastoviai eidavo, ten vartodavo ir ten yra paslėptas narkotikų likutis, už kurį buvo nuteistas. Narkotikus rado, pasiėmė, į kišenę įsidėjo, užėjo į kambarį. Maišelis buvo pažeistas, todėl paėmė kitą maišelį, kad pakeisti. Paskui grįžo, paėmė pjūklą, spyną nupjovė, pakeitė, pavartojo dar truputį, užrakino ir grįžo namo. Nežino, ar raktą turėjo žmona ar uošvė. Raktas turėjo būti, bet jo neieškojo, o tiesiog paėmė pjūklą. Nes jei ieškos, tada jo pradės klausinėti, įtarinėti kažką. Pjūklas buvo dėžėje po stalu uošvienės bute. Niekas nematė, kaip paėmė pjūklą. Jis į virtuvę užėjo, o ji buvo pas motiną ar kažkur kitame kambaryje. Paėmė ir išėjo. Tuo metu jo žmona buvo pas savo mamą namuose. Tada žmona gal ir pastebėjo, o gal ir ne, kad buvo pavartojęs. Kadangi galvojo, kad kai kitą kartą išeis atostogų, tai kad mieste nevaikščioti ir neieškoti kur nusipirkti, likusį vartos. Su žmona pykosi, barėsi. Jam atvykus į įstaigą kiti asmenys jam pasakė, kad jo žmona su kitu suka romaną. O dar prieš tai jis norėjo paskambinti pareigūnams ir pranešti, kad atvažiuotų ir paimtų, savanoriškai atiduoti, jog atleistų nuo atsakomybės. Tačiau kai sužinojo, jog ji su kitais bendrauja, paskambino pareigūnams, prisistatė ir apkaltino žmoną, kad tai jos narkotikai. Tačiau po kurio laiko parašė nuoširdų prisipažinimą, kad jis pats padarė nusikaltimą. Ten buvo karfentanilis, jie buvo iš senų laikų, kai jį nuteisė, kai pareigūnai prie LNK studijos jį sulaikė, tai tas likutis pas uošvienę buvo už vamzdžio paslėptas seniai. Kai jį sulaikė sučiupo, buvo abstinencijos būsenoje, išsigandęs, pamiršęs. Tik po to atsiminė. Narkotinę medžiagą įgijo 2016 m. ir laikė sandėliuke, bendrose patalpose, vamzdyje. Sandėliukas yra (duomenys neskelbtini), t. y. ten, kur ir buvo rasta. Tik jis vienas žinojo apie tas medžiagas sandėliuke, daugiau niekas nežinojo. Sutuoktinė nežinojo, ji tik žinojo tada, kai juos sulaikė 2016 m. kai buvo namie, (duomenys neskelbtini) rasta. Kol buvo laisvėje, jis naudojosi uošvės sandėliuku, o kas po to naudojosi tuos 6-7 metus, tai nežino. Sandėliukas yra jo žmonos motinos, bet nežino, ar ji ir uošvė naudojosi tuo savo sandėliuku. Užrakino sandėliuką, kad niekas nelįstų, raktą turėjo, kad kitą kartą atvykęs vėl galėtų užeiti. Tą kiekį būtų suvartojęs per 6-7 kartus. Dabar nepamena, kiek suvartojo. Pas jį dozė buvo didesnė, nes jis pataisos įstaigoje vartodavo. Anksčiau pas jį kiekiai būdavo dideli. Jam į dieną kokį 0,5 g karfentanilio reikėdavo. Elektronines svarstykles buvo pasiėmęs iš namų, nes dėjo sverti sau dozes. Iš uošvės namų paėmė tas svarstykles, kad pasisverti dozę, jog neperdozuotų. Ant svarstyklių, svarstyklių dėžutės, pakabinamos spynos ir pjūklo, paimtų kratos metu, buvo rastas E. J. DNR pėdsakas, nes šiuos daiktus iš namų paėmė, galimai ir liko žmonos DNR ant tų daiktų, nes ji tuose namuose tvarkosi pastoviai. Nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio. Paskui pagalvojo, kai atvyko į pataisos įstaigą, kam jam tos problemos, paskambins ir praneš pareigūnams, kad savanoriškai atiduoti. Nuėjo pas savo būrio viršininkę, paskambino į komisariatą, atsiliepė dispečerė, paprašė narkotikų skyriaus telefono Nr., pasakė, kad negali sujungti, padiktavo skyriaus viršininko mobilųjį. Jam paskambino, pasakė, kad turi narkotikų tokiam ir tokiam bute, apkaltino žmoną. Jis nuvažiavo ten, rado. Po to skambino, bet neprisiskambino, kad pasakyti, jog tie narkotikai jo paties. Paskui atėjo tyrėja, aišku, buvo strese, pirmose apklausose nieko nesakė, po to parašė prisipažinimą ir jai išsiuntė.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja E. J. parodė, kad 2022 m. gruodžio 16 d. sutuoktinį pasiėmė iš pataisos namų 3 dienų atostogoms. Nuvyko į jos nuomotą butą, kadangi jos mama nelabai sutaria su jos sutuoktiniu, tai ji nepriregistravo jo į namus. Išnuomotame turėjo truputį konfliktų, nežino, gal sutuoktinis kažką pastebėjo ar kažkas jam pasirodė, jam kilo pavydo priepuoliai. Visas dienas „sėdėjo“ jos telefone, kažko ieškojo, buvo keistas, gal koks nervas jam. Pirmą dieną prabuvo, antrą dieną nuvažiavo apsipirkti į Gariūnus. Nupirko jam rūbų, bet nepatiko striukė, davė pinigų ir jis nuėjo nusipirkti kitos striukės, kadangi vėl mažas konfliktas įvyko, nes nepatiko rūbas. Grįžo po kokių 30 min. Trečią dieną nuvyko pas mamą į butą galbūt susitaikyti su jos mama. Nuvyko pas mamą, adresu (duomenys neskelbtini). Mama nelabai su juo sveikinosi, neišeidama iš kambario, gulėdama pasisveikino, jis irgi rusiškai pasisveikino. Vėliau visą laiką praleido virtuvėje. Ji buvo išėjusi iki mašinos paimti piniginės, sutuoktinis irgi buvo išėjęs į parduotuvę. Taip ir prabuvo maždaug 1,5 valandos. Grįžo į nuomotą butą, trečią dieną ji jį vežė atgal į pataisos namus, bet pas juos buvo įtampa, truputėlį barnių. Išleido jį prie pataisos namų. Po kelių dienų jai reikėjo eiti į darbą, pradžioje pašnekėjo gerai, o vėliau prasidėjo konfliktai, vėl jis jai pasirodė keistas. Pasakė, kad jau daugiau nebetvers, reikia skirtis, tiek metų nei fiziškai, nei morališkai nebegali rėkti ir kažką tai aiškinti. Susipyko ir po kokių 20 min. jai būnant darbe paskambino mama ir pasakė, kad į namus atvyko policijos pareigūnai. Atvyko namo, policijos pareigūnai paklausė, su kuo konfliktavo visą dieną. Pasakė, kad su sutuoktiniu. Jie jai pasakė, kad jos sutuoktinis paskambino jiems iš Alytaus pataisos namų ir pranešė, kad pas ją galimai gali būti narkotinės medžiagos rūsyje. Jau norėjo eiti į rūsį, bet jos niekas neleido. Paprašė jų persirengti darbinius drabužius, padavė pasą ir jie užsirašė jos duomenis. Pasakė, keliausime į Vileišio g. į PK. Narkotikai tikrai ne jos ir apie juos nieko nežinojo. Vyras ją apkaltino, nes pagal jų vėlesnes kalbas, tai vyras galvojo, kad ji turi kitą vyriškį ir nori jį palikti bei ištekėti už kito. Kieno narkotikai buvo, nežino. Jai atrodo, kad tie narkotikai iš senų laikų, iš praeitos bylos, bet čia reikėtų klausti jos sutuoktinio, kadangi jis jai tokių dalykų neaiškina. Ji žino, kad visuose daiktuose yra jos pėdsakai, tai gali pasakyti, kad tie daiktai yra tikrai iš jų namų, todėl ji, jos dėdė ir mama liečia tuos daiktus ir DNR gali būti. Po nuteisimo kartu su R. J., ji nebuvo nei karto sulaikyta, nebuvo įtarimų, niekada nėra vartojusi narkotinių medžiagų, dirba, mėgina padėti R. J., nes jame mato žmogų, nors taip ir atsitiko, bet jai atrodo, kad tai narkotinių medžiagų poveikis. Tuo sandėliuku jie labai retai naudojasi, ten nieko tokio nėra, ten yra agurkų, pomidorų, senų batų.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja M. A. parodė, kad ji dirba paromis, gruodžio 22 d. grįžo iš darbo ir maždaug 3:30 val. buvo beldimas į duris, atsikėlė, pažiūrėjo, žiūri pareigūnai stovi. Atidarė duris, paklausė, kas gyvena, pasakė, kad ji ir jos dukra. Pasakė, kad jiems reikia į sandėliuką. Pasakė, kad buvo skambutis iš Alytaus, jiems bute nieko nereikia, reikia tik į sandėliuką. Pradėjo ieškoti raktų, niekur nebuvo. Tada paskambino E., ji su kažkokia mergina tarėsi dėl tų raktų, po to dar paskambino broliui, kad grįžtų namo, jog nepalikti vieno buto, o jis dirba netoli paukštyne. Jis grįžo namo ir jie su pareigūnais nusileido prie rūsio. Ji pasakė, kad čia ne jos spyna. Tada išlaužė, vienas pareigūnas tiesiai priėjo prie ventiliatoriaus dėžutės, ją atidarė. Ji stovėjo už nugaros, bet jai nieko nepasakė, kažkam paskambino ir pasakė, kad rado. Po to jai reikėjo važiuoti su pareigūnais, o pas ją buvo sausgyslių uždegimas, po to rado lūžį. E. atvažiavo ir jos keliavo į policiją. Kol E. neatvažiavo, tai pareigūnai jai nieko nesakė, o kai E. atvažiavo, pasakė, galbūt narkotikai, bus aišku, kai bus ištirta. Kieno ten narkotikai, iki šiol nežino. Sandėliukas jos ir jame rado narkotikus, bet ji nežino kieno ten buvo narkotikai. Buvo sena kartoninė ventiliatoriaus dėžutė, pareigūnas iš karto nuėjo, žinojo kur.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas D. B. parodė, kad gruodžio pabaigoje, jam būnant darbe sulaukė skambučio iš sesers su klausimu, ar nežino, kur yra raktai nuo rūsio. Atsakė, kad turi būti įprastoje vietoje, jis tikrai jų neėmė. Po to telefoną perėmė policijos pareigūnas, pasirodo, tai buvo jo vaikystės draugas. Jis paklausė, ar nežino, kokie reikalai yra jų rūsyje. Atsakė, kad nieko tokio nežino. Pareigūnas paklausė, ar jis nieko prieš, jei jie sulaužys rūsio spyną ir ar gali po to susitvarkyti duris. Atsakė, kad nuo jo nepriklauso, kad darytų savo darbą. Grįžo po darbo, pamatė policijos pareigūnus, jie jau ruošėsi išvažiuoti, paskui policijos pareigūnus vyko į policijos komisariatą. Kas vyko rūsyje, nežino, kažką rado, bet ką rado, tai jam nesakė. Nežino, kieno ten buvo. Tuo rūsiu naudojosi visi namiškiai, dažniausiai jis eidavo į rūsį, taip pat sesuo, E.. Nematė, kad R. naudotųsi rūsiu.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. Ž. parodė, kad praeitais metais prieš šventes gavo informaciją iš kriminalinės žvalgybos, kad minėtu adresu rūsyje galimai yra laikomos narkotinės medžiagos. Su ekipažu nuvažiavo į minėtą adresą, duris atidarė ponia M., buvo pasakyta, kad yra informacija, kad butui priklausomame rūsyje yra slepiamos narkotinės medžiagos. Geranoriškai nuėjo, pažiūrėjo ir toje vietoje, kaip buvo nurodyta pranešime, buvo. Aišku, šeimininkė labai nustebo dėl spynos, pasakė, čia ne jos spyna, turi būti kita, seniai rūsyje buvo, bet spyna buvo kitokia. Leido atidaryti duris, tą perpjautą spyną rado rūsyje po stalažu, medžiagoje yra užfiksuota kurioje vietoje rado. Buvo paskambinta dukrai, nes buvo informacija, kad narkotikai priklauso dukrai. Į kratos pabaigą ji grįžo. Buvo paimta dėžė, kurioje buvo rastas plastikinis maišas. Dukra sakė, kad čia ne jos, buvo atvažiavęs vyras, kuris sėdi Alytaus pataisos namuose, atostogų, galimai čia jo, nes vieną dieną buvo dingęs. Gautoje KŽV informacijoje buvo parašyta kurioje vietoje yra narkotikai, užėjus į rūsį po kaire ant stalažo antroje ar trečioje bus kartoninė dėžė, kurioje turi būti narkotinės medžiagos. Taip ir buvo. Kai darė kratą, buvo M. A., jai sakė, kad gavo informaciją ir tik tiek. M. A. ir E. J. matė nupjautą spyną, gulinčią sandėliuke ant grindų. Šeimininkė pasakė, va, jos sena spyna guli, kas nupjovė, nežino. Bet po to pasakė, kad buvo atvažiavęs dukros vyras. Jam paskambino vadas ir pasakė, kad sistemoje yra gauta informacija, kad tokiame adrese yra laikomos narkotinės medžiagos. Jis nuėjo, savo kompiuteryje atsidarė, informacija buvo, dar turėjo laiko, patikrino kas ten gyvena, tada ir pamatė, kad vyras sėdi Alytaus kalėjime. Jie turi surinkti pirminę informaciją prieš važiuojant. Nustatė, kas gyvena tame bute, kam priklauso, kas ten registruotas, pažiūrėjo tą vyrą ir, jam atrodo, kad jis buvo teistas už narkotines medžiagas, jeigu gerai pamena.

2022-12-22 kratos protokole užfiksuota, kad atliekant kratą sandėliuke, priklausančiame butui, esančiam (duomenys neskelbtini), ant lentynos buvo rasta dėžė, kurioje buvo plastikinė dėžutė, kurios viduje buvo du polietileniniai maišeliai su milteliais ir dėžutė su elektroninėmis svarstyklėmis. Taip pat kratos metu sandėliuke buvo paimta nupjauna pakabinama spyna ir pjūkliukas (t. 1, b. l. 24-36).

2022-12-22 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas yra adresu: (duomenys neskelbtini), šiuo adresu yra mūrinis dviejų aukštų namas. Namo laiptinė randasi iš kiemo pusės. Užėjus į laiptinę po kairę pusę matomi laiptukai į rūsį. Nusileidus laiptais ir pasukus į kairę, koridoriaus gale matomos medinės rūsio durys, rūsys priklauso 7 butui. Atrakinus rūsio duris viduje matomos medinės lentynos, ant lentynos guli pjūklas su oranžine rankena, ant grindų kampe perpjauta metalinė pakabinamą spyną, pilkos spalvos. Ant rūsio durų jokių įsilaužimo pėdsaku nebuvo rasta. Vaizdo kameros įvykio vietoje nėra (t. 1, b. l. 37-40).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro 2023-02-13 specialisto išvadoje nurodyta, kad baltos spalvos miltelių iš dviejų vienas į kitą įdėtų bespalvių plastikinių maišelių, 2022-12-22 rastų ir paimtų adresu, (duomenys neskelbtini), sudėtyje yra narkotinės medžiagos – karfentanilio, jo masė yra 0,04771 g. Baltos spalvos miltelių iš bespalvio plastikinio maišelio, 2022-12-22 rasto ir paimto adresu, (duomenys neskelbtini), sudėtyje yra narkotinės medžiagos – karfentanilio, jo masė yra 0,01930 g. Bendra narkotinės medžiagos – karfentanilio masė yra 0,06701 g. Ant pilkos spalvos elektroninių svarstyklių iš kartoninės „POCKET SCALE“ dėžutės, 2022-12-22 rastos ir paimtos adresu, (duomenys neskelbtini), paviršių rasti narkotinės medžiagos – karfentanilio pėdsakai (t. 1, b. l. 51-55).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro 2023-02-20 specialisto išvadoje nurodyta, kad: 1. Ant pateiktos tirti dėžutės, paimtos atliekant kratą bute, (duomenys neskelbtini), ir joje rasto maišelio, tiriant pažymėto Nr. 2, rasta ne mažiau kaip dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 1, Nr. 3), tinkamų vienos moters tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant pateikto tirti maišelio, tiriant pažymėto Nr. 1, rasto dėžutėje, rasta moters biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 2), tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant pateikto tirti maišelio, tiriant pažymėto Nr. 3, rasto dėžutėje, rasta žmogaus biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 4), netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant pateiktos tirti svarstyklių dėžutės, paimtos atliekant kratą bute, (duomenys neskelbtini), rasta moters biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 5), tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant pateiktų tirti svarstyklių, paimtų atliekant kratą bute, (duomenys neskelbtini), rasta ne mažiau kaip dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 6), tinkamų vienos moters tapatybei nustatyti tiriant DNR; rasta moters biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 7), tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR; rasta ne mažiau kaip dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 8), netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR; 2. Ant pateiktų tirti pakabinamos spynos ir pjūklo, paimtų atliekant kratą bute, (duomenys neskelbtini), rasta moters biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 9, Nr. 10), tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant pateiktų tirti dėžutės ir joje rastų maišelių, tiriant pažymėtų Nr. 1, Nr. 2, svarstyklių dėžutės, svarstyklių, spynos ir pjūklo rasti, asmens tapatybei nustatyti tinkami moters biologiniai pėdsakai priklauso vienai moteriai (t. 1, b. l. 61-66).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro 2023-02-21 rašte Nr. 140-S-340 nurodyta, kad moters biologinių pėdsakų, rastų ant dėžutės ir joje rastų maišelių, tiriant pažymėtų Nr. 1 ir Nr. 2, svarstyklių ir svarstyklių dėžutės, pakabinamos spynos ir pjūklo, paimtų atliekant kratą sandėliuke, esančiame (duomenys neskelbtini), genotipas sutapo su genotipu asmens, kurio anketiniai duomenys DNR duomenų registre nurodyti: E. J., gim. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 67).

2022-12-23 Valstybės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. T-N 2645/2022(01) nurodyta, kad E. J. šlapime amfetaminų, kokaino, kokaino metabolitų, etilo alkoholio nerasta (t. 2, b. l. 86-87).

2022-12-23 Vilniaus aps. VPK Vilniaus raj. PK 1-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo A. Ž. tarnybiniame pranešime dėl įvykio aplinkybių patikslinimo nurodyta, kad 2022-12- 22 13.45 val. buvo gauta Kriminalinės žvalgybos informacija, kad adresu (duomenys neskelbtini), E. J., gim. (duomenys neskelbtini), galimai laiko narkotines medžiagas. E. J. narkotines medžiagas pasak pranešimo laiko namo rūsyje. Gavus minėtą informaciją nedelsiant buvo nuvykta į (duomenys neskelbtini), netoli pastato Nr. 4 bei pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-47882-22 (ROIK 0122000752857) pagal LR BK 259 str. 1 d. Kad nebūtų paslėpti, nedingtų tyrimui reikšmingi daiktai, nedelsiant buvo surašytas nutarimas daryti nesankcionuotą kratą. Buvo nueita adresu (duomenys neskelbtini), pas E. J., jos namuose nebuvo, buvo jos mama M. A., gim. (duomenys neskelbtini). M. A. buvo paskelbta nutartis daryti neatidėliotiną kratą jos bute ir rūsyje bei bute atlikta neatidėliotina krata, dalyvaujant M.. Kratos metu bute nieko nerasta ir nepaimta. Tada M. A. paskambino dukrai E., kad ši atvažiuotų namo. Kartu su M. A. nuėjo prie jos rūsio, esančiame name Nr. 4. Kadangi ji niekur nerado rakto nuo rūsio (jo visur ieškojo, bet niekur nerado, sakė, kad senai pati buvo rūsyje), jos leidimu, jai dalyvaujant buvo atidarytos rūsio durys, su laužtuvu atlenkus ir ištraukus spynos vyrio metalinį kilpinį kaištį, įkištą į durų staktą. Rūsyje buvo atlikta neatidėliotina krata, kurio metu ant lentynos pastebėtas gulintis pjūklas su oranžine rankena, rūsyje ant grindų kampe gulėjo perpjauta metalinė pakabinama spyna, pilkos spalvos. Tai pamačius M. A. labai nustebo, pasakė, kad ši spyna buvo anksčiau kabėjo ant jos rūsio durų, po to pažiūrėjus į spyną, kuri kabėjo ant durų, prieš užeinant į rūsį, pamatė, kad ji yra visiškai nauja, M. A. sakė, kad ją pirmą kartą mato, anksčiau tos spynos nematė, pati spynos nekeitė ir nieko neprašė, kad ją pakeistų. Toliau tęsiant kratą rūsyje ant viršutinės lentynos (po kairę pusę) buvo rasta kartotinė dėžė, kurios viduje buvo plastikinis indas, kurio viduje buvo elektroninėmis svarstyklės ir du plastikiniai peršviečiami maišeliai su baltos spalvos medžiaga (milteliais), galimai narkotine ar psichotropine medžiaga, kurie kratos metu buvo paimti. M. A. kratos metu savanoriškai pateikė pakabinamą spyną su pjūklu (jų nelietė), kurie taip pat buvo paimti kratos metu. E. J. atvyko, kai jau buvo baiginėjama atlikinėti krata. Jai buvo paskelbta nutartis dėl kratos. Dėl kratos metu rastų daiktų: plastikinės dėžutės su svarstyklėmis ir milteliais, ji paaiškino, kad ji šiuos daiktus mato pirmą kartą, kad jie priklauso ne jai. Galimai šie daiktai priklauso jos sutuoktiniui, kuris buvo išleistas trumpalaikėms atostogoms prieš porą dienų iš įkalinimo įstaigos, minėjo, kad jis buvo nuėjęs į rūsį savo atostogų metu. M. A. taip pat teigė, kad šie daiktai ne jos, juos mato pirmą kartą. Vėliau buvo apžiūrėta įvykio vieta – rūsys. Per klaidą apžiūros protokole įrašyta, kad paimtas pjūklas ir pakabinama spyna (t. 1, b. l. 19-21).

2023-04-21 Vilniaus aps. VPK KPONTV vyriausiosios tyrėjos O. R. tarnybiniame pranešime dėl informacijos pateikimo nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-47882-22, 2023-03-28 iš Alytaus kalėjimo buvo gautas atsakymas, kuriame nurodyta, kad nuteistajam R. J., gim. (duomenys neskelbtini), buvo leista išvykti iš kalėjimo nuo 2022 m. gruodžio 16 d. 12 val. iki 2022 m. gruodžio 19 d. 12 val., taikant elektroninio stebėjimo priemonę - apykoję. Prie minėto atsakymo buvo pridėtas elektroninės stebėjimo priemonės judėjimo adresai - išvykimo metu nuteistojo R. J. judėjimas. Išanalizavus R. J. judėjimą išvykos dienomis, buvo nustatyta, kad tyrimui buvo pateiktos tik dvi išvykos dienos, tai yra išvykimo iš kalėjimo diena - 2022 m. gruodžio 16 d. ir atvykimo į kalėjimą diena - 2022 m. gruodžio 19 d.. Išvykos dienų 2022 m. gruodžio 17 d. ir 18 d. elektroninė priemonė neužfiksavo. Dėl minėto klausimo buvo bendrauta su Alytaus kalėjimo atsakingu pareigūnu R. V., kuris pranešė, kad tiesiogiai išvykos metu nuteistasis R. J. per elektroninę priemonę stebimas nebuvo. Jo buvimo vieta būtų patikrinta tik tuo atvejų jei pastarasis neatvyktų laikų į kalėjimą. Elektroninės priemonės koordinatės jam pateikė gamintojas, tačiau kodėl neužfiksuotos dvi išvykos dienos, gamintojas paaiškinti negali. Yra tik dvi priežastis dėl kurių minėtos dienos neužfiksuotos: pirma - dėl įrenginio problemų, antra - galimai pats nuteistasis R. J. atjungė minėtomis dienos prietaisą (t. 1, b. l. 174-175).

2023-05-23 gautas iš Alytaus kalėjimo raštas, kuriame nurodyta, kad pateikti 2022-12-22 vaizdo įrašų neturi jokios galimybės kadangi dėl ribotų techninių galimybių bei vadovaujantis Alytaus kalėjimo direktoriaus 2018-09-26 įsakymu Nr. 1-264, stacionarių vaizdo stebėjimo kamerų vaizdo įrašai saugojami ne ilgiau kaip 5 paras. Taip rašte nurodyta, kad 2022-12-19, nuteistasis R. J., grįžęs po trumpalaikės išvykos į kalėjimą, nesiskundė rankos skausmais. Patikrinus asmens sveikatos byloje įrašus, informacijos apie rankos sužalojimą nėra (t. 2, b. l. 178-179).

2023-05-24 Vilniaus aps. VPK KPONTV 4-ojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos O. R. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2023-05-24 tarnybiniu telefonu buvo bendrauta su Vilniaus aps. VPK Vilniaus rajono policijos komisariato viršininku A. S., tikslu nustatyti iš kur 2022-12-22 buvo gauta informacija apie tai, kad sandėliuke, esančiame (duomenys neskelbtini) namo rūsyje, galimai padėtos narkotinės medžiagas. Vilniaus r. PK viršininkas A. S. pranešė, kad minėtas pranešimas Nr. 10- 38(DS)-3617RN buvo gautas 2022-12-22 iš Kriminalinės žvalgybos valdybos pareigūnų. Gavęs minėtą pranešimą jis nedelsiant jam pavaldžius pareigūnus išsiuntė patikrinti minėtą informaciją (t. 2, b. l. 180-181)

2023-05-23 vyriausiojo tyrėjo T. M. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodoma, kad atliekant paiešką policijos registruojamų įvykių registre buvo rastas įvykis ROIK Nr. 0122000752857, gautas 2022-12-22 14:36 val., kuriame nurodoma, kad (duomenys neskelbtini), E. J. laiko narkotines medžiagas (t. 3, b. l. 184-185).

2023-04-19 telekomunikacinių įvykių išklotinių apžiūros protokole užfiksuota, kad atlikus telekomunikacinių įvykių išklotinėse užfiksuotų bazinių stočių analizę, nustatyta, kad E. J. naudojamas mobiliojo ryšio telefonas Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2022-12-16 iki 2022-12-19 jungėsi 82 kartus prie bazinės stoties, esančios (duomenys neskelbtini), kurios veikimo perimetras apima adresą (duomenys neskelbtini). 2022-12-16 nuo 01.38 val. iki 9.00 val.; 2022-12-17 tik 17.05 val.; 2022-12-18 visiškai nesijungė nurodytu adresu; 2022-12-19 nuo 13.52 val. iki 19.17 val. (t. 1, b. l. 87-92).

2023-04-20 telekomunikacinių įvykių išklotinių apžiūros protokole užfiksuota, kad atlikus telekomunikacinių įvykių išklotinėse užfiksuotų bazinių stočių analizę, nustatyta, kad E. J. naudojamas mobiliojo ryšio telefonas Nr. (duomenys neskelbtini) 2022-12-17 jungėsi prie bazinės stoties, esančios (duomenys neskelbtini), kurios veikimo perimetras apima adresą (duomenys neskelbtini). 4. 2022-12-18 E. J. naudojamas mobiliojo ryšio telefonas Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo prisijungęs prie bazinės stoties, esančios (duomenys neskelbtini), kurios veikimo perimetras apima adresą (duomenys neskelbtini). 2022-12-17 16.18 val. E. J. mobiliojo ryšio telefonas jungėsi prie bazinės stoties, esančios (duomenys neskelbtini); 17.05 val. prie bazinės stoties, esančios (duomenys neskelbtini), kurios veikimo perimetras apima adresą (duomenys neskelbtini); 18.05 val. vėl prie bazinės stoties, esančios (duomenys neskelbtini). Trumpiausias kelionės atstumas nuo bazinės stoties, esančios (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), www. maps.lt duomenimis yra 12,92 km, kelionės trukmė automobiliu nurodyta 21 min. Neįskaitant kelionės laiko pirmyn ir atgal, galima E. J. naudojamo mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) buvimo trukmė adresu (duomenys neskelbtini) yra apie 65 min. (t. 1, b. l. 93-96).

2023-05-12 telekomunikacinių įvykių išklotinių apžiūros protokole užfiksuota, kad atlikus telekomunikacinių įvykių išklotinės analinę nustatyta, kad E. J. naudojamas mobilaus ryšio telefonas Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2022-09-10 iki 2023-03-10 vieną kartą kontaktavo su Alytaus kalėjimui priklausančiu telefono Nr. (duomenys neskelbtini), 316 kartų kontaktavo su Alytaus kalėjimui priklausančiu telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir 226 kartų kontaktavo su Alytaus kalėjimui priklausančiu telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Atlikus telekomunikacinių įvykių išklotinės analinę nustatyta, kad E. J. naudojamas mobilaus ryšio telefonas Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2022-12-19 iki 2023-12-24 vieną kartą kontaktavo su Alytaus kalėjimui priklausančiu telefono Nr. (duomenys neskelbtini), 16 kartų kontaktavo su Alytaus kalėjimui priklausančiu telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Su telefono (duomenys neskelbtini), kuris priklauso Alytaus kalėjimui laikotarpiu nuo 2022-12-19 iki 2022-12-24 E. J. naudojamas mobilaus ryšio telefonas Nr. (duomenys neskelbtini) nekontaktavo (t. 2, b. l. 186-188).

2023-05-11 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad liudytoja M. A. pateikė metalinę pakabinamą spyną su užrašu „4508“, užrakinta ir vieną raktą, kuris pritvirtintas prie metalinio žiedo (t. 2, b. l. 163-165).

2023-05-11 daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas yra spyna, kurį buvo paimta 2022-12-22 iš sandėliuko, esančio (duomenys neskelbtini), bei spyna ir raktas, kuriuos 2023-05-11 savanoriškai pateikė liudytoja M. A.. 1. Metalinė spyna, kurį buvo paimta 2022-12-22 iš sandėliuko, esančio (duomenys neskelbtini), yra pilkos spalvos metalo, ant auselės matosi pjovimo žymės, spyna sena, kai kur dažai nutrinti. Spynos padėtis - užrakinta. 2. Raktas, kurį 2023-05-11 savanoriškai pateikė liudytoja M. A. yra pilkos spalvos metalo, pritvirtintas prie metalinio žiedo. Ant rakto jokių užrašų nėra. Apžiūros metu minėtu raktu buvo bandoma atrakinti metalinę spyną, kurį buvo paimta 2022-12- 22. Raktas tiko, spyna pateiktu raktu buvo atrakinta. 3. Metalinė spyna, kurią 2023-05-11 savanoriškai pateikė liudytoja M. A. yra juodos spalvos, auselė yra metalo spalvos. Ant spynos iš vienos pusės yra užrašas „4508“, ant kitos pusės „W“. Ant auselės yra užrašas „HARDENED“. Spynos padėtis - užrakinta. Raktas nuo minėtos spynos tyrimo metu pateiktas ir rastas nebuvo (t. 2, b. l. 166-172).

Dėl R. J. inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo

BK 260 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti arba neteisėtas disponavimas labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu. Pagal šio straipsnio 3 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Motyvas ir tikslas nėra būtinieji šios veikos požymiai; kaltininko nusikalstamos veikos kvalifikavimą pagal BK 260 straipsnio 3 dalį nulemia šios veikos dalykas – narkotinių ar psichotropinių medžiagų labai didelis kiekis, nesvarbu, ar kaltininkas turėjo tikslą šias medžiagas platinti.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, jog kaltinamojo R. J. kaltė dėl neteisėto disponavimo labai dideliu kiekiu – 0,06701 g narkotinės medžiagos – karfentanilio yra įrodyta, nes vadovaujantis byloje surinktų įrodymų visuma galima daryti neabejotiną išvadą, jog kaltinime aprašyti R. J. veiksmai buvo atlikti ir tai buvo daroma tiesiogine tyčia.

Taigi, nors R. J. nusikalstamos veikos darymo metu buvo pataisos namuose, tačiau jis savo žinioje turėjo minėtas narkotines medžiagas: tik jis vienas žinojo apie jų buvimo vietą ir dėl to galėjo jomis disponuoti. Tokios aplinkybės atitinka neteisėto laikymo veikos turinį. Ginčo dėl šių nustatytų faktinių bylos aplinkybių iš esmės nėra. Byloje nėra duomenų, kad rastos narkotinės medžiagos priklausytų kaltinamojo žmonai ar kitiems asmenims. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog kaltinimas R. J. dėl neteisėtai laikyto labai didelio narkotinių medžiagų kiekio pasitvirtino ir dėl jo kaltės teismui nekyla jokių abejonių.

Kaltinime nėra nurodytas laikymo veikos pradžios laikas. Baigiamųjų kalbų metu gynėjas siūlė tokį laiką apibrėžti ir nustatyti vadovaujantis kaltinamojo parodymais. Vis tik, teismo vertinimu, vien tik kaltinamojo parodymų, nuo kada ten galimai buvo laikomos šios narkotinės medžiagos, nepakanka neabejotinai nustatyti bent apytikslį šios veikos padarymo laiką.

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, kad alternatyvios BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos veikos turi savarankišką baudžiamąją teisinę reikšmę, nes kiekviena jų, ją padarius, gali būti savarankišku asmens baudžiamosios atsakomybės pagrindu. Dėl to teismai konstatuodami, kad buvo padarytos kelios veikos, turi nustatyti kiekvienos jų padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nekeliant nė vienos iš alternatyvių veikų įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų (mažesnių ar didesnių) reikalavimų. Šis imperatyvas gali būti kildinamas inter alia iš baudžiamojo proceso paskirties, asmens teisių apsaugos baudžiamojo proceso metu ir baudžiamojo proceso įstatymo keliamų reikalavimų apkaltinamojo nuosprendžio turiniui (BPK 1 straipsnio 1 dalis, 44 straipsnio 6 dalis, 301 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Šių nuostatų pažeidimai laikytini esminiais, o veikos, kurios buvo pagrįstos ne įrodymais, o tik prielaidomis, šalintinos iš kaltinimo. Teismas apkaltinamajame nuosprendyje turi išdėstyti ir įrodyti pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes, t. y. nurodyti jos padarymo vietą, laiką, būdą, padarinius bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai).

Taigi pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis ir jo turinys (be kita ko, konkrečios veikos pradžia ir pabaiga) gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Analogiški įstatymo reikalavimai – neginčijamais įrodymais pagrįsti kiekvieną inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymį – taikytini ir tais atvejais, kai BK specialiosios dalies tame pačiame straipsnyje (pvz., BK 260 straipsnio 3 dalyje ir pan.) nurodomos kelios alternatyvios veikos, kurių kiekviena, ją padarius, gali būti savarankišku kaltininko baudžiamosios atsakomybės pagrindu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009).

Be kaltinamojo R. J. parodymų byloje nėra jokių kitų duomenų, kurie pagrįstų jo nurodytą aplinkybę, jog narkotinės medžiagos rūsyje buvo laikomos nuo 2016 metų. Teisiamojo posėdžio metu R. J. teigė, jog apie šias narkotines medžiagas buvo pamiršęs, iki šiol nėra nustojęs jų vartoti ir vis dar turi priklausomybę nuo psichiką veikiančių medžiagų. Įvertinus R. J. parodymus, jo priklausomybę nuo narkotinių medžiagų, teismas sprendžia, kad jo parodymai dėl narkotinių medžiagų įgijimo laiko nėra pakankami sprendžiant dėl šių medžiagų laikymo pradžios laiko. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas tikslina kaltinimą, nurodydamas, kad karfentanilis buvo laikomas nuo tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko.

Dėl R. J. skirtinos bausmės

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (žr. pvz., kasacinės nutartys Nr. 2K-449-942/2016; 2K-209-222/2018; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Kaltinamojo R. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismas sprendžia, kad iš esmės R. J. prisipažinimas dėl veikos padarymo ir nurodymas apie narkotinių medžiagų buvimo vietą lėmė ikiteisminio tyrimo krypties pasikeitimą bei kaltinimų R. J. pateikimą. Tokie jo veiksmai vertinami kaip nuoširdus prisipažinimas ir gailėjimasis. Vis tik šie jo veiksmai negali būti vertinami kaip padėjimas išaiškinti šią nusikalstamą veiką. Nors dėl tokių kaltinamojo veiksmų buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas E. J. atžvilgiu, tačiau būtent dėl paties R. J. pranešimo ikiteisminio tyrimo pareigūnai buvo suklaidinti ir tai tapo vienu iš pagrindų įtarimus pareikšti ne tam asmeniui. Šiame kontekste pažymima, kad R. J. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas liudytoju ir net dviejų apklausų metu nieko nepasakojo apie tikrąsias nusikaltimo padarymo aplinkybes, o jos nuoširdus prisipažinimas policijos komisariate buvo gautas tik 2023 m. gegužės 15 d. (t. 3, b. l. 37-38), t. y. nuo tyrimo pradžios praėjus beveik 5 mėnesiams. Dėl šios priežasties nėra galimybės daryti išvadą, kad jis padėjo ikiteisminio tyrimo pareigūnams, priešingai – tokiais veiksmais, nuo pat pranešimo momento, tolesnio ikiteisminio tyrimo metu toliau juos klaidino. Nepaisant to, pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto konstrukciją matyti, kad padėjimas išaiškinti šią nusikalstamą veiką yra tik alternatyvi šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės dalis, todėl teismas sprendžia, kad kita dalis šios lengvinančios aplinkybės (prisipažinimas ir gailėjimasis) yra nustatyta.

Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Nusikaltimų recidyvo, taip pat recidyvisto sąvoka yra apibrėžta BK 27 straipsnio 1 dalyje (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 24 d.). Joje nurodoma, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Aiškinant šias nuostatas kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymėta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą nusikaltimų recidyvas (asmens laikymas recidyvistu) yra siejamas su naujo tyčinio nusikaltimo padarymu, jei naujas tyčinis nusikaltimas yra padaromas neišnykus teistumui ar jo nepanaikinus už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-187/2014). Todėl pagal BK 27 straipsnio 1 dalies prasmę nusikaltimų recidyvas konstatuojamas ir asmuo yra laikomas recidyvistu nuo to momento, kai jis, turėdamas neišnykusį ar nepanaikintą teistumą, yra pripažįstamas padaręs naują tyčinį nusikaltimą. Nusikaltimų recidyvo atveju asmuo yra laikomas recidyvistu savaime, todėl teismas, skirtingai nei pavojingo recidyvo atveju (BK 27 straipsnio 3 dalis), šiuo klausimu atskiro sprendimo nepriima (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-459/2012). Atitinkamai teismas tame pačiame nuosprendyje gali konstatuoti nusikaltimų recidyvą, o asmenį, padariusį tokius nusikaltimus, laikyti recidyvistu ir į tai atsižvelgti jam individualizuodamas bausmę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85-303/2017).

Nors kaltinamajame akte tokia aplinkybė nėra nurodyta ir teisiamojo posėdžio jos sunkinančia neprašė pripažinti prokuroras, tačiau duomenys apie visus R. J. teistumus yra išdėstyti kaltinamajame akte. Taigi minėtos aplinkybės konstatavimas R. J. nėra netikėtas, todėl jo teisė į gynybą nėra pažeidžiama.

Nustatyta, kad byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką R. J. padarė turėdamas neišnykusį teistumą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. nuosprendžiu pagal BK 241 straipsnį, BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirta 90 parų arešto bausmė, kuri subendrinta su Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 7 metų laisvės atėmimo bausmė. Šioje byloje nagrinėjamą nusikaltimą jis padarė 2022 m. gruodžio 22 d. (šią dieną nusikalstama veika buvo baigta, todėl ši data yra jos atlikimo laikas) neatlikęs paskirtos bausmės ir turėdamas neišnykusį teistumą. Todėl ši aplinkybė pripažįstama jo atsakomybę sunkinančia.

Pagal BK 27 straipsnio 2 dalies 1 punktą nusikaltimų recidyvas yra pavojingas, o nusikaltimus padaręs asmuo teismo gali būti pripažintas pavojingu recidyvistu, jeigu šis asmuo, turėdamas neišnykusį teistumą už labai sunkų nusikaltimą, padaro naują labai sunkų nusikaltimą. BK 27 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį už paskutinį nusikaltimą, atsižvelgęs į kaltininko asmenybę, nusikalstamų ketinimų įvykdymo laipsnį, į dalyvavimo darant nusikaltimus pobūdį ir kitas bylos aplinkybes, asmenį gali pripažinti pavojingu recidyvistu, o 4 dalis įtvirtina, kad teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo pavojingu recidyvistu, neatsižvelgia į teistumą už nusikaltimus, kuriuos asmuo padarė būdamas jaunesnis negu aštuoniolikos metų, neatsargius nusikaltimus, nusikaltimus, už kuriuos teistumas yra išnykęs ar panaikintas, taip pat užsienyje padarytus nusikaltimus šio kodekso 97 straipsnio 9 dalyje nustatytais atvejais.

Šiuo atveju R. J. padarė labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, turėdamas teistumą (net ir neatlikęs paskirtos bausmės) už analogišką labai sunkią nusikalstamą veiką. Taigi kaltinamasis atitinka formalias sąlygas, kurioms esant jis gali būti pripažintas pavojingu recidyvistu. Vis tik, teismas, įvertinęs abiejų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes (pirmosios veikos aplinkybės išsamiai aprašytos Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 14 d. nuosprendyje ir įvertintos R. J. skiriant švelnesnę bausmę, todėl pakartotinai neaprašomos), t. y. R. J. veiksmus ikiteisminio tyrimo metu ir prisipažinimą, karfentanilio kiekį ir neturėjimą tikslo jį platinti, R. J. asmenybę ir veiklą Alytaus kalėjime, už kurią jis yra ne kartą gavęs įvairias padėkas, R. J. mokymąsi ir darbą atliekant laisvės atėmimo bausmę, sprendžia, kad nėra pagrindo jį pripažinti pavojingu recidyvistu.

Skirdamas bausmę R. J., be atsakomybę sunkinančios ir lengvinančios aplinkybių, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos rūšį ir pobūdį – padaryta viena labai sunki nusikalstama veika. Nusikalstama veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia ir yra baigta. Atsižvelgiama į tai, kad veika buvo išaiškinta ir dėl R. J. veiksmų, nors, kita vertus, ikiteisminio tyrimo pradžioje jo pateikta informacija buvo neteisinga ir klaidinanti, dėl ko tyrimo metu pranešimas apie įtarimą buvo įteiktas kitam asmeniui. Taigi kaltinamasis savo veiksmais suklaidino ikiteisminio tyrimo pareigūnus ir vėliau pats šią savo klaidą ištaisė. Todėl tokius veiksmus negalima vertinti vien tik teigiamai.

Pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr.V-239, II sąrašo pavadinimu „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, leidžiamos vartoti medicinos tikslams“ (toliau – ir Sąrašas) 1551 punktą karfentanilio labai didelis kiekis laikomas daugiau kaip 0,018 g. Taigi R. J. laikytas karfentanilio kiekis yra apytiksliai 3,7 karto didesnis už labai didelio šios medžiagos kiekio ribą. Įvertinus nusikaltimo padarymo aplinkybes, teismas mano, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas yra panašus rūšiniam tokių nusikalstamų veikų pavojingumui, įvertintam įstatymo leidėjo BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje.

Teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę: R. J. anksčiau teistas 3 kartus, šį labai sunkų nusikaltimą padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę. Ne kartą baustas administracine tvarka, daugiausia už narkotinių medžiagų vartojimą (t. 3, b. l. 65-75). Teismas vertina ir tai, kad R. J. yra jauno amžiaus, 8 klasių išsilavinimo, laisvės atėmimo vietoje dirba, kelia kvalifikaciją, dalyvauja įvairiose socialinėse veiklose.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Viena iš bausmės paskirčių – užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis).

Baigiamųjų kalbų metu gynėjas prašė skirti švelnesnį nei sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės dydį. Prokuroras siūlė skirti bausmę sankcijos ribose.

BK 62 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Taigi, taikydamas BK 62 straipsnio 1 dalį teismas turi nustatyti tris sąlygas: 1) nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką; 2) prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-145-895/2020).

Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta vienos iš būtinųjų BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo sąlygų, t. y. kad R. J. būtų pats savo noru atvykęs į atitinkamą valstybės instituciją ar jai pranešęs apie savo padarytą nusikalstamą veiką. Nors šiuo atveju ir nustatyta, kad R. J. pranešė apie šią nusikalstamą veiką, tačiau šis pranešimas nebuvo teisingas, nes nusikaltimo padarymu buvo apkaltintas kitas asmuo. Vertinant BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatas, sprendžiama, jog pranešimas turi būti pateiktas apie savo padarytą nusikalstamą veiką, po to turi sekti prisipažinimas ją padarius ir nuoširdus gailėjimasis. Tik tokiu atveju ši įstatymo norma gali pasiekti savo tikslą – skatinti nusikaltusius asmenis pranešti apie padarytą nusikaltimą ir (iš karto) prisipažinti jį padarius. Tokiu būdu palengvinamas ikiteisminis tyrimas ir greičiau nustatoma tiesa bei padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės. Būtent šios aplinkybės vėliau gali lemti švelnesnės bausmės paskyrimą. Tokia pati išvada daroma ir dėl padėjimo ikiteisminiam tyrimui išaiškinti nusikalstamą veiką – R. J. nuo tyrimo pradžios nebuvo nuoširdus, jo pagalba nors ir buvo reikšminga, tačiau ši pagalba šioje byloje nesiejama su pranešimu apie nusikalstamą veiką, nes tyrimo pradžioje buvo apkaltintas su nusikaltimu nesusijęs asmuo ir tokia situacija nesikeitė net beveik penkis tyrimo mėnesius. Apibendrindamas šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiuo atveju nebuvo nustatytos BK 62 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos.

Be to, net ir laikant, jog R. J. veiksmai atitiktų BK 62 straipsnio 1 dalies sąlygas, pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog pagal įstatymą švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės paskyrimas, net ir esant konkrečioje baudžiamojoje byloje BK 62 straipsnio 1, 2 ar 4 dalyse numatytų sąlygų visumai, yra teismo, nagrinėjančio bylą, teisė, bet ne pareiga. Teismas taikyti BK 62 straipsnį gali ne tik konstatavęs visų įstatyme numatytų būtinų sąlygų visumą, bet ir atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes. Imperatyvas atsižvelgti į visas bylos aplinkybes įtvirtintas BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Vadinasi, teismas taikydamas BK 62 straipsnį privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, todėl įvertinęs nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, kitas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, gali neskirti švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės, nors būtinos sąlygos yra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-435/2008, Nr. 2K-323/2008, Nr. 2K-625/2007, Nr. 2K-444/2007, Nr. 2K-415/2012).

Nesant BK 62 straipsnyje numatytų pagrindų, teisę motyvuotai paskirti švelnesnę, nei inkriminuoto straipsnio sankcijoje numatyta, bausmę, numato BK 54 straipsnio 3 dalis. Teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, kai yra aplinkybių (kurios nebūtinai yra išskirtinės ar išimtinės) leidžiančių tai padaryti ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo numatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-126-693/2018). Taigi šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-311/2011, 2K-365/2011, 2K-432/2014, 2K-186-942/2015). BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos nereikalauja nustatyti tam tikrų ypatingų, neįprastų aplinkybių, šis bausmės švelninimo pagrindas, kaip minėta, sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-436-489/2016). Iš esmės turi būti nustatyta tokia visuma aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba pasiekia iš esmės tik vieną tikslą – nubaudimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, 2K-340-648/2017, 2K-64-303/2018). Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nustatyti aplinkybes, rodančias, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymui labai svarbi kaltininko asmenybė, kurios vertinimas gali suponuoti išvadą, kad net minimalios įstatymo sankcijoje nurodytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas. Vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka kaltininko nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-348/2013, 2K-24-689/2019).

Spręsdamas dėl galimybės R. J. paskirti švelnesnę nei BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą bausmę, teismas vertina aplinkybių visumą, apibūdinančių tiek padarytą nusikalstamą veiką, tiek kaltinamojo asmenybę. Minėta, kad R. J. laikytos narkotinės medžiagos – karfentanilio kiekis kelis kartus viršija labai didelio kiekio ribą. Vien tai, kad šios medžiagos kiekiai nėra matuojami gramais ar kilogramais, jokiu būdu nereiškia, kad laikyta narkotinė medžiaga nėra pavojinga. Priešingai, Sąraše nurodyti atitinkami karfentanilio kiekiai rodo, kad net ir itin mažas šios medžiagos kiekis yra itin kenksmingas žmogaus sveikatai, o teismų praktika panašiose bylose šią aplinkybę tik patvirtina, nes sąlyginai didesnis suvartotas šios medžiagos kiekis neretai gali lemti žmogaus mirtį. Taigi R. J. laikytos medžiagos kiekis ir rūšis reiškia, jog buvo neteisėtai disponuojama labai pavojinga narkotine medžiaga. Vertinama ir tai, kad nebuvo gauta duomenų, jog šią medžiagą kaltinamasis laikė turėdamas tikslą platinti. Net ir tikint R. J. versija, kad šias medžiagas jis laikė nuo 2016 metų, tai reikštų, jog ši nusikalstama veika buvo daroma net 6 metus, kas taip pat rodytų didesnį jos pavojingumą. Bet kokiu atveju neginčijimai nustatyta, kad kaltinamasis net atlikdamas griežtą laisvės atėmimo bausmę už labai sunkų nusikaltimą darė kitą labai sunkų nusikaltimą. Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja tiek pačią veiką, tiek kaltinamąjį. Teismas atsižvelgia į tai, kad R. J. teistas tris kartus, ne kartą baustas administracine tvarka. Teigiamai R. J. apibūdina aplinkybės, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi dėl to; kad, nors ir pavėluotai, bet padėjo ikiteisminio tyrimo pareigūnams nustatyti nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes; kad teigiamai elgiasi kalėjime, dėl ko ne kartą skatintas, lanko įvairius užsiėmimus, kursus, dirba.

Apibendrinus visas paminėtas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju nebuvo nustatytos kokios nors išimtinės ar visuma itin teigiamų aplinkybių, kurios galėtų lemti švelnesnės negu sankcijoje numatyta bausmės paskyrimą. Vien kaltinamojo tinkamas elgesys laisvės atėmimo vietoje (kartu atkreipiamas dėmesys, kad ir ten visai neseniai jam buvo taikomos nuobaudos (t. 2, b. l. 29)) ar prisipažinimas dėl veikos padarymo ir gailėjimasis dėl jos (kas vertinama kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė) nėra itin reikšmingos ir galinčios būti pagrindu skirti švelnesnę bausmę. Teismo vertinimu, neigiamų aplinkybių (teistumai, nusikaltimo atlikimas atliekant bausmę, narkotinių medžiagų rūšis ir kiekis ir kt.) visuma labiau neigiamai apibūdina tiek patį R. J., tiek ir jo padarytą nusikalstamą veiką. Pažymima, kad buvo padarytas labai sunkus nusikaltimas, atliekant bausmę taip pat už labai sunkų nusikaltimą, o atlikta pakankamai didelė laisvės atėmimo bausmės dalis jam įtakos nepadarė. Tai leidžia spręsti, kad tuo metu R. J. paskirta mažesnė nei sankcijoje nustatyta laisvės atėmimo bausmė nebuvo efektyvi ir pakankamą poveikį jam daranti priemonė. Teismo vertinimu, antrą kartą dėl tokio paties labai sunkaus nusikaltimo padarymo vėl taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir skirti R. J. dar kartą švelnesnę bausmę, būtų neužtikrinamas teisingumo principo įgyvendinimas, sukuriamas nebaudžiamumo (ar per švelnaus baudimo) efektas ir sudaroma iliuzija, jog įstatymo leidėjo nustatytos sankcijos iš esmės negali būti taikomos ar taikomos kone išimtinais atvejais (lyg tai būtų BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas), nes yra per griežtos. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, sprendžiama, kad šioje byloje kaltinamajam bausmė turi būti skiriama sankcijos ribose ir atitinkanti minimalią jos ribą. Tokia bausmė atitinka teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus, nustatytos nusikalstamos veikos ir kaltinamojo asmenybės pavojingumą ir nebus akivaizdžiai per griežta ar per švelni. Paskirtoji bausmė taip pat yra pakankama ne tik nubausti R. J. už nusikalstamos veikos padarymą, bet ir sulaikyti jį nuo naujų nusikaltimų darymo, paveikti jį laikytis įstatymų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

BK 64 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti.

Kaltinamasis R. J. šioje byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė neatlikęs anksčiau paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kurios neatlikta dalis sudaro daugiau nei 1 metus ir 10 mėnesių. Esant šioms sąlygoms, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė bendrinama su neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalimi, kurios dalis nustatoma įvertinus padarytų nusikaltimų pavojingumą, kaltinamojo asmenybę bei neatliktos ir skiriamos bausmės dydžius.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti, likimo

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, raktas ir pakabinama spyna, kuriuos savanoriškai pateikė liudytoja M. A. ir spyna, kuri buvo paimta 2022 m. gruodžio 22 d., perduoti saugojimui į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybą Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių (t. 2, b. l. 173-175); 2022 m. gruodžio 22 d. atliktos kratos sandėliuke, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), rasti daiktai: dėžė, kurioje dėžutė, trys maišeliai, svarstyklės su dėžute, metalinė detalė, spyna, pjūklas, perduoti saugojimui į Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus saugojimo kamerą, esančią Vilniuje, Buivydiškių g. 20 (t. 1, b. l. 68-70); likę baltos spalvos milteliai (69,296 g ir 28,562 g), perduoti saugojimui į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybą Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių (t. 1, b. l. 53) nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinami.

Teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalyje, ir jam skirti 10 metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, prie griežtesnės šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį neatliktos bausmės bei R. J. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 10 metų ir 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- raktą ir pakabinamą spyną, kuriuos savanoriškai pateikė liudytoja M. A. ir spyną, kuri buvo paimta 2022 m. gruodžio 22 d. kratos metu sandėliuke, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), likusius baltos spalvos miltelius (69,296 g ir 28,562 g), perduotus saugojimui į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybą Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių; 2022 m. gruodžio 22 d. kratos metu sandėliuke, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), rastus daiktus: dėžę, kurioje yra dėžutė, tris maišelius, svarstykles su dėžute, metalinę detalę, spyną, pjūklą, perduotus saugojimui į Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus saugojimo kamerą, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.