Šiaulių apygardos teismo nutartis

2017-02-13 · Civilinė byla Nr. 2S-219-569/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-02-13
Bylos Nr.
2S-219-569/2017
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-06088-2014-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lina Muchtarovienė
Ieškovas
K. B.
Atsakovas
S. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-219-569/2017Teisminio proceso Nr. 2-70-3-06088-2014-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.1; 3.3.2.5(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 13 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo (pareiškėjo) S. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. sausio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės K. B. ieškinį atsakovui S. B. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės ir atsakovo S. B. priešieškinį dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Atsakovas (pareiškėjas) S. B. pateikė pirmosios instancijos teismui atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo S. B. pareiškimą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. vasario 20 d. sprendimo išaiškinimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. sausio 9 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo S. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-252-883/2015.

3. Teismas sprendė, kad 2016 m. gruodžio 29 d. teismo nutartis, kuria teismas rašytinio proceso tvarka atsisakė priimti S. B. pareiškimą išaiškinti teismo sprendimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 278 straipsniu, negali būti skundžiama atskiruoju skundu, kadangi CPK nėra numatyta jos apskundimo galimybė, o pati nutartis savo esme neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai.

4. Teismas vertino, kad iš pareiškėjo pareiškimo yra aišku, jog šiuo atveju reikia ne aiškinti sprendimą, o pareiškėjui kreiptis dėl teismo sprendimo vykdymo į valstybės įgaliotą asmenį- antstolį, pateikiant jam vykdomąjį raštą, kurį pareiškėjas turi. Tik tuo atveju jei valstybės įgaliotam asmeniui – antstoliui, kuriam valstybė įstatymu yra suteikusi vykdomųjų dokumentų vykdymo funkciją, būtų neaišku, kaip reikia minėtą sprendimą įvykdyti, CPK 589 straipsnis suteikia teisę antstoliui kreiptis su prašymu į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką arba įstatymo ar kito teisės akto normą, kurią reikia taikyti. CPK 589 straipsnis nenumato teisės kitiems asmenims, tarp jų ir išieškotojui teisės kreiptis į teismą dėl vykdymo išaiškinimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5. Atskiruoju skundu atsakovas S. B. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. sausio 9 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl S. B. atskirojo skundo dėl 2016 m. gruodžio 29 d. Šiaulių apylinkės teismo nutarties priėmimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Teismas nepagrįstai nurodė, kad CPK nėra numatyta tokios nutarties apskundimo galimybė, o atskirojo skundo nepriėmimas neužkerta kelio tolesnei bylos eigai. Apelianto teigimu, CPK 278 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad dėl teismo nutarties dėl sprendimo išaiškinimo gali būti duodamas atskirasis skundas. Šiuo atveju atsakovas pateikė prašymą išaiškinti teismo sprendimą CPK 278 straipsnio pagrindu, o ne vadovaujantis CPK 589 straipsniu. Teismas netinkamai taikė procesines teisės normas – prašymą nagrinėjo ne pagal CPK 278 straipsnį, o pagal CPK 589 straipsnį. Pareiškėjas S. B., būdamas dalyvaujančių byloje asmeniu, turi teise kreiptis dėl 2016 m. gruodžio 29 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimo išaiškinimo - jis yra tinkamas subjektas pareikšti toki prašymą. Teismo motyvai, kad šiuo atveju nėra užkertama tolesnė bylos eiga, yra nepagrįsti, nes būtent apeliantui yra užkirsta galimybė įgyvendinti CPK 278 straipsnio teisę kreiptis dėl sprendimo išaiškinimo, teismui nusprendus nepriimti tokio pareiškimo.

5.2. CPK 137 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog dėl teismo nutarties, kuria atsakyta priimti ieškinį, gali būti duodamas atskirasis skundas. Šiuo atveju pareiškėjas pateikė procesinį dokumentą – prašymą teismui išaiškinti teismo sprendimą, todėl taikant įstatymo analogiją ir teismui atsisakius priimti pareiškėjo prašymą, dėl tokios nutarties gali būti reiškiamas atskirasis skundas, kadangi priešingu atveju pareiškėjui yra apribojama teisė kreiptis į teismą ir teismas, priimdamas neskundžiamas nutartis, apriboja pareiškėjo teisę į apeliaciją dėl jo nepriimtų pareiškimų CPK nustatyta tvarka.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimų į atskirąjį skundą įstatymų nustatyta tvarka negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą, nes skundžiama nutartis negali būti apeliacinio apskundimo objektas, teisėtumo ir pagrįstumo.

8. Teisės kreiptis į teismą, kaip konstitucinės asmens teisių ir laisvių garantijos, įtvirtintos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, turinys – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas.

9. CPK 334 straipsnio 1 dalis nustato, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo tik šio kodekso numatytais atvejais arba kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Nustatytas teisinis reguliavimas, numatantis, kad gali būti skundžiamos tik kodekse konkrečiai įvardytos arba bylos eigą užkertančios nutartys, yra privalomas tiek proceso šalims, tiek ir pačiam teismui. Taigi, teismas nutartyje negali pakeisti CPK reikalavimų.

10. Iš bylos duomenų matyti, kad apeliantas, vadovaudamasis CPK 278 straipsniu, pateikė teismui pareiškimą išaiškinti teismo sprendimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Pirmosios instancijos teismas 2016 m. gruodžio 29 d. nutartimi atsisakė priimti S. B. pareiškimą. Minėtoje nutartyje teismas nurodė, kad nutartis neskundžiama.

11. CPK 137 straipsnis reglamentuoja ieškinio priėmimą. CPK 137 straipsnio 5 dalis numato, kad dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, gali būti duodamas atskirasis skundas. Apeliantas pateikė pirmosios instancijos teismui procesinį dokumentą – pareiškimą dėl teismo sprendimo išaiškinimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pagrįsti apelianto argumentai, kad dėl tokio pareiškimo atsisakymo priimti turi būti taikomos CPK 137 straipsnio nuostatos ir tokia nutartis gali būti skundžiama (CPK 137 straipsnio 5 dalis).

12. Kaip jau minėta CPK 334 straipsnio 1 dalis nustato, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo tik šio kodekso numatytais atvejais arba kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Nagrinėjamu atveju galimybė skųsti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartį yra numatyta CPK 137 straipsnio 5 dalyje. Taip pat pažymėtina, jog yra ir antras pagrindas skųsti minėtą nutartį, tai kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Nagrinėjamu atveju apeliantas pirmosios instancijos teismui pateikė pareiškimą išaiškinti teismo sprendimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Nepriėmus pareiškimo, apeliantui yra užkertama galimybė įgyvendinti CPK 278 straipsnyje numatytą teisę kreiptis dėl sprendimo išaiškinimo.

13. Atsižvelgiant į paminėtas įstatymo nuostatas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino CPK 137 straipsnį. Dėl nurodytų aplinkybių yra pagrindas atskirąjį skundą tenkinti, skundžiamą nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti pareiškėjo S. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties ir grąžinti pirmosios instancijos teismui atskirąjį skundą parengti nagrinėti apeliacinėje instancijoje.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. sausio 9 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti pareiškėjo S. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties ir grąžinti pirmosios instancijos teismui atskirąjį skundą parengti nagrinėti apeliacinėje instancijoje.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Lina Muchtarovienė