- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-07-28
- Bylos Nr.
- 1S-137/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jonas Algimantas Venckus
- Kaltinamasis
- A. A.
- Advokatai
- Ramunas Petrecis
teismo posėdyje išnagrinėjo išteisintojo A. A. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 14 d. nutarties, kuria A. A. buvo paskirta kardomoji priemonė suėmimas trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2010 m. liepos 14 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. A. buvo kaltinamas tuo, kad jis kartu su R. B., būdami iš anksto susitarę ir veikdami organizuota grupe kartu su R. R. (byla nutraukta 2006 m. gegužės 16 d. suėjus baudžiamosios atsakomybės senačiai), R. Č., E. B. (byla nutraukta jiems mirus) ir D. S. (atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnio pagrindu), 1996 m. gegužės 14 d. Telšiuose A. A. organizavus jų bendrą susitikimą, kurio metu jie aptarė apiplėšimo planą, pasiskirstė vaidmenimis ir sutarė plėšimo tikslu įsibrauti į patalpas, panaudoti šaunamąjį ginklą, peilį ir pagrobti svetimą - Kirgizijos piliečių turtą. 1996 m. gegužės 15 d., apie 4 val. 30 min., R. Č., R. B., D. S., E. B. ir R. R., pastarajam rodant kelią, tyrimo metu nenustatytu „Audi“ automobiliu nuvyko į sodininkų bendriją „Putinas“, esančią Telšių rajono Siraičių kaime; R. R. parodžius A. S. sodo namelį ir pasilikus saugoti automobilio, E. B. saugant lauko duris, R. Č., R. B. ir D. S. per antro aukšto langą įsibrovė į sodo namelį, kur, grasindami panaudoti smurtą, t. y. nukreipdami į nukentėjusiuosius šaunamąjį ginklą - tyrimo metu nenustatyto kalibro ir modelio revolverį, peilius ir kuoką, užpuolė Kirgizijos piliečius J. F., S. M. ir G. I.. Grumtynių metu R. Č., R. B. ir D. S. bendrais suderintais veiksmais sudavė nukentėjusiesiems į įvairias kūno vietas daugybinius smūgius rankomis, peiliais, kuoka ir taip padarė J. F. ir G. I. nežymius sveikatos sutrikdymus, o S. M. sunkų sveikatos sutrikdymą; po to pagrobė iš G. I. ir J. F. po 10 000 JAV dolerių iš kiekvieno, šiuos pinigus tarpusavyje pasidalijo, taip A. A. ir R. B. pagrobė didelės vertės svetimą turtą - 20 000 JAV dolerių (80 000 Lt).
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 14 d. nutartimi suėmimas A. A. buvo paskirtas trims mėnesiams nagrinėjant apeliacine tvarka baudžiamąją bylą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 10 d. nuosprendžio, kuriuo A. A. buvo išteisintas dėl aukščiau minėto nusikaltimo padarymo.
Šalies argumentai
A. A. skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 14 d. nutartį, kuria jam paskirta kardomoji priemonė - suėmimas.
A. A. nuomone, skundžiama nutartis naikintina, nes suėmimas paskirtas grubiai pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 119 straipsnyje įtvirtintas bendrąsias kardomųjų priemonių taikymo nuostatas.
BPK 120 straipsnyje numatytos kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam. Jokiam kitam proceso dalyviui, skirtingai nuo kitų procesinės prievartos priemonių (BPK 140-163 straipsniai), kardomoji priemonė jokiais atvejais negali būti skiriama (žr. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso komentaras (300 l.). Skundžiamoje nutartyje teismas padarė išvadą, jog suėmimas skirtinas, nes švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų - užtikrinti A. A. dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą bei užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Skunde A. A. neanalizuoja šių išvadų pagrįstumo, kadangi teismas, jo nuomone, negalėjo spręsti ne tik suėmimo, bet ir jokios kitos kardomosios priemonės paskyrimo klausimo, nes šioje bylos nagrinėjimo stadijoje A. A. turi procesinį išteisintojo statusą.
Šalies argumentai
A. A. taip pat nurodo, kad skundžiamą nutartį bylą nagrinėjančios Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos pirmininkė priėmė vienasmeniškai. Pasibaigus šių metų liepos 13 d. teismo posėdžiui, teisėja L. G. savo iniciatyva iškėlė klausimą dėl suėmimo paskyrimo. Kolegijos pirmininkė nurodė pasišalinti iš teismo salės kitiems dviem teisėjams ir paprašė posėdžio sekretorės surasti A. A. gynėją. Nepaisant to, jog paminėtame teismo posėdyje A. A. atsisakius gynėjo, kolegijos pirmininkė nurodė per dvi savaites susirasti kitą advokatą, sprendžiant suėmimo paskyrimo klausimą, dalyvavo ne A. A. pasirinktas gynėjas, o per porą minučių iš koridoriaus pakviesta jam nepažįstama advokatė. Taip, A. A. nuomone, buvo pažeista BPK 320 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos posėdyje kolegialumo tvarka bei jo teisė į gynybą.
Teismo posėdyje suimtojo A. A. gynėjas prašė jo skundą patenkinti, o prokuroras prašė A. A. skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Įtariamasis neskundžia jam taikomos kardomosios priemonės suėmimo taikymo pagrindų, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs paduotą skundą ir skundo nagrinėjimui pateiktą baudžiamosios bylos medžiaga konstatuoja, kad byloje yra pagrindai ir sąlygos taikyti jam griežčiausią kardomąją priemonę suėmimą.
Lietuvos apeliacinio teismo nuomone, A. A. skunde neteisingai interpretuoja BPK 120 straipsnio nuostatas, teigdamas, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam ir jokiam kitam proceso dalyviui, skirtingai nuo kitų procesinės prievartos priemonių (BPK 140-163 straipsniai), kardomoji priemonė jokiais atvejais negali būti skiriama. Kiti proceso dalyviai BPK 120 straipsnio prasme gali būti laikomi liudytojai, nukentėjusieji, ekspertai, t. y. proceso dalyviai, kurie nėra susiję tiesiogiai su įtarimų ar kaltinimų pareiškimu. Šiuo metu Vilniaus apygardos teismas nagrinėja baudžiamąją bylą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 10 d. nuosprendžio, kurio A. A. buvo išteisintas dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo. Minėtas nuosprendis nėra įsiteisėjęs. Kadangi išteisinamasis nuosprendis nėra įsiteisėjęs, A. A. dar nėra įgijęs išteisintojo statuso BPK 22 straipsnio prasme, todėl šioje proceso stadijoje (nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka) A. A. gali būti vadinamas kaltinamuoju.
A. A., Lietuvos apeliacinio teismo nuomone, nepagrįstai nurodo, kad Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos pirmininkė nepagrįstai priėmė skundžiamą nutartį vienasmeniškai ir tuo pažeidė BPK 320 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos posėdyje kolegialumo tvarką bei jo teisę į gynybą. Nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teisme suėmimas paskiriamas vadovaujantis BPK 123 straipsnio 6 dalimi ir 233 straipsnio 5 dalimi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 31 punkte išaiškinta, kad specialiai surengtame teismo posėdyje, laikantis BPK 233 straipsnio 5 dalyje nurodytos tvarkos ir surašant atskirą protokolą, klausimą dėl suėmimo pratęsimo kaltinamajam gali spręsti ir vienas teisėjas paprastai iš bylai nagrinėti sudarytos teisėjų kolegijos. Atsižvelgiant į šiuos argumentus ir motyvus nėra pagrindo teigti, kad skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 14 d. nutartis buvo priimta pažeidžiant BPK nustatytą tvarką ir įtvirtintą asmens teisę į gynybą.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
kaltinamojo A. A. skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.