Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2014-05-20 · Civilinė byla Nr. 2-1043-897/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-05-20
Bylos Nr.
2-1043-897/2014
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-16038-2011-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lina Rakštelytė
Ieškovas
AB DNB banko įgaliotai, AB DNB banko
Atsakovas
P. G., J. G., V. M., J. M.
Advokatai
Jolanta Perkauskienė
Civilinė byla Nr. 2-1043-897/2014Teisminio proceso Nr. 2-06-3-16038-2011-3Procesinio sprendimo kategorija: (S) 35.6.1.; 117.1.
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gegužės 20 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja L. R., sekretoriaujant Ingai Borusevičienei, D. G., dalyvaujant ieškovo AB DNB banko įgaliotai atstovei advokato padėjėjai V. V., atsakovų P. G., J. G., V. M. bei J. M. įgaliotai atstovei advokato padėjėjai Jolantai Perkauskienei, UAB „Lovertus“ ekspertei L. C., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi ieškovo AB DNB banko patikslintą ieškinį atsakovams P. G., J. G., V. M., J. M. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia bei priverstinės hipotekos nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2009-03-03 dovanojimo sutartį Nr. VJ-815, kuria V. M. perleido nuosavybės teisę į Butą Nr. 2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), atsakovui J. M. bei taikyti restituciją natūra, įpareigojant atsakovą J. M. grąžinti butą Nr. 2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), atsakovei V. M.; nustatyti kreditoriaus AB DNB banko naudai priverstinę hipoteką nekilnojamajam turtui, butui unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam adresu (duomenys neskelbtini) bei butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

2014-02-17 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi priimtas ieškovo AB DNB banko atsisakymas nuo patikslinto ieškinio dalies, t.y. nuo reikalavimo nustatyti priverstinę hipoteką butui Nr. 1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini) už P. G. bei J. G. prievolę ieškovui, atsiradusią iš kreditavimo sutarties Nr. 06/423-1201 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais ir civilinę bylą Nr. 2-1043-897/2014 šioje dalyje nutraukti; dėl likusios AB DNB banko pareikšto ieškinio dalies, t.y. dėl 2009-03-03 dovanojimo sutarties Nr. VJ-815, kuria V. M. perleido nuosavybės teisę į butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui J. M., pripažinimo negaliojančia bei restitucijos natūra taikymo, įpareigojant J. M. grąžinti šį butą V. M.; dėl priverstinės hipotekos butui Nr. 2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini) už V. M. prievolę ieškovui, atsiradusią iš kreditavimo sutarties Nr. K-2300-2007-73 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais, nustatymo, ir dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovų civilinę bylą Nr. 2-1043-897/2014 nuspręsta nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles.

Šalies argumentai

Patikslintame ieškinyje ieškovas nurodė, kad 2007-02-12 kreditorius AB DNB bankas ir kredito gavėja V. M. pasirašė Kreditavimo sutartį Nr. K-2300-2007-73 su vėlesniais pakeitimais bei papildymais, kurios pagrindu kredito gavėjai buvo suteiktas 780000,00 Lt dydžio kreditas gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), statyti. V. M. pagal 2007-02-12 Kreditavimo sutarties Nr. K-2300-2007-73, sudarytos tarp jos ir banko 13.8 punktą įsipareigojo pateikti Bankui dokumentus, patvirtinančius, jog gyvenamojo namo (ar jo dalies), esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkė yra V. M.. Įsipareigojimų pagal šią Kreditavimo sutartį įvykdymo užtikrinimui hipotekos lakštu, kurio indentifikavimo kodas Nr. (duomenys neskelbtini), AB DNB bankui buvo įkeistas nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nors V. M. Kreditavimo sutartimi Nr. K-2300-2007-73 įsipareigojo laiku ir tinkamai vykdyti įsipareigojimus, savo įsipareigojimų Bankui nevykdė. Dėl šios priežasties Bankas Kreditavimo sutartį vienašališkai nutraukė šioje sutartyje numatytais pagrindais bei realizuodamas savo, kaip kreditoriaus teises, kreipėsi su 2009-12-29 pareiškimu dėl priverstinio V. M. 889800,75 Lt skolos išieškojimo iš Bankui įkeisto Nekilnojamojo turto. Klaipėdos apylinkės teismo hipotekos skyrius 2010-03-19 priėmė nutartį Nr. 4-2N/2010, kuria nutarė skolininkės V. M. susidariusią skolą kreditoriui Bankui išieškoti iš įkeisto turto, tačiau įkeisto Bankui turto neužteko skolininkės skoloms padengti, todėl V. M. skolą, realizavus kreditoriui įkeistą turtą sudaro 356961,80 Lt. Pažymi, kad Banko skolininkė V. M. turėjo nuosavybės teise jai priklausančio kreditoriui neįkeisto turto, įgyto 2008-07-23 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. VJ-6484 – butą Nr. 2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio statybai Bankas ir suteikė V. M. kreditą pagal kreditavimo sutartį Nr. K-2300-2007-73. 2009-03-03 V. M. jai priklausantį butą Nr. 2 dovanojimo sutarties Nr. 1J-815 pagrindu perleido J. M. (savo sūnui). Apie dovanojimo sutartį, kuria J. M. buvo neatlygintinai perleistas butas Nr. 2, Bankas sužinojo tik tuomet, kai buvo ruošiamas teismui ieškinys dalyje dėl priverstinės hipotekos taikymo (iš 2011-08-11 NTR išrašo). Pažymi, kad atsakovei V. M. priklausančio turto – buto Nr. 2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), perleidimas atsakovui J. M. pažeidžia Banko interesus. V. M. įsiskolinimas bankui pagal kreditavimo sutartį šiuo metu yra 356961,80 Lt. V. M., būdama skolinga Bankui ir nevykdydama įsipareigojimų perleido jai priklausantį turtą ir tokiu būdu sumažino turto, į kurį gali būti nukreiptas skolos išieškojimas, kuriam taip pat gali būti nustatyta hipoteka, apimtį. Dėl reikalavimo nustatyti ieškovui priverstinę hipoteką butui Nr. 2, esančiam (duomenys neskelbtini), ieškovas nurodo, kad nekilnojamasis turtas, kuriam prašoma nustatyti priverstinę hipoteką, yra žemės sklype, kuris įkeistas Bankui. Realizavus visą turtą vienam pirkėjui bus padengta žymiai didesnė P. G. ir J. G. bei V. M. skolos dalis, nei pardavus atskirai įkeistą žemę bei pastatą atskiriems pirkėjams už daug mažesnę kainą. Be to, pastatas, kuriame yra Butas Nr. 1, ir Butas Nr. 2, yra Bankui įkeisto žemės sklypo priklausinys. Pagal Kreditavimo sutartį Nr. 06/423-1201 skolininkų P. G. ir J. G. skolą sudaro 196880,64 EUR, tuo tarpu, kai įkeisto nekilnojamojo turto vertė, iš kurio vykdomas šios skolos išieškojimas, yra žymiai mažesnė. Įkeisto Bankui nekilnojamojo turto vertės neužtenka kreditoriaus reikalavimams patenkinti. Taip pat pagal Kreditavimo sutartį Nr. K-2300-2007-73 skolininkės V. M. skolą sudaro 356961,80 Lt, be to, kreditas pagal šią sutartį buvo išduotas gyvenamojo namo, kuriame yra abu butai, statybai, o tai reiškia, kad abu butai yra pastatyti Banko lėšomis, kas sudaro pagrindą konstatuoti priverstinės hipotekos nustatymo būtinumą Banko naudai. Tokie atsakovės V. M. veiksmai pripažintini nesąžiningais ir kreditoriaus teisės gintinos actio Pauliana pagrindu.

Teismo posėdžio metu ieškovo įgaliota atstovė palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus ir prašė patikslintą ieškinį tenkinti. Nurodė, kad šiuo atveju kreditoriaus interesai yra pažeisti, nes atsakovė V. M. nebeturi jokio turto skolos likučiui padengti. V. M. prašymas apie tai, kad dėl finansinių sunkumų negalės įvykdyti įsipareigojimų Bankui patvirtina, kad V. M. prieš dovanodama savo sūnui turtą suvokė, jog negalės įvykdyti įsipareigojimų Bankui. Ieškovės įgaliota atstovė tokį atsakovės V. M. elgesį vertina kaip nesąžiningą, nes ji sudarė neatlygintinį dovanojimo sandorį. Ieškovės įgaliotos atstovės įsitikinimu, ieškinio senatis actio Pauliana ieškiniui pareikšti nėra suėjusi. Ieškovas ieškinį teismui pateikė 2011-08-11. D. N. turto registre Banko darbuotojai patikrino 2011-08-11 ir tuomet sužinojo, kad atsakovė V. M. dovanojimo sutarties pagrindu padovanojo ginčo turtą savo sūnui. Neneigia, kad 2009-12-02 banko darbuotojas K. T. tikrino Nekilnojamo turto registre esančius duomenis, tačiau kokiu tikslu ir kieno nurodymu jis tai darė, ji nežinanti. Pabrėžė, kad darbuotojas K. T. buvo atsakingas tik už turto vertinimą, tačiau jis nebuvo įpareigotas atlikti išsamią turto vertinimo analizę. 2011-07-18, kreipiantis dėl skolos likučio išieškojimo, buvo nustatyta, kad V. M. sudaryta dovanojimo sutartis pažeidžia kreditoriaus teises. Tokiu būdu, ieškinio senatis sietina su Banko kreipimusi į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo.

Atsiliepimas

Atsakovai pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškovo patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad dovanojimo sutartis Nr. VJ-815 buvo sudaryta 2009-03-03, įregistruota – 2009-03-17. Teigia, kad vadovaujantis 2004-07-15 Valstybės registrų įstatymo 15 straipsnio l dalimi, pagal kurią registrų duomenys yra vieši ir gali būti teikiami registro duomenų gavėjams, taip pat 2001-06-06 Nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 straipsnio l dalimi, pagal kurią Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke esantys duomenys yra vieši, išskyrus įstatymų nustatytus apribojimus, Vyriausybės 2002-07-17 nutarimu (Nr. 1129), patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų 84 punktu, pagal kurį registro duomenys duomenų gavėjams gali būti teikiami pagal duomenų teikimo sutartis (daugkartinio teikimo atvejais) arba prašymus (vienkartinio teikimo atvejais), ieškovas iš Nekilnojamojo turto registro objektyviai galėjo sužinoti apie dovanojimo sandorį po jo įregistravimo šiame registre, t.y. 2009-03-17. Atsakovai neabejoja, kad ieškovas ne tik turėjo įstatymo nustatytas sąlygas ir objektyvias galimybes iš Nekilnojamojo turto registro gauti duomenis bei pasinaudoti vieša informacija apie sandorius, tačiau tokia galimybe ir pasinaudojo. Atkreipia dėmesį, kad atsakovai pateikė duomenis iš VĮ Registrų centro, iš kurių matyti, kad AB DNB banko darbuotojas K. T. 2009-12-02 domėjosi nekilnojamuoju turtu, t.y. patalpa, esančia (duomenys neskelbtini). Be to, tas pats banko darbuotojas K. T. 2009-12-02 (11:12:28) domėjosi nekilnojamuoju turtu, t.y. žemės sklypu su statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini). AB DNB banko darbuotojas K. T. ne tik pasidomėjo informacija iš Nekilnojamojo turto registro, bet ir suformavo Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus apie nekilnojamąjį turtą registro Nr. 44/495551 ir nekilnojamąjį turtą registro Nr. 44/1087582. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Banko darbuotojas pirmiausia pasidomėjo nekilnojamuoju turtu registro Nr. 44/495551, nuosavybės teise priklausančiu V. M., ir jau po kelių minučių pasidomėjo nekilnojamuoju turtu registro Nr. 44/1087582, nuosavybės teise priklausančiu J. M.. Tokiu būdu, atsakovų manymu, AB DNB bankas buvo informuotas, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), registro Nr. 44/1087582, nuosavybės teise priklauso J. M. ir kad ši nuosavybė jam priklauso dovanojimo sutarties pagrindu, kas reiškia, kad ieškovas ne tik turėjo objektyvias galimybes sužinoti apie dovanojimo sandorį nuo jo paviešinimo Nekilnojamojo turto registre, tačiau ir subjektyviai sužinojo apie jį ne ruošdamas ieškinį ar tikslindamas ieškinį, bet jau 2009-12-02, Banko darbuotojui patikrinus duomenis Nekilnojamojo turto registre. Taip pat atsakovai pažymi, kad jie nedelsiant, po sandorio sudarymo, tą faktą paviešino Nekilnojamojo turto registre; ieškovas yra juridinis asmuo, turintis didelį darbuotojų kolektyvą, kiekvieną kreditą administruoja tam paskirti vadybininkai, kurie privalo tikrinti visus kredito gavėjo duomenis, jų nekilnojamojo turto būklę, pajamas ir pan. Pateikti duomenys rodo, kad Banko darbuotojas - turto vertintojas tuos duomenis tikrino, o gauta informacija turėjo būti naudojama tik banko veiklos reikmėms, t.y. kredito administravimui. Be to, kreditorius, kaip apdairus, rūpestingas ir profesionalus asmuo, turėjo sužinoti apie ginčo sandorių sudarymą nuo jų paviešinimo, t.y. objektyviojo ieškinio senaties termino nustatymo kriterijaus, tačiau šioje byloje egzistuoja ir subjektyvusis ieškinio senaties nustatymo kriterijus - ieškovo faktinis sužinojimas apie ginčo dovanojimo sandorį dar 2009-12-02, banko darbuotojui patikrinus duomenis Nekilnojamojo turto registre. Kadangi patikslintu ieškiniu ginčijamas nekilnojamojo turto dovanojimo sandoris sudarytas 2009-03-03, tuo tarpu ieškinys dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais teismui pateiktas tik 2011 m. gruodžio mėn., po ginčijamo sandorio praėjus beveik trejiems metams, akivaizdu, kad yra praleistas ieškinio senaties terminas Actio Pauliano ieškiniui pareikšti, todėl atsakovų manymu, patikslintas ieškinys negali būti tenkinamas, nes nenustačius šios sąlygos, nėra pagrindo pripažinti sandorį negaliojančiu. Be to, atsakovai teigia, kad nėra ir kitų actio Pauliano taikymo sąlygų, t.y. dovanojimo sandoris nepažeidė ieškovo teisų ir interesų, o atsakovai sudarydami sandorį buvo sąžiningi. Ginčo dovanojimo sutarties sudarymo metu 504/897 žemės sklypo dalies, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kaina buvo 250 000,00 Lt (pagal pirkimo-pardavimo sutarties 2.1 punktą); o žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kaina pagal 2010-03-19 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartyje Nr. 4-2N/2010 nurodytą bendrą įkeistų daiktų įkainojimą- l 245 000,00 Lt (hipotekos lakšto 4 punktas). Taip pat pagal pateiktą UAB „Memelhaus“ informaciją (duomenys neskelbtini), 2009 metais galėjo kainuoti l 150 000,00 Lt. Vadinasi, po ginčo dovanojimo sutarties sudarymo (2009-03-03) atsakovė V. M. turėjo daugiau kaip l 000 000,00 Lt vertės turto. Taigi, ginčo sandorio sudarymo metu atsakovės finansinė padėtis buvo stabili, turto apimtis, į kurį galėjo būti nukreiptas ieškovo reikalavimų patenkinimas, buvo žymiai didesnis nei skola. Tokiu būdu nėra teisinio pagrindo teigti, kad ginčijamu sandoriu - dovanojimo sutartimi buvo pažeistos AB DNB banko teisės, nes sandorio sudarymas nepablogino atsakovės V. M. turtinės padėties. Sprendžiant dėl turto įgijėjo sąžiningumo turi būti vertinamas ir ginčo sandorio sutapimo momentas su reikalavimų skolininkui pareiškimo momentu. Iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ginčo sandorio sudarymo metu, t.y. 2009-03-03 (notarinio registro Nr. VJ-815) ieškovas nebuvo su V. M. nutraukęs 2007-02-12 kreditavimo sutarties Nr. K-23 00-2007-73. Ši sutartis buvo nutraukta tik 2009 m. gruodžio mėn., o 2009-12-29 pradėjo priverstinio išieškojimo procedūrą. Taigi, ginčijamo sandorio sudarymo metu atsakovės V. M. turtinė padėtis buvo stabili, jos turto pilnai užteko padengti įsiskolinimą Bankui, todėl ginčo sandoris nepažeidė ieškovo interesų, vadinasi, sandorio šalys buvo sąžiningos. Atsakovė V. M. neginčija, kad jau 2009 m sausio mėn. pabaigoje pablogėjo jos finansinė padėtis, tačiau turto ji turėjo už pakankamai didelę sumą, tačiau Bankas leido parduoti nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), tik 2010 metais, kai labai nukrito nekilnojamojo turto kaina, todėl V. M. galėjo parduoti hipotekos objektą tik 2010-07-01 už 580 000,00 Lt. Kadangi nėra dovanojimo sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu visų nurodytų sąlygų viseto, todėl negali būti taikoma priverstinė hipoteka butui Nr. 2, unikalus (duomenys neskelbtini), esančiam adresu (duomenys neskelbtini).

Teismo posėdžio metu atsakovų įgaliota atstovė advokato padėjėja J. Perkauskienė nurodė, kad 2007-02-12 Bankas ir V. M. sudarė kredito sutartį, pagal kurią Bankas V. M. suteikė 780000,00 Lt kreditą gyvenamajam namui, esančiam Purlių kaime, statyti. Prievolės įvykdymo užtikrinimui buvo įkeistas žemės sklypas ir gyvenamasis namas, Slėnio g., Klaipėdoje, kuris nuosavybės teise priklauso Miniotienei, ir šio turto kreditoriui pakako prievolės įvykdymui užtikrinti. V. M. 2009-03-03 dovanojimo sutartimi statomą namą, esantį (duomenys neskelbtini), padovanojo savo sūnui. Ši sutartis 2009-03-17 įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovas domėjosi V. M. turtu ankščiau nei 2011-08-11, t.y. nei šiuo turtu domėjosi Banko darbuotoja V. S.. Atsakovų atstovės manymu, ieškovas apie dovanojimo sutarties buvimą objektyviai galėjo sužinoti iš karto po dovanojimo sutarties įregistravimo registre, t.y. iš karto po 2009-03-17. 2009-12-02 Banko darbuotojas K. T. domėjosi (duomenys neskelbtini). Esančia patalpa, kuri nebuvo įkeista Bankui, pakartotinai K. T. domėjosi (duomenys neskelbtini). Esančiu turtu, kuris jau buvo įkeistas Bankui. Tai reiškia, kad Banko darbuotojas K. T. domėjosi ir Bankui įkeistu ir Bankui neįkeistu turtu, tačiau ieškovas iš karto su ieškiniu nesikreipė, todėl negalima teigti, jog ieškovo interesai yra pažeisti. 2011-07-13 Banko darbuotojas L. J. taip pat domėjosi V. M. turtu, esančiu (duomenys neskelbtini). Esant išdėstytoms aplinkybėms, atsakovų atstovės manymu, nagrinėjamu atveju yra praleistas ieškinio senaties terminas, o dovanojimo sutartis nepažeidė ieškovo interesų, nes V. M. turto, kuris buvo įkeistas Bankui, pakako prievolės tinkamam įvykdymui užtikrinti. Atsakovė V. M. buvo sąžininga, t.y. iki dovanojimo sutarties sudarymo, informavo Banką apie finansinius sunkumus ir siūlė Bankui įvairius sprendimo būdus, tačiau Bankas visus atsakovės prašymus atmetė. Atsakovė tuo laikotarpiu turėjo turto už 1 mln. Litų, taigi dovanodama 237000,00 Lt vertės turtą savo sūnui, nepažeidė kreditoriaus teisių ir teisėtų interesų. 2010 m. liepos mėn. Bankui įkeistas turtas parduotas už 58000 Lt, nes pats Bankas nedavė leidimo parduoti turto iki pat 2010 m. Atsakovų atstovės vertinimu, pats ieškovas buvo nesąžiningas, nes atsakovei V. M. delsė išduoti leidimą parduoti turtą anksčiau. Kai 2010-07-01 Bankas davė sutikimą parduoti turtą, šio turto kaina buvo nukritusi ir Bankas pamatė, kad už 150000,00 Lt turto niekada neparduos. Pripažįsta, kad atsakovė V. M. apie dovanojimo sutartį Banko neinformavo, nes nėra teisinio pagrindo tai daryti. Atsakovė V. M. namą nuo pat pradžių statė sūnui J. M., paskolą ėmė V. M., nes sūnui (studentui) Bankas tokios paskolos nebūtų davęs. Nuo pat pradžių šis namas buvo skirtas sūnui ir taip sutapo, kad 2009 m. jį padovanojo sūnui, nes jis pagal mainų programą turėjo išvykti studijuoti į Portugaliją, todėl Miniotienė norėjo sutvarkyti dokumentus dėl dovanojimo, iki sūnui išvykstant.

UAB Lovertus“ Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės akte Nr. L13/127 LCH NT padaryta išvada, kad vertinamo nekilnojamojo turto – 0,0498 ha bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)su 335,61 kv.m. bendro ploto pastatu – gyvenamuoju namu, unikalus (duomenys neskelbtini), pagalbiniu pastatu – garažu ir priestatu – stogine automobiliui, unikalus (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė nustatyta lyginamuoju metodu, vertės nustatymo dienai (2009-03-03) galėjo būti 930000,00 Lt, iš to skaičiaus žemės sklypo rinkos vertė – 120000,00 Lt, pastato – gyvenamojo namo (1A2p) rinkos vertė – 810000,00 Lt (V t., priedas voke).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu UAB „Lovertus“ direktorė, turto vertintoja, teismo ekspertė Larisa Choroševa paaiškino, kad buvo atlikta nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo retrospektyvinė ekspertizė. Turtui įvertinti buvo pasirinktas lyginamasis metodas. Ši metodika yra vienoda tokiam turto vertinimui ir 2012 m., ir 2013 m.

Šalies argumentai

L. V. S. paaiškino, jog ji yra DNB banko darbuotoja. Pamena, kad 2011-08-11 tikrino duomenis apie V. M. turtą. V. M. bylos administravimui ji buvo paskirta 2010 m. birželio mėn. Banko darbuotojai K. T. ir L. J. buvo paskirti tik turto įvertinimui, o ji bylą administravo šiek tiek plačiau. Ji gavusi bylą su ja susipažino, tačiau neatkreipė dėmesio, kad turtą V. M. yra padovanojusi sūnui. Paaiškino, kad dalimis Bankui nebuvo įkeičiamas statomas nekilnojamas turtas, kurio statybai buvo suteiktas V. M. kreditas, nes kito V. M. nuosavybės teise priklausančio ir Bankui įkeisto turto pakako šios prievolės įvykdymui užtikrinti, be to, daliniai įkeitimai kelia ne mažai rūpesčių tiek klientui, tiek Bankui.

Žemesnės instancijos teismas

Liudytojas L. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis 2011 m. liepos mėn. nustatinėjo turto, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, turto vertę. Patikrinęs duomenis apie turtą, jis surašė vertinimo aktą, kurį vėliau pateikė DNB banko skyriui ar departamentui, davusiam jam tokį pavedimą - įvertinti konkretų turtą.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Byloje nustatyta, kad 2007-02-12 kreditorius AB DNB bankas ir kredito gavėja V. M. pasirašė kreditavimo sutartį Nr. K-2300-2007-73 su vėlesniais pakeitimą papildymais, kurios pagrindu kredito gavėjai buvo suteiktas 780 000,00 Lt dydžio kreditas gyvenamajam namui, esančiam adresu P. K. raj., statyti. V. M. pagal 2007-02-12 Kreditavimo sutarties Nr. K-2007-73, sudarytos tarp jos ir Banko, 13.8 punktą įsipareigojo pateikti Bankui dokumentus patvirtinančius, jog gyvenamojo namo (ar jo dalies), esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkė yra V. M.. Įsipareigojimų pagal šią Kreditavimo sutartį įvykdymo užtikrinimui bankui buvo įkeistas nekilnojamasis turtas - žemės sklypas, unikalus (duomenys neskelbtini); gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini) (hipotekos lakštas, kurio identifikavimo kodas Nr. (duomenys neskelbtini)). V. M. Kreditavimo sutartimi Nr. K-2300-2007-73 įsipareigojo laiku tinkamai vykdyti įsipareigojimus, tačiau savo įsipareigojimų Bankui nevykdė, dėl šios priežasties bankas kreditavimo sutartį vienašališkai nutraukė šioje sutartyje numatytais bei, realizuodamas savo, kaip kreditoriaus teises, kreipėsi su 2009-12-29 pareiškimu Nr. 30.56.17/6741 dėl priverstinio V. M. 889 800,75 skolos išieškojimo iš Bankui įkeisto nekilnojamojo turto. Klaipėdos apylinkės teismo hipotekos skyrius 2010-03-19 priėmė nutartį Nr. 4-2N/2010, kuria nuspręsta skolininkės V. M. susidariusią skolą kreditoriui Bankui išieškoti iš įkeisto turto, tačiau įkeisto Bankui turto neužteko skolininkės skoloms padengti, todėl V. M. skola, kreditoriui realizavus įkeistą turtą yra 356 961,80 Lt. 2009-03-03 dovanojimo sutartimi šį butą atsakovė V. M. padovanojo J. M. (t.2, b.l.8). Šios sutarties 1.1 p. nurodyta, kad dovanojamas butas yra įkeistame bankui žemės sklype. Atsakovai nepaneigė ieškinyje nurodytos faktinės aplinkybės, kad atsakovė V. M. yra J. M. motina. Nekilnojamojo turto registravimo pažymoje, kuri galiojo ginčo pardavimo metu buvo padarytas įrašas, kad šiame žemės sklype yra suformuoti nebaigti statyti dviejų butų pastatai (t.2, b.l.33-34).

Ginčas šioje byloje vyksta dėl ieškovo teisės pareikšti ieškinį CK 6.66 str. pagrindu dėl buto Nr. 2 dovanojimo bei antrinės hipotekos nustatymo keistame žemės sklype esančiam ginčo butui Nr.2. Byloje nustatyta, kad butas Nr. 1 2008-08-28 sutartinės hipotekos lakštu yra įkeistas bankui (t. 1, b.l. 35, 98) ir bankas šį butą nurodė 2011-07-13 pareiškime dėl priverstinės skolos išieškojimo (t.1, b.l.53). Be to, bylos įrodymai įrodo, kad atsakovei V. M. 2007-02-12 ieškovo banke buvo suteikta paskola gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini)statyti (t.2, b.l. 141), o pagal 2008-04-17 susitarimo 13.8 p. atsakovė V. M. įsipareigojo iki 2008-06-30 pateikti bankui dokumentus, patvirtinančius, kad statomo gyvenamojo namo savininkė yra V. M.. Ginčo butas kaip 67 procentų statybos baigtumo nekilnojamojo turto vienetas buvo suformuotas tik 2008-05-30 (t.2, b. l. 35, 58-59) ir jis sukurtas statybos būdu, taip pat byloje įrodyta, kad šio buto statytojas ir savininkas iki ginčo sutarties sudarymo buvo atsakovas P. G., t.y. duodant ieškovei sutikimą parduoti įkeisto sklypo dalį (t.1, b.l. 54).

Šios bylos nagrinėjimo dalykas yra 2009-07-23 sandorio dalies dėl buto Nr. 2 nuginčijimas CK 6.66 str. pagrindu, todėl byloje turi būti nustatytos visos faktinės aplinkybės bei tiriami bylos įrodymai šio sandorio sudarymo metu.

Actio Pauliana – specialus su sutarčių laisvės principo ribojimu susijęs kreditoriaus teisių gynimo būdas, kurio poreikį lemia kreditoriaus siekis kontroliuoti skolininką, neleisti šiam piktnaudžiauti savo teisėmis ir taip užtikrinti įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų skolininko pareigų kreditoriui įvykdymą. CK6.66 straipsnyje nustatyta kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti.

Kasacinio teismo praktikoje išskiriamos tokios actio Pauliana instituto taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-587/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2009; 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011). Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtinas visų nurodytų sąlygų visetas. Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo sandorį pripažinti negaliojančiu.

Dėl senaties termino actio Pauliana pareikšti skaičiavimo

Sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas yra viena iš actio Pauliana ieškinio patenkinimo sąlygų. Bylos nagrinėjimo metu atsakovai teigė, jog duomenys VĮ „Registrų centras“ yra vieši, todėl ieškinį dėl dovanojimo sutarties Nr. VJ-815, kuri buvo sudaryta 2009-03-03, o įregistruota 2009-03-17 CK 6.66 straipsnio tvarka pripažinimo negaliojančiu ieškovas turėjo teisę pareikšti iki 2010-03-17, t. y. per vienerių metų terminą nuo ginčo sandorio sudarymo, kadangi pirminis ieškinys teismui pareikštas tik 2011-12-08, laikytina, jog ieškinio senaties terminas yra praleistas. Ieškovas teigia, kad apie ginčijamą dovanojimo sutartį dėl buto Nr. 2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)Bankui tapo žinoma iš 2011-08-11 Nekilnojamojo turto registro išrašo, ieškovo banko darbuotojai V. S. patikrinus duomenis Nekilnojamojo turto registre.

Actio Pauliana senaties termino eigos pradžios momentas nustatomas taikant Lietuvos Respublikos CK 6.66 straipsnio 3 dalį, pagal kurią šis terminas prasideda nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Kasacinis teismas, konkretindamas senaties termino skaičiavimo taisykles bylose pagal actio Pauliana, yra išaiškinęs, kad CK 6.66 straipsnyje nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino pradžia turi būti siejama ne tik su kreditoriaus nurodomu laiku, kada jis faktiškai sužinojo apie sudarytą sandorį, bet ir su kreditoriaus pareiga sužinoti apie tokį sandorį laiku. Kiekvienu konkrečiu atveju byloje svarbu įvertinti kreditoriaus, skolininko veiksmus nuo teisės pažeidimo iki kreditoriaus nurodomo sužinojimo momento, kitas reikšmingas aplinkybes, nulėmusias kreditoriaus sužinojimo arba turėjimo sužinoti apie jo teisės pažeidimą – skolininko sudarytą sandorį – laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. J. M.ir kt., bylos Nr. 3K-3-362/2011). Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad AB DNB banko darbuotojas K. T. jau 2009-12-02 domėjosi nekilnojamuoju turtu, t.y. patalpa, esančia (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 128, 140). Be to, tas pats banko darbuotojas K. T. 2009-12-02 (11:12:28) domėjosi nekilnojamuoju turtu, t.y. žemės sklypu su statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini) registro Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, AB DNB banko darbuotojas K. T. ne tik pasidomėjo informacija iš Nekilnojamojo turto registro, bet ir suformavo Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus apie nekilnojamąjį turtą registro Nr. (duomenys neskelbtini) , ir nekilnojamąjį turtą registro Nr. (duomenys neskelbtini). Tokie Banko darbuotojo veiksmai, kaip nurodė teismo posėdžio metu apklaustas L. J., buvo atliekami gavus AB DNB banko Specialiųjų aktyvų departamento užduotį, o gauti rezultatai buvo pateikti užduotį pateikusiam Departamentui. Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, jog Banko darbuotojas - turto vertintojas K. T. informavo ieškovą, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso J. M. ir kad ši nuosavybė jam priklauso dovanojimo sutarties pagrindu. Tai reiškia, kad ieškovas ne tik turėjo objektyvias galimybes sužinoti apie dovanojimo sandorį nuo jo paviešinimo Nekilnojamojo turto registre, tačiau ir subjektyviai sužinojo apie jį, ne ruošdamas ieškinį ar tikslindamas ieškinį, kaip teigia ieškovas, bet jau 2009-12-02, banko darbuotojui K. T. patikrinus duomenis Nekilnojamojo turto registre. Ieškovo atstovės argumentai, kad ieškinio senatis negali būti skaičiuojama nuo ginčo sandorio sudarymo pradžios, nes Bankui nėra žinoma, kokiu tikslu ir kieno nurodymu 2009-12-02 banko darbuotojas K. T. domėjosi atsakovui J. M. priklausančiu turtu, be to, kad Banke dirba daug darbuotojų ir jų veiksmų nėra galimybių kontroliuoti, todėl ieškinio senaties termino pradžia turi būti skaičiuojama nuo 2011-08-11 Nekilnojamojo turto registro išrašo, Banko darbuotojai V. S. patikrinus duomenis Nekilnojamojo turto registre, yra nepagrįsti.

Lietuvos Respublikos CK 6.158 str. 1 dalyje nustatyta, kad kiekviena sutarties šalis teisiniuose santykiuose privalo elgtis sąžiningai. Sąžiningas elgesys yra privalomas tiek ikisutartiniuose santykiuose (CK 6.163 str.), tiek sudarant sutartį (CK 6.193 str.), tiek ją vykdant (CK 6.200 str.), tiek taikant restituciją (CK 6.222 str.). Kredito sutartį gyvenamojo namo statybai pasirašė bankas (verslininkas) ir fizinis asmuo (vartotojas). Verslininkams, kaip subjektams, nuolat sudarantiems jų veiklai užtikrinti būtinus sandorius, todėl turintiems tokio pobūdžio patirties, įstatyme keliami didesni reikalavimai domėtis kita sudaromo sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, siekiant, kad sandoriu nebūtų pažeisti įstatymai, kitų asmenų teisės ir interesai, kad sandoris užtikrintų stabilius santykius, todėl ir nekyla abejonių, kad ieškovas turėjo pareigą nuolat domėtis skolininkės turtine padėtimi, nekilnojamojo turto būkle, pajamas ir pan. Pateikti duomenys patvirtina, kad Banko darbuotojas – turto vertintojas, minėtus duomenis tikrino, o gauta informacija turėjo būti naudojama tik Banko veiklos tikslams – kredito administravimui. Kaip paaiškino teismo posėdžio metu apklausta AB DNB banko darbuotoja V. S., ji V. M. bylą, kaip probleminę bylą, gavo 2010 m. birželio mėn., o duomenis apie V. M. turtą patikrino tik 2011-08-11. Tokie AB DNB banko veiksmai teismo vertintini kaip neapdairūs, nesavalaikiai ir nepateisinantys ieškinio skaičiavimo termino nuo 2011-08-11, nes kiti Banko darbuotojai V. M. turtą vertino daug anksčiau, duomenis apie padovanotą turtą matė, šiuos duomenis perdavė Departamentui, todėl gavus administruoti V. M. bylą AB DNB banko darbuotoja V. S. realiai galėjo ir turėjo imtis reikiamų veiksmų anksčiau nei po vienerių metų nuo bylos gavimo savo žinion dienos.

Atsižvelgiant į išdėstytą, į tai, kad patikslintu ieškiniu ginčijamas nekilnojamojo turto dovanojimo sandoris sudarytas 2009-03-03, įregistruotas – 2009-03-17, o ieškovo pareiga sužinoti apie ginčijamo sandorio egzistavimą atsirado jo darbuotojams - turto vertintojams patikrinus duomenis Nekilnojamojo turto registre, kurie reikalingi turto vertinimui atlikti, ir perdavus šiuos duomenis Specialiųjų aktyvų departamentui, tuo tarpu ieškinys dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais teismui pateiktas tik 2011-12-08, t.y. po ginčijamo sandorio praėjus beveik trejiems metams, teismas konstatuoja, kad yra praleistas ieškinio senaties terminas actio Pauliano ieškiniui pareikšti.

Dėl kreditoriaus teisių pažeidimo ir skolininko nemokumo

Ieškovas įrodinėjo, kad jo interesai, sudarant ginčijamą sandorį buvo pažeisti, kadangi atsakovė V. M. tapo nemoki. Kad kreditoriaus teisės buvo pažeistos tam tikru skolininko sudarytu sandoriu – tą privalo įrodyti kreditorius (CPK 178 str.) (LAT 2012-11-06 nutarimas civilinėje byloje Nr.3K-P-311/2012). Vertinant, ar konkrečiu skolininko sudarytu sandoriu buvo pažeisti kreditoriaus interesai CK 6.66 straipsnio prasme, būtina įvertinti ne tik tai, ar pažeistos atskiros skolininko ir kreditoriaus tarpusavio sutartinių santykių nuostatos, bet ir nustatyti, ar dėl šio sandorio skolininkas tampa arba nemokus, arba jo turtas gerokai sumažėja ir dėl to kreditorius praranda galimybę patenkinti savo reikalavimą visiškai ar iš dalies. Kita vertus, nustatinėjant, ar dėl ginčijamų sandorių buvo pažeistos kreditoriaus teisės, neturi būti suteikiamos nepagrįstos privilegijos kreditoriui, todėl, jei skolininkui sudarius ginčijamą sandorį, jis vis tiek turi pakankamai turto kreditorių reikalavimams patenkinti arba jo mokumas nekinta, tai šios actio Pauliana taikymo sąlygos konstatuoti negalima (LAT 2012-11-06 nutarimas civilinėje byloje Nr.3K-P-311/2012).

Bylos medžiaga patvirtina, jog atsakovės V. M. nemokumas buvo nustatytas tik Klaipėdos apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010-03-19 nutartimi, kuria nuspręsta skolininkės V. M. susidariusią skolą kreditoriui Bankui išieškoti iš įkeisto turto. Byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, jog po ginčijamo sandorio sudarymo V. M. finansinė padėtis buvo stabili, ji turėjo turto, kurio vertė viršijo vieną milijoną litų, t.y. 504/897 žemės sklypo dalies, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kaina buvo 250 000,00 Lt (pagal pirkimo-pardavimo sutarties 2.1 punktą), ir šios sutarties dalies ieškovas neginčijo; o žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančio Slėnio g. 17, Klaipėdos m., kaina pagal 2010-03-19 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartyje Nr. 4-2N/2010 nurodytą bendrą įkeistų daiktų įkainojimą- l 245 000,00 Lt (hipotekos lakšto 4 punktas). Taip pat pagal pateiktą UAB „Memelhaus“ informaciją - žemės sklypas, gyvenamasis namas ir kiti statiniai (pavėsinė, garažas), esantys (duomenys neskelbtini), 2009 metais galėjo kainuoti l 150 000 Lt (t. 5, b. l. 148). Bylos nagrinėjimo metu ieškovo prašymu buvo paskirta Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizė. Ekspertizės aktu Nr. L13/127 LCH NT nustatyta, kad žemės sklypo, unikalus Nr. 2101-0002-0245, esančio (duomenys neskelbtini), su 335,61 kv. m. ploto pastato - gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir pagalbinių pastatų – garažo, stoginės automobiliui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2009-03-03 galėjo būti 930000 Lt, t.y. žemės sklypo rinkos vertė – 120000,00 Lt, pastato – gyvenamojo namo (A2p) rinkos vertės–810000,00 Lt. Atliktos nekilnojamojo turto vertės ekspertizės išvados patvirtina, jog skolininkės finansinė padėtis po ginčijamo sandorio sudarymo, t. po 2013-03-03, buvo stabili, skolininkės turimo turto apimtis, į kurį galėjo būti nukreiptas ieškovo reikalavimų patenkinimas, buvo žymiai didesnis, nei skolininkės turimi įsipareigojimai ieškovui. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad po 2009-03-03 dovanojimo sutarties sudarymo atsakovė V. M. netapo nemoki ir turėjo realią galimybę patenkinti ieškovo reikalavimus, nėra jokio pagrindo konstatuoti vienos iš actio Paulina taikymo sąlygų – kreditoriaus teisių pažeidimo. Be to, byloje nustatyta, kad ginčo sandorio objektas – butas Nr. 2, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurį atsakovė V. M. dovanojimo sutarties pagrindu perleido J. M., nebuvo įkeistas bankui (ieškovui). Įsipareigojimų pagal kreditavimo sutartį įvykdymo užtikrinimui bankui buvo įkeistas kitas V. M. nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), kurio ieškovui (kreditoriui) pakako prievolės įvykdymui užtikrinti. Atsižvelgiant į tai, ieškovo argumentai, kad atsakovės V. M. sudarytas nekilnojamojo turto, kuris nebuvo įkeistas bankui, dovanojimo sandoris pažeidė ieškovo teises yra nepagrįsti. Minėta, jog nustatinėjant, ar dėl ginčijamų sandorių buvo pažeistos kreditoriaus teisės, neturi būti suteikiamos privilegijos kreditoriui, todėl kreditorius naudodamas actio Pauliana institutą turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius dėl kurių skolininkas tapo nemokus arba dėl kurių sumažėjo kreditoriaus galimybės patenkinti savo reikalavimą. Kita vertus, į ieškovo argumentus galima būtų atsižvelgti tuo atveju, jei ieškovo reikalavimas būtų viršijęs arba bent jau prilygtų atsakovės V. M. turėto turto vertei.

Jeigu skolininkų sudarytas sandoris kreditoriaus interesų nepažeidžia, nes ir sudaręs sandorius jis turi pakankamai turto, kurio sąskaita galima visiškai patenkinti kreditoriaus reikalavimą arba jo mokumas nepasikeičia, actio Pauliano ieškinys negalimas. Atsižvelgiant į išdėstytą, nėra jokio pagrindo teigti, kad ieškovo, kaip kreditoriaus, teises pažeidė dovanojimo sandoris, pagal kurį atsakovė savo sūnui neatlygintinai perleido 237000,00 Lt vertės nekilnojamąjį turtą, nes sandorio sudarymas nepablogino atsakovės V. M. padėties.

Dėl privalomumo sudaryti ginčijamą sandorį

Sandoris gali būti ginčijamas actio Pauliana pagrindu tik tuo atveju, jeigu skolininkas jo sudaryti neprivalėjo (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). Ši sąlyga paprastai visų pirma suprantama kaip teisinės prievolės sudaryti sandorį neturėjimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje privalėjimas sudaryti sandorį aiškinamas kaip vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiais gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Cetarium“, UAB „Ortofina“ ir R. G. K., bylos Nr. 3K-3-17/2006; 2000 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. G. B., E. B., bylos Nr. 3K-3-425/2000, 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; kt.). Atsakovai, siekdami įrodyti privalėjimą sudaryti sandorius, turi konkrečiai pagrįsti bei įrodyti faktines aplinkybes, lėmusiais šį privalomumą (CPK 178 str.). Ieškovas nurodė, kad atsakovė ginčijamo sandorio sudaryti pareigos neturėjo. Atsakovė V. M. neneigia, kad ji neprivalėjo sudaryti dovanojimo sutarties. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė paaiškino, kad iš pat pradžių atsakovė buvo nusprendusi, kad statomą namą dovanos sūnui J. M., kuris yra studentas, ir savo pajamų neturėjo būsto įsigijimui. 2009 m. kovo mėn. namas buvo padovanotas sūnui, ne siekiant išvengti prievolių bankui, o todėl, kad atsakovės sūnus pagal mainų programą turėjo išvykti studijuoti į Portugaliją, todėl V. M. norėjo kuo greičiau sutvarkyti dokumentus dėl dovanojimo, iki sūnui išvykstant studijuoti į užsienį. Teismas konstatuoja, kad atsakovė V. M. neturėjo pareigos sudaryti turto dovanojimo sandorį, tačiau šalys yra laisvos disponuoti joms priklausančiu turtu pagal savo valią ir vien ši aplinkybė nėra esminė, sprendžiant dėl sudaryto sandorio negaliojimo actio Pauliana pagrindu.

Dėl skolininko nesąžiningumo

Actio Pauliana taikymui turi būti nustatytas visų šio ieškinio taikymui būtinų sąlygų visuma. Actio Pauliana instituto taikymui taip pat turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, kai ginčijamas atlygintinas sandoris, o kai neatlygintinas - tik skolininko nesąžiningumas (CK 6.66 str. 1, 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008). Sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus. Sąžiningumas konkrečioje situacijoje yra fakto klausimas, tačiau reikalavimai jo turiniui gali skirtis, priklausomai nuo to, kokie sandoriai yra sudaromi ir kokioje situacijoje asmenys veikia. Tokiu atveju turi būti nustatinėjami faktai, patvirtinantys skolininko nesąžiningumą, kurį būtina įrodyti ne galimomis prielaidomis, o konkrečiais faktais. Teisės klausimas – ar teisingai aiškinamas sąžiningumas atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, kai skolininkas, pažeisdamas kreditoriaus interesus, perleido turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010).

Ieškovas ginčo sandorio šalių nesąžiningumą įrodinėja CK 6.67 str. 1 p. pagrindu, t.y. jog sandoris sudarytas su artimu giminaičiu. Sprendžiant dėl turto įgijėjo sąžiningumo, be to, turi būti vertinamas iš ginčo sandorio sutapimo momentas su reikalavimų skolininkui pareiškimo momentu. Nagrinėjamu atveju nustatyta, o šalys neginčija, jog ginčo sandoris buvo neatlygintinis, sudarytas tarp atsakovės V. M. ir jos sūnaus I. M.. Tai, kad sandoris sudarytas tarp motinos ir sūnaus, suponuoja prezumpciją apie skolininkės nesąžiningumą, o ieškovas neturi papildomai įrodinėti, jog atsakovė ginčijamo sandorio sudarymo metu buvo nesąžininga, tačiau, pažymėtina, kad vien giminystės ryšių nustatymo faktas nagrinėjamu atveju negali būti laikomas pakankamu pripažinti negaliojančiu atsakovės V. M. ir J. M. sudarytą nekilnojamojo turto dovanojimo sandorį. Iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ginčo sandorio sudarymo metu, t.y. 2009-03-03 ieškovas nebuvo su V. M. nutraukęs 2007-02-12 kreditavimo sutarties Nr. K-2300-2007-73. Ši sutartis buvo nutraukta tik 2009 m. gruodžio mėn., o 2009-12-29 pradėjo priverstinio išieškojimo procedūrą. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad atsakovė V. M. suvokusi, kad jos finansinė padėtis sunkėja, nedelsiant kreipėsi į ieškovą, prašydama leisti parduoti turtą, esantį Slėnio g. 17, Klaipėdos m., tačiau bankas atsakovės prašymo netenkino, o nekilnojamąjį turtą, esantį Slėnio g. 17, Klaipėdos m., leido parduoti tik 2010 metais, kai žymiai nukrito nekilnojamojo turto kainos, todėl atsakovė įkeistą turtą pardavė tik 2010-07-01 už 580 000,00 Lt, t.y. mažesnę sumą, nei buvo galima parduoti 2009 m. Ieškovas neneigia, jog jis buvo atsakovės informuotas apie jos finansinės padėties pablogėjimą, tačiau nesiėmė jokių veiksmų šiai padėčiai pakeisti, siekiant atsakovės įkeistą bankui turtą parduoti už didesnę sumą, kuria būtų buvę galima padengti atsakovės skolą bankui. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į ieškovo (kreditoriaus) elgesį (neveikimą), nėra pagrindo konstatuoti atsakovės (skolininkės) nesąžiningumą. Tokiu būdu, nenustačius, kad ginčijamu sandoriu buvo pažeisti kreditoriaus interesai, ir nustačius, kad kreditorius pats savo elgesiu (neveikimu) iš dalies įtakojo, kad įkeistas nekilnojamasis turtas buvo parduotas žemesne, nei galėjo būti parduotas, kaina, darytina išvada, kad sudarydama sandorį atsakovė buvo sąžininga.

Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (LR CPK 178 str.). Pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visetui. Ieškovas teigdamas, kad 2009-03-03 atsakovės sudarytas dovanojimo sandoris pažeidžia kreditoriaus teises ir turi būti pripažintas negaliojančiu actio Pauliana pagrindu to neįrodė (CPK 178 str.). Nesant Lietuvos Respublikos CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų viseto, ieškovo reikalavimas dėl 2009-03-03 dovanojimo sutarties Nr. VJ-815, kuria V. M. perleido nuosavybės teisę į Butą nr. 2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), atsakovui J. M. pirkimo pripažinimo negaliojančia actio Pauliana pagrindu ir restitucijos taikymo negali būti tenkinamas. Kadangi nėra dovanojimo sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu visų nurodytų sąlygų viseto, negali būti taikoma ir priverstinė hipoteka butui Nr. 2, unikalus Nr. 4400-1559-9583:2851, esančiam adresu (duomenys neskelbtini). (CPK 185 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2006).

Esant nurodytoms aplinkybėms, išklausius šalių paaiškinimus, įvertinus byloje surinktus įrodymus, bei vadovaujantis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, ieškovo AB DNB banko patikslintas ieškinys atsakovams P. G., J. G., V. M., J. M. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo, bei priverstinės hipotekos nustatymo atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CK 6.66 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Šioje byloje patirtos ieškovo išlaidos atmetus ieškinį neatlygintinos. Iš ieškovo priteistinos atsakovų turėtos bylinėjimosi išlaidos.

Lietuvos Respublikos CPK 98 straipsnis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Atsakovė V. M. patyrė 1000 Lt, atsakovas J. M. patyrė 1700 Lt, atsakovai P. G. ir J. G. patyrė 1700 Lt, t.y. po 850 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų (t. 6, b. l. 4, 5, 26-29). Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovų atstovė advokato padėjėja J. Perkauskienė teikė konsultacijas, rengė atsiliepimus į ieškinį ir patikslintą ieškinį, kitus procesinius ir neprocesinius dokumentus, rinko įrodymus, dalyvavo parengiamajame ir teismo posėdžiuose. Taigi, atsakovų nurodytos bylinėjimosi išlaidų sumos, atmetant ieškovės patikslintą ieškinį, priteistinos iš ieškovo AB DNB banko atsakovams V. M., J. M., P. G. ir J. G. (CPK 93, 98 str.).

UAB „Lovertus“ direktorė turto vertintoja Larisa Choroševa bylos nagrinėjimo metu pateikė prašymą priteisti jai 49,90 Lt bylinėjimosi išlaidų už jos trijų valandų atsitraukimą, susijusį su dalyvavimu 2014-04-30 teismo posėdyje, nuo tiesioginio darbo. (t. 6, b. l. 22).

Lietuvos Respublikos CPK 89 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ekspertams už jų atsitraukimą nuo tiesioginio darbo ar įprasto užsiėmimo teismas apmoka už kiekvieną dėl teismo iškvietimo sugaištą dieną. Teismo posėdyje turto vertintoja užtruko mažiau nei valandą, todėl jai pagal jos teismui pateiktą pažymą apie vidutinį darbo užmokestį (t. 6, b. l. 22) priteistinos 16,63 Lt bylinėjimosi išlaidos už jos vienos valandos atsitraukimą nuo tiesioginio darbo dėl dalyvavimo teismo posėdyje. Kadangi ieškovas AB DNB bankas užtikrinant ekspertizės atlikimą į Klaipėdos miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą įmokėjo 4000 Lt dydžio užstatą (t. 5, b. l. 167-168, 172, 179), o UAB „Lovertus“ atlikta turto rinkos nustatymo ekspertizės darbų kaina buvo 3000 Lt (t. 5, b. l. 178), tai turto vertintojai 16,63 Lt bylinėjimosi išlaidų suma mokėtina iš teismo depozitinėje sąskaitoje likusio 1000,00 Lt ieškovės įmokėto užstato, o likusi nepanaudota užstato už ekspertizę dalis, t.y. 983,37 Lt, grąžintina ieškovui (CPK 101 str.).

Lietuvos Respublikos CPK 150 straipsnio 2 dalis numato, kad teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą turi išspręsti sprendimu. Išdėstytų aplinkybių pagrindu atmetus ieškovo patikslintą ieškinį, naikintinos Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-12-14 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės - buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio J. M., areštas. ( t. 1, b. l. 103,104).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

AB DNB banko patikslintą ieškinį atmesti.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-10-29 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovui J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), areštą.

Priteisti iš ieškovo AB DNB 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovei V. M., 1700,00 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovui J. M., 1700,00 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovams P. G. ir J. G. lygiomis dalimis, t.y. kiekvienam po 850,00 Lt.

Priteisti iš ieškovo AB DNB turto vertintojai L. C. 16,63 Lt bylinėjimosi išlaidų, šią sumą išskaičiuojant iš nepanaudoto užstato už ekspertizę iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo depozitinės sąskaitos iš 2013-11-19 sumokėtų 4000 Lt.

Grąžinti ieškovui AB DNB bankui, į. k. 112029270, buveinė – J. Basanavičiaus g. 26, Vilniuje, 983,37 Lt nepanaudoto užstato už ekspertizę iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo depozitinės sąskaitos 2013-11-19 sumokėtų 4000 Lt.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Lina Rakštelytė