Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-11-26 · Civilinė byla Nr. 2A-1636-864/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-11-26
Bylos Nr.
2A-1636-864/2019
Teisminio proceso Nr.
2-49-3-01131-2018-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Andrius Verikas, Ramunė Mikonienė, Renata Volodko
Suinteresuotas asmuo
A. K.
Kategorijos
  • 3.1.7Civiliniai įstatymai, jų aiškinimas ir taikymas ir jų reglamentuojami santykiai
Civilinė byla Nr. e2A-1636-864/2019Teisminio proceso Nr. 2-49-3-01131-2018-5Procesinio sprendimo kategorija 3.1.7.; 3.1.7.5(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2019 m. lapkričio 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Ramunės Mikonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Renatos Volodko ir Andriaus Veriko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. sausio 24 d. sprendimo,

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. P. R. K. prašo pripažinti jos sūnų A. K. neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse pagal teismo psichiatrinės ekspertizės išvadas.

2. Pareiškime nurodoma, kad A. K. gydytas Psichiatrijos klinikoje Ūmių psichozių skyriuje, jam diagnozuotas ūminis poliforminis psichozinis sutrikimas su šizofrenijos simptomais, be susijusio ūminio streso. Buvo gydomas psichiatrinėje ligoninėje – Marių klinikose. Paaiškino, kad A. K. sveikatos būklė pablogėjo labai staigiai, tapo neadekvataus elgesio, pakriko mąstymas, sutriko orientacija, nesukaupia dėmesio. Jis šiuo metu vartoja stiprius raminamuosius vaistus, jo sveikatos būklė nuolat blogėja. A. K. pripažintas iš dalies darbingu nuo 2017 m. rugsėjo 12 d. iki 2018 m. rugsėjo 11 d. Jam nustatytas 30 procentų darbingumo lygis. Kadangi jam diagnozuotas galvoje junginės gerybinis navikas, dėl to jo psichinė sveikatos būklė vis blogėja, kelia nerimą, ar jis gali savarankiškai tvarkytis.

Atsiliepimas

3. Suinteresuoto asmens A. K. atstovė pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad pats A. K. yra pateikęs pareiškimą, jog sutinka su pareiškėjos pareiškimu. Tačiau išreiškė abejonę, ar yra pagrindas A. K. pagal jo psichinės sveikatos būklę ir socialinės darbuotojos išvadą pripažinti neveiksniu. Tačiau pareiškėja R. K. yra A. K. mama, galbūt gyvendama kartui su juo ji geriausiai mato ir žino savo sūnaus elgesį ir galimai turi pagrindo abejoti sūnaus gebėjimu suprasti savo veiksmus ir juos valdyti.

4. Suinteresuotas asmuo Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius pateikė teismui išvadą, kurioje nurodė, kad A. K. nėra besąlygiškai priklausomas nuo kitų žmonių ir naudodamasis pagalba geba iš dalies savimi pasirūpinti. Jis yra neįgalus nuo vaikystės, gyvena su savo artimaisiais jam įprastoje aplinkoje. Taip pat paaiškino, kad jo motina R. K. organizuoja sūnaus priežiūrą, rūpinasi jo sveikata. A. K. nuolat prižiūrimas, jis pavalgydintas, jam laiku duodami vaistai. R. K. jau kurį laiką atlieka globėjos pareigas, todėl ji atitinka reikalavimus, keliamus globėjui, turi galimybę ir įgūdžių įgyvendinti globėjo funkcijas.

Žemesnės instancijos teismas

5. Teismo posėdžio metu R. K. nurodė, kad 2014 metais sutriko sūnaus A. K. psichinė sveikata, tuo metu jis pirmą kartą buvo gydomas gydytojo psichiatro. Kadangi jis mokėsi Ukmergės mieste, tai gyveno pas savo senelį, vėliau gyveno bendrabutyje. 2016 metais vėl pasireiškė sveikatos sutrikimai, pareiškėja manė, kad galbūt A. K. pabandė narkotikų, nes jis nuodijosi vaistais, buvo išvežtas į ligoninę, po to į Kauno marių ligoninę. Padarius tyrimus narkotinių medžiagų nebuvo rasta. Vėliau lankėsi pas psichiatrę, kuri teigė, kad A. sveikas. Antras priepuolis įvyko 2017 m., A. buvo neadekvatus, jam vaidenosi. Tuo metu jau pareiškėja gyveno su sūnumi. Vienas A. K. gyveno nepilnus metus Jonavoje, nuo 2016 metų ji gyvena kartu su sūnumi. A. turėjo butą Jonavoje, kurį jam nupirko senelis. Mokesčius skaičiuodavo ir mokėdavo ji. Po pirmo priepuolio A.būsena buvo baisi, jis paprašė, kad mama R. K. parduotų jo butą, teigdamas, kad vienas negyvens, sakė, kad kalbasi su kažkuo. Didžiausia problema yra su gydymu, jis gauna išmokas, kurias labai greitai išleidžia, perka, kas jam patinka. Perka sau maisto, drabužių, dažnai perka internetu. Turto A. K. neturi. Minėtą butą Jonavoje pardavė, dalį neišleistų pinigų jis davė namui Ukmergėje pirkti, nes gyventi pas R. K. K. rajone, kur ji tuo metu gyveno, A. nenorėjo. Buvo sudėtos A. ir R. lėšos ir nupirktas namas Ukmergės rajone, kuris registruotas R. K. vardu. Dėl savitvarkos įgūdžių srities, pareiškėja nurodė, kad sūnus nieko nesitvarko, gali nesiprausti ir mėnesį laiko, kai nori jis gali pats nusiprausti, nusiskusti. Aktualiausia sritis yra sveikatos priežiūros, nes vaistų jis pats nesugebės laiku gerti. Prieš keletą mėnesių pareiškėja pastebėjo, kad A. K. stringa atmintis, kartą neprisiminė savo močiutės adreso, kur močiutė gyvena jau 20 metų. Vaikystėje A. K. buvo uždaras, lėto būdo, kartais jį mušdavo mokykloje. Jam labai reikėjo tėvo, nuo 6 metų jis negyvena su šeima. Pradžioje jie dar bendraudavo, tačiau dabar nebendrauja, neprisimena net A. gimtadienio. A. K. net įstojo į Ukmergės technologijų ir verslo mokyklą būtent dėl to, kad ją kažkada baigė jo tėtis. Vienu metu A. dirbo kroviku, tačiau jį greit atleido. Labai ilgai užtruko, kol buvo skirti tinkami vaistai, nes nuo vienų jis buvo labai aktyvus, nuo kitų jam kildavo baimė gyvūnams, visų bijodavo. Išėjęs iš ligoninės A. būdavo prastos būklės. Paklausus, kodėl A. išrašius iš ligoninės 2016 m. rugsėjo 7 d., jo butas buvo parduotas po dviejų dienų, t. y. 2016 m. rugsėjo 9 d., R. K. paaiškino, kad kai buvo ligoninėje, jis paprašė parduoti butą. Klausė gydytojų apie jo būklę, sakė, kad tai menama psichozė, šiaip jis yra sveikas. Pinigus pardavus butą gavo A. 2016 m. rugsėjo 19 d. R. K. pirko namą Ukmergės rajone, teigė, kad pinigus skolinosi įnašui. Namas yra R. K. vardu, teigė, kad jį paliks testamentu abiem sūnums. Notarei klausimų dėl A. būklės nekilo. G. I. Š. sakė, kad A. K. yra sveikas. Vaistai, kuriuos vartojo A. buvo kompensuojami, dabar nekompensuoja, jie kainuoja 45 eurus. P. R. K. paaiškino, kad ligai paūmėjus, jis bijodavo vienas miegot. K. A. stovėjo darbo biržoje, reikėjo ten vaikščioti užsiregistruoti, tvarkyti pažymas savivaldybėje, tada pasitarė, kad reikia parduoti butą ir R. namą ir pirkti bendrus namus. Iš jo gaunamų pajamų sumoka mokesčių dalį, kai reikėjo važiuoti į Kauną, davė socialinei darbuotojai pinigų, tačiau lieka ir jo poreikiams.

Šalies argumentai

6. R. K. atstovė prašė pareiškimą tenkinti ir nustatyti sritis, kuriose A. K. yra neveiksnus ar ribotai veiksnus pagal eksperto išvadą, neribojant jo balsavimo teisės.

Atsiliepimas

7. Suinteresuotas asmuo A. K. teismo posėdyje nurodė, kad gauna pinigus už neįgalumą, juos į rankas duoda mama. Turi ir bankinę kortelę, internetine bankininkyste nesinaudoja, būna, kad perka internetu. Kartais pats iš bankomato paima pinigų, kartais paima mama. Dalį pinigų duoda socialinei darbuotojai, dalį duoda mamai, kad nupirktų maisto. Kokius komunalinius mokesčius moka mama, nežino. Internetu yra pirkęs broliui žaislą. Mokėsi dirbti kompiuteriu. Anksčiau gyveno vienas Jonavoje bute, kurį nupirko senelis. Prieš ligą mokesčius mokėdavo pats. Butą pardavė, nes negalėjo išlaikyti buto, nes susirgo, kuriais metais susirgo, nepamena. Buto pardavimu rūpinosi mama. Nurodė, kad buvo ligoninėje tuo metu, paskui išėjęs iš ligoninės važiavo pas notarą. Šiuo metu gyvena Tulpiakiemio kaime, mamos namuose. Pardavus butą Jonavoje, davė lėšų mamai, kad pirktų namą Ukmergės rajone. Vaistus paduoda mama, pas gydytojus važiuoja su mama, kada paskutinį kartą buvo pas gydytojus nepamena. Paaiškino, kad namie guli lovoje, nes sėdėti ir vaikščioti jam sunku, nes nusilpę jo raumenys. Socialinės darbuotojos siūlė eiti į dienos centrą Jonavoje, buvo vieną kartą nuėję pažiūrėti, tačiau pats nenorėjo eiti į dienos centrą. Nurodė, kad pats tvarkytis negalėtų. Suskaičiuoti pinigus galėtų, kitų dalykų nesugebėtų. Vartoja nuo ligos vaistus. Taip pat paaiškino, kad gyventi su mama ir broliu yra geriau nei vienam. Mama padeda visur, jis moka tik suskaičiuoti pinigus ir apsiprausti. Jis greit pavargsta, trūksta jėgų, silpna. Jei nebūtų mamos, padėtų socialinė darbuotoja, reikėtų pagalbos. Dabar senelio nelanko, nebendrauja, senelis neatvažiuoja aplankyti, kartais pakalba telefonu. Nupirkęs butą senelis nepadėjo jo išlaikyti. Minčių dirbti nebuvo. Pats nueiti į parduotuvę negalėtų, neatsimena, kur yra parduotuvė. Galbūt rastų, kur yra buvusi jo mokymo įstaiga. A. žino, kas yra paskola, tačiau pamiršta, nesugebėtų pasiskolinti. Namie indus plauna mama, pats pavargsta kažką daryt, jei kažką fiziškai daro, būna priepuolis. Apie santuoką nesvarstė, neplanuoja santuokos, kaip gyvena dabar, taip gerai. Jei atsirastų kokia mergaitė, pasvarstytų galbūt apie tokią galimybę. Balsuoti moka, parašą uždeda, mokėtų pasirinkti kandidatą. Dirbti nesugebėtų. Priepuoliai pasireiškia staigiai, po to sunku jį sukontroliuoti. Tuo metu pamiršta kas buvo.

Žemesnės instancijos teismas

8. Teismo posėdžio metu A. K. atstovė neabejojo, kad jis turi ligą, kurią reikią gydyti, tačiau jai sukėlė abejonių socialinės darbuotojos išvados duomenys. P. A. pilnai suvokia pinigų vertę, žino, ką su jais daryti, baigęs kompiuterių technologijų specialybę, perka daiktus internetu. Savitvarkos įgūdžius vertinti sunku, nes neaišku, kodėl jis nieko nedaro. Atstovė išreiškė nuomonę, dėl galimai A. K. pasireiškiančio Miunchauzeno sindromo (liga tyčia sukelta sau ar vaikui). Paprieštaravo, kad A. veiksnumas būtų ribojamas turtinių santykių srityje, susijusioje su smulkiais buitiniais sandoriais. Atstovė prašė prašymo netenkinti ir pripažinti A. K. veiksniu visos turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, išskyrus gebėjimo būti globėju srityje pripažinti neveiksniu.

9. Ukmergės rajono savivaldybės administracijos atstovė A. Š. teismo posėdžio metu pastebėjo, kad abejose socialinės darbuotojos išvadose nurodyta, kad A. K. geba savimi pasirūpinti visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Visiškai neveiksniu jis neturėtų būti pripažintas, tačiau jam, be abejonės, reikalinga pagalba. Šiai dienai jis negalėtų visiškai savarankiškai gyventi, save atstovauti ir įgyvendinti tinkamai savo teises. Asmens gebėjimo būti globėju sritis jam būtų neaktuali, nes dėl sveikatos būklės jis to negalėtų padaryti.

10. Gydytojas psichiatras J. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad A. K. gydymo eigoje sveikatos būklės pagerėjimo nėra, A. K. būklė yra stabiliai bloga. 2018 m. rugsėjo mėn. jis vėl buvo siųstas į nedarbingumo nustatymo komisiją, buvo nustatytas 25 proc. darbingumo lygis bei nustatytas nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Tokiu atveju jam reikalinga kitų asmenų priežiūra. Išrašant vaistus nebūtina kaskart atvykti A., asmuo gali pasiskambinti ir bus išrašytas elektroninis receptas. Tačiau ši sistema dabar neveikia, todėl prašo, kad atvyktų pats asmuo. Kai atvyksta A. K., tada įvertina jo būklę, kai atvyksta tik jo mama, vertina pagal jos pasakojimą apie A. Medicininėje kortelėje yra fiksuojama, kada atvyko pats pacientas, kada kitas žmogus. Paskutinį kartą A. pas gydytoją lankėsi 2018 m. spalio 26 d. Vaistai išrašomi 2 ar 3 mėnesiam pagal paciento būklę ir vaistų kompensacijos kaitą. Kontaktas su A. yra sunkus, labai formalus, skirtumų kai bendrauja tik su A. ar kai būna kartu mama, nepastebėjo. Skirti vaistai turi būti geriami nepertraukiamai, praktiškai visą gyvenimą, priklauso nuo ligos stadijos. Kad būklė pagerėtų, taip beveik nebūna, dažniausiai pastebima blogėjimo tendencija. Ar jis pats sugebėtų vartoti vaistus ir atvykti į gydymo įstaigą savarankiškai pasakyti sunku, nes suinteresuotumo gydytis jis neturi. Norėtų vartoti vaistus – vartotų, nenorėtų – nevartotų. Kito asmens priežiūra būtina šiuo klausimu. Motyvacijos nebuvimas yra ne tinginystė, o ligos pasekmė. Vaistais gydyti motyvacijos nebuvimo nėra galimybės, gydoma, kad nebūtų pablogėjimo. A. turi medžiagų apykaitos sutrikimą membraninio lygio galvos smegenyse. Kas ją sukelia, tiksliai pasakyti sunku, galima daryti tik prielaidas: gali būti gimdymo trauma, patirta galvos trauma, paveldėjimas. Aplinka įtakoti ligos atsiradimą vargiai ar gali, nebent gali tik paūmėti liga, tačiau atmesti negalima nei vienos prielaidos. Sergant psichikos ligomis, labai sunku viską tiksliai įvertinti. Pirma turėjo būti liga, tik tada kyla pasekmė, jei iš jo tyčiojosi, liga galėjo tiesiog paūmėti. Mama neskatina sūnaus savarankiškumo, užsiima ypatinga globa. A. turi savo uždarą pasaulį, jo nedomina niekas, jis užsidaręs savo kiaute.

11. Socialinė darbuotoja V. Č. teismo posėdžio metu nurodė, kad dirba Ukmergės nestacionarių socialinių paslaugų centre. Ši situacija yra labai mįslinga, nes asmuo atrodo viską suprantantis, gali šiaip neturėti motyvacijos, nieko nedaryti. Jos išsilavinimas yra socialinė darbuotoja, turi medicinos felčerės išsilavinimą, kvalifikavosi kaip bendrosios praktikos slaugytoja, vėliau persikvalifikavo į socialines darbuotojas. A. nuolat guli lovoje, nenori nieko daryti, nors viską žino, papasakoja. V. A. suvokimą, jo atsakymus. Pirmą kartą, kai vertino A. sausio mėnesį, ilgai galvojo, ką su juo daryti, kaip įtraukti į kažkokią veiklą. Nereikėtų leisti jam nieko neveikti ir tik gulėti lovoje, pats A. sako, kad tiesiog nenori kažką daryti. Pokalbio metu A. išreiškė norą dirbti, tuomet socialinė darbuotoja pasiūlė eiti į darbo biržą, ieškoti galimybių dirbti bent kelias valandas per dieną, tačiau jis niekur nenuvažiavo. Antro vertinimo metu, paklausus, kodėl jis kažko nedaro, nieko neveikia, jis atsako, kad nenori. A. paklausus, ar galėtų pats vartoti vaistus, jis sako, kad taip, tačiau ar tikrai išgertų, nėra aišku. Buvo atvejis, kai paskambino seniūnijos socialinė darbuotoja birželio mėn., kad padėtų jį įkalbėti vykti pas okulistus, nuvyko pas jį į namus, bet jis pasakė, kad nevažiuos, nes nepasitiki gydytojais. Įprastai daromas vertinimas vieną kartą, kai gaunamas įsakymas iš savivaldybės atlikti asmens vertinimą, tačiau šiuo atveju vertino du kartus, neoficialiai važiavo dar vieną kartą pažiūrėti, kaip sekasi A. Kardinalių pasikeitimų tarp pirmo ir antro vertinimo A. elgesyje nepastebėjo. Socialinei darbuotojai pasirodė, kad kai kuriose srityse mama per daug globoja sūnų, nes ji viską padaro už sūnų. V. Č. teigia, kad A. yra jaunas, 23 metų asmuo, jam reikėtų sugalvoti veiklos.

12. Liudytoja L. P. teismo posėdyje nurodė, kad dirba Ukmergės nestacionarių socialinių paslaugų centre socialine darbuotoja. R. K. kreipėsi pagalbos įkalbėti A. vykti pas medikus, tai nutiko 2018 m. vasarą. Sekėsi sunkiai, jis sakydavo, kad nenori, nevažiuos, nedarys. Mama dažnai lankosi dienos centre, nes jį lanko R. jaunesnis sūnus. Kartą ji buvo išvykusi į Palangą su dienos centru, įpareigojo ją suduoti vaistus A. Gėrė vaistus tuo metu be jokių problemų. R. taip pat dažnai kreipiasi, kad A. netikslingai išleidžia savo pinigus, perka internetinėje parduotuvėje įvairius prieskonius už 40 eurų ar kitką, tuomet nelieka pinigų sumokėti mokesčiams. Abejonių, kad mama naudoja lėšas ne A. poreikių tenkinimui, nekilo. Pinigus leidžia pats A., duoda mamai šiek tiek pinigų mokesčiams sumokėti. Prie buitinių dalykų A. neprisideda, nes nenori. Lauke jis nebūna, kad vienas vaikščiotų niekad nematė, nebent kartu su mama kažkur važiuoja. Kai tik aplanko A., jis visad būna lovoje su ausinėmis prie kompiuterio. Vieną kartą jis buvo užėjęs į dienos centrą, galbūt galima pabandyti jį įkalbėti lankyti dienos centrą.

13. Liudytoja I. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirba gydytoja psichiatre (duomenys neskelbtini), keliose gydymosi įstaigose. Su A. pažįstami, kai jį gydė jo ligos pradžioje apie 2014-2015 m. A. K. kreipėsi po gydymo Marių ligoninės stacionare, buvo jos konsultuotas dėl gydymo tęstinumo. Vėliau dar buvo keli stacionarūs gydymai. Kai atvykdavo dėl gydymo pratęsimo, pacientas akivaizdžiai buvo sergantis, nustatyta psichikos liga. Tuo metu psichozės būsenos nebuvo, tačiau vyravo negatyvioji simptomatika. Jis lėtas, vangus, be iniciatyvos veiklai, tą pasakodavo ir mama R. K.. Iš gydytojų buvo rekomendacija gerti vaistus, kad palaikyti jo tonusą. Ligos progresavimui turi įtakos ir aplinka, kuo daugiau socialinio aktyvinimo, tuo jam geriau, reikia skatinti jį atlikti darbus pačiam, kad pats vartotų vaistus. Palaikymas yra labai svarbus. Su tokia ligos diagnoze asmuo gali arba negali gyventi vienas, tai labai individualu. Pati diagnozė dar nieko nepasako. Labiausiai viską lemia ligos eiga. Išgyjama nuo psichozės, pati liga nepagydoma, pagerėjimas galimas, tačiau tai individualu. Vieni gali ilgai savimi pasirūpinti, kiti greit atsisėda į neįgaliojo vežimėlį. A. K. gydymo laikotarpiu jis visad atvykdavo su mama, būdavo pasyvus, nesiginčydavo, bet ir nesutikdavo. Konsultacijos metu pasikalbėti žmogiškąja kalba galima, tačiau ar jis atliks viską, nežinoma. Vienas nebuvo atvykęs pas gydytoją. Tuo metu buvo ligos debiutas, jis dar gyveno su močiute, baiginėjo mokslus, nebuvo diagnozuota jokia diagnoze, jis nebuvo visiškai nesavarankiškai. V. A. išsikėlė pas mamą, tačiau priežasčių nežino. Viena iš priežasčių, kad A. buvo pasyvus. Į dienos centrą gal ir buvo siūlyta, tačiau jie gyveno rajone ir dėl techninių galimybių buvo sudėtinga lankyti dienos centrą. Specialistai nedirbo, kad aktyvintų A., o kiek tai buvo atliekama namie, negali pasakyti. A. serga pakankamai sudėtinga liga, tačiau kiek jis yra praradęs savarankiškumą šiai dieną, pasakytų tik ekspertai. Gydytis jis jau atėjo monotoniškas, tai sąlygota ligos ir paskutiniu apsilankymu, akivaizdaus pasikeitimo nebuvo.

Šalies argumentai

14. E. K. D. teismo posėdyje paaiškino, kad Miunhauzeno sindromą galima atmesti, nes A. yra sergantis sunkia lėtine psichikos liga, jau yra susiformavęs emocijų valios defektas, jis praranda socialinius įgūdžius, greit praras ir savitvarkos įgūdžius, nes liga progresuoja. Šiuo metu jis iš dalies gali suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, tačiau ateityje, jei nebus pritaikytas gydymas, suaktyvinantis jo būseną, tikimybė pagerėjimui nedidelė. Apie 15 proc. sergančių tokia liga būna pagerėjimų, jie gali gerai gyventi visuomenėje be pagalbos. Jei per artimiausius 5 m. jo būklė nepasikeis, prognozė nekokia. Raumenų patologijos pas jį nėra, dėl psichikos sutrikimo A. atrodo, kad jis turi tokią problemą. Reikėtų bandyti pritaikyti tinkamiausius jam vaistus, bandyti kitus. Mamos perdėtas rūpinimasis sūnumi nekelia problemų jam. Savarankiškai savimi jis tikrai nepasirūpintų, jam reikalinga pagalba.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

15. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. sausio 24 d. sprendimu patenkintas pareiškimas ir nuspręsta pripažinti A. K., ribotai veiksniu: - turtinių santykių srityse: tvarkant asmenines pajamas ir išlaidas, susijusias su smulkiais buitiniais sandoriais – sumokėjimas už komunalines paslaugas; tvarkant asmenines pajamas bei išlaidas, susijusias su lizingu, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu; kilnojamojo ir nekilnojamojo turto naudojimu, valdymu ir disponavimu; dalyvavimu ūkinėje komercinėje veikloje, paveldėjimo teisinių santykių srityje; - neturtinių santykių srityse – savitvarkos įgūdžių srityje; sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų ir pan.).

16. Teismas nurodė, kad medicininiais duomenimis, užfiksuotais duomenimis asmens sveikatos istorijoje, bei pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų atstovų paaiškinimais nustatyta, kad A. K. diagnozuota paranoidinė šizofrenija, asmenybės defektas. Iš byloje esančių epikrizių matyti, kad A. K. kelis kartus buvo gydytas (duomenys neskelbtini): nuo 2016 m. rugpjūčio 9 d. iki 2016 m. rugsėjo 7 d. ir nuo 2016 m. rugsėjo 16 d. iki 2016 m. spalio 4 d. – (duomenys neskelbtini), nuo 2017 m. birželio 15 d. iki 2017 m. rugpjūčio 3 d. – (duomenys neskelbtini), nuo 2017 m. rugpjūčio 3 d. iki 2017 m. rugpjūčio 18 d. – psichiatrijos klinikos psichosocialinės reabilitacijos skyriuje. Iš (duomenys neskelbtini)išvados 2017 m. rugpjūčio 28 d. matyti, kad tyrimo rezultatai rodo nepakankamą A. K. psichinės veiklos produktyvumą, dėmesio koncentracija svyruojanti, mąstymas rigidiškas, netolygaus apibendrinimo lygio, stebimas mąstymo inertiškumas, stereotipiškumas, sutrikusio mąstymo elementai. Asmenybės brendimas sutrikdytas. Jo asmenybė susivaržiusi, stokoja spontaniškumo, kryptingumo, protinio aktyvumo, stebimas rigidiškumas, gynybiškumas, nepakankamas gebėjimas objektyviai traktuoti savo socialinės ir fizinės aplinkos, silpnas ego funkcijų veikimas, mėginimai spręsti problemas dažnai neefektyvūs. Sutrikusi emocijų ir valios sfera. Emocijos suvaržytos, prastai kontroliuojamos, būdingas egocentriškas emocionalumas, jausmų iškrovos. Vyrauja emocinis šaltumas, nerimas, įtampa, didelis jautrumas, pažeidžiamumas, nesaugumas, baimingumas, apatija, polinkis įkyrumams, nesugebėjimo savęs apginti jausmai. Socialinė adaptacija apsunkinta, santykiai suvaržyti, būdingas socialinis atsiribojimas, nesaugumas, įtarumas, nepasitikėjimas kitais, įtampa bei nerimas kontakto metu.

17. (duomenys neskelbtini) socialinės darbuotojos V. Č. išvadose 2017 m. sausio 8 d. ir 2018 m. liepos 4 d. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nurodyta, kad A. K. gali suprasti savo veiksmus ir juos valdyti visose turtinių santykių srityse. Jis yra baigęs (duomenys neskelbtini), įgijęs inžinieriaus programuotojo specialybę. Pagal specialybę nedirbo. Jis yra dirbęs prekybos centre pagalbiniu darbininku – kroviku, tačiau po 3 mėn. bandomojo laikotarpio buvo atleistas. Kadangi po to, jam buvo diagnozuota psichikos liga ir jam teko gydytis stacionare, jis niekur daugiau nedirbo. 2017 metais A. K. nustatytas 30 proc. darbingumo lygis. Taip pat A. K. gali suprasti savo veiksmus ir juos valdyti asmeninių neturtinių santykių srityse: 1) savitvarkos įgūdžių srityje; 2) sveikatos priežiūros (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamo sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.) srityje; 3) šeimos santykių (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus) srityje; 4) asmens gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus srityje – tikėtina, kad A. K. geba suprasti informaciją ir priimti sprendimus, tačiau A. nenoras veikti leidžia manyti, kad jis ne visada sugeba adekvačiai įvertinti aplinkybes ir numatyti pasekmes. Jam sudėtinga nuosekliai ir aiškiai paaiškinti savo sprendimų esmę ir priežastis; 5) darbo teisinių santykių srityje; 6) kitose srityse (balsavimo teisė).

18. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. K. serga psichikos liga, kuri turi įtakos jo gebėjimui suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. N. U. nestacionarių socialinių paslaugų centro socialinės darbuotojos V. Č. 2017 m. sausio 8 d. ir 2018 m. liepos 4 d. išvadose dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nurodyta, kad A. K. gali suprasti savo veiksmus ir juos valdyti visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, tačiau teismo posėdžio metu ji paaiškino, kad A. K. būklė jai pasirodė keista, nes šiaip jis atrodo sveikas, tačiau neturi motyvacijos jokiai veiklai. Teismo posėdžio metu gydytojai psichiatrai J. G. ir ekspertas K. D. vieningai paaiškino, kad motyvacijos nebuvimas, pasyvumas, raumenų skausmas yra psichinės ligos pasekmė. Abu medikai vieningai nurodė, kad A. K. savarankiškai pats savimi pasirūpinti negali, jam reikalinga kito asmens pagalba. Iš paaiškinimų matyti, kad pacientas gali išklausyti ir suprasti jam pateikiamą informaciją (pvz. apie vaistų vartojimą), tačiau neaišku, kaip jis pasielgs (t. y., pvz.: ar išgers vaistus ar ne, nes tai priklausys nuo jo momentinio noro). Iš liudytojos L. P. paaiškinimų matyti, kad yra buvę, kuomet pareiškėjai išvykus, ji buvo įpareigota paduoti vaistus A. K..

19. Pagal 2018 m. spalio 16 d. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini)2018 pateiktas išvadas, A. K. konstatuojamas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas – paranoidinė šizofrenija, asmenybės defektas (F20.0). Remiantis teismo psichiatrijos ekspertizės išvada, A. K. iš dalies gali suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti šiose turtinių santykių srityse: 1) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais: maisto produktų įsigijimo ir sumokėjimo už komunalines paslaugas ir pan., srityje; 2) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su lizingu, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kredito sutarčių sudarymu ir pan.; 3) kilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir pan.) srityje; 4) nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir pan.) srityje; 5) paveldėjimo teisinių santykių (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir pan.) srityje; asmeninių neturtinių santykių srityse: 1) savitvarkos įgūdžių srityje (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.); 2) sveikatos priežiūros (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamo sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.) srityje; 3) šeimos santykių (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus) srityje; 4) darbo teisinių santykių srityje; 5) kitose srityse (balsavimo teisė). A. K. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir juos valdyti: 1) dalyvavimo ūkinėje-komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, vertimasis individualia veikla ir pan.); 2) asmens gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus srityje (b. l. 83-86).

20. Teismas kritiškai vertino socialinės darbuotojos V. Č. pateiktas išvadas, nes ji neturi specialaus medicininio išsilavinimo psichikos sutrikimui identifikuoti. Be to, jos pateiktas išvadas paneigia tiek byloje esantys medicininiai dokumentai, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, tiek eksperto išvada. Bylos duomenų visuma patvirtina, kad A. K. turi lėtinį progresuojantį psichikos sutrikimą, kuris turi įtakos jo gebėjimui veikti savarankiškai tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse.

21. Teismas nurodė, kad įvertinus byloje esančius duomenis, ekspertizės akte nurodomas sritis, kuriose A. K. negali veikti savarankiškai arba gali tai daryti iš dalies su pagalba, teismas konstatuoja, kad A. K. pripažintinas ribotai veiksniu tik jam aktualiose turtinių santykių srityse: tvarkant asmenines pajamas ir išlaidas, susijusias su smulkiais buitiniais sandoriais – sumokėjimas už komunalines paslaugas; tvarkant asmenines pajamas bei išlaidas, susijusias su lizingu, daiktų pirkimo - pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu; kilnojamojo ir nekilnojamojo turto naudojimu, valdymu ir disponavimu; dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje bei paveldėjimo teisinių santykių srityje bei asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių srityje (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.); sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų ir pan.). Teismo vertinimu nėra tikslinga A. K. veiksnumą visiškai apriboti turtinių santykių srityje, susijusioje su ūkine komercine veikla (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir t. t.), paliekant jam galimybę veikti šioje srityje su kito asmens pagalba. Tokia išvada darytina įvertinus A. K. paaiškinimus teismo posėdžio metu, socialinės darbuotojos išvadose ir paaiškinimuose nurodomus duomenis, iš kurių matyti, kad A. K. yra baigęs (duomenys neskelbtini), įgijęs inžinieriaus programuotojo specialybę, buvo išsakęs norą dirbti. Šiuo metu pagrindiniai jo psichikos sutrikimo požymiai (be psichozių) yra vangumas, motyvacijos nebuvimas, atminties sutrikimai ir kita, kurie priklausomai nuo ligos eigos leidžia A. K. veikti su kito asmens pagalba ir ūkinėje komercinėje veikloje pagal jo norą ir sugebėjimus. Be to, teismo vertinimu nėra pagrindo jo veiksnumą apriboti asmens gebėjimo būti globėju srityje, nes būti kito asmens globėju jis negali būti paskirtas objektyviai dėl sveikatos būklės ir neapribojus jo veiksnumo; darbo teisinių santykių srityje, nes jam nustatytas 25 procentų darbingumo lygis; šeimos bei balsavimo sritys, kurios dėl savo prigimties negali būti įgyvendinamos per atstovą arba su kito asmens pagalba.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

22. Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo A. K. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. sausio 24 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2YT-774-1040/2019 bei pareiškėjos R. K. pareiškimą atmesti.

Žemesnės instancijos teismas

23. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas vertino tik medicininius dokumentus bei teismo psichiatro išvadą, tačiau nevertino, kad dar prieš atliekant teismo psichiatrinę ekspertizę, A. K. gebėjimą pasirūpinti savimi bei priimti kasdienius sprendimus net du kartus vertino Ukmergės nestacionarių socialinių paslaugų centro socialinė darbuotoja V. Č., kuri pateikė dvi išvadas – 2017 m. sausio 8 d. ir 2018 m. liepos 4 d., kuriose konstatuota, kad A. K. gali suprasti savo veiksmus ir juos valdyti tiek turtinių, tiek asmeninių neturtinių santykių srityse. Apklausta teisme liudytoja V. Č. paaiškino, kad dvi išvados buvo teikiamos todėl, kad pagal pirmąją A. K. motina R. K. reiškė pretenzijas, jog su tokia išvada sūnus nebus pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu.

24. Apklaustas teisme gydytojas J. G. bei teismo medicinos ekspertas K. D. išties užsiminė apie A. K. nesugebėjimą pasirūpinti kasdieniais savo poreikiais, tačiau tai buvo labiau jo motinos R. K. nuomonės atpasakojimas. Tiek J. G., tiek K. D. paaiškino, kad su A. K. bendravo tik dalyvaujant jo motinai ir simptomus vertino pagal medicininius dokumentus bei motinos pasakojimus apie sūnaus būklę.

25. Pats A. K. buvo apklaustas teisme ir nors jis pripažino sergas ir jam reikalinga kitų asmenų pagalba, tačiau visiškai nuosekliai atsakinėjo į teismo klausimus iš ko galima spręsti, kad jis supranta ir pilnai gali valdyti savo veiksmus turtinių santykių srityje, t. y. nurodė, kad gauna neįgalumo pensiją, moka naudotis banko kortele, kartais perka pirkinius internetu, dalį savo gaunamų pajamų duoda mamai, kad nupirktų maisto, moka dirbti kompiuteriu. Nurodė, kad jam reikalinga pagalba, nes nuo ilgo gulėjimo lovoje nusilpę jo raumenys ir jam tvarkytis sunku. Teigia, kad A. K. supranta savo būseną, ir jam reikalinga pagalba, nes jis serga, tačiau psichinė negalia vienareikšmiškai nereiškia asmens negebėjimo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti.

26. Atsiliepimu suinteresuotas asmuo Ukmergės rajono savivaldybė nurodo, kad mano, jog teismo sprendimas pagrįstas ir atitinka A. K. būklę.

27. Nurodo, kad A. K. diagnozuota psichinė liga, jį nuolat gydantis gydytojas psichiatras bei teismo ekspertas pažymėjo, kad A. serga sunkia lėtine psichine liga, jaučia įsivaizduojamą raumenų skausmą, apatiją aplinkai, valios ir motyvacijos bet kokiems veiksmams nebuvimą, saugumo jausmo nebuvimą atsidūrus nepažįstamoje aplinkoje arbe nesant šalia mamos. Jeigu liga nebus tinkamai gydoma (laiku nevartojami skirti vaistai) arba nepaisant gydymo, progresuos toliau, tikėtina, kad ligos sukeltos pasekmės įtakos socialinių ir kitų įgūdžių praradimą ir dar labiau darys jį priklausomą nuo kitų žmonių pagalbos. Pažymi, kad atsižvelgiant į byloje surinktus rašytinius įrodymus, socialinių darbuotojų, gydytojų psichiatrų paaiškinimus, mano, kad A. K. tam tikrose srityse negali pilnai suprasti savo veiksmų ir jų valdyti jam reikalinga kito asmens pagalba. Teigia, kad veikdamas savarankiškai tokioje srityje kaip sveikatos priežiūros sritis, jis savo veiksmais ir neveikimu galėtų pakenkti tiek sau, tiek aplinkiniams.

28. A. R. K. prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas priimdamas sprendimą rėmėsi byloje surinktais įrodymais ir priėmė pagrįstą sprendimą. Teismas įvertino psichiatro eksperto bei gydytojo psichiatro paaiškinimus. Pažymi, kad apeliantas rėmėsi (duomenys neskelbtini) socialinės darbuotojos dvejomis išvadomis. Teismas, priimdamas sprendimą įvertino šias išvadas visumoje su kitais įrodymais. Nurodo, kad po teismo posėdžio A. K. pablogėjo sveikatos būklė, jis jautė įtampą, tai turėjo neigiamos įtakos, todėl jau šiuo metu jis gydomas stacionare psichiatrinėje ligoninėje. Pažymi, kad A. sveikatos būklė pablogėjo labai staigiai, tapo neadekvataus elgesio, pakriko mąstymas, sutriko orientacija, dėmesio sukaupimas, tai buvo nurodyta jo gydymo laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 9 d. iki 2016 m. rugsėjo 7 d., antrą kartą gydytas nuo 2016 m. rugsėjo 16 d. iki 2016 m. spalio 4 d. Šiuo metu vėl gydomas psichiatrinėje ligoninėje. Šiuo metu vartoja stiprius raminamuosius ir kitus vaistus, sveikatos būklė vis blogėja.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

29. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

30. Byloje kilęs ginčas dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. sausio 24 d. sprendimo, kuriuo nuspręsta pripažinti A. K. ribotai veiksniu: - turtinių santykių srityse: tvarkant asmenines pajamas ir išlaidas, susijusias su smulkiais buitiniais sandoriais – sumokėjimas už komunalines paslaugas; tvarkant asmenines pajamas bei išlaidas, susijusias su lizingu, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu; kilnojamojo ir nekilnojamojo turto naudojimu, valdymu ir disponavimu; dalyvavimu ūkinėje komercinėje veikloje, paveldėjimo teisinių santykių srityje; - neturtinių santykių srityse – savitvarkos įgūdžių srityje; sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų ir pan.).

31. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos ir elgesio sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje. Neveiksniam tam tikroje srityje asmeniui šioje srityje yra nustatoma globa.

32. Taigi, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, kai psichikos sutrikimą turintis asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir (ar) jų valdyti, o tai lemia jo nesugebėjimą pasirūpinti savimi, savarankiškai priimti sprendimų dėl naudojimosi jam suteiktomis teisėmis ir laisvėmis bei už juos atsakyti, CK 2.10 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 4 straipsnyje įtvirtinta galimybė teismui pripažinti tokį asmenį neveiksniu tam tikroje srityje ir CK reglamentuojama tvarka nustatyti globą šioje srityje.

33. Neveiksnumo instituto taikymo ir globos tam tikroje srityje neveiksniu pripažintam asmeniui nustatymo tikslas yra siekis įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus tam tikroje srityje asmens teises ir interesus, taip pat kitų asmenų teises ir interesus (CK 3.238 straipsnio 1 dalis).

34. Teismo sprendimas dėl asmens, turinčio psichikos sutrikimą, pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje turi būti pagrįstas išsamiais, protingais įrodymų vertinimais, atliktais teisingo, visus įstatyme nustatytus procesinius reikalavimus atitinkančio teisminio nagrinėjimo metu, priimtas vadovaujantis šio asmens interesų apsaugos tikslais ir tik įsitikinus, kad tuo konkrečiu atveju asmens teisių ir laisvių suvaržymo pagrindai yra svarbūs bei pakankami, ir šis jo privataus gyvenimo (Konvencijos 8 straipsnis, Konstitucijos 22 straipsnis) apribojimas nebus neproporcingas teisėtam tikslui apsaugoti jo paties ir kitų asmenų sveikatą bei interesus (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-684/2019).

35. Pagal Europos žmogaus teisių teismo (toliau -EŽTT) jurisprudenciją tokiais įrodymais teismas laiko išsamią ir visapusišką eksperto medicininę išvadą. Kita vertus, EŽTT savo praktikoje nuosekliai pabrėžia, kad asmens veiksnumo ribojimo klausimas negali būti sprendžiamas pernelyg formaliai, o medicininė išvada negali būti pernelyg suabsoliutinama. Todėl teismas, priimdamas sprendimą dėl asmens veiksnumo ribojimo, negali vadovautis tik medicininėje išvadoje nustatytu medicininiu kriterijumi, vertindamas jį kaip pakankamą pagrindą neveiksnumui (ribotam veiksnumui) konstatuoti. Bet koks sprendimas, pagrįstas asmens psichinių gebėjimų vertinimu, turi būti pagrįstas medicininiais dokumentais, tačiau teisėjas, o ne gydytojas, kad ir psichiatras, turi įvertinti visas svarbias aplinkybes, susijusias su suinteresuotu asmeniu ir jo asmeninėmis aplinkybėmis. Todėl tai yra bylą nagrinėjančio teisėjo funkcija nuspręsti, ar tokia kraštutinė priemonė kaip veiksnumo ribojimas yra būtina, ar gali pakakti mažiau ribojančios priemonės (žr. pvz.: EŽTT 2011 m. lapkričio 3 d. sprendimą byloje X. ir Y. prieš Kroatiją, peticijos Nr. 5193/09; 2008 m. kovo 27 d. sprendimą byloje Shtukaturov prieš Rusiją, peticijos Nr. 44009/05) (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-684/2019).

36. EŽTT jurisprudencija teikia pagrindą daryti išvadą, kad nepaisant to, jog asmens veiksnumo ribojimą EŽTT laiko kraštutine priemone, asmens veiksnumo apribojimas yra siejamas su tokio asmens gebėjimu veikti tam tikrose srityse, t. y. suprasti savo veiksmų tam tikrose srityse reikšmę ir juos valdyti. Todėl, vadovaujantis EŽTT praktikoje suformuluota nuostata, kad asmens veiksnumo ribojimas yra kraštutinė priemonė, naudojama išimtinėmis aplinkybėmis, ir detaliai išanalizavus, ar asmuo dėl psichikos sutrikimų tikrai nebegali veikti visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, siektina kiek įmanoma mažiau riboti asmens veiksnumą, paliekant jam teisę veikti tose srityse, kuriose jis dar gali. Tačiau asmens veiksnumo ribojimo mastas yra siejamas ne su santykių sritimis, kurios tokiam asmeniui yra aktualios ar neaktualios, o su psichikos sutrikimo pobūdžiu bei intensyvumu ir to nulemtu asmens negalėjimu suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ir jų valdyti (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-684/2019).

37. Būtent asmens psichikos sutrikimo pobūdis ir intensyvumas bei to nulemtas asmens negalėjimas suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ir jų valdyti lemia asmens veiksnumo ribojimo mastą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė šias aplinkybes apie asmens sveikatos būklę - tai, kad A. K. diagnozuota paranoidinė šizofrenija, asmenybės defektas, junginės gerybinis navikas, astigmatizmas. Jis gydytas psichiatrijos klinikose. Byloje pateiktoje Kauno V teritorinio skyriaus 2018 m. rugsėjo 10 d. specialiųjų poreikių nustatymo pažymoje SP Nr. 2490 A. K. iki 2020 m. rugsėjo 9 d. nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. To paties skyriaus 2018 m. rugsėjo 10 d. išduotoje pakartotinoje darbingumo lygio pažymoje (duomenys neskelbtini)A. K. nustatytas 75 procentų netekto darbingumo lygis. Iš byloje esančių epikrizių matyti, kad A. K. kelis kartus buvo gydytas (duomenys neskelbtini): nuo 2016 m. rugpjūčio 9 d. iki 2016 m. rugsėjo 7 d. ir nuo 2016 m. rugsėjo 16 d. iki 2016 m. spalio 4 d. – Psichiatrijos klinikos ūmių psichozių skyriuje, nuo 2017 m. birželio 15 d. iki 2017 m. rugpjūčio 3 d. – psichiatrijos klinikos mišrios patologijos skyriuje, nuo 2017 m. rugpjūčio 3 d. iki 2017 m. rugpjūčio 18 d. – psichiatrijos klinikos psichosocialinės reabilitacijos skyriuje. Iš (duomenys neskelbtini) išvados 2017 m. rugpjūčio 28 d. matyti, kad tyrimo rezultatai rodo nepakankamą A. K. psichinės veiklos produktyvumą, dėmesio koncentracija svyruojanti, mąstymas rigidiškas, netolygaus apibendrinimo lygio, stebimas mąstymo inertiškumas, stereotipiškumas, sutrikusio mąstymo elementai. Asmenybės brendimas sutrikdytas. Jo asmenybė susivaržiusi, stokoja spontaniškumo, kryptingumo, protinio aktyvumo, stebimas rigidiškumas, gynybiškumas, nepakankamas gebėjimas objektyviai traktuoti savo socialinės ir fizinės aplinkos, silpnas ego funkcijų veikimas, mėginimai spręsti problemas dažnai neefektyvūs. Sutrikusi emocijų ir valios sfera. Emocijos suvaržytos, prastai kontroliuojamos, būdingas egocentriškas emocionalumas, jausmų iškrovos. Vyrauja emocinis šaltumas, nerimas, įtampa, didelis jautrumas, pažeidžiamumas, nesaugumas, baimingumas, apatija, polinkis įkyrumams, nesugebėjimo savęs apginti jausmai. Socialinė adaptacija apsunkinta, santykiai suvaržyti, būdingas socialinis atsiribojimas, nesaugumas, įtarumas, nepasitikėjimas kitais, įtampa bei nerimas kontakto metu. Psichologinis tyrimas rodo sutrikusio mąstymo požymius, sutrikusią socialinę adaptaciją ir emocijų sferą.

38. (duomenys neskelbtini)socialinės darbuotojos V. Č. išvadose 2017 m. sausio 8 d. ir 2018 m. liepos 4 d. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nurodyta, kad A. K. gali suprasti savo veiksmus ir juos valdyti visose turtinių santykių srityse: 1) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais: maisto produktų įsigijimo ir sumokėjimo už komunalines paslaugas ir pan., srityje – jis žino kaip vadinasi pinigai, kiek jų gauna, parduotuvėje lankosi tik kai būna mieste, žino kokius reikia mokėti mokesčius. Pasak A. K. jis sugebėtų atlikti visus smulkius buitinius sandorius, nuvykti į banką ir pan., tačiau jau antri metai visur vyksta su mama; 2) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su lizingu, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kredito sutarčių sudarymu ir pan. – dėl nepaaiškinamų priežasčių (A. teigimu, dėl tingėjimo, tačiau gali būti, kad dėl psichikos ligos, vaistų poveikio ar perdėto mamos rūpinimosi juo, dėl kurio jam nieko nereikia daryti) jis savarankiškai nieko nenori daryti, tik guli lovoje ir žaidžia kompiuterinius žaidimus, neužsiima jokia tikslinga veikla. Jis supranta, kas yra paskola, žino, kad paskolas reikia grąžinti su procentais, sako, kad niekad nėra ėmęs paskolos, apie šias paslaugas pasisako kritiškai; 3) kilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir pan.) srityje – jis supranta ir įvardija kas yra kilnojamas turtas – tai jo asmeniniai buities daiktai (telefonas, kompiuteris), drabužiai. Jis pats sako, kad sugebėtų savarankiškai pasirūpinti savo asmeniniais daiktais, tačiau viskuo rūpinasi mama. A. mama sako, kad jis niekuo nesirūpina, nesidomi, yra viskam abejingas; 4) nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir pan.) srityje – supranta ir įvardija, kas yra nekilnojamas turtas. T. J. butą, kurį pardavė ir kartu su mama nusipirko namus (duomenys neskelbtini). Jis sugebėtų pasirūpinti nekilnojamuoju turtu, tačiau gyvenant kaime visiškai neprisideda prie namų priežiūros, neatlieka jokių buities darbų; 5) paveldėjimo teisinių santykių (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir pan.) srityje – supranta, kas yra palikimas, testamentas ir kt. Pirmo vertinimo metu (2018 m. sausio mėn.) A. K. žinojo, kad testamentas rašomas ir įvairūs sandoriai tvirtinami pas notarą, dabar jis to nebepasakė; 6) dalyvavimo ūkinėje-komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir pan.) srityje – žino, kas yra darbo santykiai, darbo sutartis. Jis yra baigęs (duomenys neskelbtini), įgijęs inžinieriaus programuotojo specialybę. Pagal specialybę nedirbo. Jis yra dirbęs prekybos centre pagalbiniu darbininku – kroviku, tačiau po 3 mėn. bandomojo laikotarpio buvo atleistas. Kadangi po to, jam buvo diagnozuota psichikos liga ir jam teko gydytis stacionare, jis niekur daugiau nedirbo. 2017 metais A. K. nustatytas 30 proc. darbingumo lygis. Taip pat A. K. gali suprasti savo veiksmus ir juos valdyti asmeninių neturtinių santykių srityse: 1) savitvarkos įgūdžių srityje (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.) – pasakė savo vardą, pavardę, gimimo datą, adresą, jis viską tvarkingai užrašė ant lapo. Šios dienos datą jis pasakė pažiūrėjęs į kompiuterį. A. neįvardino, koks dabar metų laikas, ne eilės tvarka surašė mėnesių pavadinimus, pamiršo gruodžio mėnesį. Pirmo vertinimo metu jis vardino mėnesius ir metų laikus tinkama seka. Pasak mamos, A. nerodo net emocijų (nesišypso, nesijuokia), nors bendraudamas jis šypsojosi ir juokavo. Jis nenueina į virtuvę net pavalgyti, mama neša valgyti į lovą. Jis savarankiškai pasirūpina savo išvaizda ir higiena (prausiasi, skutasi barzdą). Tikėtina, kad jam trūksta užimtumo ir elementarių taisyklių (susitarimo) su nurodytomis pareigomis namuose; 2) sveikatos priežiūros (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamo sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.) srityje – jis pastoviai vartoja gydytojo paskirtus vaistus, šiuo metu yra stebimas ligos remisijos laikotarpis. Jo sveikatos būklė yra stabili. A.žino, kad serga, įvardina ligos diagnozę (šizofrenija), supranta, kad pastoviai turi vartoti vaistus. Dabar vaistus paduoda mama, nors jam atrodo, kad galėtų vaistus gerti savarankiškai, nors mama sako priešingai. Jis sugeba išsakyti savo negalavimus. Mamos teigimu, kai paūmėja liga, A.elgiasi agresyviai, nenori vykti į ligoninę. Jis sako, kad nepasitiki gydytojais, tačiau tai gali būti susiję su baime sužinoti diagnozę arba savo sveikatos būklės ne visiškai adekvatų vertinimą; 3) šeimos santykių (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus) srityje – jis yra uždaro būdo, nelinkęs su niekuo bendrauti, sako, kad neturi draugų, jam patinka būti vienam. Kadangi kaime gyvena neseniai, tai nebendrauja su kaimynais, nes jų nepažįsta. Teigia, kad jam visiškai pakanka bendravimo su mama ir broliu. A. K. sako, kad sugeba tinkamai valdyti savo emocijas, yra ramaus būdo, nelinkęs konfliktuoti; 4) asmens gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus srityje – tikėtina, kad A. K. geba suprasti informaciją ir priimti sprendimus, tačiau A.nenoras veikti leidžia manyti, kad jis ne visada sugeba adekvačiai įvertinti aplinkybes ir numatyti pasekmes. Jam sudėtinga nuosekliai ir aiškiai paaiškinti savo sprendimų esmę ir priežastis; 5) darbo teisinių santykių srityje – žino, kas yra darbo santykiai, darbo sutartis. A. išsako norą dirbti. Sunku pasakyti, ar jis sugebėtų atlikti darbus, atitinkančius jo profesinius gebėjimus ir sveikatos galimybes, nes pastarąjį laiką jis visiškai nieko nenori daryti, guli lovoje, žaidžia kompiuterinius žaidimus; 6) kitose srityse (balsavimo teisė) – žino kokie būna rinkimai ir norėtų juose išreikšti savo valią, nors pripažįsta, kad politika jis nesidomi. Tikėtina, kad jis sugebėtų savarankiškai balsuoti ir išreikšti savo politinę valią.

39. Iš byloje esančių medicininių dokumentų išrašų turinio, A. K. gydančio gydytojo J. G., liudytojos gydytojos I. Š., eksperto K. D. paaiškinimų nustatyta, kad A. K. serga psichikos liga, kuri turi įtakos jo gebėjimui suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti.

40. Pagal 2018 m. spalio 16 d. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini)2018 pateiktas išvadas, A. K. konstatuojamas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas – paranoidinė šizofrenija, asmenybės defektas (F20.0). Remiantis teismo psichiatrijos ekspertizės išvada, A. K. iš dalies gali suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti šiose turtinių santykių srityse: 1) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais: maisto produktų įsigijimo ir sumokėjimo už komunalines paslaugas ir pan., srityje; 2) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su lizingu, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kredito sutarčių sudarymu ir pan.; 3) kilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir pan.) srityje; 4) nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir pan.) srityje; 5) paveldėjimo teisinių santykių (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir pan.) srityje; asmeninių neturtinių santykių srityse: 1) savitvarkos įgūdžių srityje (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.); 2) sveikatos priežiūros (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamo sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.) srityje; 3) šeimos santykių (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus) srityje; 4) darbo teisinių santykių srityje; 5) kitose srityse (balsavimo teisė). A. K. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir juos valdyti: 1) dalyvavimo ūkinėje-komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, vertimasis individualia veikla ir pan.); 2) asmens gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus srityje.

41. Pirmosios instancijos teismas minėta apribojo A. K. veiksnumą šiose srityse - turtinių santykių srityse: tvarkant asmenines pajamas ir išlaidas, susijusias su smulkiais buitiniais sandoriais – sumokėjimas už komunalines paslaugas; tvarkant asmenines pajamas bei išlaidas, susijusias su lizingu, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu; kilnojamojo ir nekilnojamojo turto naudojimu, valdymu ir disponavimu; dalyvavimu ūkinėje komercinėje veikloje, paveldėjimo teisinių santykių srityje; - neturtinių santykių srityse – savitvarkos įgūdžių srityje; sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų ir pan.).

42. Dalis nurodytų sričių, kuriose apribotas asmens veiksnumas tvarkant asmeninius finansus, susijusios su įsipareigojimų vykdymu tretiesiems asmenims (mokant už komunalines paslaugas, sudarant lizingo sutartis, pirkimo išsimokėtinai sandorius), dalis sričių susiję su turinių teisių apimi (disponavimas nekilnojamuoju turtu, paveldėjimo teisiniai santykiai, dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad nurodytos sritys reikalauja racionalių turto valdymo įgūdžių, įvertinus tai, kad A. K., turi sveikatos sutrikimų, kurių neneigia jis pats ir jie yra nustatyti aptartais medicininiais duomenimis, pagrįsta spręsti, jog šiose srityse asmens veiksnumo ribojimas yra tikslingas. Pirmosios instancijos teismas taip pat apribojo asmens veiksnumą – savitvarkos įgūdžių srityje bei sveikatos priežiūros srityje (kreipimaisis dėl sveikatos ir pan.). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal bylos duomenis A. K. ne visada geba tinkamai vartoti jam paskirtus vaistus, A. K. atstovė teismo posėdyje nurodė, kad galimai A. K. pasireiškia Miunhauzeno sindromas (Lietuvių kalbos žodyne pateikiama Miunhauzeno sindromo reikšmė - tai yra pagrindo neturintys nusiskundimai įvairiausiais negalavimais, skausmais; įsitikinimas, kad serga ir kitus įtikinėja sergąs, reikalauja medikų, ypač chirurgų pagalbos, nurodo konkrečią ligą (www.lietuviuzodynas.lt)), kas apeliacinės instancijos teismo vertinimu taip pat patvirtina, jog A. K. negeba tinkamai pasirūpinti asmenine sveikata. Remdamasi nurodytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai taikė tiek medicininį, tiek teisinį neveiksnumo nustatymo kriterijus bei pagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo taikyti mažiau A. K. veiksnumą ribojančias priemones.

43. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. sausio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Ramunė MikonienėRenata VolodkoAndrius Verikas