Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Ramunės Čeknienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. R. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-9729/2011 pagal ieškovo M. R. ieškinį atsakovui L. G., trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „BS Factory“ dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas nurodė, kad UAB „BS Factory“, vystančiai intraveninių tirpalų gamybos fabriko ir administracinio pastato statybą Panevėžio mieste, projektui užbaigti, buvo ieškomas statybos investuotojas ir/ ar finansuotojas. Bendrovė, kurios vadovu jis yra, 2009-04-20 su atsakovu L. G. sudarė sutartį dėl paslaugų, susijusių su finansuotojo paieška, teikimo. 2009 m. rugsėjo mėnesį UAB „BS Faktory“ iš L. G. gavo pranešimą, kad yra gautas Didžiosios Britanijos Meridian Capital Enterprises Ltd pasiūlymas dėl statybos finansavimo, tačiau viena iš pagrindinių 10,23 mln. EUR paskolos suteikimo sąlygų yra banko arba garantinio fondo suteiktos paskolos grąžinimo laidavimas 70 proc. dydžio paskolos sumai. Atsakovas nurodė, kad už papildomą 2500 GBP mokestį finansuotojas gali inicijuoti laidavimo fondo arba banko, suteiksiančio reikalaujamą paskolos grąžinimo užtikrinimą (laidavimą), paiešką. UAB „BS Faktory“ sutiko su minėtais pasiūlymais, sumokėjo 2500 GBP mokestį, suteikė įgaliojimą L. G. atstovauti UAB „BS Faktory“ ieškant finansavimo vystomam projektui, tačiau vėliau atsakovas pranešė, kad už sutikimo išdavimo suteikti paskolą patvirtinimą Meridian Capital Enterprises Ltd reikalinga sumokėti 18 054 EUR mokestį. Toks reikalavimas nors ir sukėlė įtarimų dėl sandorio skaidrumo, tačiau finansuotojas siūlė paskolą itin palankiomis sąlygomis, todėl 2009-11-28 šalys pasirašė paskolos sutartį, pagal kurią L. G. įsipareigojo sumokėti finansuotojui 18 054 EUR, o UAB „BS Factory“, gavusi finansavimą, įsipareigojo grąžinti atsakovui dvigubą paskolos sumą. Ieškovas, siekdamas užtikrinti šią paskolos sutartį, 2009-11-29 atsakovo naudai išdavė neprotestuotiną vekselį. Nurodo, kad finansavimo sutartis nebuvo sudaryta, o L. G. pareikalavo, kad jis sumokėtų 18 054 EUR pagal vekselį. Nurodo, kad vekselis buvo pasirašytas suklydimo įtakoje, išgautas apgaule, naudojant psichologinį spaudimą, grasinant nutraukti verslo santykius. Teigia, jog būdamas atsakovo suklaidintas, prisiėmė naują mokėjimo prievolę, nesusijusią su trečiojo asmens UAB „BS Factory“ vystomo projekto finansavimu. Prašė teismą pripažinti negaliojančiu pagal 2009 m. lapkričio 28 d. paskolos sutartį 2009 m. lapkričio 29 d. L. G. išduotą 18 054 EUR paprastąjį neprotestuotiną vekselį.

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011 m. spalio 14 d. sprendimu ieškinį atmetė ir iš M. R. atsakovo L. G. naudai priteisė 1 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 63,95 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Teismas atmetė ieškovo teiginį, jog įgydamas vekselį, atsakovas tyčia veikė skolininko nenaudai, t.y., kad atsakovas jį spaudė ir jis šį vekselį pasirašė dėl suklydimo. Nurodė, kad vekselio davėjas turi teisę vekselio turėtojui pareikšti prieštaravimus vadovaujantis LR Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 19 str. nuostatomis arba ginčyti šį sandorį remdamasis ir bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais dėl valios. Pirmosios instancijos teismas įvertino į tai, kad ieškovas yra verslininkas, bendrovės direktorius, vadovauja trečiajam asmeniui nuo 2008-04-24, keleri metai intensyviai ieškojo intraveninių tirpalų gamybos fabriko ir administracijos pastato statybos investuotojo ir/ar finansuotojo, turi verslo patirties ir jam turėjo būti žinoma vekselio, kaip plačiai versle taikomo dokumento esmė. Teismas darė išvadą, kad M. R. nenurodė konkrečių aplinkybių - tyčinių atsakovo veiksmų ar neveikimo, kuriais jis buvo suklaidintas, kad išduotų vekselį ir kaip nepagrįstą atmetė ieškovo teiginį, kad vekselį jis išdavė nesant susiformavusiai laisvai ir neiškreiptai jo, kaip vekselio davėjo valiai. Nurodė, kad ieškovas tik praėjus beveik pusmečiui po to, kai jam buvo pareikštas ieškinys teisme dėl apmokėjimo pagal vekselį, ėmė jį ginčyti. Laikė, jog byloje nėra duomenų, kad ieškovas M. R. galėjo nesuprasti trumpo ir aiškaus, lietuvių kalba surašyto vekselio turinio, be to, įvertino, jog 2009-11-09 elektroniniu laišku ieškovas pats pasiūlė atsakovui pasirašyti vekselį. Pripažino, kad vekselis buvo išduotas pasirašius paskolos sutartį, tačiau jis netapo garantija ar laidavimu, ar kita šio sandorio užtikrinimo priemone, o atliko užtikrinimo funkciją ir sukūrė naują prievolę pagal vekselį, kuri iš esmės teisiškai nepriklauso nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta. Teismas darė išvadą, kad tai neprieštarauja vekselio kaip skolos vertybinio popieriaus prigimčiai (CK 1.105 str. 1 d.). Nustatydamas atlygintinų atsakovui išlaidų dydį, atsižvelgė į Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ 8, 11 p. reikalavimus, į tai, jog byla išnagrinėta per du teismo posėdžius, atstovas rengė tik vieną procesinį dokumentą (atsiliepimą į ieškinį) ir darė išvadą esant pagrindui mažinti iš ieškovo priteistiną atstovavimo išlaidų dydį atsakovui.

Apeliaciniu skundu ieškovas M. R. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodo, kad teismas netinkamai aiškino ieškovo pareigą išsiaiškinti sandorio esmę ir nepagrįstai konstatavo, kad jam, esant vadovui bei turinčiam verslo patirtį, buvo žinoma vekselio kaip sandorio paskirtis ir esmė, taip pat kad jis tyčiniais atsakovo veiksmais nebuvo suklaidintas, kad išduotų vekselį. Teismas tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius nepagrįstai vertino atsietai nuo 2009 m. lapkričio 28 d. paskolos sutarties turinio, nesiaiškino, ar UAB „BS Factory“ ir atsakovui nesusitarus dėl paskolos sutarties sudarymo, apeliantas vis vien atsakovo naudai būtų išdavęs ginčo vekselį ir kitų proceso dalyvių elgesį apibūdinančių bei ginčui teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių. Nurodo, kad paskolos sutartį, kurios pagrindu buvo išduotas ginčo vekselis, iniciavo ir rengė atsakovas ir aktyviais veiksmais sukūrė situaciją ne tik atgauti paskolą, bet ir gauti nesąžiningos naudos. Tos pačios paskolos sumos atžvilgiu atsakovas, pasinaudodamas neva „netinkamai“ pritaikytu prievolių užtikrinimo institutu, siekė įgyti du savarankiškus turtinius reikalavimus: į UAB „BS Factory“ ir jos vadovą M. R., kas rodo akivaizdų vekselio turėtojo nepagrįstos naudos siekį. Paskolos sutarties 4 - 5 p. yra numatyta, kad ginčo vekselis yra skirtas užtikrinti paskolos sutartį. Vekselio išdavimo metu šalys tarėsi, jog tokiu sandoriu bus užtikrintas prievolės pagal paskolos sutartį vykdymas, todėl akivaizdu, jog atsakovo atžvilgiu jis neketino prisiimti jokių naujų finansinių įsipareigojimų, neteisingai suvokė sudaromo sandorio aplinkybes ir vekselio išdavimo metu negalėjo tinkamai prognozuoti galimų padarinių. Praktikoje su tokiu mokėjimo instrumentu susidūręs nebuvo, pasirašomą dokumentą aiškino taip, kaip jis buvo apibrėžtas paskolos sutartyje, tai yra kaip papildomą garantiją. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino jo galimybes suvokti vekselio kaip vertybinio popieriaus ypatumus ir nepagrįstai sprendė, jog vien dėl to, kad turi verslo patirties, jam turėjo būti žinoma vekselio kaip plačiai versle taikomo dokumento esmė. Teismas visiškai nevertino į bylą pateikto ginčo šalių susirašinėjimo, patvirtinančio, kad sprendimą dėl vekselio pasirašymo apeliantas priėmė veikiamas ir skatinamas atsakovo. Teigia, jog vekselį išdavė, vykdydamas 2009-11-28 jam siųstame elektroniniame laiške suformuluotus atsakovo reikalavimus iki 2009-11-28 d. 24 val. pasirašyti paskolos sutartį, o iki 2009-11-29 d. 16 val. - ir vekselį, priešingai, juos siejantys verslo santykiai ir apelianto derybos dėl finansavimo su Meridian Capital Enterprises Ltd bus nutrauktos. Ieškovas elektroniniais laiškais, bendraujant kompiuterine programa Skype buvo skatinimas naudojant ir kitas psichologinio spaudimo priemones - įtikinimus, grasinimus, menkinimus. Spaudimo, kuriuo buvo siekta parodyti, kad apeliantas nieko nesupranta apie pinigų skolinimąsi bei kitus su tuo susijusius klausimus, įtakoje, atsakovo naudai pagal paskolos sutartį ir buvo išduotas ginčo dalyku esantis paprastasis neprotestuotinas vekselis. Teismas nenustatė jokių kitų motyvų, galinčių pateisinti jo elgesį sudaryti sandorį, atsakovo naudai sukuriantį lygiagrečią prievolę jau egzistuojančiai 2009-11-28 paskolos sutarties pagrindu. Ginčo vekselis buvo išduotas dėl apelianto suklydimo, tai yra jis ginčo vekselį pasirašė kaip dokumentą, patvirtinantį esamą jo vadovaujamos bendrovės įsiskolinimą atsakovui pagal paskolos sutartį ir užtikrinantį iš šios sutarties kylančios UAB „BS Factory“ piniginės prievolės vykdymą (CK 1.90 str. 3 d.). Tik gavus reikalavimą apmokėti ginčo vekselį jam tapo žinoma tikroji vekselio esmė. Teismas, ginčo vekselį aiškindamas kaip prievolės užtikrinimo priemonę, sukuriančią savarankišką abstrakčią prievolę, kuri iš esmės teisiškai nepriklauso nuo to teisinio santykio, kurio pagrindu buvo sukurta, taip pat netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias prievolių įvykdymo užtikrinimą. Pagal išduotą paprastąjį neprotestuotiną vekselį susidaranti 18 054 EUR dydžio skola atsakovui, kuriai patvirtinti į apyvartą galėjo būti išleistas ginčo objektu esantis skolos vertybinis popierius, neegzistuoja ir niekada neegzistavo, o kiekviena prievolė, įskaitant ir įsipareigojimą pagal vekselį, atsiranda tam tikro teisinio santykio pagrindu, išduotas vekselis atliko įsipareigojimų, kylančių iš paskolinių teisinių santykių, susiklosčiusių 2009-11-28 paskolos sutarties, kurioje aiškiai ir nedviprasmiškai yra patvirtinamas vekselio buvimas, pagrindu, užtikrinimo funkciją. Todėl pirmosios instancijos teismas ginčo sandorį netinkamai kvalifikavo kaip vekselį ir nepagrįstai atsisakė pripažinti jį negaliojančiu. Nurodo, kad atsakovas prašymo priteisti atstovavimo išlaidas su šių išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu bylą nagrinėjusiam teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė, todėl jos priteistos nesant teisinio pagrindo.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą L. G. prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad vekselį apeliantas išdavė atsakovui pasirašius paskolos sutartį su trečiuoju asmeniu UAB „BS Factory“. Teigia, kad paskolos sutarties 4 punktu šalys susitarė, kad paskolos grąžinimo užtikrinimui paskolos gavėjas 2009-11-30 per kurjerį pateikia solo vekselį 18 054 eurų sumai, apmokėtiną iki 2010-03-31. Tokiu būdu vekselis turėjo būti išduotas dėl pasirašytos paskolos sutarties ir atlikti apsauginę funkciją, t.y. užtikrinti paskolos davėjo teises. Aptarti tai sutartimi nedraudžia sutarčių laisvės principas. Teisinė vekselio prigimtis lemia tai, kad vekselis gali atlikti ir tam tikrą prievolės pagal tą šalių teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio vekselis buvo išrašytas, įvykdymo užtikrinimą: vekselyje įtvirtintos prievolės specifika, t.y. jos abstraktumas ir besąlygiškumas, suteikia kreditoriui papildomą garantiją dėl to, kad skola jam bus grąžinta (Lietuvos apeliacinio teismo 2011-11-25 nutartis Nr. 2A-456-2011). ĮPVĮ 19 str. nustatyta ribota galimybė reikšti prieštaravimus vekselio turėtojui. Vekselio davėjas privalo nurodyti konkrečius faktus apie tai, kad vekselio turėtojas, įgydamas vekselį, tyčia veikė skolininko nenaudai. Tokie faktai byloje nėra pateikti. Tai, kad, ieškovo aiškinimu, jis klydo dėl vekselio išrašymo teisinių padarinių, nėra ĮPVĮ 19 str. normos dispozicijos reikalaujama aplinkybė, todėl teismas pagrįstai atmetė apelianto argumentus, kad vekselis turi būti pripažintas negaliojančiu, nes jį pasirašydamas ieškovas suklydo. Pagal bylos duomenis nėra pagrindo spręsti, kad vekselio išrašymas neatitiko vidinės apelianto valios, nes apeliantas suvokė vekselio esmę, paskirtį bei pasekmes, pats dokumentas buvo surašytas ieškovo laisva valia, o vekselį jis ėmė ginčyti tik tuomet, kai atsakovas kreipėsi į teismą. Teigia, kad apeliantas nepaneigė vekselio įgijėjo sąžiningumo prezumpcijos, nepateikė jokių konkrečių aplinkybių, kurios atitiktų tyčinės veikos ieškovo nenaudai kriterijus, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad vekselio išrašymas neatitiko jo valios ir turėtų būti pripažintas negaliojančiu.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Kolegija konstatuoja, kad Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Iš bylos duomenų matyti, kad UAB „BS Factory“, kurios direktoriumi yra ieškovas M. R., nuo 2008-04-24 įmonės įsteigimo, ieškojo finansuotojo gamyklos bei administracinio pastato statybai. Nustatyta, kad dėl finansavimo gavimo, įmonė bendradarbiavo su atsakovu L. G., kuriam 2008-05-07 buvo išduotas įgaliojimas šiems veiksmams atlikti ir minėtą įgaliojimą pasirašė ieškovas (1 t., b.l. 20-21). Iš byloje esančio susirašinėjimo tarp šalių matyti, kad ieškovui, kaip įmonės direktoriui buvo žinomas gautas Meridiant Capital Enterprises Ltd pasiūlymas dėl 10,2 mln. EUR paskolos suteikimo ir finansavimo sąlygos (1 t., b.l. 23-36). Pagal pateiktą pasiūlymą viena pagrindinių paskolos suteikimo sąlygų buvo banko arba garantinio fondo suteiktos paskolos laidavimas. Trečiajam asmeniui sutikus, investuotojas pasiūlė paskolos garantą, fondą An-Nayyir. Siekiant gauti šio fondo garantinį raštą, tretysis asmuo turėjo pateikti finansuotojo patvirtinimą apie sutikimą UAB „BS Faktory“ suteikti paskolą. Atsakovas nurodė, kad už tokio sutikimo išdavimą reikalinga sumokėti 18 054 EUR mokestį ir pasiūlė jį sumokėti už įmonę, sudarant paskolos sutartį. Iš byloje esančios šalių 2009-11-28 sudarytos paskolos sutarties matyti, kad L. G. trečiajam asmeniui UAB „BS Factory“ suteikė 18 054 EUR paskolą „Meridian Capital Enterprises Ltd“ 2009-11-23 sąskaitos apmokėjimui, o bendrovė įsipareigojo paskolą grąžinti šalių sutartomis sąlygomis. Be to, šalys susitarė, kad paskolos grąžinimo užtikrinimui, paskolos gavėjas pateikia ir solo vekselį paskolos sumai, apmokėtiną iki 2010-03-31, kurį 18 054 EUR sumai 2009-11-29 pasirašė ieškovas (1 t., b.l. 15, 192-195). Nustatyta, kad investuotojui atsisakius suteikti finansavimą, atsakovas pareikalavo M. R. apmokėti vekselį. Iš bylos duomenų matyti, kad vekselyje nustatytu terminu ir 2010-04-29 ieškovui įteikus raginimą 18 054 EUR sumokėti iki 2010-05-07, vekselis nebuvo apmokėtas (1 t., b.l. 85-86). Apeliantas teigia, kad vekselį išdavė suklydęs, nes suprato ir jį išdavė kaip trečiojo asmens prievolių pagal paskolos sutartį užtikrinimo priemonę, jo sudarymo metu neketino prisiimti jokių finansinių įsipareigojimų, neteisingai suvokė sudaromo sandorio aplinkybes ir vekselio sudarymo metu negalėjo tinkamai prognozuoti galimų padarinių. LR Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo nuostatos nustato, kad vekselis yra vertybinis popierius, kuris išrašomas šio įstatymo nustatyta tvarka ir kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam (2 straipsnio 1 dalis). Kadangi vekselio atsiradimo pagrindas yra jo išrašymas, todėl šis valinis veiksmas yra vienašalis sandoris, nes, išrašydamas vekselį, jo davėjas sukuria tam tikras teises ir pareigas sau ir kitiems asmenims (vekselio gavėjui, mokėtojui). Dėl to, kad vekselio išrašymas yra valinis veiksmas, galimi atvejai, kai asmens, t. y., vekselio davėjo, veiksmai neatitinka jo vidinės valios, todėl pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, kad vekselį išrašęs asmuo gali ginčyti šį sandorį, remdamasis ir bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais dėl valios ydingumo. Ieškovas M. R. vekselį prašė teismą pripažinti negaliojančiu Civilinio kodekso (toliau - CK) 90 straipsnio pagrindu. Pagal CK 1.90 straipsnio 4 dalį, ginčydamas sudarytą sandorį, kaip sudarytą suklydus, ieškovas turi įrodyti, kad jis suklydo iš esmės, t. y., suklydo dėl sandorio esmės, jo dalyko, pasekmių ar kitų esminių aplinkybių ar sąlygų, jei normaliai atidus ir protingas asmuo, žinantis tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitomis sąlygomis (CPK 178 str.). Iš byloje esančio paprasto neprotestuotino vekselio matyti, jog jis yra sudarytas lietuvių kalba, yra suprantamas ir aiškus. Aplinkybės, jog šį vekselį pasirašė pats ieškovas, apeliantas neginčija, kas leidžia konstatuoti, jog nuo minėto dokumento pasirašymo momento M. R. buvo žinoma apie prisiimtus įsipareigojimus atsakovui ir jis suprato pasirašyto dokumento esmę (1 t., b.l. 15). Minėtą išdavą teismas daro įvertinęs aplinkybę, kad dėl vekselio išdavimo pasiūlymą atsakovui 2009-11-09 elektroniniu laišku pateikė UAB „BS Factory“ vadovas M. R., t.y., pats ieškovas, kas rodo, jog jam buvo žinoma apie vekselių išdavimą ir jų esmė (1 t., b.l. 142-143). Įvertintina ir ta aplinkybė, jog ieškovas nurodo verslu užsiimantis 15 metų, todėl turėdamas verslo patirtį turėjo galimybes suvokti vekselio, kaip vertybinio popieriaus, ypatumus. Be to, ieškovas vekselį išdavė tik 2009-11-29, todėl ieškovas M. R. turėjo pakankamai laiko išsiaiškinti ir galimus padarinius. Tai, kad jam buvo suteiktas pakankamas terminas apsisprendimui dėl vekselio išdavimo, ieškovas patvirtino ir pirmosios instancijos teismo posėdyje, tačiau pripažino, jog teisininko paslaugomis nebuvo pasinaudota, kas rodo, jog ieškovas nebuvo atidus ir rūpestingas, o bendraudamas su užsienio partneriais, nesikonsultavo su teisininkais, pasitikėjo savo žiniomis (1 t., b.l. 168-173, 248-253). Kiekvienas asmuo, prieš atlikdamas bet kokį teisinį veiksmą, tarp jų ir išrašydamas vekselį, turi apsvarstyti ir įvertinti galimas tokio teisinio veiksmo pasekmes, todėl pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, kad abejodamas dėl ketinamo atlikti veiksmo teisinės reikšmės ir galimų teisinių padarinių, ieškovas, kaip protingas, apdairus asmuo privalėjo pasikonsultuoti su kompetentingu asmeniu arba apskritai susilaikyti nuo tokio veiksmo. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tokiu atveju, kai vekselio išrašymas neatitinka vidinės vekselio davėjo valios, sąžiningas, teisingas, protingas, apdairus ir rūpestingas asmuo turi iš karto ginčyti vekselį, nelaukdamas, kada šis bus perduotas pagal indosamentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-01 nutartis civilinėje byloje 3K-3-216/2007). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu M. R. teismui padavė tik atsakovui pareiškus ieškinį dėl vekselio apmokėjimo, 2010-10-11. Tačiau, teigdamas, kad vekselį išdavė suklydęs, atsakovo psichologiškai menkinamas bei žinodamas apie prisiimtą įsipareigojęs vekselį apmokėti iki 2010-03-31, dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu ieškovas turėjo nedelsiant kreiptis į teismą. Ieškovo delsimas ginčyti vekselį, neduoda pagrindo konstatuoti, kad vekselis buvo pasirašytas atsakovui naudojant kokias tai psichologines spaudimo priemones ar neatitiko vidinės vekselio davėjo valios. Elektroniniuose laiškuose atsakovo išsakyta nuomonė jog ieškovas nesugeba vykdyti verslo ir kt., negali būti pakankamu pagrindu konstatuoti jog atsakovas savo veiksmais įtakojo svarbaus sprendimo priėmimą. Teiginys, jog įmonė būtų netekusi Europos struktūrinių fondų paramos, taip pat negali būti motyvu apspręsti asmeninių įsipareigojimų priėmimą ir prisiimti juos tinkamai neįvertinus galimų pasekmių. Paminėtos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad ieškovas neįrodė, jog jis vekselį pasirašė suklydęs, nesuprasdamas jo esmės (CPK 178 str.). Atsakovas L. G. trečiajam asmeniui UAB „BS Factory“ ieškojo finansuotojo, todėl neabejotinai buvo suinteresuotas trečiojo asmens sandoriu su Meridian Capital Enterprises Ltd sudarymu ir kaip tarpininkas gauti už tai užmokestį, nepatiriant nuostolių. Iš paskolos sutarties matyti, kad atsakovas įsipareigojo savo lėšomis už tretįjį asmenį apmokėti Meridiant Capital Enterprises Ltd pateiktą sąskaitą, todėl patyrė išlaidas, kurias, kaip ir kiekvienas ūkio subjektas, siekė susigrąžinti (sutarties 3-5 p. p.). Nors ieškovas teigia, kad atsakovas L. G. parengė paskolos sutartį, kurios pagrindu buvo išduotas ginčo vekselis, tuo aktyviais veiksmais sukūrė situaciją, kurios pagrindu atsakovas užsitikrino ne tik paskolos sutartyje numatytomis sąlygomis atgauti bendrovei paskolintas lėšas, bet ir iš jo gauti nesąžiningos naudos, papildomai įgyjant 18 054 EUR, nesudaro pakankamo pagrindo vekselį pripažinti negaliojančiu. Paskolos sutartį už UAB „BS Factory“ pasirašė ieškovas, todėl sutartyje numatytos mokesčio grąžinimo sąlygos jam buvo žinomos, o žinodamas vekselio esmę, jo paskirtį turėjo suprasti ir numatyti galimas neigiamas pasekmes. Konstatuoti, kad atsakovas atliko kokius tai tyčinius veiksmus, teismas neturi pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas neįrodė jog jis suklydo pasirašydamas vekselį, nenurodė tyčinių atsakovo veiksmų ar neveikimo, kuriais jis būtų suklaidintas, yra pagrįsta.

Apelianto teiginiai, kad pirmos instancijos teismas nevertino pateikto ginčo šalių susirašinėjimo, patvirtinančio, kad jis vekselį išdavė veikiamas atsakovo, nesant susiformavusiai laisvai ir neiškreiptai vekselio davėjo valiai, atmestini, nes sprendimą teismas priėmė įvertinęs šalių pateiktus dokumentus ir šalių paaiškinimus. Kaip nurodyta aukščiau, ieškovas vekselį pasirašė atsakovui ir trečiajam asmeniui sudarius paskolos sutartį, tokiu būdu vekselis buvo išduotas dėl pasirašytos paskolos sutarties ir atliko apsauginę funkciją, užtikrino paskolos davėjo teises. CK 6.156 straipsnio nuostatos numato, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Ieškovui ir atsakovui susitarus dėl vekselio pasirašymo, atsakovui buvo suteikta papildoma garantija, kad skola jam bus grąžinta t.y., vekselis atliko užtikrinimo funkciją ir sukūrė naują prievolę, savarankišką abstrakčią prievolę pagal vekselį, kuri iš esmės teisiškai nepriklauso nuo to teisinio santykio, kurio pagrindu ji buvo sukurta. Dėl paminėto, apelianto teiginys jog teismas neteisingai kvalifikavo vekselį kaip prievolės užtikrinimo prievolę, atmestinas.

Iš bylos dokumentų matyti, kad atsakovas 2011-06-23 teismui raštu pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir išlaidų dydį pagrindžiančius duomenis, apelianto atstovė prieštaravimų dėl dokumentų prijungimo prie bylos nepareiškė, todėl apelianto teiginys, kad teismas be pagrindo priteisė L. G. atstovavimo išlaidas, vertintinas kritiškai ir atmestinas (CPK 98 str., 1 t., b.l. 205-208, 216-220, 224-226).

Dėl paminėtų motyvų naikinti ar keisti sprendimą nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.