- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-26
- Bylos Nr.
- AN2-584-926/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01104-2021-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Pakeisti apylinkės teismo nutarimą (nutartį)
- Teisėjas
- Aušra Vingilė (pirm.)
- Institucija
- Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko V. L. (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutarimo R. M. (toliau – R. M.) administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. R. M. Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 427 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 1300 (vieno tūkstančio trijų šimtų) eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (ketveriems) metams už tai, kad jis 2021 m. gegužės 8 d., 8 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Audi A4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas lengvas – 0,45 promilės neblaivumas, neturėdamas teisės vairuoti, kai asmeniui teismo sprendimu buvo uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, o pasibaigus šiam terminui neįvykdė susigrąžinimo sąlygų. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniame skunde Institucija prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutarimą: pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį taikyti R. M. atžvilgiu skunde nurodytos pinigų sumos konfiskavimą bei R. M. padarytą nusižengimą kvalifikuoti ir pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį.
2.1. Institucija pažymi, kad pagal „Emprekis“ duomenų bazės išrašą vidutinė byloje aptariamos transporto priemonės kaina 1800 eurų. Nors transporto priemonė priklauso trečiajam asmeniui, dėl ko, jos konfiskavimas vertinamu atveju negalimas, tačiau pirmosios instancijos teismas nepasisakė apie konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą iš R. M.. Be to, pasak Institucijos, pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas R. M. veiksmus tik pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį, pažeidė įstatymo nuostatas, dėl ko, skundžiamas nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Institucijos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
3. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Remiantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.
4. Kaip nustatyta ANK 569 straipsnyje, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
5. Institucijos apeliaciniame skunde nėra ginčijamas R. M. veiksmų kvalifikavimas pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį, tačiau nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jo padaryti veiksmai neatitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 4 dalyje, sudėties požymių, kartu prašant už ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą R. M. atžvilgiu taikyti konfiskuotino turto vertės išieškojimą, numatytą ANK 29 straipsnio 5 dalyje. Atsižvelgiant į apeliaciniame skunde keliamus klausimus, įvertinus tai, kad Institucija neginčija R. M. veiksmų teisinio vertinimo pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį, o apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos medžiagą, neturi pagrindo abejoti apylinkės teismo išvadomis dėl R. M. veiksmų kvalifikavimo pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį, šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, apsiribodamas tik apeliaciniame skunde keliamų teisinių klausimų analize.
6. Administracinė atsakomybė pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį kyla už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivus (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, arba vengęs apsvaigimo patikrinimo, arba alkoholį (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojęs iki patikrinimo vairuotojas, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda už šioje dalyje, šio kodekso 420 straipsnio 3, 4 dalyse, 422 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5 dalyse, 423 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 4 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, jei nepraėjo vieni metai nuo paskirtos nuobaudos įvykdymo, arba kuris turi nepanaikintą ar neišnykusį teistumą už nusikalstamą veiką, kurią jis padarė neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuodamas transporto priemonę.
7. Pagal komentuojamą straipsnį R. M. buvo pripažintas kaltu už tai, kad jis vairavo automobilį Audi A4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas lengvas – 0,45 promilės neblaivumas, neturėdamas teisės vairuoti, kai asmeniui teismo sprendimu buvo uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, o pasibaigus šiam terminui neįvykdė susigrąžinimo sąlygų. Bylos duomenimis nustatyta, kad Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2018 m. rugsėjo 12 d. baudžiamuoju įsakymu R. M. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį. Šiuo baudžiamuoju įsakymu R. M. buvo paskirta galutine 50 MGL dydžio bauda ir uždrausta vairuoti transporto priemones 2 (dvejus) metus. Komentuojamu baudžiamuoju įsakymu jam paskirtos baudos R. M., bylos duomenimis, nėra sumokėjęs, todėl jo veiksmai skundžiamu nutarimu buvo pagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį. Nors asmuo tuo pačiu metu ir aplinkybėmis vairavo transporto priemonę neturėdamas tokios teisės, kai ji jam buvo atimta Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2018 m. rugsėjo 12 d. baudžiamuoju įsakymu, kas iš esmės atitinka ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymius, tačiau papildomas R. M. veiksmų kvalifikavimas pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį nagrinėjamu atveju būtų perteklinis, ką visiškai pagrįstai skundžiamu nutarimu sprendė ir pirmosios instancijos teismas.
8. Konstatuojant šią išvadą vis tik pažymėtina, kad ANK 424 straipsnio 4 dalis numato administracinę atsakomybę asmenims, kurie vairuoja transporto priemones neturėdami tokios teisės, be kita ko, būdami neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens, taip pat vengę apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartoję iki patikrinimo asmens. Tuo tarpu ANK 427 straipsnio 1 dalies sankcija numato administracinę nuobaudą ne tik asmeniui, turinčiam teisę vairuoti, bet ir tokios teisės neturintiems asmenims. Esant tokiai visumos ir dalies konkurencijai, taikoma bendrą visumą nustatanti norma, nes ji išsamiausiai apibūdina veikos turinį, apima visus padarytos ANK uždraustos ir pavojingos veikos požymius. Šiuo atveju neabejotina, kad ANK 427 straipsnio 1 dalis apima R. M. padarytas ANK uždraustas pavojingas veikas t. y. tiek transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, tiek ir neturint tokios teisės, dėl ko, jo veiksmai skundžiamu nutarimu buvo pagrįstai kvalifikuoti pagal vieną ANK 427 straipsnio 1 dalį, parenkant jam griežtesnę administracinę nuobaudą, skiriamą asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones. Teisės taikymo klaidų šioje vietoje pirmosios instancijos teismas nepadarė, todėl sutikti su Institucijos apeliacinio skundo motyvais ir kvalifikuoti R. M. veiksmus dar ir pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.
9. Vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo pagrįstumą ir teisėtumą pateikto apeliacinio skundo kontekste atkreiptinas dėmesys, kad pagal ANK 427 straipsnio 3 dalį, už ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą privaloma skirti transporto priemonės konfiskavimą. Spręsdamas transporto priemonės konfiskavimo klausimą, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad transporto priemonė, su kuria R. M. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, nuosavybės teise priklauso jo sugyventinei J. B., kuri, kaip nustatyta bylos duomenimis, nežinojo, kad R. M. neturi teisės vairuoti transporto priemones, taip pat nepastebėjo, kad jis būtų neblaivus (įvertinus R. M. nustatytą neblaivumo laipsnį transporto priemonės vairavimo metu, tokiais J. B. teiginiais neabejotina). Įvertinęs aplinkybes, kad byloje nenustatytos ANK 29 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos sąlygos, kada galima konfiskuoti ir ne administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenine nuosavybe esantį turtą, o būtent, nenustačius, kad transporto priemonės savininkė J. B., perleisdama transporto priemonę R. M., žinojo, kad šis turtas (automobilis) bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti, transporto priemonės konfiskavimo pirmosios instancijos teismas netaikė pagrįstai.
10. Tačiau, pritartina Institucijos skundo argumentams, kad tokiu atveju teismas turėjo spręsti ANK 29 straipsnio 5 dalies taikymo galimybę, kurioje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu iš pažeidėjo ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste analizuojant nagrinėjamos bylos medžiagą matyti, kad savo kaltę dėl padaryto R. M. pripažino ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi, kas skundžiamu nutarimu buvo pagrįstai pripažinta R. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės nenustatytos, galiojančių administracinių nuobaudų R. M. neturi. Nors šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, tačiau vien tik jų konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo netaikymui vertinamu atveju nepakanka.
11. Nagrinėjamu atveju R. M. padarė vieną šiukščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, kėlusių pavojų ne tik sau pačiam, bet ir kitiems eismo dalyviams, jų sveikatai bei turtui. Svarbu tai, kad jam inkriminuotą administracinį nusižengimą R. M. padarė jau būdamas teistas už iš esmės analogiškų neteisėtų veiksmų atlikimą – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, už ką jam buvo paskirta ne tik piniginė bauda, bet ir atimta teisė vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams. Tačiau, nepaisydamas šio fakto, ignoruodamas teismo jam skirtą draudimą, nesumokėjęs jam skirtos baudos, R. M. padarė analogiško pobūdžio administracinį nusižengimą – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, be kita ko, neturėdamas ir teisės vairuoti transporto priemones, nes ji iš jo buvo atimta. Tokie ciniški R. M. veiksmai rodo, jog iš savo neteisėto elgesio praeityje jis nepasimokė, jokių išvadų nepadarė, savo elgesio teigiama linkme nekoregavo ir vėl nusikalto. Be to, vertinamu atveju jis vairavo kitam asmeniui (sugyventinei) priklausantį automobilį, kuris nežinojo apie R. M. ankščiau paskirtą draudimą vairuoti transporto priemones, tokiu būdu, ciniškai ignoruodamas ne tik jam nustatytą draudimą, bet ir nepaisydamas galimų neigiamų tokio savo elgesio pasekmių kitam asmeniui. Esant šių duomenų visumai, tvirtinti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš R. M. šiuo atveju neatitiktų proporcingumo reikalavimo, nėra pagrindo.
12. Asmeniui skiriama administracine nuobauda, tuo pačiu ir konfiskuotino turto vertės išieškojimu, siekiama ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų. Tuo tarpu vien tik skundžiamu nutarimu R. M. paskirta piniginė bauda, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, negali turėti pakankamo nubaudimo poveikio ir leisti pasiekti ANK 22 straipsnyje įtvirtintų administracinės nuobaudos tikslų. Juo labiau, jog praeityje buvęs teistumas už iš esmės analogiškų neteisėtų veiksmų atlikimą jokios teigiamos įtakos R. M. elgesiui neturėjo. Todėl ir šiuo atveju tikėtis, jog pakankamai švelni pirmosios instancijos teismo jam skirta administracinė nuobauda be transporto priemones vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo būtų pakankama tinkamai R. M. elgesio korekcijai, nėra pagrindo.
13. Remiantis Institucijos pateiktais duomenimis iš „Emprekis“, transporto priemonės, kurią vairavo R. M. jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu, kaina su PVM atitinka 1800 (vieną tūkstantį aštuonis šimtus) eurų, todėl būtent ši suma priteistina iš R. M.. Tokios praktikos laikomasi ir vieningai šiuo klausimu formuojamoje teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko V. L. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutarimą: iš R. M. valstybės naudai išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 1800 (vieną tūkstantį aštuonis šimtus) eurų.
Likusią Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.