- Teismas
- Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-01
- Bylos Nr.
- II-229-973/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-10-3-00088-2021-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos
- Teisėjas
- Viktorija Vasiliauskienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- D. A.
- Institucija
- BĮ Klaipėdos apskrities VPK Palangos PK
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal D. A., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato 2021 m. balandžio 30 d. nutarimo panaikinimo, administracinio nusižengimo byloje Nr. 60-ANR_N-975-2021
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato 2021 m. balandžio 30 d. nutarimu D. A. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 45 straipsnio 4 dalį, už tai, kad 2021 m. sausio 23 d., 11.40 val., karantino metu, paskelbto Lietuvos Respublikos vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ laikotarpiu, nesilaikė ribojimo judėti Lietuvos Respublikoje tarp savivaldybių ir neturėdamas Nutarimo 2.1.7. papunktyje numatyto pagrindo vyko iš Klaipėdos rajono savivaldybės į Palangos miesto savivaldybę, tuo sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai ir tuo nesilaikė Nutarimo 2.1.7. papunkčio reikalavimų.
Šalies argumentai
D. A. pateikė skundą dėl minėto nutarimo, kuriame nurodė, kad su šeima važiavo apsipirkti į artimiausią parduotuvę. Teigė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) kaime (kuris ribojasi su (duomenys neskelbtini)), o artimiausia parduotuvė yra Palangoje. Be to, nurodė kad visa jo šeima yra persirgusi Covid-19 liga, todėl negali nieko užkrėsti. Juos sustabdžiusiam pareigūnui D. M. bandė paaiškinti šias aplinkybes, tačiau pareigūnas elgėsi arogantiškai, neprisistatė ir tik paklausęs kur jie važiuoja, tuoj pat surašė protokolą. Pažymėjo, kad visą karantino laikotarpį važinėjo apsipirkti būtent į Palangą ir juos stabdę policijos pareigūnai, vadovaudamiesi protingumo principu, juos praleisdavo važiuoti į Palangos miesto parduotuvę. Formaliai vadovaujantis įstatymo raide jiems reikėtų važiuoti į Gargždus, kas kelis kartus prailgintų kelionės atstumą ir laiką. Pareiškėjas skundu prašo panaikinti nutarimą kaip neteisėtą ir nepagrįstą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas D. A. papildomai nurodė, kad visą karantino laikotarpį vieną kartą per savaitę važiuodavo į artimiausią Palangoje esančią parduotuvę. Mano, kad pagal tuo metu galiojančią nutarimo redakciją buvo tik rekomenduojama riboti judėjimą dėl nebūtinų priežasčių ir vykimas į prekybos centrą, kaip ir vykimas į darbą, priskirtas prie būtinų priežasčių.
Atsiliepimas
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariatas pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame nurodo, kad su D. A. skundu nesutinka. Nurodo, kad jį sustabdžiusiam policijos pareigūnui jis nurodė, kad važiuoja pasivaikščioti. Tuo metu Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo ribojamas asmenų judėjimas tarp savivaldybių vadovaujantis tuo metu galiojančio Vyriausybės nutarimo 2.1.7. papunkčiu išvažiuoti iš vienos savivaldybės teritorijos bei įvažiuoti į kitos savivaldybės teritoriją buvo galima tik turint nutarime griežtai apibrėžtą pagrindą. Mano, kad pareiškėjo pateikta versija apie važiavimą į artimiausią parduotuvę yra ginybinio pobūdžio, kadangi būtiniausių prekių buvo galima įsigyti dar arčiau gyvenamosios vietos esančiose ir tuo metu dirbusiose parduotuvėse (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) kaime, apie kurias pareiškėjas nutyli. Pareiškėjas nepateikė jokių medicininių ar mokslinių įrodymų, kad Covid-19 liga persirgęs asmuo negali platinti šios užkrečiamos ligos. Nutarime nėra jokių išimčių šia liga persirgusiems asmenims.
Tarnybiniame Klaipėdos AVPK Palangos miesto PK Reagavimo skyriaus viršininko D. M. pranešime nurodyta, kad 2021-01-23 11.40 val. Nemirsetos blokposte buvo sustabdytas automobilis, kurio vairuotojas D. A. nurodė, kad važiuoja pasivaikščioti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
D. A. skundas tenkintinas iš dalies.
Vadovaujantis ANK 617 straipsnio 1 dalimi pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 641 straipsnyje nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį atsako tas, kas padarė Visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimus karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, sukėlusius pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms.
D. A. inkriminuojamo nusižengimo padarymo metu, t. y. 2021 m. sausio 23 d., galiojusi nutarimo 2.1.7 punkto redakcija numatė, kad nuo 2020 m. gruodžio 16 d. 00:00 val. iki 2021 m. sausio 31 d. 24:00 val. Lietuvos Respublikos teritorijoje ribojamas asmenų judėjimas tarp savivaldybių, išskyrus atvejus, kai vykstama: į savo gyvenamosios vietos savivaldybę; į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę dėl artimųjų giminaičių mirties; į darbą (darbo reikalais), kai darbo vieta yra kitoje savivaldybėje; į aptarnaujančius tarptautinius keleivių maršrutus oro, jūrų uostus, autobusų stotis ar iš jų; dėl sveikatos priežiūros paslaugų; šio nutarimo 2.1.8.1.1 ir 2.1.8.1.2 papunkčiuose numatytais atvejais; dėl kitų objektyviai pagrįstų neatidėliotinų priežasčių, kai vykimas į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę yra neišvengiamai būtinas. Šis ribojimas netaikomas asmenims – vienos šeimos ar vieno namų ūkio nariams, vykstantiems į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę, kurioje turi nekilnojamojo turto, priklausančio vienam iš šeimos ar namų ūkio narių nuosavybės teise.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad D. A. iš Klaipėdos rajono savivaldybės vyko į Palangos miesto savivaldybę. Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad vyko apsipirkti į parduotuvę, tačiau tarnybiniame policijos pareigūno pranešime nurodyta, kad D. A. vyko pasivaikščioti. Pažymėtina, kad skunde pats pareiškėjas nurodė, kad nuolat važiuoja į Palangos miesto savivaldybę apsipirkti ir pasivaikščioti, nes Palangoje esanti parduotuvė jam yra artimiausia.
Visų pirma atkreiptinas dėmesys, kad pažeidimo padarymo metu judėjimo ribojimai, skirtingai nei nurodo pareiškėjas, nebuvo rekomendacinio pobūdžio. Iš nutarimo 2.1.7. papunkčio, galiojusio pažeidimo padarymo metu, formuluotės galima daryti neabejotiną išvadą, kad jame suformuluoti reikalavimai nėra rekomendacinio pobūdžio, jame aiškiai nurodyta, kad yra nustatomas judėjimo ribojimas tarp savivaldybių, išskyrus jame nurodytas išimtis. Vykimas į parduotuvę ar pasivaikščioti, net ir tuo atveju, kai netoli gyvenamosios vietos yra kito miesto ar rajono savivaldybė, nėra priskirtas prie išimčių, kurioms esant galima nesilaikyti nutarime nustatyto judėjimo ribojimo. Pareiškėjo skunde nurodyta 2.1.7 papunkčio redakcija, kuria nustatytos judėjimo ribojimo rekomendacijos, galiojo iki 2020-12-15.
Skunde pareiškėjas nurodo, kad Palangos miesto savivaldybėje esančios parduotuvės yra artimiausios parduotuvės, kurios jo penkių asmenų šeimai yra tinkamiausios apsipirkti. Neabejotina, kad karantino metu įvesti tam tikri ribojimai, tarp kurių ir ribojimas judėti tarp savivaldybų, sukėlė tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims nemažai nepatogumų, finansinių nuostolių, apribojo bendravimo galimybes, tačiau šie ribojimai buvo laikini ir įvesti siekiant suvaldyti ypač užkrečiamos ir pavojingos ligos plitimą. Jei nutarime numatytų išimčių ratas būtų praplėstas dar labiau ar objektyviomis neatidėliotinomis priežastimis būtų laikoma ir D. A. nurodyta aplinkybė (patogumas apsipirkti kitoje savivaldybėje), tai nutarimu įvesti judėjimo ribojimai nepasiektų savo tikslo.
Atkreiptinas dėmesys, jog pagal Lietuvos Respublikos Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 21 straipsnio 1 dalį karantino tikslas – nustatyti specialias asmenų darbo, gyvenimo, poilsio, judėjimo sąlygas, apribojimus ir tvarką bei ūkinės ir kitokios veiklos sąlygas ir taip riboti užkrečiamųjų ligų plitimą. To paties Įstatymo straipsnio 11 dalies 2 punkto b papunktyje nustatyta, kad karantino metu šioje dalyje ir kituose įstatymuose nustatytais atvejais ir tvarka gali būti laikinai apribota asmens judėjimo laisvė ir nustatyti šie ūkinės veiklos apribojimai: visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje ar keliose savivaldybėse dėl pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų paskelbto karantino metu Vyriausybė gali nustatyti šias teritorijų karantino režimo priemones, susijusias su asmens judėjimo laisvės ribojimu – riboti arba laikinai uždrausti gyventojų išvykimą už jų gyvenamosios vietos savivaldybės ribų ir judėjimą joje bei ne Lietuvos Respublikos piliečių atvykimą į Lietuvos Respublikos teritoriją. Pažymėtina, kad Vyriausybė, įgyvendindama Įstatymo 21 straipsnio 11 dalies nuostatas ir atsižvelgdama į tuo metu susiklosčiusią epideminę COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) situaciją Lietuvos Respublikos teritorijoje, sveikatos apsaugos ministro teikimą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos 2020 m. lapkričio 4 d. pasiūlymą, nutarė (priėmė Nutarimą Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (TAR, 2020-11-05, Nr. 2020-23062; 2021-05-28, Nr. 2021-11862) paskelbus karantiną Lietuvos Respublikoje uždrausti Lietuvoje esantiems asmenims palikti gyvenamąją vietą, išskyrus tame pačiame Vyriausybės nutarime numatytas išimtis. D. A. inkriminuoto pažeidimo padarymo metu, atsižvelgus į ypač nepalankią ir nuolat blogėjančią situaciją, Vyriausybė griežtino karantino sąlygas, reaguodama į blogėjančią situaciją.
Pažeidimo padarymo metu nutarimo 2.1.7. galiojusioje redakcijoje buvo numatyta, kad vykimas į kitą savivaldybę yra galimas dėl objektyviai pagrįstų neatidėliotinų priežasčių, kai vykimas į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę yra neišvengiamai būtinas. Pareiškėjas mano, kad jo vykimo priežastis, t. y. apsipirkimas artimiausioje parduotuvėje ir yra ta objektyvi priežastis, kuriai turėtų būti taikoma išimtis, tačiau teismas su tuo neturi pagrindo sutikti. Klaipėdos rajono savivaldybė yra pakankamai didelė, joje yra ne vienas didelis prekybos centras, ne tik esantis Gargždų mieste, todėl pareiškėjas turėjo pasirinkti tokią apsipirkimo vietą, kad nepažeistų įvestų judėjimo ribojimų, nepaisant to, kad galimai tektų nuvažiuoti ir šiek tiek didesnį atstumą.
Pažymėtina ir tai, kad aplinkybė, jog asmuo yra persirgęs COVID-19 liga, ar nuo jos pasiskiepijęs, taip pat nepašalino asmens pareigos laikytis karantino taisyklių, nes tokia judėjimo ribojimo išimtis nutarime nebuvo numatyta. Taigi byloje esančių duomenų pakanka neginčytinai konstatuoti, kad D. A. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 2.1.7. papunkčio reikalavimus ir be objektyviai pagrįstos priežasties, kai vykimas į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę nebuvo neišvengiamai būtinas, išvyko iš savo gyvenamosios vietos savivaldybės teritorijos.
D. A. skundžiamu nutarimu už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 45 straipsnio 4 dalyje padarymą paskirta 500 Eur bauda t. y. minėto straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda.
Teismas pažymi, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama siekiant atgrasyti administracinius nusižengimus padariusius asmenims nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo, siekiant nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis bei siekiant atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Nuobauda yra teisėta ir pagrįsta, kai ji skirta įstatymo nustatyta tvarka, laikantis įstatymo nustatytų reikalavimų. Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, kuriuo vadovaujantis nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Administracinės nuobaudos skyrimas yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Teismas (ar institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą), spręsdamas asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio klausimą, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.
Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tai nereiškia, kad visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos, griežtai laikantis straipsnio sankcijos ribų. Formalus ANK 45 straipsnio 4 dalies sankcijos laikymasis prasilenktų su konstitucine teisingumo samprata, t. y. kad skiriamos poveikio priemonės neturi varžyti asmens labiau nei to reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti – tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėją ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (reikalaujama laikytis proporcingumo principo). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatymuose nustatytos nuobaudos ir jų sistema turi būti tokios, kad teismas, skirdamas nuobaudas, galėtų įvykdyti teisingumą. Vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Per griežtas nubaudimas iškreiptų ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatytų tikslų siekimą ir formuotų asmeniui neigiamą nuostatą apie teisingumą vykdančias institucijas.
ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
Teismo vertinimu šioje byloje, atsižvelgus į D. A. asmenybę (asmuo dirba, už tokio pobūdžio pažeidimus nebaustas, augina tris vaikus), nurodytą vykimo priežastį, aplinkybę, kad asmeniui nebuvo suteikta galimybė apsisukti ir grįžti į savo savivaldybę, tai pat pareiškėjo klaidingą vadovavimasi nebegaliojančia Vyriausybės nutarimo redakcija, bei atsižvelgiant į teisingumo ir protingumo kriterijus, daroma išvada, kad šioje byloje nustatytos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo sąlygos sudaro pagrindą paskirti mažesnę baudą, negu sankcijoje už padarytą administracinį nusižengimą numatyta minimali bauda, kuri bus pakankama, kad nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam neigiamas pasekmes bei pasiekti ANK 22 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinių nuobaudų tikslus ir turės prevencinį poveikį.
Dėl išdėstytų motyvų Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato 2021 m. balandžio 30 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 60-ANR_N-975-2021 keistinas, remiantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi mažinant D. A. paskirtą baudą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,
nutaria:
Skundą tenkinti iš dalies.
Palangos miesto policijos komisariato 2021 m. balandžio 30 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 60-ANR_N-975-2021 pakeisti: D. A. pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį, remiantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, paskirti 250 eurų baudą.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.