Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. e2A-1066-460/2016

Teisėja Viktorija Čiapaitė Teisminio proceso Nr. 2-06-3-09531-2015-7

2016 m. liepos 25 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Mariaus Dobrovolskio, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės asociacijos „Triušelių alėja“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-03-21 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės asociacijos „Triušelių alėja“ ieškinį atsakovui E. C. dėl 1 155,58 Eur skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.

Vadovaujantis CPK 321 str. 1 d., apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčo objektą, aplinkybę, kad šalys dalyvavo pirmosios instancijos teisme vykusiame teismo posėdyje, taip pat įvertinusi apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 str., 322 str.).

Byloje ginčas kilo dėl 1 155,58 Eur (3 990 Lt) skolos priteisimo iš atsakovo E. C. ieškovei asociacijai „Triušelių alėja“. Ieškovė iš atsakovo prašomą priteisti skolą kildina iš ieškinyje grindžiamos atsakovo pareigos mokėti bendraturčių bendriems poreikiams nustatytą metinį mokestį.

Dėl skolos priteisimo.

Bylos medžiaga nustatyta, kad asociacija „Triušelių alėja“ įregistruota 2008-09-05. Asociacijos „Triušelių alėja“ įstatuose numatyti šie asociacijos veiklos tikslai – suvienijant fizinius asmenis (juridinius asmenis) ir juos atstovaujant įrengti asociacijos nariams inžinerinius įrenginius, organizuoti įvairaus pobūdžio statybą, objektų valdymą ir priežiūrą, atstovauti žemės sklypų bei jų priklausinių savininkų interesus (12 punktas). Taip pat asociacijos „Triušelių alėja“ įstatuose numatyta, kad asociacija įgyvendina šiuos uždavinius vykdydama sekančią veiklą: įstatymų nustatyta tvarka, naudoja žemės sklypus ar jų dalis, statinius; reikiant gauna iš kredito įstaigų kreditus; sudaro rangos sutartis dėl inžinerinių nei kitų įrenginių ar objektų projektavimo ir statybos; inžineriniai bei kitos panašios paskirties įrenginiai asociacijos nariams priklauso bendrosios nuosavybės teise, taip pat siekia, be kita ko, plėsti, plėtoti bei finansuoti įsteigtos asociacijos nariams bendrosios nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų, juose esančių statinių, pastatų, inžinerinių įrenginių, kelių bei kitų objektų statybą ar kitą planuojamą vykdyti statybą, įskaitant, bet neapsiribojant ir bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų ar žemės sklypo tvarkymą bei eksploatavimą (12.1 punktas). Ieškovės atstovas advokatas Karolis Gerbauskas byloje paaiškino, kad asociacijos „Triušelių alėja“ veikla apima 79 sklypų ir 6 inžinerinių sklypų teritoriją (2016-03-01 teismo posėdžio garso įrašas: 14 min. 11 sek.).

Rašytiniais įrodymais byloje nustatyta, kad atsakovui E. C. 2009-09-07 pirkimo‑pardavimo sutarties pagrindu nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Byloje taip pat nustatyta, kad asociacijos administruojamame kvartale, be kitų, yra šeši kitos paskirties (susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos) žemės sklypai, tarp jų – vienas esantis ir (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise 2014-03-28 turto pardavimo iš varžytynių akto pagrindu priklausantys UAB „Litectus“, iki tol po ½ dalį priklausę V. V. ir K. J. (unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)) (t. II, b. l. 6-14, 142-150; t. III, b. l. 43-45).

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad įsteigus asociaciją 2008-09-05 bendraturčių bendriems poreikiams buvo nustatytas 165 Eur (570 Lt) dydžio metinis mokestis. Byloje esantys asociacijos „Triušelių alėja“ visuotinių narių susirinkimų protokolai patvirtina ieškovės nurodytas aplinkybes, jog šis mokestis išliko nepakitęs iki 2013-06-01, kai 2013-05-16 visuotinio narių susirinkimo metu, atsižvelgus į susidariusį įsiskolinimą elektros energijos tiekėjui, vandens nuotėkį bei poreikį pasirengti gyvenvietės įrenginių, kelių bei bendrų zonų tvarkymo darbams, mokestis padidintas už vieną žemės sklypą iki 28,96 Eur (100 Lt) per mėnesį (t. I, b. l. 24-33). Toks mokesčio dydis patvirtintas ir 2014 m. (t. I, b. l. 34-36). Atkreiptinas dėmesys, kad iš bylos medžiagos matyti, jog nors ginčo teritorijoje yra 79 sklypai, kai kurie savininkai turi kelis žemės sklypus ieškovės administruojamoje teritorijoje. Ieškovė ieškinyje nurodo, jog atsakovo skola susidarė už laikotarpį nuo 2009-10-01 iki 2014-12-31, nes atsakovas mokesčio nemokėjo.

Ištyrus bylos medžiagą nustatyta, kad ginčo mokesčio pavadinimas įvairiuose ieškovės dokumentuose skiriasi (nario, metinis, bendrijos mokestis), tačiau teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentu, jog negalima spręsti apie tam tikro mokesčio priskyrimą nario ar ne nario mokesčiui vien tik remiantis jo pavadinimu tam tikruose dokumentuose. Nagrinėjamu atveju įvertintinos iš šio mokesčio nustatymo aplinkybės, jo rinkimo tikslas ir surinktų lėšų panaudojimo tikslas bei paskirtis.

Asociacija yra viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus (Asociacijų įstatymo 2 str. 1 d.). Nors nagrinėjamu atveju yra įkurta žemės sklypų savininkų asociacija, tačiau būtina atsižvelgti į ieškovės veiklos tikslus. Teisėjų kolegijos vertinimu, faktiškai susiklosčiusioje situacijoje esamiems santykiams dėl mokesčio mokėjimo taikytina analogija pagal Sodininkų bendrijų įstatymą bei kasacinio teismo suformuota praktika nagrinėjant analogiškus ginčus tarp sodininkų bendrijų ir (ne) bendrijos narių prievolių bendrijai.

Sodininkų bendrijų įstatymo 6 str. 1 d. mėgėjų sodo teritorijoje žemės sklypai gali priklausyti ne tik bendrijos nariams, bet ir kitiems asmenims, t. y. Sodininkų bendrijų įstatymo reglamentuojamų santykių subjektai yra ne tik sodininkai, sodininkų bendrijos nariai, bet ir kiti asmenys, nuosavybės ar kitų teisių pagrindu valdantys sodo žemės sklypus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014-02-17 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-49/2014, be kita ko, konstatavo, kad mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų tinkamas eksploatavimas bei išsaugojimas yra ne tik privatus savininkų, bet ir viešasis interesas, todėl, siekiant suderinti mėgėjų sodų teritorijoje esančių atskirų individualių sodo sklypų savininkų privačius, jų grupių ir viešuosius interesus, šie santykiai reguliuojami nustatant bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdą – per sodininkų bendrijas (Sodininkų bendrijų įstatymo 3 str. 1 d., 7 str. 3 d.). Narystės bendrijoje savanoriškumo principas reiškia, jog žemės sklypo savininkas gali nestoti į bendriją, t. y. nesusieti savęs narystės bendrijoje ryšiais, tačiau ir tokiu atveju jis yra teisinių santykių, susijusių su bendrosios dalinės nuosavybės teisių įgyvendinimu, subjektas (Sodininkų bendrijų įstatymo 7 str. 5 d., 22 str. 1 d.). Taigi mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymas, priežiūra ir naudojimas turi būti vykdomi taip, kad būtų užtikrintas maksimalus įmanomas visų teisėtų interesų (tiek skirtingų privačių interesų, tiek privataus ir viešojo interesų) suderinimas.

Atsakovas pabrėžia, kad nėra ieškovės narys. Tačiau įvertintina aplinkybė, jog atsakovui įsigyjant žemės sklypą buvo žinoma apie tai, kad kvartale veiks žemės sklypų savininkų asociacija. Kaip minėta, asociacija „Triušelių alėja“ įsteigta 2008-09-05. Tuo tarpu 2009-09-07 pirkimo-pardavimo sutartyje, numatytas pirkėjo įsipareigojimas per 10 kalendorinių dienų įsistoti į asociaciją „Triušelių alėja“ ir tapti jos nariu. Atsakovas E. C. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškino, kad į asociaciją nestojo dėl to, jog dar nebuvo įvykdyta sutarties sąlyga pardavėjui parduoti atsakovui 1/79 dalį bendro naudojimo žemės sklypų, esančių Trušelių k., Klaipėdos r., o, atsakovo teigimu, stodamas į asociaciją jis būtų turėjęs šią dalį perleisti asociacijai (teismo posėdžio 2016-03-01 garso įrašas: 38 min. 08 sek.). Tačiau atsakovas byloje patvirtino, kad jam buvo žinoma apie kvartale įsteigtą asociaciją. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovo akcentuojamas narystės asociacijoje savanoriškumo principas reiškia, jog atsakovas, kaip žemės sklypo savininkas, gali nestoti į asociaciją, t. y., kaip ir sodininkų bendrijų atveju, nesusieti savęs narystės ryšiais, tačiau ir tokiu atveju jis yra teisinių santykių, susijusių su bendrosios dalinės nuosavybės teisių įgyvendinimu, subjektas.

CK 4.76 str. numato, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai privalo apmokėti išlaidas bendram turtui išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Atsakovas pažymi, kad byloje nėra duomenų, iš kurių galima būtų spręsti, kad ginčo vietoje egzistuoja komunikaciniai tinklai, ir apie jų eksploatavimo teisėtumą. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenų nustatyta, kad atsakovo žemės sklypo naudojimo būdas priskirtinas gyvenamajai teritorijai. Byloje pateikti duomenys, kad V. V., K. J. ir AB „VST“ vardu 2008-03-06 išduotas statybos leidimas, leidžiantis 79 gyvenamųjų namų ir 5 infrastruktūros objektų elektros įrenginių prijungimo prie AB „VST“ skirstomųjų tinklų statybos darbus Trušelių k., Klaipėdos r., sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (t. y. žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (t. II, b. l. 15-21). Iš minėtų duomenų nustatyta, kad 2007-10-16 išduotas statybos leidimas vandentiekio, buitinių nuotekų, lietaus nuotekų tinklų, vidaus kelio statybos kvartalui.

Rašytinių įrodymų byloje visuma patvirtina, kad ieškovės aptarnaujamoje teritorijoje faktiškai yra įrengti susisiekimo ir inžineriniai tinklai, kiti objektai, skirti bendriems kvartalo žemės sklypų savininkų poreikiams tenkinti, byloje pateikti duomenys, kad objektams (siurblinės, vandens gręžinys, gatvių apšvietimas) tiekiama elektros energija, jie prižiūrimi, aptarnaujami, remontuojami, prižiūrima kvartalo aplinka (pjaunama, purškiama žolė); paslaugoms apmokėti patiriamos išlaidos (t. II, b. l. 23-121, 131-138; t. III, b. l. 7-20, 21-22) (CPK 176-178 str., 185 str.). Byloje atsakovas patvirtino, kad yra gatvė privažiuoti iki jo žemės sklypo. Minėtas aplinkybes patvirtina ir anksčiau nurodytų, ieškovės aptarnaujamoje teritorijoje esančių, šešių susisiekimo ir inžinerinių tinklų paskirties žemės sklypų Nekilnojamojo turto registro išrašų duomenys apie įregistruotas kitas daiktines teises (nustatyti servitutai – teisės tiesti bei aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas, kelio servitutai) bei specialiąsias žemės naudojimo sąlygas. Taigi darytina išvada, jog ieškovės administruojamame žemės sklypų kvartale išplėtota infrastruktūra, kuri faktiškai yra naudojama ir būtina siekiant užtikrinti tinkamą turimos nuosavybės naudojimą, užtikrinti bendruosius ekologijos, aplinkosaugos reikalavimus, taigi reikšminga ir viešajam interesui užtikrinti, ir būtinas jos išlaikymas bei išsaugojimas CK 4.76 str. prasme.

Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad Sodininkų bendrijų įstatymo reglamentuojamų santykių subjektai yra ne tik sodininkai, sodininkų bendrijos nariai, bet ir kiti asmenys, nuosavybės ar kitų teisių pagrindu valdantys sodo žemės sklypus. Būtent sodo žemės sklypo valdymas nuosavybės ar kitomis teisėmis yra kriterijus, vienijantis Sodininkų bendrijų įstatymo reglamentuojamų santykių subjektus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2014, 2013-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2013). Dėl to visi sodininkai ir kiti asmenys, įsigiję mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, privalo atlikti pareigas, kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo.

Šiuo atveju nėra ginčo, kad atsakovui E. C. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas yra ieškovės administruojamoje teritorijoje. Byloje pateikti 2009‑02‑13 bei 2012-05-03 asociacijai „Triušelių alėja“ išduoti įgaliojimai patvirtina ieškovės nurodytas aplinkybes bei jos atstovo paaiškinimus byloje, kad kvartalo formuotojai K. J. ir V. V. buvo suteikę įgaliojimus ieškovei tvarkyti turtą (t. II, b. l. 123-126). Ieškovės atstovas advokatas Karolis Gerbauskas byloje paaiškino, kad ieškovė kaip iki tol naudojo ir prižiūrėjo objektus statybos metu, taip procesas tęsiasi ir toliau. Bylos duomenys patvirtina, kad šiuo metu asociacija „Triušelių alėja“ veda derybas dėl įrengimų ir žemės sklypų su visa infrastruktūra išpirkimo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad asociacijos „Triušelių alėja“ nustatytas mokestis yra siejamas būtent su šios asociacijos teritorijoje esančių visų žemės sklypų savininkų bendrųjų poreikių tenkinimu, kvartalo teritorijos tvarkymu ir aptarnavimu, infrastruktūros remontu ir priežiūra. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, taip pat ir byloje esančių asociacijos „Triušelių alėja“ visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų duomenų matyti, kad mokestis naudojamas minėtu tikslu. Iš byloje esančių duomenų akivaizdu, jog surinktos lėšos yra naudojamos tokiems tikslams kaip gatvių apšvietimui ir inžinerinių įrenginių elektros energijai, gatvių dangos remontui, gatvių priežiūrai ir valymui, gatvių lentelių įrengimui, lietaus kanalizacijos tvarkymui, valymo įrenginių priežiūrai, nuotekų siurblių keitimui, vandentiekio tvarkymui, bendrų erdvių tvarkymui, žolės pjovimui teritorijoje, tinklų avarijų likvidavimui apmokėti. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad jokie kiti mokesčiai iš bendraturčių nėra renkami ir visi bendraturčių poreikiai patenkinami iš šio mokesčio pagrindu surinktų lėšų. Šiuo atveju vien mokesčio pavadinimas nenustato mokėjimo pareigos tik asociacijos nariams ar tik neįstojusių į asociaciją sklypų, esančių asociacijos teritorijoje, savininkams, nes, kaip nustatyta byloje, atsižvelgiant į mokesčio nustatymo, rinkimo ir panaudojimo tikslą, jis skirtas visų asociacijos teritorijoje esančių sklypų savininkų interesams tenkinti, tiek esančių asociacijos nariais, tiek neįstojusių į asociaciją.

Teisėjų kolegija daro išvadą, jog atsakovas, nuosavybės teise valdydamas ieškovės veiklos teritorijoje esantį žemės sklypą, turi mokėti asociacijos „Triušelių alėja“ nustatyto dydžio mokestį asociacijos teritorijoje esančių žemės sklypų savininkų bendriesiems poreikiams tenkinti. Taip pat pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų nesutikęs su nustatytu mokesčio dydžiu ar ginčijęs asociacijos narių susirinkimo, kuriame nustatytas mokėtino mokesčio dydis, protokolą.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, esant konkrečioms byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, yra pagrindas ieškovei asociacijai „Triušelių alėja“ iš atsakovo E. C. priteisti 1 155,58 Eur įsiskolinimą už nesumokėtą mokestį. Taip pat konstatuotina, kad yra pagrindas ieškovei iš atsakovo priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Teisėjų kolegijai nustačius, kad ieškovės apeliacinis skundas pagrįstas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas dėl netinkamo proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, ir materialinės teisės normų taikymo ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinį tenkinti (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Esant nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į bylos baigtį, paskirstytinos šalių bylinėjimosi išlaidos. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, ieškovės ieškinys tenkintas visiškai. Bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, tarp jų ir išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 79 str., 88 str., 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.).

Ieškovė už ieškinį, teikiamą elektroninių ryšių priemonėmis, sumokėjo 26 Eur žyminį mokestį. Ieškinį tenkinus, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos ieškovei iš atsakovo E. C.. Ieškovė taip pat turėjo 200 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai pirmosios instancijos teisme (t. 1, b. l. 21-22, 56; t. 3, b. l. 46). Šios išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais, neviršija CPK 98 str. 2 d. numatytose rekomendacijose nustatytų dydžių, dėl to priteistinos iš atsakovo.

Apeliacinės instancijos teisme ieškovės asociacijos „Triušelių alėja“ turėtas išlaidas sudarė 26 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą. Tenkinus apeliacinį skundą minėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 93 str. 1, 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-03-21 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą:

ieškinį tenkinti visiškai;

priteisti ieškovei asociacijai „Triušelių alėja“, įmonės kodas 301846771, iš atsakovo E. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 155,58 Eur skolą ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2015-08-06, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

priteisti ieškovei asociacijai „Triušelių alėja“ iš atsakovo E. C. 26 Eur žyminio mokesčio už ieškinį ir 200 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme.

Priteisti ieškovei asociacijai „Triušelių alėja“ iš atsakovo E. C. 26 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.