Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

O. S. (O. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, niekur nedirbantis, Lietuvos Respublikoje neturintis nuolatinės gyvenamosios vietos, anksčiau teistas tiek Lietuvoje, tiek užsienio šalyse, tačiau teistumas Lietuvoje išnykęs,

kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir - BK) 227 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis O. S. (O. S.) tiesiogiai pasiūlė policijos pareigūnams kyšį, siekdamas neteisėto jų neveikimo –

nuo 2015-07-04 23:50 val. iki 2015-07-05 00:45 val., netoli pastato, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), o po to ir vežamas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštąjį policijos komisariatą, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio, siūlė 500 € kyšį Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyresniesiems patruliams P. K. ir P. O. (P. O.), kad nebūtų traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 8 dalį ir 126 straipsnio 1 dalį, už tai, kad 2015-07-04, apie 23:50 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kaltinamasis vairavo automobilį Audi, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), neblaivus (0,88 ‰), ir neturėdamas galiojančio vairuotojo pažymėjimo.

Šiais savo veiksmais O. S. (O. S.) padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis O. S. savo kaltę jam inkriminuojama nusikalstama veika pripažino visiškai ir patvirtino, kad jis tuo metu buvo priklausomas nuo narkotinių medžiagų, kurias nuolat vartojo, taip pat svaiginosi ir alkoholiu, todėl policijos pareigūnų sulaikytas girtas vairuojantis automobilį, pasiūlė policijos pareigūnams 500 eurų dydžio kyšį, taip siekdamas išvengti atsakomybės už padarytą pažeidimą. Šiuo metu, kaltinamojo O. S. teigimu, jis jokių svaigalų nevartoja, o atlikęs bausmę už nusikaltimus, padarytus Ispanijos Karalystėje, jis nusprendė visiškai pakeisti savo gyvenimo būdą ir gyventi blaiviai, nepažeisdamas įstatymų.

Kadangi kaltinamasis O. S., kuris nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko tiek prokuroras, tiek kaltinamasis ir jo gynėjas, šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 straipsnio 1 dalis, 291 straipsnis).

Teismas mano, kad kaltinamojo O. S. prisipažinimas dėl nusikalstamų veikų padarymo ir jo nurodytos nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jo kaltė policijos pareigūnų papirkimu, taip pat įrodoma kitais šioje baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis – liudytojų P. K. ir P. O. (P. O.) parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 8-9; 11; 13-14; 15-16), todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamojo O. S. kaltė policijos pareigūnų papirkimu įrodyta, o jo veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 straipsnio 2 dalyje, kadangi jis netiesiogiai pasiūlė kyšį valstybės tarnautojuams, t.y. savo įgaliojimus vykdantiems Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyresniesiems patruliams P. K. ir P. O., siekdamas neteisėto šių valstybės tarnautojų neveikimo vykdant įgaliojimus, kad kaltinamasis O. S. nebūtų sulaikytas ir patrauktas administracinėn atsakomybėn už padarytus administracinius nusižengimus.

Kaltinamojo O. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė, o jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad savo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo jis pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi.

Skirdamas bausmę kaltinamajam O. S., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą bei kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, taip pat į konkrečias nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir kaltinamojo asmenybę, į tai, kad kaltinamasis O. S., prieš padarydamas šią jam inkriminuotą nusikalstamą veikas, buvo ne kartą teistas užsienio šalyse (Nyderlandų Karalystėje ir Vokietijos Federacinėje Respublikoje) už svetimo turto pagrobimą, įsibrovus į privačią valdą, taip pat ir Lietuvos Respublikoje 2015 metais jo atžvilgiu buvo pradėti du ikiteisminiai tyrimai dėl pasikėsinimo padaryti kvalifikuotą vagystę (BK 178 straipsnio 2 dalis). Be to, jau pradėjus ikiteisminį tyrimą šioje baudžiamojoje byloje, kaltinamasis O. S. buvo ne kartą baustas administracinėmis nuobaudomis už administracinius nusižengimus, todėl akivaizdu, kad ankstesnis teistumas ir pradėti ikiteisminiai tyrimai bei administracinės nuobaudos nepaveikė kaltinamojo O. S., kad jis laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, be to, jis niekur nedirba ir neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, todėl atsižvelgdamas į šių aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus kaltinamajam O. S. BK 227 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę - areštą.

Kadangi baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, o kaltinamasis O. S. prisipažino esąs kaltas, šiuo teismo nuosprendžiu jam skirtina bausmė turi būti sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartimi kaltinamajam O. S. buvo pakeista kardomoji priemonė iš rašytinio pasižadėjimo neišvykti į suėmimą ir paskelbta kaltinamojo paieška, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-07-25 nutartimi buvo nustatytas suėmimo terminas trims mėnesiams, suėmimo terminą skaičiuojant nuo 2019 m. liepos 25 d. Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba baigiama taikyti, suėjus kardomosios priemonės skyrimo terminui, įsiteisėjus išteisinamajam nuosprendžiui ar pradėjus bausmės vykdymą (BPK 139 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis O. S. buvo pasislėpęs nuo teismo, todėl atsižvelgdamas į šias aplinkybes ir siekdamas užtikrinti netrukdomą šio teismo nuosprendžio, kuriuo kaltinamajam O. S. skirtinas areštas, t.y. trumpalaikis laisvės atėmimas, tinkamą įvykdymą, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – kardomasis kalinimas (suėmimas) turi būti palikta galioti, paliekant ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-07-25 nutartimi nustatytą suėmimo terminą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302 - 308 straipsniais bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu,

nusprendžia:

O. S. (O. S.) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam areštą 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio pagrindu, šiuo teismo nuosprendžiu O. S. paskirtą arešto bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam – areštą trisdešimčiai parų.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo šio teismo nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio pagrindu, į O. S. paskirtą arešto bausmę įskaityti kardomąjį kalinimą (laikinąjį sulaikymą) ir suėmimą nuo 2019 m. liepos 23 d. iki bausmės vykdymo pradžios dienos, vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Kardomąją priemonę O. S., iki bausmės vykdymo pradžios, bet ne ilgiau kaip iki 2019 m. spalio 25 d., palikti tą pačią – suėmimą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų, nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo gavimo dienos, kitiems proceso dalyviams nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.