Kauno apylinkės teismo nutartis

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėja Joana Kvaselytė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2017 m. sausio 30 d. nutarimo Nr. 93-38 taikyti nuteistajam J. Č. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra tvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) pateikė teismui tvirtinti 2017 m. sausio 30 d. nutarimą Nr. 93-38 taikyti nuteistajam J. Č. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 3 dalį, t. y. su intensyvia priežiūra.

Komisijos sprendimas motyvuotas nuteistojo asmens byla Nr. 9444AK, socialinio tyrimo išvada, pažyma apie nuteistojo individualaus socialinės reabilitacijos plano įvykdymą, pažyma apie nuteistojo nuobaudas ir paskatinimus (nuteistasis J. Č. laisvės atėmimo bausmę atlieka atvirosios kolonijos sąlygomis; bausmės atlikimo metu 6 kartus pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus; 2 kartus baustas drausmine tvarka; 13 kartų skatintas; pataisos namuose dirba; palaiko socialinius ryšius su artimaisiais; turi teismo priteistą civilinį ieškinį, teigia, kad civilinio ieškinio nukentėjusieji yra atsisakę; lankė anoniminių alkoholikų užsiėmimus; po paleidimo turės gyvenamąją vietą; nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – vidutinė (62 balai pagal „OASys“ metodiką), vykdant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo nuo 89 balų iki 62 balų; nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals).

Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje laisvės atėmimo bausmę atliekantis J. Č., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2006 m. birželio 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 140 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 1dalį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirta 13 m. laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Varėnos rajono apylinkės teismo 2004 m. birželio 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta 13 m. 5 mėn. laisvės atėmimo bausmė.

- Vilniaus apygardos teismo 2000 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 3 dalį, 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį ir 272 straipsnio 3 dalį. Vadovaujantis 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 42 straipsniu, paskirta 7 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė su turto konfiskavimu. Vilniaus apygardos teismo 2003 m. birželio 2 d. nutartimi nusikalstamos veikos perkvalifikuotos į Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir 180 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsniu, paskirta 5 m. laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2003 m. liepos 10 d. nutartimi taikytas lygtinis paleidimas;

- Varėnos rajono apylinkės teismo 2004 m. birželio 29 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį, paskirta 1 m. 3 mėn. laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2000 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta 1 m. 8 mėn. 25 d. laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 22 d. nutartimi taikytas lygtinis paleidimas.

Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2006 m. sausio 7 d., pabaiga – 2019 m. birželio 7 d., neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 2 m. 4 mėn. 11 d. (skaičiuojant Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2017 m. sausio 26 d.).

Nuteistojo J. Č. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas svarstytas pirmą kartą.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą taikyti J. Č. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies redakciją laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad J. Č. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Pagal „OASys“ metodiką atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą nustatyta, kad J. Č. nusikalstamo elgesio rizika vidutinė (62 balai), ir nuteistasis daro pažangą ją mažinant, tačiau visa tai turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Formalių kriterijų atitikimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas.

Apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama įvertinus informaciją apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose (programos pavadinimas, tikslas, trukmė, nuteistojo dalyvavimo elgesio pataisos programos aktyvumas), šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai.

Teismas pripažįsta, kad stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – nuteistasis tęsia darbinę veiklą, po paskutinės drausminės nuobaudos skatintas, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose – vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau teismas taip pat įvertina tai, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už ne vienos nusikalstamos veikos, tarp jų labai sunkaus nusikaltimo (nužudymas), padarymą, ankščiau ne kartą teistas, jam jau ne kartą taikyta laisvės atėmimo bausmė bei lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, nuteistasis ir toliau darė nusikaltimus, kas rodo jo pavojingumą visuomenei bei polinkį nusikalsti. Daromos nusikalstamos veikos sunkėja. Nuteistasis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę 6 kartus pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus, 2 kartus baustas drausmine tvarka (paskutinį kartą 2016 m. rugpjūčio 25 d. už uždraustų daiktų gaminimą, įsigijimą ar laikymą, nuobauda panaikinta prieš terminą 2016 m. gruodžio 15 d.), nors šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, tačiau tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, kad nuteistasis net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje nesistengia elgtis nepriekaištingai. Taip pat pažymėtina, kad kiekvienas bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimas rodo, kad nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi. Nuteistojo kriminogeninis veiksnys – teisės pažeidimai (ankstesni teistumai – ankščiau teistas 7 kartus). Visos šios aplinkybės taip pat charakterizuoja nuteistąjį ir yra vertinamos sprendžiant ar lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis J. Č. laikysis įstatymų ir nenusikals. Taip pat pažymėtina, kad teigiami nuteistojo J. Č. elgesio pokyčiai buvo įvertinti – Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartimi perkeltas laisvės atėmimo bausmę atlikinėti į atvirąją koloniją, kur laisvės atėmimo bausmės sąlygos yra maksimaliai artimos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygoms.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nors nuteistasis J. Č. daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką tačiau tik nuo 2017 m., todėl ši pažanga nėra žymi ir pakankama, kad leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas nuteistasis J. Č. laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu nuteistajam J. Č. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina partvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2017 m. sausio 30 d. nutarimą Nr. 93-38 taikyti nuteistajam J. Č. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 3 dalimi, 5 dalimi ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 5 dalies 2 punktu, teismas

nutarė:

Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2017 m. sausio 30 d. nutarimą Nr. 93-38 taikyti nuteistajam J. Č. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.