Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėja Audronė Levinskienė, sekretoriaujant Ritai Šalkauskienei,

nedalyvaujant pareiškėjos VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus atstovui,

neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus (toliau – pareiškėjos) prašymą dėl teismo leidimo išdavimo pratęsti neveiksnaus asmens atitinkamoje srityje I. J. priverstinį gydymą psichiatrijos įstaigoje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2023 m. liepos 13 gautas pareiškėjos prašymas išduoti teismo leidimą pratęsti neveiksnaus atitinkamoje srityje asmens I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) hospitalizavimą ir gydymą vieno mėnesio terminui, terminio pradžią skaičiuojant nuo priverstinio hospitalizavimo dienos – 2023 m. liepos 12 d. 14 val. 19 min.

Prašyme nurodyta, kad 2023 m. liepos 12 d. 14 val. 19 min. į VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus Poūmių psichikos sutrikimų (gydymo) skyrių pagal Lietuvos Respublikos Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo (aktuali redakcija) 14 straipsnio 1 punktą hospitalizuotas neveiksnus atitinkamoje srityje asmuo jo globėjo sutikimu, I. J., gyvenanti (duomenys neskelbtini), kuri psichikos liga susirgo būdama 25 metų amžiaus (nuo 1979 m.), gydyta psichiatrijos sektoriuose virš 20 kartų, jai diagnozuota paranoidinė šizofrenija, dėl šio sutrikimo nustatytas neįgalumas. 1992 m. Kauno miesto teismo sprendimu pripažinta neveiksnia, 1992 m. birželio 2 d. globėja pripažinta pacientės sesuo D. G., o 2013 m. balandžio 28 d. pakeistas globėjas juo pripažįstant sūnėną D. G. Nesilaikant rekomendacijų dėl ambulatorinio gydymo, psichikos liga paūmėjo, maždaug nuo 2023 m. liepos 7 d. stebimas atsinaujinęs neadekvatus, psichozei būdingas elgesys agresyvios tendencijos (laužė daiktus, nupjovė vandens vamzdį ir užliejo vandeniu grindis, tapo priekabi ir agresyvi kaimynų atžvilgiu, naktimis kėlė triukšmą, šūkavo, trukdydama aplinkinių poilsiui), tad reikalingas stacionarinis gydymas. Atsižvelgiant į tai prašoma išduoti leidimą Lietuvos Respublikos Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo (aktuali redakcija) 14 straipsnio 1 punkto pagrindu ir tvarka pratęsti neveiksnaus atitinkamoje srityje asmens I. J. hospitalizavimą ir gydymą psichiatrijos įstaigoje vienam mėnesiui, termino pradžią skaičiuojant nuo neveiksnaus atitinkamoje srityje asmens hospitalizavimo ir gydymo pradžios – 2023 m. liepos 12 d. 14 val. 19 min.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas nedalyvavo, prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Hospitalizuotino asmens I. J. atstovė neprieštarauja prašymui ir prašo jį tenkinti. Jos atstovaujamajai neabejotinai reikalingas gydymas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos pareiškimas tenkintinas.

CK 2.26 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad asmuo gali būti paguldytas į psichikos sveikatos priežiūros įstaigą tik jo paties sutikimu, taip pat teismo leidimu. Jeigu asmuo turi psichikos ir elgesio sutrikimą ir yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais ar neveikimu gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai ar gyvybei bei turtui, jis gali būti priverstinai hospitalizuotas, bet ne ilgiau kaip tris darbo dienas. Priverstinė hospitalizacija gali būti pratęsta tik įstatymų nustatyta tvarka teismo leidimu. Jeigu asmuo yra neveiksnus atitinkamoje srityje, sutikimą dėl jo hospitalizacijos, tačiau ne ilgiau kaip tris darbo dienas, gali duoti asmens globėjas. Neveiksnaus atitinkamoje srityje asmens priverstinė hospitalizacija po to gali būti pratęsta tik įstatymų nustatyta tvarka teismo leidimu.

Priverstinio hospitalizavimo tvarkos įgyvendinimą numato Psichikos sveikatos priežiūros įstatymas. Pagal Lietuvos Respublikos Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo Nr. 1-924 pakeitimo įstatymo 2019 m. sausio 11 d. Nr. XIII-1906 12 straipsnio 1 dalį, psichikos ir elgesio sutrikimų turintis pacientas, atsisakantis hospitalizavimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotų institucijų nustatyta tvarka gali būti priverstinai hospitalizuojamas, bet ne ilgiau kaip 3 darbo dienas, tik jeigu iš paciento elgesio ir (ar) kitų objektyvių duomenų galima pagrįstai spręsti, kad yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais ar neveikimu gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai, gyvybei ir (ar) turtui. Jeigu psichikos ir elgesio sutrikimų turintis pacientas į psichikos sveikatos priežiūros įstaigą, teikiančią stacionarines asmens psichikos sveikatos priežiūros paslaugas, pristatomas greitosios medicinos pagalbos asmens sveikatos priežiūros specialisto sprendimu, sprendimą dėl priverstinio hospitalizavimo priima psichikos sveikatos priežiūros įstaigos, į kurią pristatytas psichikos ir elgesio sutrikimų turintis pacientas, gydytojas psichiatras arba gydytojas vaikų ir paauglių psichiatras. Priverstinai hospitalizavus asmenį, gydytojas psichiatras privalo nedelsdamas kreiptis į pacientą dėl rašytinio sutikimo jį gydyti konkrečiais vaistais ar priemonėmis (būdais). Jeigu pacientas negali būti laikomas gebančiu protingai vertinti savo interesus ir dėl to nepavyksta gauti paciento sutikimo dėl gydymo konkrečiais vaistais ar priemonėmis (būdais) ir kai yra šioje dalyje nurodytos aplinkybės, jis Vyriausybės įgaliotų institucijų nustatyta tvarka gali būti priverstinai gydomas, bet ne ilgiau kaip 3 darbo dienas.

Minėto Įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog motyvuotą sprendimą dėl psichikos ir elgesio sutrikimų turinčio paciento priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo ilgiau kaip 3 darbo dienas būtinumo, įvertinę psichikos ir elgesio sutrikimų turinčio paciento psichikos sveikatos būklę, kartu priima du psichikos sveikatos priežiūros įstaigos gydytojai psichiatrai ir vienas psichikos sveikatos priežiūros įstaigos vadovo įgaliotas įstaigos administracijos darbuotojas. Jeigu šioje dalyje nurodyti asmenys priima motyvuotą sprendimą, kad psichikos ir elgesio sutrikimų turintį pacientą būtina priverstinai hospitalizuoti ir (ar) priverstinai gydyti ilgiau kaip 3 darbo dienas, psichikos sveikatos priežiūros įstaiga, kurioje priverstinai hospitalizuojamas ir (ar) priverstinai gydomas psichikos ir elgesio sutrikimų turintis pacientas, privalo ne vėliau kaip per 48 valandas nuo priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo pradžios kreiptis į teismą dėl priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo pratęsimo.

Teismas, apsvarstęs psichikos sveikatos priežiūros įstaigos kreipimąsi dėl priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo pratęsimo, gali priimti sprendimą dėl psichikos ir elgesio sutrikimų turinčio paciento priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo pratęsimo, bet ne ilgiau kaip vienam mėnesiui nuo priverstinės hospitalizacijos ir (ar) priverstinio gydymo pradžios.

Prašymo nagrinėjimo metu nustatyta, jog I. J. 1992 m. teismo sprendimu pripažinta neveiksnia, dėl ko nuo 1992 m. birželio 2 d. jai paskirtas globėjas, kuris šiuo metu yra sūnėnas D. G., kurio sutikimu I. J. buvo stacionarizuota dėl nestabilios psichikos būsenos.

Iš pareiškėjos prašymo dėl teismo leidimo išdavimo pratęsti neveiksnaus asmens atitinkamoje srityje I. J. priverstinį gydymą psichiatrijos įstaigoje, medicininių dokumentų matyti, kad I. J. paskutinį kartą gydyta 2022 m. rugpjūčio mėnesį, tačiau nesilaikant rekomendacijų dėl ambulatorinio gydymo, psichikos liga paūmėjo, ji tapo agresyvi aplinkinių atžvilgiu, naktimis nemiega ir kelia triukšmą.

2023 m. liepos 13 d. Konsiliumas padarė išvadą, kad paūmėjus ligai stebima dominuojanti mąstymo patologija, namuose apie 5 paras laiko tęsėsi psichozei būdingas elgesys, nemiegojo naktimis ir kėlė triukšmą, gadino daiktus, užliejo vandeniu grindis, buvo agresyvios tendencijos kaimynų atžvilgiu, stacionarizuojant buvo blogo verbalinio kontakto, pasinėrusi i patologinius išgyvenimus, rėkaujanti, išsiblaškius, todėl nutariama teikti prašymą teismui dėl leidimo tęsti neveiksnios pacientės hospitalizaciją ir gydymą psichiatrijos įstaigoje vienam mėnesiui, termino pradžią skaičiuojant nuo hospitalizavimo pradžios. Šios aplinkybės patvirtina ne tik paūmėjusią I. J. būseną, bet ir jos pavojingumą aplinkiniams, kadangi ji yra agresyviai nusiteikusi jų atžvilgiu.

Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, apsvarstęs psichiatrų rekomendacijas bei teismo posėdžio metu dalyvavusio I. J. įgaliotojo atstovo advokato išsakytus argumentus, sprendžia, jog pareiškėjos prašymas dėl I. J. priverstinio hospitalizavimo ir gydymo pratęsimo yra pagrįstas, todėl prašymas tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.26 straipsnio 3, 4 dalimis, Lietuvos Respublikos Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo Nr. 1-924 pakeitimo įstatymo 2019 m. sausio 11 d. Nr. XIII-1906 12 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

Pareiškėjos prašymą tenkinti.

Pratęsti I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), priverstinio hospitalizavimo ir gydymo terminą vieno mėnesio laikotarpiui, šį laikotarpį skaičiuojant nuo priverstinio hospitalizavimo ir gydymo pradžios, tai yra nuo 2023 m. liepos 12 d. 14 val. 19 min.

Nutartis vykdoma skubiai.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Atskirojo skundo padavimas nesustabdo nutarties vykdymo.