- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-10-07
- Bylos Nr.
- 2-1294-633/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- K. M.
- Atsakovas
- V. M.
dalyvaujant ieškovės K. M. atstovei advokatei A. N., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal K. M. ieškinį atsakovui V. M. dėl santuokos nutraukimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė šioje byloje prašo teismą : 1) jos su atsakovu santuoką nutraukti dėl abiejų jų, sutuoktinių, kaltės (Lietuvos Respublikos CK (toliau - CK) 3.60, 3.61 str. str.), 2) nutraukus santuoką jai grąžinti ikisantuokinę (duomenys neskelbtini) pavardę, o atsakovui palikti jo prigimtinę (duomenys neskelbtini).
Ieškinyje ieškovė K. M. nurodė ir teismo posėdyje per atstovę papildomai paaiškino, jog jos santuoka su atsakovu yra galutinai iširusi, jie kartu nebegyvena ir neveda bendro ūkio jau maždaug metai, - bendram gyvenimui su atsakovu tapus nebeįmanomu, jis pats išsikėlė gyvenanti atskirai, bendrų vaikų jie neturi, pats atsakovas per šį gyvenimo atskirai laiką niekada nepageidavo atnaujinti jų bendrą gyvenimą ir išsaugoti šeimą, ji pati taip pat yra įsitikinusi, jog tai nėra įmanoma, dėl konfliktiškų santykių bandyti taikytis ji pati atsisakanti. Jau pakankamai ilgas apie 1 metų laikas jų su atsakovu santykiai šeimoje tik blogėjo dėl aplinkybės, kad reikia šeimoje auginti ir išlaikyti jos ikisantuokinį 11 m. amžiaus sūnų, kuris nėra atsakovo ir dėl kurio šis ėmė vis dažniau ir nepagrįstai priekaištauti jai, be to, šeimą beveik visą jų bendro gyvenimo laiką slėgė materialinis nepriteklius, ji pati stengėsi visais įmanomais būdais gauti pajamų šeimos išlaikymui, o atsakovo pastangos tam buvę minimalios, - dėl to taip pat vis dažniau ir vis didesni ėmė kilti konfliktai, taip pat galutinai paaiškėjo, jog aplamai labai skirtingi ir sunkiai suderinami yra jų charakteriai. Dar maždaug prieš metus (pradedant gyventi atskirai) abu su atsakovu buvo susitarę nutraukti jų santuoką bendru sutikimu, atsakovas visiškai su tuo sutiko, tačiau pradėjus rengti dokumentus teismo bylai, pareiškė, kad jų nepasirašys ir kitaip tyčia vilkins santuokos nutraukimą, nors kartu noro atkurti bendrą gyvenimą ir išsaugoti šeimą nereiškė ir pastangų tam nedėjo, - nutraukti jų santuoką bendru sutikimu atsisakė ne dėl noro išsaugoti šeimą, o dėl siekio keršyti iniciatyvą tam parodžiusiai ieškovei. Ji sutinkanti, kad jų su atsakovu šeima iširo dėl jų abiejų kaltės, - abu nebuvę pakankamai apdairūs ir atsakingi priimdami sprendimą kurti šeimą (tuoktis), be to, ir pradėjus aiškėti tokio sprendimo rezultatui, nepakankamai stengėsi surasti kompromisą. Tačiau ji, ieškovė, teismą prašanti sprendime nenurodyti konkrečių faktų, patvirtinančių jų abiejų su atsakovu kaltes dėl santuokos nutraukimo. Nutraukus santuoką, ji prašanti jai grąžinti jos iki santuokos sudarymo turėtą pavardę. Bendrų kreditorių jie su atsakovu neturintys, ji asmeninių kreditorių – taip pat, išlaikymo iš atsakovo ji nereikalaujanti, nes esanti darbinga ir gali save išlaikyti pati. Pagrindo reikalauti tokio išlaikymo iš jos neturi ir atsakovas. Užgyventą bendrai ir atsineštą į šeimą kilnojamą (namų apyvokos reikmenis, asmeninio naudojimo daiktus ir kt.) turtą jiedu su atsakovu atsidalino geruoju tuomet, kai pradėjo gyventi atskirai, santuokos nutraukimo momentu jokio kito padalintino jų bendro turto nėra – tiek būstas, kuriame jie kartu gyvenę, tiek didžiuma jo apstatymo ir kt. buities daiktų priklauso ir buvo jų šeimai perduoti naudotis jos, ieškovės, artimųjų.
Atsakovas V. M. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, savo pozicijos byloje neišsakė, prieštaravimų ieškovės reikalavimams jokia forma nepareiškė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys pareikštas teisėtai, yra pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai.
Iš ieškovės pareiškimo, jos atstovės žodinių paaiškinimų teismo posėdyje, taip pat remdamasis ir kitais bylos duomenimis (rašytiniais įrodymais), kurių atsakovas savo ruožtu neginčijo ir nenuginčijo (Lietuvos Respublikos CPK (toliau – CPK) 178 str.), teismas nustatė, kad santuoka tarp ieškovės ir atsakovo yra faktiškai iširusi, sutuoktiniai jau ilgas laikas, maždaug metai, nebegyvena santuokinio gyvenimo ir neveda bendro ūkio, - gyvena atskirai vienas nuo kito ir nebepalaiko absoliučiai jokių socialiai reikšmingų ryšių. Kadangi ieškovės apsisprendimas santuoką nutraukti yra subrendęs gana seniai, gerai apgalvotas ir tvirtas (taikytis atsisakanti), atsakovas savo ruožtu nereiškia tam (santuokos nutraukimui) argumentuotų prieštaravimų, anksčiau bandytas pradėti tarp bylos šalių santuokos nutraukimo procesas rezultato nedavė – sutuoktiniai ne tik kad neatnaujino bendro gyvenimo, bet dargi galutinai ėmė gyventi atskirai (ieškovė išvyko dirbti ir gyventi į užsienį), nė vienas neparodė iniciatyvos ir nedėjo pastangų šeimai išsaugoti, jų santykiai yra konfliktiški, todėl terminas šalims susitaikyti šioje byloje neskirtinas, santuoka nutrauktina iš karto, nes priešingas sprendimas dėl abiejų šalių priešiško nusiteikimo vienas kito atžvilgiu ir realios anksčiau vartoto psichologinio smurto recidyvo grėsmės, pažeistų tiek ieškovės, tiek ir atsakovo teises ir teisėtus interesus (CK 3.64 str. 3 d.).
Teismas laiko įrodytomis (ieškovės pareiškimu ir jos atstovės paaiškinimais teismo posėdyje) aplinkybes, kad ieškovė ir atsakovas, dar rengdamiesi kurti šeimą (iki santuokos sudarymo) nebuvo pakankamai rūpestingi ir atsakingi, neįvertino vienas kito asmenybių suderinamumo ir galimybių gyventi kartu, o sudarę santuoką abu nedėjo reikiamų pastangų ir nesugebėjo suderinti interesų, poreikių, nuostatų į bendrą gyvenimą, o tai yra sutuoktinių pareigų vienas kitam nevykdymas ar netinkamas, nepakankamas vykdymas, dėl ko jų tolimesnis bendras gyvenimas tapo nebegalimas (CK 3.60 str. 2 d.). Dėl šių aplinkybių santuoką teismas sprendžia nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o dėl to atsiranda tokios pačios teisinės pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.61 str. 3 d.), ieškovės prašymu, kuriam atsakovo prieštaravimų nėra, konkretesnių faktų, patvirtinančių vieno ir kito sutuoktinių kaltę dėl šeimos iširimo, teismas sprendime nežymi (CK 3.63 str.).
Ieškovės reikalavimas po santuokos nutraukimo jai grąžinti iki jos sudarymo turėtą pavardę tenkintinas, nes tam teismas nenustatė juridinių kliūčių (CK 3.69 str. 1 ir 2 d. d.).
Išlaikymo sau nereikalauja nei ieškovė, nei atsakovas, pagrindų tokį išlaikymą priteisti nenustatė ir teismas (CK 3.72 str.).
Nepilnamečių, o ir aplamai vaikų, ieškovės ir atsakovo šeimoje nėra, taip pat ieškovės pareiškimu bei viešų registrų duomenimis nėra jiems bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio registruoto turto, kurį reikėtų dalinti nutraukiant jų santuoką, taip pat nėra nebaigtų vykdyti solidarių ar ieškovės asmeninių piniginių prievolių kreditoriams.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Ieškovė pagal bylos rašytinius duomenis bylinėjimosi išlaidų procese nepatyrusi ir teisme per atstovę tokių atlyginimo iš atsakovo nereikalavo, todėl tokių išlaidų atlyginimo klausimas teismo nesprendžiamas. Atlygintinas valstybei bylinėjimosi išlaidas šioje byloje sudaro : a) 41 EUR žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė yra atleista įstatymu, b) 127,38 EUR valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimo ieškovei išlaidos, bei c) 2,74 EUR pašto išlaidų, įteikiant procesinius dokumentus. Kadangi ieškinys visiškai tenkinamas, pareiga šias atlaidas valstybei atlyginti tenka nuo jų mokėjimo įstatymu neatleistam atsakovui (CPK 96 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 265, 268, 270, 279 ir 307 str. str., teismas
nusprendė:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp ieškovės K. M., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) ir atsakovo V. M., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovei grąžinti iki jos sudarymo turėtą pavardę – (duomenys neskelbtini), o atsakovui palikti jo prigimtinę pavardę – (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo V. M., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) vieną šimtą dvidešimt septynis eurus 38 euro ct. (127,38 EUR) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei - už valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimą ieškovei (mokama/išieškoma – į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, administruojamą valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą banke, įmokos paskirtis – už antrinę teisinę pagalbą, įmokos kodas – 5630).
Priteisti iš atsakovo V. M., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) keturiasdešimt tris eurus 74 euro ct. (43,74 EUR) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei – žyminio mokesčio ir pašto išlaidų, įteikiant procesinius dokumentus (mokama/išieškoma – į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, administruojamą valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą banke, įmokos paskirtis – žyminis mokestis ir išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimu, įmokos kodas – 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.