- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-11
- Bylos Nr.
- e2S-1819-945/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-00901-2017-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Bartninkas
- Skolininkas
- R. Z.
- Kreditorius
- uždarosios akcinės bendrovės „Transmiva“
- Kategorijos
- 3.1.14.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.1.12pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininko R. Z. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Transmiva“ pareiškimą skolininkui R. Z. dėl teismo įsakymo išdavimo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kreditorė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXIII skyriuje nustatyta tvarka 2017 m. sausio 18 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą dėl teismo įsakymo dėl skolos iš skolininko išieškojimo išdavimo (e. b. l. 1).
2. Kauno apylinkės teismas 2017 m. sausio 18 d. priėmė įsakymą (e. b. l. 13), kuris įsiteisėjo 2017 m. vasario 14 d.
3. 2018 m. birželio 13 d. buvo gauti skolininko prieštaravimai ir prašymas atnaujinti terminą prieštaravimams pateikti (e. b. l. 49). Skolininkas nurodė, kad jis iš Lietuvos išvyko dar 2015 m., jokių procesinių dokumentų negavo, o jo parašas ant procesinių dokumentų įteikimo pažymos yra suklastotas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. birželio 18 d. nutartimi (e. b. l. 52–54) netenkino skolininko prašymo atnaujinti jam terminą prieštaravimams dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 18 d. įsakymo pateikti, prieštaravimus laikė nepaduotais. Teismas nustatė, kad skolininkas, nurodydamas, jog 2015 m. išvyko iš Lietuvos ir joje daugiau nesilankė, nepateikė jokių jo teiginius pagrindžiančių įrodymų. Be to, 2018 m. birželio 15 d. patikrinęs Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenis, teismas nustatė, kad skolininkas yra deklaravęs savo nuolatinę gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Kaune, o savo išvykimo gyventi į užsienio valstybę teisės aktų nustatyta tvarka nėra deklaravęs.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu (e. b. l. 64) skolininkas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 18 d. nutartį ir atnaujinti terminą prieštaravimams pateikti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas nesudarė skolininkui galimybės pateikti aplinkybes, kad Lietuvoje skolininkas nebegyvena nuo 2015 m., pagrindžiančių įrodymų.
1.2. Teismas nevertino aplinkybės, kad adresas, kuriuo, kreditorės nurodymu, gyvena skolininkas, priklauso kreditorės steigėjos tėvui.
1.3. Gyventojų registro pažymoje nurodyta, kad skolininkas nėra Lietuvos Respublikos pilietis ir jam neleidžiama joje gyventi, todėl teismo įsakymo priėmimo metu jis negalėjo būti Lietuvoje.
1.4. Sankt-Peterburgo miesto teismo 2018 m. birželio 25 d. nutartimi buvo atsisakyta patenkinti kreditorės pareiškimą dėl priverstinio teismo įsakymo vykdymo, bylą nutraukiant.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorė (e. b. l. 76–78) prašo skolininko atskirąjį skundą atmesti, nes teismas informavo skolininką pagal jo gyvenamąją vietą, tačiau skolininkas jau buvo išvykęs iš savo gyvenamosios vietos ir pasislėpė Europos Sąjungos teritorijoje. Skolininkui apie teismo įsakymo išdavimą buvo pranešta tinkamai. Kreditorė pateikė apeliacinį skundą dėl Sankt Peterburgo miesto teismo nutarties. Skolininkas turi skolų ir kitiems asmenims, be to, įpareigotas baudžiamojoje byloje atvykti į Rusijos Federacijos teisėsaugos institucijas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Nenustatęs absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų, teismas atskirajame skunde nustatytose ribose toliau tikrina skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą .
8. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas skolininko prašymas atnaujinti praleistą terminą prieštaravimams dėl teismo įsakymo pateikti, teisėtumo ir pagrįstumo.
9. Bylos duomenimis nustatyta, kad kreditorė kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, prašydama išieškoti iš skolininko 45 000 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kauno apylinkės teismas 2017 m. sausio 18 d. įsakymu kreditorės reikalavimus patenkino. Civilinėje byloje iš pašto buvo gauta procesinių dokumentų įteikimo skolininkui 2017 m. sausio 24 d. pažyma, ant kurios yra skolininko vardas, pavardė ir parašas. Gavus įteikimą patvirtinantį dokumentą, teismo įsakymas pripažintas įsiteisėjusiu 2017 m. vasario 14 d., skolininkui per CPK 439 straipsnio 2 dalyje nurodytą terminą nepateikus dėl jo prieštaravimų.
10. Teismui teikiamą prašymą skolininkas grindžia aplinkybe, kad teismo įsakymas ir informacija apie pareigą pateikti prieštaravimus jam faktiškai nebuvo įteikti. Teismų praktikoje ne kartą yra išaiškinta, jog tinkamas procesinių dokumentų įteikimas yra teismo pareiga ir teisės į teisingą procesą privaloma sąlyga (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gruodžio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1453/2009). Kreditorė inicijavo bylą, nagrinėtiną teismo įsakymo tvarka. Kreditorės nuožiūra pasirinkta teisena lemia tai, kad byla nagrinėjama itin operatyviai ir kartu gana formaliai (apsiribojama reikalavimo pagrįstumo teisiniu aspektu patikrinimu). Teismo procesinis dokumentas, kuriuo sąlyginai yra užbaigiamas bylos nagrinėjimas iš esmės – teismo įsakymas, priimamas prieš tai neišklausius priešingos šalies nuomonės. Siekiant įgyvendinti fundamentalų teisės į tinkamą teismo procesą principą ir išklausyti skolininką, būtina šios kategorijos bylų nagrinėjimo sąlyga yra ne preziumuojamas, bet realus priimto teismo įsakymo įteikimas skolininkui (CPK 438 straipsnis). Dėl nurodytų aplinkybių skolininko nurodoma procesinių dokumentų neįteikimo jam aplinkybė, tokiai aplinkybei pasitvirtinus, ne tik būtų pakankamas pagrindas CPK 439 straipsnio 2 dalyje įtvirtintam terminui atnaujinti, bet ir paneigtų CPK 436 straipsnio 7 dalyje įtvirtintas teismo įsakymo įsiteisėjimo sąlygas.
11. Atskirajame skunde skolininkas nurodo, kad teismo įsakymas jam negalėjo būti įteiktas, kadangi Lietuvoje jis nebegyvena nuo 2015 m., neturi leidimo gyventi šalyje.
12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti nurodytas procesinio dokumento pobūdis ir dalykas, aplinkybės, patvirtinančios procesinio dokumento dalyką, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes (CPK 111 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktai). Asmens pareiga pateikti prašymą dėl procesinio termino atnaujinimo patvirtinančius įrodymus įtvirtinta ir CPK 78 straipsnio 4 dalyje. Šiuo atveju skolininko teismui pateiktame procesiniame dokumente yra aiškiai suformuluotas reikalavimas ir įvardintos aplinkybės, kuriomis reikalavimą grindžia skolininkas. Prašymą atnaujinti terminą prieštaravimams pareikšti skolininkas grindžia aplinkybe, kad jis procesinių dokumentų įteikimo metu negyveno Lietuvoje, negalėjo būti šalyje, nes neturėjo leidimo. Kaip minėta nutarties 10 pastraipoje, šioms aplinkybėms pasitvirtinus būtų pagrindas prašymą dėl termino atnaujinimo tenkinti. Tačiau skolininkas nepateikė jokių jo nurodomas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, šių įrodymų neįvardijo. Ši aplinkybė, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje (7 pastraipoje), lėmė procesinio dokumento neatitikimą įstatymo reikalavimams. Toks neatitikimas turėjo būti šalinamas taikant trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnis).
13. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas itin reikšminga pripažįsta skolininko nurodomą aplinkybę, kad jis ne tik negyvena Lietuvoje, bet ir nemoka lietuvių kalbos, kuria vyksta procesas. Tinkamas procesas buvo galimas tik aiškiai įvardijant procesinį dokumentą teikiančiam asmeniui jo teises ir pareigas. Teismas privalėjo išaiškinti skolininkui, kad jo prašymo pagrįstumas, vadovaujantis CPK 78 straipsnio 4 dalimi, 111 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 114, 178 ir 185 straipsniais, priklauso nuo to, ar skolininkas kartu su prašymu pateiks pakankamus jo nurodytas aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Neatlikęs šio veiksmo teismas skolininko prašymą atmetė neįvertinęs pateikto prašymo ir jame nurodytų aplinkybių iš esmės, formaliai akcentuodamas įrodymų nepakankamumą.
14. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad, užklausus informacijos Gyventojų registre, buvo gauti duomenys, jog skolininkas nėra pakeitęs gyvenamosios vietos deklaracijos duomenų (elektroninės bylos popierinė kopija, b. l. 43; dokumentas neskaitmenizuotas). Įvertinęs šį ginčijamos nutarties argumentą, apeliacinės instancijos teismas pažymi kelias reikšmingas aplinkybes. Byloje surinkti duomenys apie skolininko deklaruotą gyvenamąją vietą nėra vienareikšmiški. Duomenys, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, gauti 2018 m. birželio 15 d., prieš priimant ginčijamą nutartį. Tačiau byloje taip pat yra užklausos, darytos prieš išduodant teismo įsakymą 2017 m. sausio 17 d., duomenys (elektroninės bylos popierinė kopija, b. l. 9; dokumentas neskaitmenizuotas), kad Gyventojų registre nėra duomenų apie skolininko deklaruotą gyvenamąją vietą. Kita vertus, duomenys apie asmens gyvenamąją vietą, reikšmingi sprendžiant proceso leistinumo (CPK 431 straipsnio 2 dalies 3–4 punktai) ar bylos teismingumo (CPK 29 straipsnis) klausimus, patys savaime negali būti vertinami kaip patvirtinantys procesinių dokumentų įteikimo skolininkui faktą ar paneigiantys jo teikiamame prašyme nurodytą aplinkybę, kad procesiniai dokumentai jam nebuvo ir negalėjo būti įteikti.
15. Apeliacinės instancijos teismas reikšminga pripažįsta ir kreditorės atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytą aplinkybę, kad teismo pranešimai buvo siunčiami skolininko deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, bet tuo metu skolininkas jau buvo išvykęs. Tiek šios, tiek ir skolininko prašyme išdėstytos aplinkybės turi būti išsamiai įvertintos sprendžiant klausimą dėl termino prieštaravimams pateikti atnaujinimo.
16. Apibendrindamas nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tiek proceso dėl teismo įsakymo išdavimo specifika, tiek ir teismo įsakymu sukuriamos pasekmės, kurias lemia ne motyvuota teismo išvada, bet apie procesą tinkamai informuoto skolininko jo atžvilgiu reiškiamų reikalavimų pripažinimas neteikiant prieštaravimų, lemia būtinybę prašymą dėl termino prieštaravimams pateikti atnaujinimo įvertinti laikantis rungimosi principo, teismo pareigos išaiškinti proceso dalyviams jų procesines pareigas. Dėl nurodytų aplinkybių ir motyvų atskiruoju skundu skundžiama nutartis panaikinama ir prašymas atnaujinti terminą prieštaravimams pateikti perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Atskirąjį skundą tenkinti.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 18 d. nutartį panaikinti ir prašymą atnaujinti terminą prieštaravimams pateikti perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.