- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-23
- Bylos Nr.
- 2SA-112-623/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-06241-2010-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Višinskienė, Algirdas Auruškevičius, Marijonas Greičius (pran.)
- Pareiškėjas
- Lietuvos Respublikos
- Kategorijos
- 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Lietuvos Respublikos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutarties, kuria skundas dėl antstolio veiksmų iš dalies patenkintas, civilinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos skundą dėl antstolės I. B. veiksmų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas, patikslinęs skundą, prašė panaikinti antstolės I. B. 2010-05-24 raginimą įvykdyti sprendimą vykdomojoje byloje Nr. 0011/10/02923.
Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko tarnyboje 2010-05-24 buvo gautas antstolės I. B. 2010-05-24 raginimas įvykdyti teismo sprendimą. Raginimas buvo adresuotas Lietuvos Respublikos Vyriausybei, nurodant, kad išieškotojas K. Š. 2010-05-17 pateikė antstolei vykdyti Vilniaus apygardos administracinio teismo išduotą vykdomąjį raštą dėl piniginių lėšų išieškojimo. Tuo pačiu antstolė paragino per 10 dienų įvykdyti sprendimą geruoju, t.y. sumokėti pagal vykdomąjį raštą ir 764 Lt 60 ct vykdymo išlaidų į antstolės sąskaitą.
Administracinėje byloje, kurioje K. Š. buvo priteista ir išieškoma suma, atsakovu buvo patraukta Lietuvos valstybė. Tačiau valstybė, kuri nors ir turi juridinio asmens statusą, yra specifinis teisinių santykių subjektas, kadangi savo teises ir pareigas įgyvendina per valstybės valdymo institucijas. Bylose dėl žalos atlyginimo, kai žalą privalo atlyginti valstybė, valstybei atstovauja Vyriausybė, bylose dėl teisėjams nesumokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo valstybei taip pat atstovauja Vyriausybė. Tačiau atstovavimas teisminiuose procesuose šiuo atveju negali būti sutapatinimas su skolininko statusu išieškojimo procese. Atstovai teisminiame procese atstovaujamojo vardu atlieka visus procesinius veiksmus, tačiau tai nesudaro pagrindo išieškojimą vykdymo procese nukreipti į atstovo turtą.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė neturi juridinio asmens teisių, nes yra vykdomąją valdžią Lietuvoje įgyvendinanti institucija. Vyriausybei atstovauja Ministras Pirmininkas, kurį Seimo pritarimu skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas. Vyriausybė nevaldo jokių biudžetinių asignavimų, kadangi šią funkciją atlieka Vyriausybės įsteigta biudžetinė įstaiga, padedanti vykdyti Ministro Pirmininko ir Vyriausybės funkcijas - Ministro Pirmininko tarnyba. Dėl šios priežasties skundžiamame raginime nurodyta aplinkybė, kad neįvykdžius nurodytų veiksmų bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra, nėra teisinga ir negali būti objektyviai išpildyta. Antstolė pradėjo vykdymo procesą neišsiaiškinusi esminės aplinkybės - valstybės atstovo šiame procese, į kurio turimas lėšas būtų nukreiptas išieškojimas, todėl jos raginimas negali būti pripažįstamas teisėtu.
Antstolė privalėjo ne surašyti nepagrįstą ir neteisėtą raginimą, o pasinaudoti teise kreiptis į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką. Pareiškėjas pažymi, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-3/2008 išaiškino, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija (dabar - Ministro Pirmininko tarnyba) yra atskiras subjektas, kuris nėra byloje dalyvaujančiu asmeniu, todėl priteistos lėšos negali būti išieškomos iš jam priklausančių lėšų.
Skundžiamas raginimas neatitinka CPK 656 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Šio straipsnio 5 punkte numatyta, kad raginime įvykdyti sprendimą nurodoma, kad neįvykdžius sprendimo, antstolis sprendimą vykdys priverstinai ir iš skolininko bus išieškotos Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos vykdymo išlaidos. Pateiktame raginime yra nurodyta, kad vykdymo išlaidos sudaro 764 Lt 60 ct: 756 Lt 60 ct būtinos vykdymo išlaidos, 6 Lt pašto išlaidos ir 2 Lt už bankines operacijas. Sprendimų vykdymo instrukcijos 48 punkte nustatyta, kad šios instrukcijos 3 lentelėje nenurodytų vykdymo išlaidų dydžiai nustatomi atsižvelgiant į antstolio faktines išlaidas, susijusias su šių veiksmų atlikimu. Šiuo atveju antstolė nepagrindžia ir nepaaiškina patirtų išlaidų paštui ir bankinėms operacijoms pagrįstumo. Iš raginimo nėra aišku, kokias bankines operacijas antstolė privalėjo atlikti išsiųsdama vienintelį raginimą Lietuvos Respublikos Vyriausybei.
Pareiškėjas taip pat pažymi, kad CPK 663 straipsnis reglamentuoja išieškojimo iš fizinių asmenų tvarką, todėl jis negali būti taikomas Lietuvos Respublikos Vyriausybei, kuri nėra fizinis asmuo ir jokių pajamų negauna. Šis antstolės nurodymas patvirtina, kad ji elgėsi nerūpestingai ir neatidžiai, iki galo neišsiaiškino visų aplinkybių, susijusių su asmeniu, iš kurio turi būti vykdomas išieškojimas, ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikė neteisėtą raginimą įvykdyti sprendimą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 21 d. nutartimi (b.l. 73-75) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Panaikino antstolės I. B. 2010-05-24 raginimo įvykdyti sprendimą vykdomojoje byloje Nr. 0011/10/02923 dalį dėl raginimo sumokėti 6 Lt pašto išlaidų ir 2 Lt už banko operacijas. Kitą skundo dalį atmetė. Teismas padarė išvadą, kad antstolė pagrįstai siuntė raginimą įvykdyti sprendimą Lietuvos Respublikos Vyriausybei, kuri atstovavo valstybei administracinėje byloje pagal K. Š. skundą dėl atlyginimo skirtumo priteisimo, raginimą įteikiant per Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko tarnybą, kaip biudžetinę įstaigą. Teismas nurodė, jog vadovaujantis Biudžeto sandaros įstatymo bei Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 15 d. nutarimu Nr. 751, nuostatomis, valstybės institucijos yra finansuojamos iš valstybės biudžeto pagal asignavimų valdytojų patvirtintas sąmatas, laikantis Finansų ministerijos nustatytų finansavimo taisyklių ir iždo procedūrų. Šių taisyklių 17 ir 18 punktuose yra nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybei patvirtinus valstybės biudžeto asignavimų paskirstymą pagal programas, sudaromos programų sąmatos. Programų sąmatas sudaro kiekvienas valstybės biudžeto asignavimų valdytojas, kiekviena jam pavaldi biudžetinė įstaiga ir kiti subjektai. Valstybės biudžeto asignavimų valdytojas ar jo įgalioti asmenys tvirtina pavaldžių biudžetinių įstaigų ir kitų subjektų programų sąmatas. Teismas nurodė, kad tiek Lietuvos Respublikos Vyriausybei, tiek Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko tarnybai adresuotas dokumentas, susijęs su lėšų išieškojimu iš valstybės biudžeto, turi būti perduodamas vykdyti atitinkamai valstybės institucijai. Teismas šią išvadą grindė ir Viešojo administravimo 3 str. įtvirtintais tarnybinio bendradarbiavimo, efektyvumo, subsidiarumo, „vieno langelio“ principais.
Teismas sutiko su pareiškėjo argumentu, kad antstolė nepagrindžia vykdymo išlaidų, susijusių su pašto išlaidomis ir banko operacijos, pagrįstumo. Vykdomojoje byloje Nr. 0011/10/02923 nėra įrodymų, pagrindžiančių antstolės naudojimąsi pašto ar banko paslaugomis, todėl ji nepagrįstai ragina sumokėti šias išlaidas.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu (b.l. 84-85) Lietuvos Respublikos Vyriausybė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Apeliantas nurodo, kad antstolė LR Vyriausybės 2009-03-18 nutarimo Nr. 194 pagrindu negalėjo priimti ir pradėti vykdyti pateikto vykdomojo dokumento, kadangi nesumokėtos darbo užmokesčio dalies išieškojimas turi būti vykdomas pagal minėtą nutarimą.
Apeliantas taip pat nurodo, kad įsiteisėjusių teismų sprendimų vykdymas nepatenka į viešojo administravimo sritį, todėl nagrinėjamu atveju negali būti taikomas ,,vieno langelio“ principas. Įsiteisėję teismo sprendimai yra vykdomi pagal CPK VI dalyje įtvirtintas teisės normas.
Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė pagrindinio skunde kelto klausimo – nenurodė, ar LR Vyriausybė yra tinkamas valstybės atstovas išieškojimo procese. Priešingai nei nurodė teismas, CPK nenumato galimybės raginimą gavusiam asmeniui ar institucijai perduoti šį raginimą vykdyti kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui, tuo labiau, kad neigiamos pasekmės, kylančios neįvykdžius raginimo, tenka būtent tam asmeniui, kuriam buvo įteiktas raginimas. Būtent antstoliui tenka pareiga nustatyti tokią valstybės instituciją, kadangi teisės aktai nesuteikia skolininkui savarankiškai keisti asmens, turinčio vykdyti teismo sprendimą.
Atsiliepimas
Antstolė I. B. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos nutartį palikti nepakeistą (b.l. 92) nurodydama, kadangi valstybės institucijos yra finansuojamos iš valstybės biudžeto pagal asignavimų valdytojų patvirtintas sąmatas, todėl tiek Vyriausybei, tiek Ministro Pirmininko tarnybai adresuotas dokumentas, susijęs su lėšų išieškojimu iš valstybės biudžeto, turi būti perduodamas vykdyti atitinkamai valstybės institucijai.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindo bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Byloje nustatyta, kad 2008 m. lapkričio 10 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu, kuris paliktas nepakeistas 2009 m. lapkričio 12 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi, K. Š. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės yra priteista 93 781 Lt 64 ct atlyginimo, susidariusio 2004-2006 metų laikotarpiu.
2010 m. birželio 3 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui atsakovą Lietuvos valstybę atstovaujanti Lietuvos Respublikos Vyriausybė pateikė prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo iki 2011 m. gegužės 31 d.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. liepos 1 d. nutartimi atsakovą Lietuvos valstybę atstovaujančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo atmetė.
2010 m. spalio 1 d. nutartimi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinėjęs Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Vyriausybės atskirąjį skundą dėl 2010 m. liepos 1 d. nutarties atskirąjį skundą atmetė ir Vilniaus apygardos administracinis teismo 2010 m. liepos 1 d. nutartį paliko nepakeistą. Teismai sprendė, kad pareiškėjas K. Š. yra garbaus amžiaus, jis ir jo sutuoktinė turi sveikatos problemų, todėl tenkinti Lietuvos valstybę atstovaujančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės prašymo dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo iki 2011 m. gegužės 31 d. nėra pagrindo.
2010 m. gegužės 24 d. K. Š. pateikė vykdomąjį raštą Nr. I-3868-437/2008 antstolei I. B., kuris tos pačios dienos antstolės patvarkymu buvo priimtas vykdymui.
Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko tarnyboje 2010 m. gegužės 24 d. buvo gautas antstolės I. B. 2010 m. gegužės 24 d. raginimas įvykdyti teismo sprendimą ir sumokėti 764 Lt 60 ct vykdymo išlaidų į antstolės sąskaitą vykdomojoje byloje Nr. 0011/10/02923. Raginimas adresuotas Lietuvos Respublikos Vyriausybei.
2010-12-27 Vilniaus apygardos administraciniame teisme gautas antstolės I. B. prašymas. Jame prašoma išaiškinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008-11-10 sprendimo administracinėje byloje Nr. I-3868-437/2008 dėl 76 006, 64 Lt išieškojimo iš skolininko Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, išieškotojo K. Š. naudai vykdymo tvarką. Prašyme rašoma, kad vykdomajame rašte skolininku nurodyta valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Pagal VĮ „Registrų centro“ pateiktus juridinių asmenų registro duomenis, įmonės kodu 88604574 registruota Biudžetinė įstaiga Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko tarnyba.
2011 m. vasario 21 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinis teismas išaiškino, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008-11-10 sprendimas administracinėje byloje Nr. I-3868-437/2008 turėtų būti įvykdytas nukreipiant išieškojimą į Lietuvos valstybės iždo sąskaitoje Lietuvos banke esančias lėšas.
2011 m. gegužės 13 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis buvo panaikinta. Teismas konstatavo, kad bylos nagrinėjimo dalykas buvo pareiškėjo reikalavimas priteisti iš atsakovų Kupiškio rajono apylinkės teismo ir Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, solidariai neteisėtai neišmokėtą atlyginimo dalį 93 781,64 Lt už 2004 – 2006 metus. Šis reikalavimas ABTĮ taikymo požiūriu pirmosios instancijos teismo įvertintas pakankamai aiškiai ir nedviprasmiškai: Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. lapkričio 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino; K. Š. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, priteisė 93 781,64 litus; pažymėjo sprendimo vykdymo procese iš šios sumos nustatyta tvarka išskaičiuoti mokesčius. Iš prašomo išaiškinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 10 d. sprendimo rezoliucinės dalies matyti, kad pareiškėjo skundas patenkintas. Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. priimtas sprendimas jo vykdymo požiūriu yra nedviprasmiškas ir pakankamai aiškus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, kad teismo sprendimai vykdomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis.
Taigi, apeliantas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės šioje byloje skundžia pirmos instancijos nutartį toje dalyje, kuria nebuvo tenkintas apelianto skundas dėl antstolės veiksmų ir atsisakyta panaikinti antstolės I. B. 2010 m. gegužės 24 d. raginimą įvykdyti sprendimą vykdomojoje byloje Nr.0011/10/02923.
Kaip matyti iš 2010 m. gegužės 24 d. raginimo vykdomojoje byloje Nr.0011/10/02923, raginimas įvykdyti 2010 m. gegužės 17 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo išduotą vykdomąjį raštą buvo adresuotas Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir įteiktas Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko tarnybai, kuri pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 992 patvirtintų nuostatų 3 ir 4 p. yra viešasis juridinis asmuo, turintis sąskaitą banke ir finansuojamas iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto.
Pagal Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 15 str. 2 d. 3 p. valstybės biudžete yra sudaromas Vyriausybės rezervas, kurio lėšos naudojamos vykdant teismų sprendimus, kuriais iš Lietuvos valstybės priteisto mokėtinos sumos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. kovo 2 d. nutarimu Nr. 277 patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės rezervo lėšų skyrimo ir naudojimo taisyklių 2 - 4 p. nurodyta, kad prašymai skirti lėšas iš Vyriausybės rezervo Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 15 str. 2 d. nurodytiems naudojimo tikslams pateikiami Ministro Pirmininko tarnybai, kuri per 5 darbo dienas persiunčia nagrinėti atitinkamai ministerijai pagal ministrams pavestas valdymo sritis.
Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad antstolė I. B., raginimą įvykdyti 2008 m. lapkričio 10 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą, kuriuo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės yra priteista 93 781 Lt 64 ct atlyginimo K. Š. įteikė tinkamam juridiniam asmeniui.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su atskirojo skundo argumentu, kad antstolė iš viso negalėjo priimti vykdymui ir pradėti vykdymo veiksmų pagal teismo sprendimo pagrindu išduotą vykdomąjį raštą dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. kovo 18 d. nutarimu Nr. 194 patvirtinto Nesumokėtos darbo užmokesčio dalies išmokėjimo teisėjams tvarkos aprašo įsigaliojimo, nes pagal minėto aprašo 3 p. įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteista nesumokėta darbo užmokesčio dalis pagal šį aprašą nemokama.
Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str. 1 d.). Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybės institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 str.). 2011 m. gegužės 13 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi konstatuota, kad vykdytinas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 10 d. sprendimas jo vykdymo požiūriu yra nedviprasmiškas ir pakankamai aiškus. Raginimas įvykdyti šį teismo sprendimą, adresuotas Lietuvos Respublikos Vyriausybei, atstovavusiai Lietuvos valstybę bylos nagrinėjimo teisme metu ir kaip matyti iš paduoto skundo dėl antstolio veiksmų (b.l.1-3), atstovaujančiai Lietuvos Respublikai ir vykdymo procese, pagrįstai įteiktas Ministro Pirmininko tarnybai, todėl, apeliacinės instancijos teismo kolegijos nuomone, kliūčių įvykdyti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 10 d. sprendimą nėra.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje yra ne kartą nurodęs, kad teismo sprendimo vykdymas yra sudėtinė „bylos nagrinėjimo“ (angl. „trial“) dalis, atsižvelgiant į Konvencijos 6 straipsnio (teisė į teisingą bylos nagrinėjimą) tikslus. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje nustatyta, jog būtų nesuvokiama, jei Konvencijos 6 straipsnis detaliai apibrėžtų procesines bylinėjimosi šalių garantijas, t.y. teisę į teisingą, viešą bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką, neapsaugodamas sprendimų vykdymo proceso. Teisė į teismą nėra vien teorinė teisė galutiniu teismo sprendimu užsitikrinti atitinkamos teisės pripažinimą, bet taip pat ji apima teisėtą lūkestį šį sprendimą įvykdyti. Veiksminga bylinėjimosi šalių apsauga ir teisėtumo atkūrimas suponuoja valstybinės valdžios institucijų pareigą įvykdyti privalomą sprendimą (žr. Hornsby v. Greece, judgment of 19 March 1997, Reports 1997-II, p. 510, par. 40). Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika patvirtina, kad galutiniam teismo sprendimui įgyvendinti negali būti užkirstas kelias, jis negali būti pripažintas negaliojančiu ar nepagrįstai uždelstas jo vykdymas (žr. cituotą Hornsby v. Greece, p. 510-11, par. 40; Burdov v. Russia, no. 59498/00, par. 34; Jasiūnienė v. Lithuania, no. 41510/98, judgment of 6 March 2003, par. 27).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su teismų priimtais procesiniais sprendimais pagal pareiškėjo K. Š. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Kupiškio rajono apylinkės teismui dėl atlyginimo skirtumo priteisimo, sprendžia, kad nors apelianto prašymas atidėti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 10 d. sprendimą iki 2011 m. gegužės 31 d. ir nebuvo patenkintas, minėtas teismo sprendimas nėra įvykdytas iki šiol, t.y. po paties apelianto prašyto taikyti vykdymo atidėjimo termino. Toks apelianto delsimas įvykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą pažeidžia CPK 7 str. įtvirtintus proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus bei prasilenkia su Konstitucijoje įtvirtintais teisinės valstybės ir teisingumo principais.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos ir pridėtos vykdomosios bylos medžiagą, įvertinusi skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas teisingai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias vykdymo procesą, dėl ko priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį. Šią nutartį panaikinti arba pakeisti, remiantis atskirojo skundo motyvais, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.