Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos D. A. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 11 d. nutarimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. A. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad ji 2014 m. rugsėjo 9 d., apie 7.45 val., (duomenys neskelbtini), neturėdama licencijos verstis tabako gaminių prekyba, metų bėgyje būdama bausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 163² straipsnio 1 ir 5 dalį, K. P. už 5,5 Lt (1,59 EUR) pardavė vieną pakelį cigarečių ,,FEST“ su Baltarusijos Respublikos akcizinių prekių žymėjimo ženklu, kurio bendra muitinė vertė, įskaitant sumokėti privalomus importo mokesčius, yra 7,58 Lt (2,19 EUR), o tai yra 0,058 MGL, tuo pažeisdama 1995 m. gruodžio 20 d. Nr. I-1143 Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 1 dalį, ir tuo padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 163² straipsnio 6 dalyje.

Išnagrinėjęs bylą, teismas padarė išvadą, kad ji yra kalta dėl jai inkriminuoto pažeidimo padarymo. Šį kartą teismas, kaip ir ankstesniuose bylos nagrinėjimuose, padarė tas pačias niekuo nepagrįstas išvadas, papildomai skundžiamame nutarime klaidingai nurodydamas, kad duomenų, jog policijos pareigūnai būtų pažįstami su administracinėn atsakomybėn patrauktu asmeniu ar kaip kitaip būtų suinteresuoti pakenkti pažeidėjai, byloje nenustatyta. Teismas neteisingai prioritetinę reikšmę suteikė policijos pareigūnų parodymams, kurie, vertinant visumoje, yra prieštaringi: tarnybiniuose pranešimuose pareigūnų išdėstytos aplinkybės skiriasi nuo bylos nagrinėjimo teisme metu duotų jų parodymų. Tyrėjo R. A. ir vyresniojo tyrėjo R. Š. tarnybiniuose pranešimuose identiškai nurodyta, kad abu pareigūnai matė, jog K. P. rankose turėjo cigarečių pakelį. Bylos nagrinėjimo metu tyrėjas R. A. parodė, kad nuo stebimos sodybos jis buvo toliau, sulaikęs K. P. cigaretes rado pas jį, bet ne rankose. Nelogiški ir nesuprantami pareigūnų R. A. ir R. Š. parodymai, kad jos sodybą jie stebėjo nuo 7.00 val. ryto, 7.45 val., K. P. nusipirko iš jos cigarečių pakelį ir tuo pat metu buvo dar du galimai potencialūs pirkėjai. Mano, kad jei prekiautų cigaretėmis, tai pareigūnams nereikėtų prie jos namų pirkėjo laukti 45 minutes, jie eitų būriais ir tai darytų dar sutemoje. Mano, kad vien faktas, jog parodymus apie galimai padarytą pažeidimą duoda policijos pareigūnas, dar besąlygiškai neduoda pagrindo jo parodymus laikyti visiškai teisingais ir vienareikšmiškai remtis jais kaip įrodymu. Kaip minėta, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Kad Institucija sufabrikavo administracinio teisės pažeidimo bylą ir teismui siūlė besąlygiškai remtis jos dėstomu vertinimu, aplinkybėmis, o ne bylos nagrinėjimo teisme metu nustatytomis aplinkybėmis, byloje esančių ir išnagrinėtų duomenų visetu, patvirtina ir K. P. paaiškinimas bei šio asmens teisme duoti parodymai. Teismo vertinimas, kad jos kaltė pažeidimo padarymu įrodyta K. P. paaiškinimu, o ne bylos nagrinėjimo teisme metu duotais jo parodymais, kurie paneigia jos kaltę, tik patvirtina, kad Institucija bet kokia kaina siekė tik jai palankaus įrodymų vertinimo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad apygardos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog D. A. padarė ATPK 163² straipsnio 6 dalyje numatytą pažeidimą.

Apygardos teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai D. A. pripažino kalta pagal ATPK 163² straipsnio 6 dalį, nes administracinio teisės pažeidimo byloje yra surinkta pakankamai objektyvių ir neginčijamų įrodymų apie tai, kad D. A. padarė minėtą pažeidimą. Apylinkės teismas skundžiamą nutarimą grindė byloje laikantis įstatymo reikalavimų surinktais ir teismo posėdžio metu patikrintais įrodymais, išanalizavęs kiekvieną iš jų atskirai bei įvertinęs jų visumą, nurodė, kuriais iš jų remiasi, o kuriuos atmeta, išdėstė ir tokio įrodymų vertinimo motyvus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių, jog D. A. padarė ATPK 163² straipsnio 6 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, o apeliantės keliama versija, kad cigarečių ji nepardavė, o administracinė byla prieš ją yra sufabrikuota policijos pareigūnų, yra motyvuotai paneigta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumos analize, jų viseto įvertinimu.

Išanalizavus administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, daroma išvada, kad Tauragės rajono apylinkės teismas tinkamai išnagrinėjo amdinistracinio teisės pažeidimo bylą, priimdamas sprendimą D. A. pripažinti kalta pagal ATPK 163² straipsnio 6 dalį tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas. Pateiktame skunde nesutinkama su teismo pateiktu įrodymų vertinimu. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Apygardos teismas, išnagrinėjęs skundą ir administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, konstatuoja, jog apylinkės teismas, vertindamas įrodymus, šių nuostatų nepažeidė, įvertino visų ištirtų įrodymų visumą.

Teismas išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus duomenis, juos patikrinęs įrodymų tyrimo ir vertinimo aspektu, konstatuoja, kad D. A. kaltę padarius ATPK 163² straipsnio 6 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokole, policijos pareigūnų R. A. ir R. Š. tarnybiniuose pranešimuose, K. P. paaiškinime užfiksuoti duomenys, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytojų R. A. ir R. Š. duoti parodymai. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad pirmosios instancijos teismas prioritetą suteikė policijos pareigūnų parodymams, tačiau kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo, teismas išsamiai išanalizavo policijos pareigūnų duotus parodymus ir paaiškinimus, gretino juos tarpusavyje bei su kitais bylos įrodymais, tinkamai juos įvertino, atskleidė jų tarpusavio ryšį. Priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo apeliantė, teismas visiškai pagrįstai rėmėsi policijos pareigūnų R. A. ir R. Š. parodymais, nes jie nuoseklūs, atitinka kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais (liudytojo K. P. paaiškinimu) nustatytas faktines bylos aplinkybes, kartu su jais papildydami, patvirtindami vieni kitus, sudaro vientisą įrodomąją medžiagą ir atskleidžia išsamų padaryto administracinio teisės pažeidimo vaizdą, todėl abejoti šių parodymų patikimumu ir jais nesiremti nebuvo pagrindo. Nors apeliantė skunde daug kartų akcentuoja, kad administracinio teisės pažeidimo byla prieš ją yra sufabrikuota, kad policijos pareigūnai ją apkalba ir nori jai pakenkti, nes ji prieš tai jau buvo du kartus bausta už analogišką pažeidimą ir su policijos pareigūnu R. Š. yra buvę konfliktų, tačiau kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, nenustatyta aplinkybių, dėl kurių policijos pareigūnai būtų suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti D. A. pažeidimo padarymu, apeliaciniame skunde pateikiami tik deklaratyvūs teiginiai, kurie neparemti jokiais objektyviais duomenimis, o tokie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pamąstymai ir samprotavimai, kai jie nėra paremti jokiais objektyviais duomenimis, negali būti vertinami kaip įrodymai.

D. A. apeliaciniame skunde išskiria ir akcentuoja tam tikrus policijos pareigūnų, kitų liudytojų parodymų fragmentus, savaip juos interpretuoja, neatsižvelgdama į bendrą jų ir kitos įrodomosios medžiagos kontekstą, daro klaidingas, tikrovės neatitinkančias jai naudingas išvadas. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas D. A. kalta pagal ATPK 163² straipsnio 6 dalį, rėmėsi liudytojo K. P. parodymais duotais administracinio teisės pažeidimo bylą tiriantiems policijos pareigūnams, kur K. P. paaiškinime nurodė, kad 2014 m. rugsėjo 9 d., apie 7.45 val., jis atėjęs pas D. A., gyv. (duomenys neskelbtini), už 5,50 Lt iš jos nusipirko pakelį cigarečių ,,FEST“ su Baltarusijos Respublikos banderole. Taip pat teigė, kad iš D. A. cigaretes pirko ne pirmą kartą (b. l. 6). Ir nors apeliaciniame skunde akcentuojama, kad liudytojo K. P. paaiškinime, duotame policijos pareigūnams, nurodytos aplinkybės buvo jo paneigtos pirmosios instancijos teisme, tačiau pažymėtina, kad šie liudytojo K. P. pirmosios instancijos teisme duoti parodymai yra pripažinti kaip melagingi, nes K. P. 2014 m. lapkričio 12 d. Tauragės rajono apylinkės teismo nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje yra pripažintas kaltu pagal ATPK 187² straipsnį ir jam paskirta bauda už tai, kad jis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (D. A. administracinio teisės pažeidimo byloje) 2014 m. spalio 16 d. apklaustas liudytoju teisme davė melagingus parodymus. Nors iš šio nutarimo matyti, kad K. P. savo kaltės dėl tio administracinio teisės pažeidimo nepripažino, nurodė analogiškas aplinkybes kaip ir 2014 m. spalio 16 d. vykusio teismo posėdžio metu, tačiau šiuo atveju svarbu yra tai, kad šis nutarimas yra įsiteisėjęs (įsiteisėjo 2014 m. gruodžio 3 d.), K. P. šio nutarimo neskundė taip pripažindamas minėtame nutarime nustatytas aplinkybes, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė šiuos liudytojo K. P. 2014 m. spalio 16 d. Tauragės rajono apylinkės teisme D. A. administracinio teisės pažeidimo byloje duotus parodymus. Remiantis šiais argumentais, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti kitokias išvadas ir, kaip prašo apeliantė, remtis liudytojo K. P. pirmosios instancijos teisme duotais parodymais, todėl pritartina pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad liudytojo K. P. parodymai, kurie užfiksuoti jo paaiškinime, duotame policijos pareigūnams 2014 m. rugsėjo 9 d., yra nuoseklūs ir neprieštaringi, iš esmės sutampa su pareigūnų tarnybiniais pranešimais (b. l. 3-5) ir pareigūnų parodymais, duotais teismo posėdžio metu, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, kuriame užfiksuota, jog iš K. P. buvo paimtas vienas pakelis cigarečių „FEST“, kuriame buvo 19 cigarečių, su Baltarusijos Respublikos banderole (b. l. 8), todėl D. A. kaltė pagrįstai grindžiama šiuo K. P. paaiškinimu.

Apeliaciniame skunde daug dėmesio skiriama 2015 m. sausio 23 d. D. A. prašymui dėl papildomos medžiagos surinkimo bei pirmosios instancijos teisme policijos pareigūnų pateiktam S. R. paaiškinimui, tačiau kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, pripažįstant D. A. kalta pagal ATPK 163² straipsnio 6 dalį, nebuvo remtasi šiame paaiškinime pateikta informacija. Be to, apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad ir be šio S. R. paaiškinimo administracinio teisės pažeidimo byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių, kad D. A. padarė ATPK 163² straipsnio 6 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismui nekyla jokių abejonių dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo, nustatytų įvykio aplinkybių ir išvados, kad būtent D. A. 2014 m. rugsėjo 9 d. neturėdama licencijos verstis tabako gaminių prekyba, metų bėgyje būdama bausta pagal ATPK 163² straipsnio 1 ir 5 dalį, K. P. už 5,5 Lt (1,59 EUR) pardavė vieną pakelį cigarečių ,,FEST“ su Baltarusijos Respublikos akcizinių prekių žymėjimo ženklu, kurio bendra muitinė vertė, įskaitant sumokėti privalomus importo mokesčius, 7,58 Lt (2,19 EUR), o tai yra 0,058 MGL. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog D. A. veikoje yra visi ATPK 163² straipsnio 6 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai, dėl to ji pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn už šio pažeidimo padarymą. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 11 d. nutarimą nepakeistą ir D. A. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.