Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-11-02 · Civilinė byla Nr. e2S-1961-640/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-11-02
Bylos Nr.
e2S-1961-640/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-10300-2017-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Veniulytė-Jankūnienė
Ieškovas
J. S.
Atsakovas
E. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1961-640/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10300-2017-3Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.18.2.13.; 3.3.2.3. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2017 m. lapkričio 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Veniulytė – Jankūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovui E. M. dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su juo tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir atsakovo E. M. priešieškinį ieškovei J. S. dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išvadą, teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama byla pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovui E. M. dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su juo tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir atsakovo E. M. priešieškinį ieškovei J. S. dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išvadą, teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.Ieškovė J. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui E. M. dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su juo tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.Teisme gautas atsakovo E. M. priešieškinis ieškovei J. S. dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Atsakovas pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti vaiko E. M. laikiną bendravimo su atsakovu E. M. tvarką:atsakovas bendrauja su dukra E. M. kas antrą savaitgalį, t. y. penktadienį 17.00 val. pasiimdamas dukrą E. M. iš šalių sutartos viešos, neutralios vietos ir grąžindamas dukrą sekmadienį iki 13.00 val. pagal šalių pasirinktą viešą, neutralią vietą;atsakovas bendrauja su dukra E. M. kiekvienos savaitės trečiadienį pasiimant dukrą iš darželio 17.00 val. ir grąžindamas dukrą tos pačios dienos 20.00 val. pagal šalių pasirinktą viešą, neutralią vietą;atsakovas apie ketinimą arba negalėjimą pasimatyti su dukra informuoja ieškovę J. S., jos nurodytu telefono numeriu, ar elektroninio pašto adresu; vaiko ligos laikotarpiu, vaiko motina, atsižvelgiant į vaiko interesus, pasilieka sau teisę atsisakyti leisti paimti vaiką iš jos gyvenamosios vietos ir suteikia sąlygas atsakovui E. M. lankyti vaiką ir juo rūpintis jos gyvenamojoje vietoje;atsakovas bendrauja su dukra švenčių dienomis (sausio 1 d., vasario 16 d., kovo 11 d., krikščionių Velykų dienos (pagal vakarietiškąją tradiciją), gegužės 1 d., tėvo diena (pirmąjį birželio sekmadienį), birželio 24 d., liepos 6 d., rugpjūčio 15 d., lapkričio 1 d., gruodžio 24-26 d.) 3 valandas, vaiką paimdamas ir grąžindamas tą pačią dieną pagal šalių pasirinktą viešą, neutralią vietą;atsakovo, atostogų metu ir iš anksto (prieš ne mažiau nei dvi savaites) suderinus su vaiko motina laiką, turi teisę bendrauti su dukra, pasiimant ją iš neutralios ir viešos vietos, ne ilgiau nei dviem savaitėms. Atsakovas įpareigotinas pateikti vaiko motinai visą būtiną ir tikslią informaciją apie dukters buvimo vietą atostogų metu.Prašyme nurodoma, kad ieškovė visiškai neleidžia atsakovui pasimatyti ir bendrauti su dukra E. M.. Atsakovas jau 5 mėnesius nėra matęs savo dukros E. M.. Dukra gyvena kartu su ieškove ir atsakovui nepatogu vaiką paimti ar bendrauti su vaiku J. S. namuose, kadangi atsakovui bendrauti su vaiku trukdo ieškovė bei jos giminaitė M. G., kuri nuolatos ten gyvena. Atsakovas nori išvengti nemalonių situacijų ir ramiai bendrauti su vaiku. Todėl atsakovas vaiką norėtų paimti iš neutralios vietos, pavyzdžiui kavinės ar kitos viešos vietos, į kurią mergaitė lygiai taip pat būtų atvežta ieškovei, po pasimatymui skirto laiko.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 30 d. nutartimi atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies. Nustatė laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku E. M. tvarką iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos:Atsakovas E. M. bendrauja su dukra E. M. porinių savaičių savaitgalį, t. y. porinės savaitės penktadienį 17.00 val. pasiimdamas dukrą E. M. iš šalių sutartos viešos, neutralios vietos, ir grąžindamas ją į jos gyvenamąją vietą sekmadienį laikotarpiu nuo 12.00 val. iki 13.00 val.; Atsakovas E. M. bendrauja su dukra E. M. kiekvienos savaitės trečiadienį, pasiimdamas dukrą iš darželio 17.00 val. ir grąžindamas dukrą tą pačią dieną 20.00 val. į vaiko gyvenamąją vietą;Atsakovas E. M. apie ketinimą arba negalėjimą pasimatyti su dukra informuoja ieškovę J. S. jos nurodytu telefono numeriu, ar elektroninio pašto adresu; vaiko ligos laikotarpiu, vaiko motina, atsižvelgiant į vaiko interesus, pasilieka sau teisę atsisakyti leisti paimti vaiką iš jos gyvenamosios vietos ir suteikia sąlygas atsakovui E. M. lankyti vaiką ir juo rūpintis jos gyvenamojoje vietoje;Atsakovo E. M. atostogų metu ir iš anksto (prieš ne mažiau nei dvi savaites) suderinus su vaiko motina laiką, atsakovas turi teisę bendrauti su dukra E. M., pasiimant ją iš neutralios ir viešos vietos, ne mažiau nei savaitę. Atsakovas įpareigotinas pateikti vaiko motinai visą būtiną ir tikslią informaciją apie dukters buvimo vietą atostogų metu.Nustatė, kad teismo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka sudarys laikiną galimybę atsakovui bendrauti su mažamete dukra ir palaikyti su ja artimus ryšius iki byloje bus priimtas galutinis teismo sprendimas. Todėl teismas netenkino kitų atsakovo prašymų bei atskirai dėl jų nepasisakė. Teismo įsitikinimu, šioje proceso stadijoje nėra pagrindo pritaikyti laikinųjų apsaugos priemonių kitose prašymo dalyse. Tėvo diena - 2017 m. birželio 4 d. (sekmadienis) yra porinės savaitės savaitgalio diena ir pagal nustatytą laikiną bendravimo su vaiku tvarką tėvas šią dieną bendraus su vaiku, todėl atskirai bendravimo su vaiku tvarka šią dieną nenustatoma.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Apeliantė J. S. atskiruoju skundu prašė:Pakeisti ginčijama nutartimi nustatytos bendravimo tvarkos 1 punktą, išdėstant jį taip: „atsakovas E. M. bendrauja su dukra E. M. kiekvienos savaitės šeštadienį 10.00 val. pasiimdamas dukrą E. M. iš vaiko gyvenamosios vietos, ir grąžindamas ją į jos gyvenamąją vietą tos pačios dienos 20.00 val.".Panaikinti ginčijama nutartimi nustatytos bendravimo tvarkos 4 punktą.Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamą nutartį priėmė pradinėje bylos stadijoje, neturėdamas išsamių duomenų apie vaiko motinos ir tėvo asmeninius bruožus, apie tai, ar atsakovas vienas gali ilgesniam laikui pasilikti su vaiku, ar gali juo tinkamai pasirūpinti.Atsakovas, nors teigia nesimatęs su dukra 5 mėnesius, prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pateikė praėjus daugiau nei dviem mėnesiams po bylos iškėlimo, tačiau teismas, gavęs atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, prašymą sprendė skubos tvarka, nesudaręs ieškovei galimybės pateikti atsiliepimą. Todėl teismas priimdamas ginčijamą nutartį vadovavosi atsakovo pateiktais tikrovės neatitinkančiais duomenimis, kad atsakovas 5 mėnesius nėra matęs savo dukters, kad jam neleidžiama pasimatyti ir bendrauti su dukra ir neturėjo galimybės įvertinti, ar vaiko paėmimas ilgiau nei vienai dienai atitinka vaiko interesus.Atsakovas iki šiol nėra bendravęs su dukra ilgiau nei kelias valandas per dieną, todėl nėra pagrindo laikyti, kad nenustačius bendravimo tvarkos, pagal kurią atsakovas paima vaiką ilgiau nei vienai dienai, kiltų grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Dar neišsprendus bylos nustatymas tokios bendravimo tvarkos, pagal kurią vaikas nakvotų jam neįprastoje aplinkoje, ne savo lovoje, neatitinka ir vaiko interesų. Todėl ginčijama nutartimi nustatytos bendravimo tvarkos 2 punktas yra keistinas, nustatant, kad atsakovas paima vaiką ne kas antrą savaitgalį, o kiekvieną šeštadienį; ginčijamos nutarties 4 punktas, nustatantis vaiko paėmimą atsakovo atostogų laikui, yra naikintinas. Ginčijama nutartimi nustatytos bendravimo tvarkos 4 punktas naikintinas ir dėl to, kad jame atsakovo bendravimo su vaiku laikas apibrėžiamas kaip „ne mažiau nei savaitė", t. y. neribojamas.Be to, vaiko interesus labiausiai atitinka tokia bendravimo tvarka, kai vaikas yra paimamas iš darželio ar vaiko gyvenamosios vietos, ir grąžinamas į vaiko gyvenamąją vietą, nes taip yra patogiau vaikui. Ginčijamoje nutartyje niekaip nemotyvuotas būtinumas paimti vaiką iš „viešos, neutralios" vietos (bendravimo tvarkos 1, 4 punktai). Tokia vaiko paėmimo ir gražinimo vieta ne tik neatitinka vaiko interesų, dėl to, kas laikytina vieša vieta tarp šalių kyla ginčai. Tai patvirtina pridedamas šalių susirašinėjimas 2017 m. vasario 20 - 21 d. (atsakovas atsisako paimti vaiką lauke prie laiptinės, nes jam nepatinka vieta).Atsakovas su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, kuria vadovavosi ir teismas, kad 5 mėnesius nėra matęsis su vaiku, kad ieškovė visiškai neleidžia atsakovui pasimatyti ir bendrauti su dukra. Atsakovas buvo pasiėmęs dukrą jos gimtadienio dieną - 2017 m. kovo 24 d.), 2017 m. gegužės 29 d. Taigi, atsižvelgiantį į iki šiol buvusį bendravimo intensyvumą, atsakovo ir dukters emociniam ryšiui palaikyti kol byla bus išspręsta iš esmės pakankamas atsakovo ir vaiko bendravimas, atsakovui paimant vaiką kiekvienos savaitės trečiadienį 17.00-20.00 val. ir kiekvienos savaitės šeštadienį 10.00-20.00 val.Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-16598 - 1050/2017 palikti nepakeistą, ieškovės J. S. atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nurodė, kad vaikų, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jie abiem tėvams yra vienodai svarbūs, kad abu tėvai jiems yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaikų tada, kada jiems labiausiai reikia. Atsakovas turi lygiai tokias pačias teises ir pareigas mergaitei E. M., kaip ir jos motina J. S.. Atsakovo E. M. nuomone, būtent teismui nustačius laikiną bendravimo tvarką su vaiku, šiuo metu ir vyksta pereinamasis laikotarpis kai vaikas po truputį pripranta leisti dienas ir vakarus ir tėvo namuose, tarp ją mylinčių žmonių, todėl vaikas nebus taip traumuojamas, kai teismas nustatys nuolatinę bendravimo su vaiku tvarką.Teismas priimdamas nutartį nutarė, kad atsakovas E. M. atostogų metu ir iš anksto (prieš ne mažiau nei dvi savaites) suderinus su vaiko motina laiką, atsakovas turi teisę bendrauti su dukra E. M., pasiimant ją iš neutralios ir viešos vietos, ne mažiau nei savaitę. Atsakovas įpareigotinas pateikti vaiko motinai visą būtiną ir tikslią informaciją apie dukters buvimo vietą atostogų metu. Taigi šioje dalyje kalbama apie atsakovo E. M. atostogas ir galimybę jų metu pasiimti dukrą E. M. iš neutralios ir viešos vietos, ne mažiau nei savaitę. Pažymėtina, jog šioje dalyje kalbama apie apibrėžtą laikotarpį – E. M. atostogas, kurios gali trukti kaip ir visų normalių žmonių, savaitę, dvi savaites arba iki 28 dienų, todėl atsakovo nuomone, toks nutarties rezoliucijos 4 punktas yra apibrėžtas.Priešingai nei nurodo ieškovė Julijos atsakovas būtinumą savo dukrą paimti iš neutralios viešosios vietos labai išsamiai argumentavo pateiktame priešieškinyje į kurį pirmosios instancijos teismas įsigilino ir pagrįstai atsižvelgė. E. M. nurodo, kad atsakovui yra nepatogu vaiką paimti ar bendrauti su vaiku J. S. namuose. Atsakovui bendrauti su vaiku trukdo ieškovė bei jos giminaitė M. G., kadangi šie asmenys nuolat stengiasi konfliktuoti su E. M. ir provokuoja jį visais įmanomais būdais. Todėl atsakovas nori išvengti nemalonių situacijų ir ramiai bendrauti su vaiku. Svarbu pažymėti, kad M. G., asmuo, kuris apskritai nėra susijęs su šia nagrinėjama byla, su šalių tarpusavio santykiais ir jų dukra E. M., žemina atsakovą jo vaiko akivaizdoje, vadina girtuokliu ir kitas negražiais žodžiais, ko pasekoje neabejotinai yra daroma žala vaikui, kadangi visą tokį pokalbį girdėjo ne tik E. M., bet ir E. M.. Dėl tokių jos veiksmų, atsakovas apskritai sieks, jog M. G. būtų uždrausta artintis prie atsakovo ir jo dukros E. M., kadangi vaikui yra daroma žala. Be to, atsakovo nuomone, dukra yra nuteikinėjama prieš tėvą, nes ieškovės brolis yra skolingas atsakovo vadovaujamai įmonei. Atsakovas teigia, kad jam daromas psichologinis spaudimas siekiant išvengti skolos sumokėjimo pagal šalių pasirašytą paskolos sutartį.Atsakovas teigė, kad ieškovė trukdo jam bendrauti su dukra. Teismas skundžiamą nutartį dėl bendravimo tvarkos priėmė 2017 m. gegužės 30 d. Pirmasis susitikimas su dukra atsakovui E. M. buvo numatytas trečiadienį (2017 m. gegužės 31 d.), tačiau J. S. užuot geruoju vykdžiusi numatytą bendravimo tvarką, informavo atsakovą, kad apskundė teismo nutartį ir dukros pasiimti neleidžia. Kiek vėliau antstolei buvo pateikta galimai suklastota pažyma iš VšĮ Karoliniškių poliklinikos dėl dukters ligos. Pažymėtina, kad pažyma, kurią išdavė ir pasirašė gydytoja Ž. M. buvo išduota be jokio registracijos numerio, taip pat pažyma išduota 2017 m. birželio 1 d., o tariamas E. M. ligos laikotarpis įrašytas atbuline data, nuo 2017 m. gegužės 31 d. Negana to, gydytoja pažymoje numatė ir jos uždarymo datą 2017 m. birželio 2 d., tai yra numatė, kada E. M. pasveiks. Iš 2017 m. birželio 16 d. susirašinėjimo matyti, kad ieškovė leidžia pasiimti atsakovui vaiką, bet draudžia jam nakvoti atsakovo namuose, nes jis nori miegoti savo lovoje. Antstolės pagalba E. M. E. M. perduota buvo trečiadienį 2017 m. birželio 7 d. taip pat ir savaitgalį 2017 m. birželio 16 d., kurio metu dukra pas atsakovą nakvojo ir atsakovas su E. M. puikiai praleido laiką, jokių psichiatrų patarimų nereikėjo. Vaikas buvo linksmas, adekvatus, bei pasiilgęs dėmesio ir bendravimo, kurio greičiausiai negauna būdama namuose pas ieškovę J. S.. Tai yra, dukra norėjo matyti savo tėvą E. M. ir su juo leisti laiką. Šias aplinkybes patvirtina ir atsakovo žinutė antstolės Brigitos Palavinskienės padėjėjai, kurioje atsakovas dėkoja už pagalbą.Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovui vaiko negalima paimti ilgiau nei vienai dienai, nes E. M., pasak motinos, privalo miegoti savo namuose, savo lovoje, ant savo pagalvės ir niekur kitur, bet kita vertus pati nurodo, kad E. M. išveš atostogų į kaimą, tai yra šiuo atveju jau nieko tokio, kad dukra miegos ne savo namuose, ne savo lovoje ir ne ant savo pagalvės. Tai įrodo ieškovės siekį neleisti atsakovui pasimatyti su dukra.Atsakovas pažymėjo, kad sveikas vaikas E. M. savo motinos J. S. yra vežiojama pas gydytojus, pas psichiatrus, pas psichologus, kurie vaiką apžiūrinėjama, uždavinėja įvairius klausimus, ją tiria, nors E. M. yra eilinis paprastas vaikas. Tokie ieškovės veiksmai neabejotinai atsilieps mergaitės psichikai, gi viskas bus fiksuojama jos ligos istorijoje. Prie šios informacijos turės priėjimą ir mokyklos gydymo ar ugdymo personalas. Ieškovė J. S. atsižvelgdama vien tik į savo savanaudiškas paskatas, visiškai nežiūri, kad dėl tokių jos veiksmų yra daroma žala E. M..Priežastį, jog ieškovė prašo, kad vaikas būtų paimamas jau ne šeštadienį, o sekmadienį, J. S. nurodo, nes šeštadieniais E. M. lanko būrelį Mažoji Mis, paskambinus telefono numeriu ir paklausus ar šios įstaigos teikiamos paslaugos vaikams yra atliekamos vasaros laiku, konsultantė labai aiškiai ir konkrečiai nurodė, kad vasaros metu tokios paslaugos neteikiamos. Ši aplinkybė neabejotinai patvirtina eilinį J. S. melą tiek E. M., tiek teisėjai, kuri nagrinėja civilinę bylą. Pažymėtina ir tai, jog pirmai Vaiko teisių apsaugos inspektorei ieškovė J. S. sakė, kad E. M. netrukdo matytis su dukra E. M. ir ateityje netrukdys, tačiau ji akivaizdžiai melavo; šias aplinkybes patvirtina atsakovo atsiliepime nurodytos aplinkybės ir prie jo pridedami įrodymai. Todėl tokie ieškovės veiksmai akivaizdžiai parodo, kad ji gali meluoti ne tik atsakovui E. M., bet ir valstybės pareigūnei – Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus inspektorei. Taigi iš pateiktų faktinių aplinkybių, kurie pagrįsti į bylą pateiktais įrodymais E. M. apeliacinės instancijos teismui nurodo tikrąją situacijos padėtį, kaip ieškovė J. S. „leidžia“ atsakovui E. M. pasimatyti su savo dukra E. M.. Akivaizdu, kad net teismui priėmus skundžiamą nutartį, už kurios nevykdymą tas pats teismas gali skirti baudą, ieškovė J. S. visais įmanomais būdais trukdo E. M. matytis su dukra.Apeliacinės instancijos teismas privalo atsižvelgti į visas tokiose bylose esančias jautrias aplinkybes, į tai, kad pirmosios instancijos teismas turėdamas visą bylos medžiagą išsamiai ir visapusiškai įvertino tokio laikino bendravimo tvarkos nustatymo būtinumą ir svarbą. Juolab, kad pirmosios instancijos teismas tenkino E. M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tik iš dalies, o ne pilna apimtimi, tai tik patvirtino, kad teismas labai atidžiai ir skrupulingai vertino visas tokio prašymo aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad atskirasis skundas iš esmės nesudaro pagrindo apskųstajai teismo nutarčiai panaikinti.Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutartis, kuria nustatytos laikinosios apsaugos priemonės - laikina tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, yra pagrįsta ir teisėta.Pagal CK 3.170 straipsnį, tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. Teismas, nustatydamas ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaiku tvarką, atsižvelgia į jo teisę bendrauti ir matytis su vaiku, į tai, kad vaikas turi teisę bendrauti su savo tėvu, kad nuolatinis ir tiesioginis bendravimas su ieškovu atitinka vaiko interesus. CK 3.175 straipsnis numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams, jeigu dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, kai antrojo tėvo bendravimas ir auklėjimas visiškai neatitinka paties vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, kai vaiko brandai ir pasaulėžiūrai yra daroma žalinga įtaka (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad teismas kiekvieną kartą turi atsižvelgti į individualias byloje susiklosčiusias aplinkybes ir nustatyti bendravimo tvarką, kuri atitiktų konkrečia situaciją.Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nurodo, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausiai atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės. Vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimu suformuota teismų praktika taip pat orientuoja teismus, nagrinėjant bylą, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas susietas su vertinamosiomis sąlygomis, kurias teismas kiekvienu individualiu atveju turi įvertinti, atsižvelgdamas į prioritetinius vaiko interesus. Skiriant laikinąsias apsaugos priemones, būtina atsižvelgti ne vien į būtinumo užtikrinti teismo sprendimo vykdymą kriterijų, bet ir į tai, kokias laikinąsias apsaugos priemones konkrečioje situacijoje yra tikslinga taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).Apeliantė nesutiko su pirmosios instancijos teismo nustatyta atsakovo ir jo nepilnametės dukros bendravimo tvarka, prašė ją pakeisti nustatant, kad vaikas nepasilieka pas tėvą nakvoti, t.y. atsakovas bendrauja su dukra kiekvienos savaitės šeštadienį 10.00 val. pasiimdamas dukrą iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžindamas ją į jos gyvenamąją vietą tos pačios dienos 20.00 val. Ieškovė tokį savo reikalavimą grindė aplinkybe, kad atsakovas negali pasilikti ilgesnį laiką su dukra, nes nėra su ja bendravęs ilgiau nei kelias valandas per dieną. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu argumentu nesutinka. Atsakovas noriai bendrauja su mergaite, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad tam, kad galėtų įgyvendinti savo teisę bendrauti su dukra, ne kartą teko pasitelkti į pagalbą antstolę. Antstolės pagalba, vaikas su tėvu susitiko ir bendravo. Šiuo atveju pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas netinkamai prižiūrėtų vaiką, vaikas nenorėtų su tėvu bendrauti, jų tarpusavio santykiai būtų įtempti/konfliktiški ar atsakovo gyvenamoji vieta neatitiktų vaiko interesų. Atsižvelgiant į tai, kad nėra pagrindo nustatyti mažesnę nei maksimalią vaiko bendravimo su tėvu tvarką, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nustatė, jog tėvas gali su vaiku praleisti porinių savaičių savaitgalius, pasiimant mergaitę 17.00 val. ir grąžindamas ją motinai sekmadienį nuo 12.00 val. iki 13.00 val.Atmestinas apeliantės argumentas, kad vaiko interesus labiau atitiktų tokia bendravimo tvarka, kai vaikas paimamas iš darželio ar vaiko gyvenamosios vietos ir grąžinamas į vaiko gyvenamąją vietą nes taip yra patogiau vaikui. Šiuo atveju, teismas sprendžia, kad vaikas nėra izoliuotas nuo aplinkos, neturi bendravimo sutrikimų ar sveikatos problemų, todėl jo paėmimas iš mamos viešoje neutralioje vietoj nesudaro jokių nepatogumų vaikui. Kitą vertus atsakovas nurodė, kad jo santykiai su ieškove ir jos artimaisiais yra konfliktiški, todėl siekiant išvengti galimų konfliktų nepilnamečio vaiko akivaizdoje, nėra pagrindo nustatyti, kad vaikas paimamas būtent iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžinamas į ją. Esant konfliktų rizikai, kai vaikas paimamas iš jo gyvenamosios vietos, vaiko interesus labiau atitinka neutrali vieša aplinka.Ieškovė prašė panaikinti ginčijama nutartimi nustatytos bendravimo tvarkos ketvirtą punktą, kuriame numatyta, kad atsakovas atostogų metu ir iš anksto (prieš ne mažiau nei dvi savaites) suderinus su vaiko motina laiką, atsakovas turi teisę bendrauti su dukra, pasiimant ją iš neutralios ir viešos vietos, nemažiau nei savaitę. Nurodė, kad šiame punkte atsakovo bendravimas su vaiku laikas apibrėžiamas ne mažiau nei savaitė, t.y. neribojamas. Teismas nurodo, jog nėra pagrindo teigti, jog atostogų terminas nėra ribojamas, nes kaip matyti, atsakovas yra dirbantis asmuo, todėl jo galimybės atostogauti yra ribotos Darbo kodekso nuostatų. Be to, bendravimo tvarka yra nustatyta tik laikinai. Taigi, ieškovės reikalavimas panaikinti ginčijamos nutarties 4 punktą – netenkintinas.Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos nutarčiai panaikinti. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė normas reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kuri paliktina galioti.

Vadovaudamasis išdėstytais argumentais ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso

336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu teismas,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Rūta Veniulytė – Jankūnienė