- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-04
- Bylos Nr.
- 2A-2346/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00164-2012-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- (nepasirinktas)
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė, Konstantinas Gurinas, Marytė Mitkuvienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos duona“
- Atsakovas
- viešajai įstaigai „Klaipėdos universitetinė ligoninė“, Klaipėdos universitetinė ligoninė "Klaipėdos duona" "Molupis ir Ko"
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „Molupis ir Ko“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Marytės Mitkuvienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos duona“apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012m. rugpjūčio 31 d. sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos duona“ ieškinys atsakovui viešajai įstaigai „Klaipėdos universitetinė ligoninė“ dėl neteisėtų veiksmų, vykdant supaprastintą atvirą konkursą, byloje dalyvaujant trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Molupis ir Ko“, civilinės bylos Nr. 2-1192-265/2012.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl perkančiosios organizacijos pareigos teikti tiekėjams informaciją apie kitų tiekėjų pasiūlymus apimties.
Atsakovas 2012-02-18paskelbė supaprastintą atvirą konkursą „Duonos ir pyrago gaminiai“ (pirkimo kodas 116596). Šis konkursas turėjo būti vykdomas atsakovo viešojo pirkimo komisijos posėdžio 2011-12-27 protokolu patvirtintomis sąlygomis, pagal kurių 61 punktą, perkančiosios organizacijos neatmesti pasiūlymai turėjo būti vertinamai pagal mažiausios kainos kriterijų.
Šalies argumentai
Ieškovas nurodė, jog jis iš visų konkurse dalyvavusių dalyvių pasiūlė mažiausią kainą, tačiau 2012-02-29 raštu Nr. 857 buvo atsakovo informuotas, kad jo pasiūlymas atmestas kaip ne visiškai atitinkantis konkurso sąlygų priede Nr. 4 keliamus reikalavimus. Kadangi ieškovas buvo eliminuotas iš konkurso, o jo nugalėtoju buvo pripažintas trečiasis asmuo UAB „Molupis ir Ko“, ieškovui kilo abejonių, ar trečiojo asmens pateiktas pasiūlymas idealiai atitiko konkurso sąlygų priede Nr. 4 numatytus reikalavimus ir ar tikrai UAB „Molupis ir ko“ pasiūlymas, palyginus su ieškovo, turi neginčijamą pranašumą. Todėl ieškovas 2012-03-01 raštu Nr. 13-57 kreipėsi į atsakovą, prašydamas leisti susipažinti su kitų konkurso dalyvių pateiktais pasiūlymais. 2012-03-02 raštu Nr. 873 atsakovas leido susipažinti su UAB „Smulkus urmas“ pasiūlymu, tačiau atsisakė leisti susipažinti su UAB „Molupis ir Ko“ pateiktu pasiūlymu, motyvuodamas, kad šis dalyvis visą savo pateiktą konkursinę medžiagą, išskyrus galutinę sumą, paskelbė konfidencialia. Ieškovas 2012-03-05 pateikė atsakovui pretenziją, kuria pareikalavo leisti susipažinti su UAB „Molupis ir Ko“ pateiktu pasiūlymu, tačiau 2012-03-08 raštu Nr. 978 atsakovas pretenziją atmetė, motyvuodamas pasiūlyme pateiktos informacijos konfidencialumu.
Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti atsakovą supažindinti ieškovą su UAB „Molupis ir Ko“ konkursiniame pasiūlyme pateiktais prekių kainomis ir asortimentu bei viešųjų pirkimų komisijos 2012-02-13 protokolu. Nurodė, jog ieškovas negali remtis UAB „Molupis ir Ko“ pageidavimu visą konkursinį pasiūlymą pripažinti konfidencialia informacija, nes tai prieštarauja Viešųjų pirkimų įstatymo 31 straipsnio 6, 8 ir 9 dalių (2010-02-11 įstatymo redakcija) nuostatoms, numatančioms, kad vokų su pasiūlymais atplėšimo procedūroje dalyvaujantiems tiekėjams skelbiama pasiūlyta kiekvienos pirkimo dalies kaina ir visos pasiūlymų charakteristikos, į kurias bus atsižvelgta, vertinant pasiūlymus bei atsakovo viešojo pirkimo komisijos posėdžio 2011-12-27 protokolu patvirtintų Supaprastinto atviro konkurso sąlygų V dalies 29 punktui, numatančiam, kad informacija, kurią viešai skelbti įpareigoja Lietuvos Respublikos įstatymai, negali būti tiekėjo nurodoma kaip konfidenciali.
Atsakovas prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovo pasiūlymas neatitiko konkurso sąlygų priede Nr. 4 keliamų reikalavimų, todėl buvo atmestas ir jo pasiūlyta kaina nebuvo vertinama. Ieškovas ieškiniu prašo tik pateikti UAB „Molupis ir Ko“ pasiūlymą, tačiau neprašo panaikinti komisijos protokolu nustatytos eilės bei panaikinti komisijos protokolo dėl ieškovo neatitikimo pirkimo dokumentuose keltiems reikalavimams. Tai rodo, kad ieškovas sutinka su nustatyta pasiūlymų eile bei jo pasiūlymo vertinimu. Todėl jeigu teismas nuspręstų tenkinti ieškinį, ieškovui tai nesukeltų jokių teisinių pasekmių, kadangi ieškovo pasiūlymas neatitiko konkurso sąlygose keltų reikalavimų, ieškovas nebuvo įrašytas į pasiūlymų eilę ir jo pasiūlyta kaina nebuvo vertinama. Be to, pirkimą sudarė tik viena dalis ir buvo vertinama viso pasiūlymo bendra kaina, į kitus kriterijus neatsižvelgiant, atskirai kiekvienos prekės, sudarančios viso pasiūlymo bendrą kainą, nevertinant. Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, perkančioji organizacija negali tretiesiems asmenimsatskleisti perkančiajai organizacijai pateiktos tiekėjo informacijos, kurios konfidencialumą nurodė tiekėjas. UAB „Molupis ir Ko“ savo pasiūlyme nurodė, kad visi dokumentai, atskirų pozicijų kainos bei asortimentas yra konfidencialūs. Neatskleisti tretiesiems asmenims šios informacijos perkančiąją organizaciją įpareigojo trečiojo asmens pateiktas vidaus dokumentas, patvirtinantis informacijos konfidencialumą. Dėl ieškovo reikalavimo susipažinti su atsakovo viešųjų pirkimų komisijos 2012-02-13 posėdžio protokolu, atsakovas nurodė, kad tokio reikalavimo nebuvo ieškovo pretenzijoje, taigi, šioje dalyje byla turi būti nutraukta, nes nebuvo laikytasi ikiteisminių ginčo sprendimo procedūrų.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo UAB „Molupis ir Ko“ prašė ieškinį atmesti. Nurodė, jog ieškovas piktnaudžiauja savo teise, kadangi ieškiniu neginčija atsakovo viešojo pirkimo komisijos sprendimų ar pačios pirkimo sutarties, o tik prašo pateikti trečiojo asmens pasiūlymą susipažinimui, kas kelia grėsmę trečiojo asmens komerciniams interesams. Perkančiosios organizacijos pareiga neatskleisti konfidencialios informacijos pati savaime nereiškia viešųjų pirkimų skaidrumo ar lygiateisiškumo principų pažeidimo. Viešųjų pirkimų įstatymas nenumato perkančiosios organizacijos pareigos savo iniciatyva atlikti analizę, kuri pateikto pasiūlymo dalis turėtų būti konfidenciali. Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytas konfidencialumo pareigos turinys numato, kad draudžiama atskleisti informaciją, kurios konfidencialumą nurodė perkančioji organizacija ar tiekėjas, kurios atskleidimas prieštarautų įstatymams, darytų nuostolių teisėtiems šalių komerciniams interesams ar trukdytų užtikrinti sąžiningą tiekėjų konkurenciją. Duonos ir pyragų gamintojus teisės aktai įpareigoja ant savo produktų įpakavimų nurodyti gaminio sudedamąsias dalis, bet tai nėra analogiškas reikalavimas paviešinti ir gaminių receptūrą, todėllaikytina, kad esant viešai bendrai pasiūlymo kainai, sudedamųjų dalių kainas gamintojas turi teisę laikyti konfidencialiomis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu nusprendė: 1) ieškinį atmesti, 2) civilinės bylos dalį dėl ieškovo reikalavimo įpareigoti atsakovą leisti susipažinti su viešųjų pirkimų komisijos 2012-02-13 protokolu nutraukti.
Teismas padarė išvadą, kad ieškovas reikalavimą susipažinti su konfidencialia informacija grindžia vien tik abstrakčia ir niekuo nepagrįsta abejone dėl trečiojo asmens atitikimo konkurso sąlygoms, tačiau nenurodė pagrįstų abejonių, kurios leistų suabejoti, jog trečiojo asmens pasiūlymas iš tiesų neatitiko konkurso sąlygose numatytų reikalavimų. Ieškovas nenurodė, jog, atsižvelgiant į vykdomo viešojo pirkimo objekto specifiką, technologiškai yra neįmanoma pateikti įvairų asortimentą atsakovo reikalaujamose pozicijose, taip pat nenurodė ir kitų konkrečių aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą pripažinti, jog trečiasis asmuo piktnaudžiauja jam suteikta konfidencialumo teise. Teismas, įvertinęs CK1.116 straipsnio 1 dalyje nurodytus požymius, kuriais vadovaujantis tam tikra informacija pripažįstama komercine (gamybine) paslaptimi, bei atsižvelgdamas į tai, kad pasiūlymą teikiantis tiekėjas yra komercinis subjektas, kuris konkurse dalyvauja siekdamas komercinės naudos, darėišvadą, kad konfidencialiais pasiūlymų aspektais turėtų (galėtų) būti pripažįstama ta pasiūlymų medžiagos dalis, kuri tiesiogiai ar netiesiogiai yra susijusi su komercine (gamybine) paslaptimi, tai yra informacija, kuri nėra viešai prieinama tretiesiems asmenims ir dėl to turi įtakos pasiūlyme nurodytos kainos (jos dalies) dydžiui, nuo kurio dažniausiai priklauso pasiūlymo komercinis naudingumas. Nagrinėjamu atveju viešojo konkurso dalyvis į atskirų komponentų pozicijas siūlė ne tik savo gaminius, bet ir kitos įmonės, iš kurios tiekėjas juos perka, dėl to šių kainų atskleidimas neabejotinai sudaro prielaidas teigti, kad atskirų komponentų kaina sudaro komercinę paslaptį.Be to, trečiojo asmens finansinės galimybės savo gaminius teikti perkančiajai organizacijai atitinkamomis kainomis taip pat sudaro prielaidas teigti, jog ši kainų politika gali būti pripažinta konfidencialia informacija. Tuo labiau, kad ieškovas nepagrindė aplinkybės, kokią įtaką konkurso teisėtumui turi trečiojo asmens atskirųjų komponentų siūloma kaina, kai yra žinoma bendra pasiūlymo kaina. Trečiojo asmens siūlomi įvairūs asortimentai patenka į pasiūlymo sudėtį, kurioje lygiagrečiai numatytos kainos, tad ši pasiūlymo informacija galėtų būti taip pat pripažįstama konfidencialia, kadangi su ja atsietai nuo kainų neįmanoma susipažinti. Taip pat ne mažiau svarbi aplinkybė nagrinėjamu atveju yra tai, jog trečiasis asmuo dar prieš teikdamas pasiūlymą nurodė, kuri informacija laikytina konfidencialia ir konfidencialios informacijos turinio neapibrėžė tada, kai prašymą susipažinti su jo pasiūlymu pateikė ieškovas. Ši aplinkybė įrodo, jog trečiasis asmuo, kaip protingas civilinių teisinių santykių dalyvis, iš tiesų turėjo norą iš anksto apsaugoti informaciją, kuri, jo vertinimu, turi komercinę vertę.
Be to, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas neginčijo atsakovo priimto sprendimo pašalinti jį iš konkurso, kaip neatitinkančio konkurso sąlygų priede Nr. 4 keliamų reikalavimų, nors 2012-03-05 pretenzijoje Nr. 13–69 kvestionavo reikšmingą aplinkybę, jog prieš tai atsakovo siųstame rašte buvo pripažinta, jog ieškovas atitinka visus reikalavimus. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, jog netgi eliminuojant prieš tai išsakytus argumentus dėl konfidencialumo pagrįstumo ir pripažinus nepagrįstu atsakovo atsisakymą leisti susipažinti ieškovui su trečiojo asmens konfidencialiu pasiūlymu, tai ieškovui nesukeltų jokių teisinių pasekmių, kadangi visi organizuojamo konkurso pagrindu priimtų sprendimų apskundimo terminai yra suėję. Dėl šios priežasties, teismui leidus susipažinti su trečiojo asmens pasiūlymo turiniu, kuris ieškovui nesukuria jokių teisinių pasekmių, būtų sudarytos prielaidos ieškovui ne apginti savo teises, o sužinoti, kokios yra atskirų komponentų vertės, kurias jo konkurentas teikia perkančiajai organizacijai.
Teismas nusprendė civilinės bylos dalį dėl įpareigojimo leisti susipažinti su viešųjų pirkimų komisijos 2012-02-13 protokolu nutraukti, konstatavęs, kad 2012-03-05 pretenzijoje Nr. 13–69 ieškovas neprašė, kad atsakovas leistų susipažinti su minėtu protokolu, byloje taip pat nėra įrodymų, jog ieškovas su tokiu reikalavimu būtų kreipęsisvėliau. Dėl to šis ieškovo reikalavimas ikiteisminio ginčo nagrinėjimo stadijoje nebuvo nagrinėtas. Vadovaujantis CPK 423³ straipsnio 2 dalimi, ieškinyje negali būti reiškiami reikalavimai, kurie nebuvo keliami tiekėjo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, išskyrus atvejus, kai šių reikalavimų ieškovas negalėjo kelti kreipimosi padavimo metu. Ieškovas nenurodė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą konstatuoti, kad tokio reikalavimo pateikimo galimybė atsirado teisme ir jo jis negalėjo pateikti ikiteisminėje ginčo sprendimo stadijoje.Teismas konstatavo, kad ikiteisminio nagrinėjimo tvarka nebegalima pasinaudoti, nes suėję pretenzijų pateikimo terminai.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Klaipėdos duona“ prašo Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo įpareigoti atsakovą supažindinti ieškovą su UAB „Molupis ir Ko“ konkursiniame pasiūlyme pateiktomis prekių kainomis ir prekių asortimentu bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismo išvada, kad ieškovas turėjo pagrįsti interesą susipažinti su konfidencialia pasiūlymo turinį sudarančia informacija, tačiau savo reikalavimą grindė vien tik abstrakčia ir niekuo nepagrįsta abejone dėl trečiojo asmens pasiūlymo atitikimo konkurso sąlygoms, prieštarauja tiek bylos medžiagai, tiek įstatymų nuostatoms, tiek suformuotai teisės aiškinimo praktikai, nes nei įstatymai, nei teismų praktika nereikalauja papildomai nurodyti priežastis, kodėl ieškovas nori realizuoti savo teisę į informaciją. Ieškovas, kreipdamasis į teismą, realizavo savo teises, numatytas Viešųjų pirkimo įstatymo 31 str. 8 ir 9 d., Viešųjų pirkimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2003 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. 15-121 46punkte. Ieškovui kilo abejonių, ar pagrįstai UAB ,,Molupis ir Ko“ buvo pripažintas konkurso laimėtoju, nes jo bendra pasiūlymo kaina buvo didesnė už ieškovo, o konkursas vyko pagal mažiausios pasiūlymo kainos kriterijų, todėl ieškovaspagrįstai pareikalavo, kad jam būtų paskelbtos visos pasiūlymų charakteristikos, į kurias buvo atsižvelgta, vertinant pasiūlymus, šiuo atveju tai yra UAB ,,Molupis ir Ko“ pasiūlytas asortimentas ir produkcijos kainos.Teismas nepagrįstai atmetė ieškinį, nurodęs, kad netgi pripažinus nepagrįstu atsakovo atsisakymą leisti susipažinti ieškovui su trečiojo asmens pasiūlymu, tai ieškovui nesukeltų jokių teisinių pasekmių, kadangi visi organizuojamo konkurso pagrindu priimtų sprendimų apskundimo terminai yra suėję.Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos neriboja konkurso dalyvių teisės gauti atitinkamą informaciją konkurso rezultatų apskundimo terminais.Todėl teismas negali apriboti ieškovo procesinių teisių kreiptis į teismą, pačiam nusprendus, kokiu pagrindu ir kokius reikalavimus reikšti.Teismas nenurodė kokiu pagrindu UAB ,,Molupis ir Ko“ pasiūlyme esančią informaciją jis pripažino konfidencialia. Galima daryti prielaidą, kad teismas įvertino UAB ,,Molupis ir Ko“ pateiktą priedą Nr. 3 prie 2003 m. bendrovės kolektyvinės sutarties kaip dokumentą, įteisinantį komercinių paslapčių sąrašą ir juo rėmėsi, pagrįsdamas komercinio pasiūlymo konfidencialumą. Tačiau įstatymai nenumato, kad akcinė bendrovė gali įteisinti komercinių paslapčių sąrašą kolektyvine sutartimi. Akcinių bendrovių įstatymo 34 str. 3 d. nustatyta, kad valdyba nustato kokie duomenys bendrovėje laikomi konfidencialia informacija arba komercine paslaptimi. UAB "Molupis ir Ko" nepateikė savo valdybos sprendimo protokolo, kuriame būtų nustatytas komercinių paslapčių ir konfidencialios informacijos sąrašas. Be to, teismas netinkamai taikė įstatymo nuostatas. Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 31 str. 8 ir 9 d., konkursinių pasiūlymų kainos viešai neskelbiamos tik iki vokų atplėšimo procedūros. Tais atvejais, kai pasiūlymas vertinamas pagal mažiausios kainos kriterijų, vokų su pasiūlymais atplėšimo procedūroje dalyvaujantiems tiekėjams skelbiamas pasiūlymą pateikusio tiekėjo pavadinimas, pasiūlyme nurodyta kaina. Jeigu pirkimas susideda iš atskirų dalių, vokų su pasiūlymais, kuriuose nurodomos kainos, atplėšimo procedūroje dalyvaujantiems tiekėjams arba jų atstovams skelbiama pasiūlyta kiekvienos pirkimo dalies kaina. Jeigu pageidauja nors vienas vokų su pasiūlymais atplėšimo procedūroje dalyvaujantis tiekėjas, turi būti paskelbtos visos pasiūlymų charakteristikos, į kurias bus atsižvelgta vertinant pasiūlymus. Ieškovas prašė susipažinti su UAB ,,Molupis ir Ko“ produkcijos konkursinėmis kainomis (pasiūlymo kainos sudedamomis dalimis) ir produkcijos asortimentu (pasiūlymo charakteristikomis, į kurias buvo atsižvelgta vertinant pasiūlymus) po voku atplėšimo procedūros. Defacto tai yra tik komercinio pasiūlymo 4 priedas, kurį kiekvienas dalyvis užpildė pagal viešųjų pirkimų komisijos nustatytą formą. Minėti duomenys negali būti pripažinti nei komercine paslaptimi, nei konfidencialia informacija, nes konkurso dalyviams jie yra vieši pagal įstatymą. Ieškovas neprašė atskleisti jokios kitos informacijos, kuri įtakotų kainos dydį ir galėtų pakenkti ūkio subjekto interesams. Teismas nepagrįstai nusprendė, jog atskirų komponentų kaina sudaro komercinę paslaptį, atsižvelgiant į tai, kad konkurso dalyviai į atskirų komponentų pozicijas siūlė ne tik savo gaminius, bet ir kitos įmonės, iš kurios tiekėjas juos perka. Pažymėtina, kad atsakovo Supaprastinto atviro konkurso, vykdant pirkimą CVPIS priemonėmis (pirkimo kodas 116596) sąlygų22 punkte nurodyta, kad savo pasiūlyme tiekėjas turi nurodyti kokius subtiekėjus jis ketina pasitelkti, pasitelkiami tiekėjai turi atitikti skelbimo apie pirkimą nustatytus reikalavimus ir pateikti atitinkamus dokumentus. Tiekėjas savo pasiūlyme bet kuriuo atveju nurodo subtiekėjų produkcijos kainą ir asortimentą. Pagal Viešųjų pirkimų įstatymą, produkcijos kaina ir asortimentas po vokų atplėšimo konkurso dalyviams yra vieši. Be to, vieši pagal įstatymą yra ne tik bendra pasiūlymo kaina ir asortimentas, bet ir šios kainos sudedamos dalys. Tad vien iš to fakto, kad buvo pasitelkti subtiekėjai, įstatymiškai nekyla teisė paskelbti visą komercinį pasiūlymą konfidencialiu. Šiuo atveju, priešingai negu mano teismas, nesvarbu, ar konkurso dalyvis paskelbė savo komercinį pasiūlymą konfidencialiu prieš teikdamas pasiūlymą, ar tik po to, kai laimėjo konkursą. Be to, UAB ,,Molupis ir Ko“ teikiamos produkcijos asortimentas ir kainos nėra konfidencialūs ne tik konkurso dalyviams, bet de facto ir dideliam trečiųjų asmenų skaičiui. LR Vyriausybės 1996 m. spalio 24 d. nutarime Nr. 1230 ,,Dėl specialiųjų apskaitos dokumentų blankų užsakymo, gamybos, technologinės apskaitos, platinimo, įsigijimo, naudojimo ir likvidavimo tvarkos patvirtinimo“, nurodyta, kad gabenant prekes autotransportu per Lietuvos Respublikos teritoriją kartu turi būti vežamas ir vienas PVM sąskaitos faktūros egzempliorius. Pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos 1997 m. lapkričio 18 d. pranešimą Nr. 12-05/7020 ,,Dėl PVM sąskaitų-faktūrų pildymo“, PVM sąskaitoje-faktūroje be kitų rekvizitų turi būti prekės pavadinimas, prekės kaina. Taigi, kainos ir asortimento duomenys yra žinomi dideliam besikeičiančiam trečiųjų asmenų skaičiui, kuris neįsipareigojęs saugoti šiuos duomenis paslaptyje.Tai, kad teismas nusprendė civilinės bylos dalį dėl įpareigojimo leisti susipažinti su viešųjų pirkimų komisijos 2012-02-13 protokolu nutraukti, patvirtina, kad teismas priėmė sprendimą, neįsigilinęs į bylos aplinkybes. 2012-02-13 Viešųjų pirkimų komisijos protokolas buvo pateiktas teismui kartu su atsakovo atsiliepimu. Ieškovui nusiuntus atsiliepimą su priedais, jis buvo supažindintas su protokolu ir minėto reikalavimo daugiau nebereiškė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Viešoji įstaiga Klaipėdos universitetinė ligoninė prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą. Atsiliepime atsakovas nurodo sutinkantis su pirmosios instancijos teismo motyvais ir išvadomis, o apeliaciniame skunde nėra nurodyti jokie motyvai ar įrodymai, paneigiantys teismo nustatytas aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (LR CPK 320 str. 1 ir 2 dalys).
Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys). Viešųjų pirkimų teisnių santykių bylos priskiriamos kategorijai bylų, kurios susijusios su viešuoju interesu.
Byloje sprendžiamas klausimas dėl tiekėjo, kurio pasiūlymas atmestas kaip neatitinkantis konkurso sąlygų, teisės susipažinti su laimėjusio tiekėjo pasiūlymu, kurį jis (išskyrus pasiūlymo kainą) nurodė esant konfidencialiu, kai ieškinį reiškiantis tiekėjas neginčija perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti jo pasiūlymą.
Dėl teisės kreiptis į teismą ir šios teisės įgyvendinimo sąlygų
Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinio patenkinimas (leidimas susipažinti su trečiojo asmens pateiktu pasiūlymu) ieškovui nesukeltų jokių teisinių pasekmių, kadangi ieškovas neskundė perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti jo pasiūlymą kaip neatitinkantį pirkimo sąlygų bei sprendimą sudaryti pasiūlymų eilę, kadangi visi organizuojamo konkurso pagrindu priimtų sprendimų apskundimo terminai yra suėję. Apeliantas savo nesutikimą su šia teismo išvada grindžia tuo, jog Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos neriboja konkurso dalyvių teisės gauti atitinkamą informaciją konkurso rezultatų apskundimo terminais, todėl, apelianto manymu, teismas negali apriboti ieškovo procesinių teisių kreiptis į teismą.
CPK 5 straipsnyje teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos įtvirtinta kaip vienas iš civilinio proceso principų: kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas; atsisakymas teisės kreiptis į teismą negalioja; teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė ar įstatymų saugomas interesas, pareiškimą. Pagal šią proceso teisės normą teisę į teisminę gynybą turi asmuo, kurio teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami. Joje numatyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2000; 2003 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-589/2003; 2009 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009). Be to, pagal nurodytą CPK normą suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą ne bet kokia, o būtent įstatymų nustatyta tvarka. Taigi šia (blanketine) teisės norma įstatymų leidėjas įtvirtino galimybę suinteresuotų asmenų teisę kreiptis į teismą (šios teisės įgyvendinimo tvarką) reglamentuoti ir kitais įstatymais (CPK 1 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009).
Viešųjų pirkimų įstatyme (toliau – ir VPĮ)nustatyta viešųjų pirkimų tvarka, šių pirkimų subjektų teisės, pareigos ir atsakomybė, viešųjų pirkimų kontrolės ir ginčų sprendimo tvarka (VPĮ 1 straipsnis). Ginčų nagrinėjimo taisyklės įtvirtintos VPĮ V skyriuje; konkrečiai- VPĮ 93 straipsnio 1 dalyje numatyta tiekėjo, manančio, kad perkančioji organizacija nesilaikė šio įstatymo reikalavimų ir tuo pažeidė ar pažeis jo teisėtus interesus, teisė kreiptis į teismą. Ši teisės norma nustato ir pažeistų teisų gynimo būdus: perkančiosios organizacijos sprendimų, kurie neatitinka šio įstatymo reikalavimų, panaikinimas ar pakeitimas (2 punktas), žalos atlyginimas (3 punktas); pirkimo sutarties pripažinimas negaliojančia (4 punktas); alternatyvių sankcijų taikymas (5 punktas).
Toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog tiekėjas turi teisę ginčyti ne bet kokius perkančiosios organizacijos veiksmus ar sprendimus, o tik tokius, kurie pažeidžia ar gali pažeisti konkretaus tiekėjo teises bei teisėtus interesus.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl teisės kreiptis į teismą viešųjų pirkimų bylose teisinio reglamentavimo yra pateikti išaiškinimai, kurių esmė ta, kad tiekėjo teisinis suinteresuotumas ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus yra teisės kreiptis į teismą viešųjų pirkimų bylose įgyvendinimo sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009, išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio mėn. 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-404/2011). Pastarojoje byloje išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, jog pagal įstatymuose įtvirtintą teisinį reglamentavimą teisę ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus turi tiekėjai, kurie viešojo pirkimo procedūrų apskundimo procese gali įrodyti teisinį suinteresuotumą dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo. Teisinis suinteresuotumas viešojo pirkimo sutarties sudarymu reiškia tiekėjo suinteresuotumą sudaryti viešojo pirkimo sutartį ir gauti finansinį atlygį už suteiktas paslaugas, pristatytas prekes ar atliktus darbus.
Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribas apibrėžia ieškinio dalykas (ieškovo materialusis teisinis reikalavimas, reiškiamas bylos atsakovui) ir ieškinio pagrindas (faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškinio reikalavimas bei teisinis šių aplinkybių kvalifikavimas ) (CPK 5 str. 3 d., 135 str. 1 d. 2 ir 4 punktai, 265 str.). Remiantis CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, būtent pati šalis pasirenka savo teisų įgyvendinimo būdą, taigi, būtent ieškovas sprendžia, kokius reikalavimus jis reiškia bylos atsakovui.
Nagrinėjamoje byloje ieškovas pareiškė reikalavimą įpareigoti atsakovą supažindinti ieškovą su UAB „Molupis ir Ko“ konkursiniame pasiūlyme pateiktais prekių kainomis ir asortimentu bei viešųjų pirkimų komisijos 2012-02-13 protokolu. Taigi, ieškovas apibrėžė bylos nagrinėjimo ribas ginču dėl jo teisės susipažinti su konkuravusio viešajame pirkime tiekėjo (laimėtojo) pateiktu pasiūlymu.
Ieškinyje UAB ,,Klaipėdos duona“ nereiškė reikalavimo panaikinti perkančiosios organizacijos viešojo pirkimo komisijos 2012-02-29 sprendimą atmesti jo pasiūlymą kaip neatitinkantį konkurso sąlygų priede Nr. 4 keliamų reikalavimų ir tos pačios dienos sprendimo sudaryti pasiūlymų eilę bei, pasibaigus pirkimo sutarties sudarymo atidėjimo terminui, sudaryti sutartį su UAB ,,Molupis ir ko“ (b.l. 21-22). Akivaizdu, jog būtent perkančiosios organizacijos sprendimas atmesti ieškovo pasiūlymą turėjo įtakos ieškovo teisėms bei pareigoms viešajame pirkime, nes perkančiajai organizacijai dėl kokių nors priežasčių atmetus vieno iš tiekėjų pasiūlymą, toliau svarstomi bei vertinami tik kitų tiekėjų pasiūlymai (VPĮ 39 straipsnio 8 dalis), o tai lemia ir pasiūlymų eilės sudarymą, ir laimėtojo paskelbimą bei pirkimo sutarties su laimėjusiu tiekėju sudarymą. Tai yra, ieškiniu nėra ginčijamas joks perkančiosios organizacijos priimtas sprendimas vykdant viešojo pirkimo procedūras ir nėra prašoma taikyti VPĮ 93 straipsnio 1 dalyje numatytas teisminės gynybos priemones.
Taigi, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, reikšdamas ieškinio reikalavimą dėl supažindinimo su laimėjusio tiekėjo pasiūlymu, ieškovas nepagrindė savo teisinio suinteresuotumo šio reikalavimo patenkinimu, o tai reiškia, jog jokia pažeista ar ginčijama ieškovo teisė patenkinus byloje pareikštą reikalavimą teismo sprendimu realiai negalėtų būti apginta. Šis argumentas yra pakankamas pagrindas atmesti ieškinį. Kartu teisėjų kolegija pažymi, jog apelianto argumentai, esą teismas nepagrįstai apribojo ieškovo procesinę teisę kreiptis į teismą bei pačiam nuspręsti, kokiu pagrindu ir kokius reikalavimus reikšti, visiškai nepagrįsti: teismas ieškovo ieškinį priėmė, taigi, teisė į teisminę gynybą niekaip nebuvo apribota, tačiau teisė pareikšti ieškinį teisme nereiškia, jog toks ieškinys turi būti teismo patenkintas. Būtent teismas, priimdamas sprendimą, įvertina, ar ieškovo teisė yra pažeista ir ar jai ginti taikytinos teisminės gynybos priemonės. Tuo atveju kai asmuo siekia įgyvendinti teisę, kuri negalėtų sukleti jokių konkrečių teisnių pasekmių dėl kurių dalyvaujama viešajame pirkime, tokios teisės deklaravimas teismo sprendimu prieštarautų esminiam teisminės gynybos principui- kad teismas gina pažeistą teisę.
Remdamasi aptartais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, jog laimėjusio tiekėjo pasiūlymo neatitikimas konkurso sąlygoms galėtų būti ieškinio pagrindą sudarantis argumentas ieškovui, kaip tiekėjui, ginant savo pažeistą teisę viešajame pirkime, t.y. tuo atveju jeigu būtų pareikštas reikalavimas panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimą atmesti ieškovo pasiūlymą bei reiškiamas reikalavimas panaikinti sprendimą dėl pasiūlymo eilės sudarymo, grindžiant šį reikalavimą laimėjusio tiekėjo pasiūlymo atitiktimi (neatitikimu) konkurso sąlygoms. Tik tokioje situacijoje ieškovas, siekdamas peržiūros procedūrų veiksmingumo, galėtų reikšti procesinio pobūdžio prašymą dėl informacijos, kurią tiekėjas nurodė esant konfidencialia, vertinimo (ar ji tokia pripažinta pagrįstai, ar teismas gali leisti su tokia informacija susipažinti ieškovui ar susipažįsta tik pats betarpiškai ir pan.). Kadangi reikalavimai dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo (VPĮ 93 str. 1 d. 2 p.) ar kitų VPĮ 93 str. 1 d. numatytų pažeistų teisių gynimo būdų byloje nėra pareikšti, visi apeliacinio skundo argumentai, susiję su trečiojo asmens pasiūlymo pripažinimo konfidencialiu nepagrįstumo bei neteisėtumo, pripažįstami teisiškai nereikšmingais, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina ir dėl jų pagrįstumo nepasisako.
Teisėjų kolegija pastebi, kad apeliantas skunde nepagrįstai remiasi VPĮ 31 str. 9 d. nuostata, jog tuo atveju, jeigu pirkimas susideda iš atskirų dalių, vokų su pasiūlymais, kuriuose nurodomos kainos, atplėšimo procedūroje dalyvaujantiems tiekėjams arba jų atstovams skelbiama pasiūlyta kiekvienos pirkimo dalies kaina. Šiuo atveju pirkimas į atskiras pirkimo objekto dalis nebuvo skaidomas (pirkimo sąlygų 11 punktas). Taigi, nagrinėjamu atveju taikytina šio straipsnio 8 dalis pagal kurią tais atvejais, kai pasiūlymas vertinamas pagal mažiausios kainos kriterijų, vokų su pasiūlymais atplėšimo procedūroje dalyvaujantiems tiekėjams ar jų atstovams skelbiamas pasiūlymą pateikusio tiekėjo pavadinimas, pasiūlyme nurodyta kaina ir pranešama, ar yrapateiktas pasiūlymo galiojimo užtikrinimas (jei jo reikalaujama),ar pateiktas pasiūlymas yra susiūtas, sunumeruotas ir paskutinio lapo antrojoje pusėje patvirtintas tiekėjo ar jo įgalioto asmens parašu, ar nurodytas įgalioto asmens vardas, pavardė, pareigos ir pasiūlymą sudarančių lapų skaičius. Iš VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė viešųjų pirkimų komisijos2012-02-29 protokolo (1 t., 21-22 b.l.) matyti, kad tiekėjų, kurių pasiūlymai nebuvo atmesti, pasiūlytos kainos buvo paskelbtos. Aplinkybė, kad pasiūlymo galutinė kaina susideda iš tam tikrų sudedamųjų dalų, nereiškia pirkimo objekto skaidymo į atskiras dalis.
Dėl bylos nutraukimo dėl ieškovo reikalavimo įpareigoti atsakovą leisti susipažinti su viešųjų pirkimų komisijos 2012-02-13 protokolu
Apeliantas nurodo, esą sprendimas bylą šio reikalavimo dalyje nutraukti, patvirtina, kad teismas neįsigilino į bylos aplinkybes, nes 2012-02-13 Viešųjų pirkimų komisijos protokolą pateikusieškovui kartu su atsakovo atsiliepimu jis minėto reikalavimo daugiau nebereiškė. Tokia apelianto pozicija civilinio proceso normų požiūriu nepagrįsta: ieškovui ieškinyje suformulavus atitinkamą reikalavimą ir teismui jį priėmus (CPK 137 str. 1 d.), teismas privalo priimti dėl jo sprendimą (CPK 265 str. 2 d.), nebent ieškovas tokio reikalavimo būtų atsisakęs ir dėl to byla šio reikalavimo dalyje būtų nutraukta iki nagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 42 str. 1 d., 140 str. 1 d., 293 str. 4 p.) arba ieškovas būtų atsiėmęs šį ieškinio reikalavimą ir jis būtų paliktas nenagrinėtas (CPK 139 str., 296 str. 1 d. 10 p.). Tokio procesinio veiksmo kaip ieškinio reikalavimo tolesnis nebereiškimas CPK normos nenumato. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovas, gavęs ieškinyje prašytą protokolą, būtų pareiškęs atsisakymą nuo atitinkamo reikalavimo ar pareiškimą dėl ieškinio atsiėmimo, todėl teismas pagrįstai priėmė sprendimą ir dėl šio reikalavimo, o, įvertinant tai, kad dėl jo ieškovas nebuvo laikęsis privalomos ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos ir šia tvarka nebėra galimybės pasinaudoti, bylą nutraukė (CPK 293 str. 2 p.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.