Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Lauretos Ulbienes,

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal Širvintu rajono apylinkes prokuraturos apeliacini skunda del Širvintu rajono apylinkes teismo 2007 m. rugsejo 12 d. nuosprendžio, kuriuo V. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. laisves atemimu šešiems menesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., nuteistajam V. B. bausmes vykdymas atidetas vieneriems metams, ipareigojant ji per bausmes vykdymo atidejimo laika be institucijos prižiurincios bausmes vykdymo atidejima, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms ir iki 2007-11-01 pradeti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje.

Priteista K. B. iš V. B. 300 Lt neturtinei žalai atlyginti.

V. B. nuteistas už tai, kad 2007-03-18 apie 22 val. Širvintose, (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo kieme, nepatenkintas savo mažamecio sunaus K. B. , gimusio 1993-04-26 elgesiu, kad jis ji apkabino už kaklo, jam tycia spyre koja 4 kartus i veida bei sudave 3 kartus su rankos delnu i kaire aki, tuo sukeldamas sunui fizini skausma bei padarydamas poodines kraujosruvas kaires akies srityje, taip nežymiai sutrikdydamas jo sveikata, bei abejomis rankomis prispaudes mažameti laike prie žemes, taip sukeldamas jam fizini skausma.

Prokuratura apeliaciniu skundu prašo pakeisti Širvintu rajono apylinkes teismo 2007-09-12 nuosprendžio dali del priteisimo Kes­tui Beinorui iš V. B. 300 Lt neturtines žalos atlyginimo, netinkamai išsprendus Širvintu rajono apylinkes vyriausiojo prokuroro civilini ieškini, pareikšta BPK 117 str. tvarka, del neturtines žalos at­lyginimo, ir priimti nutarti , kuria priteisti iš nuteistojo Vido B. K. Beinoro naudai 5000 Lt nusikaltimu padarytai ne­turtinei žalai atlyginti.

Širvintu rajono apylinkes vyriausiasis prokuroras, gindamas mažamecio K. B. inte­resus ir BPK 117 str. tvarka pareiškes civilini ieškini, praše priteisti iš nuteistojo Vido B. K. Beinoro naudai 5000 Lt nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti. Toks prašymas buvo motyvuo­tas tuo, kad mažametis K. B. del atsakovo V. B. nusikalstamu veiksmu - mušimo bei smurtavimo - patyre fizini skausma, turejo nepatogumu ir nemaloniu dvasiniu išgyvenimu, sumaže­jo jo galimybe bendrauti su motina, be to del nusikalstamu veiksmu mažamecio atžvilgiu atsirado negatyvios pasekmes, kurios gali dar labiau išryšketi ateityje bei tureti itakos K. B. elgesiui, psicho­loginei busenai ir sveikatai bei socialinei adaptacijai. Atsižvelgiant i visuma šiu aplinkybiu, mažameciui K. B. padaryta neturtine žala buvo ivertinta 5000 Lt.

Teismas nuosprendžiu konstatavo, kad yra neturtines žalos mažameciui padarymo aplinky­bes, nes vaikas patyre skausma, del ko verke, išgyveno, turejo gydytis ligonineje, del ko patyre nepato­gumu, buvo pažemintas kitu suaugusiuju akivaizdoje, nes buvo mušamas tevo. Taciau atsižvelgdamas i tai, kad vaikas del jam padaryto sužalojimo visiškai pasveiko, kitu pasekmiu jo sveikatai specialistai nekonstatavo, turtine žala padaryta nebuvo, kaip ir i tai, kad nuteistasis V. B. turi psichikos sutrikimu ir niekur nedirba, tures atlyginti gydymo išlaidas, šeimoje auga dar vienas nepilnametis vaikas, šeima gauna pašalpa šio vaiko išlaikymui, kuri yra prieinama ir nukentejusiojo tevams, t.y. ir nuteistajam , teismas padare išvada, kad 5000 Lt yra nepagristai didele suma, bet tuo paciu vaikui yra priteisiamas 300 Lt neturtines žalos atlyginimas. Tokios teismo išvados, vertinant neturtines žalos dydžio nustatymo kriterijus, yra neteisin­gos. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. teismas, nustatydamas neturtines ža­los dydi, turejo atsižvelgti i padarytos neturtines žalos pasekmes, žala padariusio asmens kalte, jo turti­ne padeti, padarytos turtines žalos dydi bei kitas turincias reikšmes aplinkybes, kaip ir i sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismas pripažino, kad del nusikaltimo mažameciui K. B. buvo padaryta neturti­ne žala: fizinis skausmas, turejo nepatogumu, buvo pažemintas. Taciau K. B. del neteisetu smurtiniu tevo V. B. veiksmu ne tik buvo sutrikdyta sveikata bei sukeltas fizinis skausmas; mažametis patyre nemaloniu dvasiniu išgyvenimu, sumažejo galimybe bendrauti su motina. Nepilnamecio nukentejusiojo atstove pagal istatyma N. B. teismo posedžio me­tu parode, kad „mušimas Kesta paveike, ligonineje jis buvo labai nervingas; ..kita diena mane vaikas stume, buvo isterija, daužesi; jis labai tai išgyveno", „K“ po to mušimo nenori su tevu bendrauti, bi­jo jo", (b.l. 141) Baudžiamoje byloje esanciame 2007-04-26 Ukmerges specialiosios mokyklos rašte yra nurodyta, kad po K. B. sumušimo, Širvintu rajono savivaldybes administracijos vaiku tei­su apsaugos tarnybos prašymu K. B. nebuvo išleidžiamas iš mokyklos i namus kiekviena savait­gali, nors vaikas noriai važiuodavo i namus, tuo džiaugdavosi; kai pavasario atostogu metu buvo leista K. B. važiuoti i namus, tai vaikas del to be galo džiaugesi. Šios mokyklos darbuotoju nuomone, K. B. labai myli savo motina, kalba tik apie ja, kai tuo tarpu apie teva vaikas kalba nenoriai, su baime. Šie duomenys pagrindžia tai, kad del V. B. tevo - nusikalstamu veiksmu mažametis K. B. ilgam laikui patyre dvasinius išgyvenimus ir aiškiai sumažejo galimybe bendrauti su labiausiai jo mylimu žmogumi - motina; tik netinkamas mažamecio tevo elgesys, o butent smurtas ir girtavimas, sukele neigiamas mažamecio emocijas, atsirado tevo baime ir šia baime vaikas jaucia iki šiol. I šias civiliniame ieškinyje nurodytas pasekmes teismas neatsižvelge, o jas atmesdamas - nenuro­de motyvu.

Nemotyvuota, tuo paciu nepagrista yra ir teismo išvada, kad nekonstatuota kitu pasekmiu jo sveikatai. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertai, atlikdami K. B. teismo psichiatrijos ekspertize, nustate, kad K. B. suvokia kito asmens (tevo) veiksmu pobudi, ta­ciau nesupranta tokio elgesio esmes, jo pavojingumo, netinkamumo, pasekmiu; nestebima ir kokiu nors su ivykiu susijusiu emociniu išgyvenimu, (b.l. 78-79) . VšI Širvintu rajono pirmines sveikatos priežiu­ros centro gydytojai bendraujant su K. B., kurio elgesys salygotas psichines negalios, reko­menduoja laikytis elgesio terapijos principu, o butent koreguoti namuose ir mokykloje jo elgesi, laiky­tis pastoviu elgesio taisykliu, (b.l. 17) Todel aiškiai prieštaraujantiems šiems elgesio terapijos princi­pams yra nuteistojo V. B. elgesys su psichine negalia serganciu sunumi 2007-03-18; tik del smurtavimo prieš mažameti atsirado neigiamos emocijos - tevo baime; be to mažametis, nesuprasda­mas smurtiniu veiksmu prieš kita asmeni pavojingumo, netinkamumo ar pasekmiu, ir matydamas, kad taip elgiasi jo tevas, smurta prieš kita asmeni gali priimti kaip normalu veiksma, kaip tam tikra elgesio taisykle. Butent šios aplinkybes turi ir tures itakos K. B. jo elgesio formavimuisi, psichologi­nei busenai, tai yra sveikatai.

V. B. yra pripažintas kaltu ir nuteistas už tycini nesunku nusikaltima, jo tycia bu­vo nukreipta prieš mažameti asmeni. Kadangi K. B. buvo sužalotas, tai jis buvo gydomas li­gonineje ir šis gydymas kainavo 710,50 Lt; tokiu budu nusikalstamais V. B. veiksmais buvo padaryta turtine žala. V. B. yra konstatuotas tik priklausomybes nuo alkoholio sindromas, to­del nepagrista yra teismo išvada, kad V. B. turi psichikos sutrikimu (b.l. 96); V. B. yra darbingas ir tai, kad jis nedirba, kad neturi turto, - tai nera priežastis maksimaliai mažinti priteistina ne­turtines žalos dydi. Negali itakoti žalos dydžio mažinimui ir tas faktas, kad V. B. šeimoje yra dar vienas nepilnametis vaikas, kadangi faktiškai dukra D. B. su tevu kartu negyvena, V. B. jos materialiai neišlaiko. Nepilnamecio atstove pagal istatyma N. B. parode, kad „dukra gyvena pas tevus Giedraiciuose,..dukrai 16 metu, ji jai duoda pinigu, vyras nepadeda išlaikyti vaikus, jis apie dukra nesidomi, nieko nežino apie ja" (b.l. 141) Širvintu rajono savivaldybes administracijos vaiku teisiu apsaugos tarnybos 2007-04-16 rašte taipogi nurodyta, kad D. B., gim. 1991-08-30, jau du metai gyvena pas mociute Moletu rajone (b.l. 61).

Visuma cia išvardintu kriteriju, - tai neturtines žalos pasekmes, žala padariusio V. B. kalte, jo turtine padetis, del nukentejusiojo gydymo padarytos turtines žalos dydis, V. B. cha­rakterizuojantys duomenys, - pagrindžia mažameciui K. B. padarytos neturtines žalos dydi-5000 Lt. Tuo tarpu teismas maksimaliai, net iki 300 Lt, sumažindamas neturtines žalos dydi, neatsi­žvelge i skunde nurodytus žalos dydžio nustatymo kriterijus. Nemotyvuotai mažindamas priteistinos neturtines žalos dydi, teismas nesivadovavo teisingumo ir protingumo kriterijais, kadangi nuosprendžiu priteista neturtine žala yra itin maža ne tik del neteisingo žalos dydžio nustatymo kriteriju vertinimo, bet ir del to, kad priteisiant Ligoniu kasos naudai 710,50 Lt buvo suteikta pirmenybe valstybes interesu gynimui, tuo paciu sumenkinti valstybes ginamo nepilnamecio interesai.

Prokurore praše apeliacini skunda tenkinti.

N. V. Beinoras, jo gynejas, nukentejusiojo K. B. atstove pagal istatyma praše apeliacini skunda atmesti.

Širvintu rajono apylinkes prokuraturos apeliacinis skundas atmestinas.

Širvintu rajono apylinkes teismo 2007 m. rugsejo12 d. nuosprendis dalyje del neturtines žalos atlyginimo dydžio priteisimo yra pagristas ir teisetas, teismo išvados atitinka byloje nustatytas faktines bylos aplinkybes.

Apylinkes teismas, priteisdamas nukentejusiajam K. B. 300 Lt neturtines žalos atlyginimui, tinkamai taike Lietuvos Respublikos CK 6.250. 2 d. nuostatas. Teismas , priteisdamas nukentejusiajam K. B. neturtine žala, tinkamai toki sprendima argumentavo jo patirtu skausmu, išgyvenimu, gydymusi ligonineje, del ko patyre nepatogumu, pažeminimu kitu suaugusiuju akivaizdoje (buvo mušamas savo tevo). Nustatydamas neturtines žalos dydi pinigine išraiška, pirmos instancijos teismas tinkamai taike tokio žalos dydžio nustatymo kriterijus. Baudžiamosios bylos duomenimis, ta patvirtino ir apeliaciniame procese dalyvave nukentejusiojo K. B. tevai : nuteistasis V. B. ir nukentejusiojo atstove pagal istatyma N. B. , yra nustatyta, kad šeima yra sunkioje materialineje padetyje, nes jos pragyvenimo šaltinis yra tik atsitiktiniai neoficialus nuteistojo V. B. uždarbiai pas privacius asmenis, nukentejusiojo mama N. B. niekur nedirba, nuteistasis V. B. gyvena kartu su sutuoktine bei sunumi- nukentejusiuoju K. B.. Nukentejusiojo atstoves pagal istatyma ( motinos) N. B. teigimu, prokuroro prašomo civilinio ieškinio 5000 Litu sumoje priteisimas iš sutuoktinio- nuteistojo V. B. itin pablogintu ir taip bloga šeimos , kurioje yra auklejamas ir išlaikomas ir nukentejusysis K. B. , padeti, ta pati savo paaiškinimuose nurodo ir nuteistasis V. B.. Kolegija, ivertinusi tokia šeimos situacija bei aptartos aukšciau nusikalstamos veikos pobudi, mano, kad pirmos instancijos teismo sprendimas del 300 Litu neturtines žalos priteisimo yra pagristas, atitinka byloje nustatytas aplinkybes , o šios neturtines žalos dydžio padidinimas iki 5000 Litu dar labiau pablogins ir taip prasta šeimos materialine situacija, o tuo paciu ir psichologine šeimos situacija , o tai aiškiai prieštarautu teisingumo, protingumo ir sažiningumo kriterijams.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK 107 str., nuteistasis atsako tik už žala, padaryta konkrecioje nusikalstamoje veikoje. Atmetant prokuroro skunda, kolegija mano, kad skundo argumentai, kuriais buvo grindžiamas civilinio ieškinio del neturtines žalos priteisimo dydžio padidinimo , yra išplesti ir taikomi ne del konkrecios situacijos, kurioje nukentejo mažametis K. B., o del visos aukšciau aptariamu proceso dalyviu šeimynines situacijos, kuri nera gera. Prokuroras, prašydamas priteisti 5000 Litu sumoje ivardinta neturtine žala , motyvuoja, kad nukentejusysis K. B. neva del aptariamo ivykio, kurio metu jo tevas- nuteistasis V. B. ji muše, tures ateityje psichologiniu problemu šeimoje, bendraujant su suaugusiais, bijos tevo ir pan. Kolegija, ivertindama tokius argumentus bei byloje surinktus irodymus, mano, kad skunde ne visiškai buvo vertinta ta aplinkybe, kad nukentejusiojo K. B. šeimos psichologinis klimatas nebuvo geras ir iki ivykio, tiek nuteistasis V. B., tiek jo sutuoktine- nukentejusiojo K. B. motina N. B. ir iki ivykio buvo problemiški tevai : abu tevai girtauja , budamas girtas, tevas ne karta yra mušes nukentejusiji, pats nukentejusysis K. B. turi psichine negalia, del ko jis mokosi Ukmerges specialioje mokykloje, abu tevai sunu apibudina kaip nepaklusnu (b.l. 15,61, 78-79). Ivertinus šias aplinkybes, kolegija mano, kad prokuroro skundo argumentai, prašant padidinti priteisto civilinio ieškinio del neturtines žalos atlyginimo dydi, tiesiogiai nera susije su nuteistojo V. B. nusikalstama veika, už kuria jis yra nuteistas, ta situacija, kurioje šiuo metu yra atsidures psichiškai neigalus nukentejusysis K. B. , yra susidariusi ne del nuteistojo aukšciau aptartu kaltu veiksmu, del to toks prokuroro prašymas padidinti priteistos neturtines žalos dydi atmestinas.

Kolegija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 326 str.1d.1p., nutare :

Širvintu rajono apylinkes vyriausiojo prokuroro skunda atmesti.