Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2S-1504-253/2012

2012 m. rugsėjo 12 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Pupeikienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi S. K. (buvusi pavardė – M.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-05-10 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos S. K. skundą suinteresuotiems asmenims antstolei V. D., AB DNB bankui dėl antstolio veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje apeliantė (pareiškėja) skundu dėl antstolės veiksmų prašė pripažinti neteisėtu antstolės V. D. paskelbimą dėl priverstinio turto realizavimo iš varžytynių, nustatyti areštuotų nekilnojamųjų daiktų vertę pagal Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartis Nr. 294-1N/2010, Nr. 294-2N/2010 arba rinkos kainą bei pripažinti UAB „Lituka ir Ko“ vertės nustatymo ataskaitas Nr. LL0-20236 ir Nr. LL0-20229 neteisėtomis ir skirti nepriklausomą vertintoją. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bylos duomenų ir skundo dėl antstolio veiksmų argumentų vertinimu.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2011-11-28 antstolės V. D. kontoroje pagal 2011-01-11 Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 294-2N/2010 užvesta vykdomoji byla Nr. 0004/11/01955 dėl S. K. už paskolą kreditoriui AB DNB bankui įkeisto turto – 0,600 ha žemės sklypo su gyvenamuoju namu ir kiemo statiniais, adresu (duomenys neskelbtini), bei šešių žemės sklypų, esančių adresais (duomenys neskelbtini), priverstinio pardavimo iš varžytynių. LR CPK 681 str. reikalaujama, kad antstolis areštuodamas skolininko turtą jį įkainotų rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones; jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Atskiruoju skundu apeliantė nesutinka su UAB „Lituka ir Ko“, kaip ekspertės, atlikto minėto turto vertės nustatymo objektyvumu. Apeliantė nurodo, kad UAB „Lituka ir Ko“ bendradarbiauja su AB DNB banku ir ekspertės šališkumą grindžia informacija apie šios bendrovės partnerius jos internetiniame tinklapyje. Išieškotojas AB DNB bankas nurodė, kad naudojasi UAB „Lituka ir Ko“ turto vertinimo paslaugomis dėl šios turto vertintojos kompetencijos ir pasitikėjimo bendrovės atliktais turto vertinimais. Iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad 2012-01-27, atsižvelgdama į 2012-01-17 pareiškėjos skundą, antstolė priėmė patvarkymą dėl pareiškėjos skundo ir turto vertintojo paskyrimo, kuriuo nutarė skirti ekspertizę turto vertei nustatyti bei turto apžiūrėjimo ir vertės nustatymo darbus pavesti atlikti UAB „Lituka ir Ko“. Šiame antstolės patvarkyme išaiškinta pareiškėjos teisė ekspertei pareikšti nušalinimą, tačiau 2012-02-04 pareiškėja į antstolės sąskaitą įnešė nustatytą pinigų sumą už ekspertizės atlikimą. Tad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog pareiškėja neprieštaravo dėl UAB „Lituka ir Ko“, kaip turto vertinimo ekspertės, kandidatūros. Atkreiptinas dėmesys, kad turto vertintojų ir turto vertinimo įmonių veiklą reglamentuoja LR Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas, kuriame taip pat numatyta turto vertintojų pareiga laikantis profesinės etikos nuostatų savo pareigas vykdyti sąžiningai, profesionaliai atlikti turto vertinimą (LR Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas 15 str. 4 d.). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, vien aplinkybė, kad AB DNB bankas kitais atvejais naudojasi UAB „Lituka ir Ko“ profesinėmis paslaugomis turto vertinimo srityje savaime nelemia šios bendrovės šališkumo teikiant turto vertinimo paslaugas ir veikimo būtent išieškotojo interesais. Kitų ekspertės UAB „Lituka ir Ko“ galimą šališkumą pagrindžiančių įrodymų apeliantė nepateikė, todėl šis skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Apeliantė taip pat nesutinka su antstolės priimtame patvarkyme nustatyta iš varžytynių parduodamo turto verte. Turto rinkos vertė yra apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti perduotas turtas jo vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį norinčių perduoti turtą arba verslą ir norinčių jį įsigyti asmenų sandorį po šio turto arba verslo tinkamo pateikimo rinkai, kai abi sandorio šalys veikia dalykiškai, be prievartos ir nesaistomos kitų sandorių ir interesų (LR Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 str.). Įvertinus bylos duomenis darytina išvada, kad UAB „Lituka ir Ko“ pateiktose turto vertinimo ataskaitose Nr. LL0-20236 ir Nr. LL0-20229 nustatyta apeliantės turto rinkos vertė. Nustatyta, kad 2012-01-27 patvarkymu antstolė UAB „Lituka ir Ko“ pavedė atlikti nurodyto apeliantės turto apžiūrėjimo ir vertės nustatymo darbus, vadovaujantis teisės aktuose nustatyta tvarka ir metodais, nevertinant tos aplinkybės, kad turtas bus parduodamas priverstine tvarka. Tokį reglamentavimą numato ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 7 str., kuriame įtvirtinama, kad turto vertei nustatyti kaip ekspertas kviečiamas turto vertintojas, atitinkantis LR Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytus reikalavimus, kuris nustatydamas areštuoto turto rinkos vertę nevertina tos aplinkybės, kad turtas bus parduodamas priverstine, sprendimams vykdyti nustatyta tvarka. Taigi nėra pagrindo daryti išvadą, kad turto vertinimo ekspertės atliktose turto vertės nustatymo ataskaitose įvertinta ne pareiškėjos turto rinkos vertė. Taip pat pažymėtina, kad Nekilnojamojo turto registre nurodyta pareiškėjos sklypų vidutinė rinkos vertė yra nustatyta masinio sklypų vertinimo būdu, t. y. apskaičiuojant ne konkretaus turto vertę, o vidutinę panašių objektų vertę, neatsižvelgiant į individualias turto savybes. Dėl šių aplinkybių Nekilnojamojo turto registro duomenys paprastai laikomi mažiau tiksliais turto vertės įrodymais už individualaus vertinimo išvadas, kuriose atsispindi specifinės konkretaus turto savybės, rinkos kainų pokyčiai ir pan. turto vertei turinčios įtakos aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į aplinkybę, kad Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-01-11 nutartyje Nr. 294-2N/2010 nurodyta įkeistų daiktų vertė nustatyta tuo metu, kai turtas buvo įkeistas bankui – 2007 m, o nuo 2007 m. turto vertė dėl pokyčių nekilnojamojo turto rinkoje taip pat pakito ir turi būti nustatoma dabartinė turto rinkos kaina.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su skundo argumentais dėl šešių žemės sklypų, esančių adresais (duomenys neskelbtini), pardavimo iš varžytynių kaip vieno objekto. 2012-03-21 antstolė nustatė areštuoto ir parduotino iš varžytinių turto vertę, t. y. 0,0600 ha žemės sklypo, gyvenamojo namo, priklausinių kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), pradinę kainą – 1 132 000 Lt, o šešių žemės sklypų komplekso, kaip vieno objekto, pradinę kainą – 632 800 Lt. Kaip matyti iš bylos duomenų, atskirai buvo įvertinta kiekvieno žemės sklypo kaina, o šių sklypų komplekso pardavimui iš pirmųjų varžytinių nurodyta bendra kaina. Matyti, kad minėti šeši žemės sklypai yra komercinės paskirties, yra vienas šalia kito, todėl yra pagrindas vertinti, kad parduodant šiuos sklypus kartu kaip kompleksą būtų įmanoma gauti didesnę kainą, nei parduodant juos atskirai.

Esant šioms aplinkybėms, nenustačius apeliantės nurodomų jos, kaip skolininkės, interesų ir vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų pažeidimų, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, jos keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-05-10 nutartį palikti nepakeistą.