Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Nijolė Žimkienė, sekretoriaujant Saulutei Jurkėnaitei, dalyvaujant Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus atstovams Daliui Bielskiui, Laurai Dolerytei, I. Z. atstovui advokatui Mantui Valiukui, išnagrinėjusi I. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), atstovo advokato Manto Valiuko skundą dėl Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2017 m. gegužės 17 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 51² straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Z. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento skyriaus 2017 m. gegužės 17 d. nutarimu Nr. AM-VILN-100143685-17 pagal ATPK 51² straipsnio 2 dalį nubaustas 868 Eur bauda dėl to, kad jam būnant atsakingu už tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) veikla atitiktų aplinkos apsaugą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus, veiklos vykdymo vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), planinio patikrinimo metu, 2016 m. lapkričio 4 d., apie 12.55 val., (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad bendrovės UAB (duomenys neskelbtini) teritorijos kieta danga vietomis susidėvėjusi, sutrūkinėjusi, šiaurinėje bendrovės UAB (duomenys neskelbtini) teritorijos pusėje nėra įrengtų bortelių. Paviršinės nuotekos, susidariusios ant galimai teršiamos teritorijos gali patekti ant šalia esančių teritorijų ir atvirkščiai. Tuo UAB (duomenys neskelbtini) vykdė ūkinę veiklą pažeisdama Aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įstatymo Nr. D1-193 „Dėl Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ (toliau – ir Reglamentas) 13 punkto reikalavimą, numatantį, kad galimai teršiamos teritorijos turi būti padengtos vandeniui nelaidžia kieta danga (asfalto, asfaltbetonio, betono ar pan.) ir įrengtos, kad paviršinės nuotekos nuo jų nenutekėtų ant šalia esančių teritorijų ir ant jų nepatektų vanduo nuo šalia esančių teritorijų.

I. Z. atstovas advokatas Mantas Valiukas skundu su paskirta administracine nuobauda nesutiko, prašė panaikinti nutarimą. Skunde nurodė, kad 2017 m. sausio 24 d. rašte Nr. AP-170124-1, adresuotame Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl šio pažeidimo buvo nurodyta, kad patikrinimą atliekantys pareigūnai konkrečiai nenurodo, kurioje tiksliai vietoje danga susidėvėjusi, sutrūkinėjusi. Kartu su patikrinimo aktu nepateikia jokių tai įrodančių faktų ir dokumentų, šiaurinėje bendrovės teritorijos dalyje susidariusios paviršinės nuotėkos negali patekti ant šalia esančių teritorijų, todėl kad bendrovės teritorijos nuolydžiai nukreipti į vakarinę teritorijos dalį, kur paviršinės nuotėkos patenka į paviršinių nuotėkų valymo įrenginius ir tai patikrinimą atlikusiems pareigūnams yra žinoma, paviršinės nuotekos negali patekti nuo šalia šiaurinėje dalyje esančios teritorijos, kadangi su UAB (duomenys neskelbtini) šiaurinėje dalyje besiribojančios teritorijos lygis yra žemiau nei UAB (duomenys neskelbtini) teritorijos lygis ir tai patikrinimą atlikusiems pareigūnams yra žinoma. Be to, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. Dl-193 patvirtinto „Paviršinio nuotekų tvarkymo reglamento“ 13 punkto nuostatos neįpareigoja įrengti bortelių. Tos UAB (duomenys neskelbtini) teritorijos vietos, kuriose laikomos nepavojingosios atliekos, padengtos vandeniui nelaidžia kieta danga (asfalto, asfaltbetonio, betono ar pan.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra visiškai aišku, jog UAB (duomenys neskelbtini) atitinka Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. Dl-193 patvirtinto „Paviršinio nuotekų tvarkymo reglamento“ 13 punkto nuostatų reikalavimus. Analogiškus motyvus I. Z. nurodė ir 2017 m. balandžio 18 d. paaiškinime administracinio teisės pažeidimo byloje bei prašė nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, tačiau į nurodytus motyvus institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, neatsižvelgė. Pažymi, kad administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluotas kaltinimas nesuderinamas su Aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. Dl-193 „Dėl Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ 13 punkte įtvirtintas reikalavimais, kadangi nurodyto punkto reikalavimas nereglamentuoja dangos būklės reikalavimų, yra įtvirtintas reikalavimas vandeniui nelaidžia kieta danga (asfalto, asfaltbetonio, betono ar pan.). Tokiam reikalavimui bendrovės teritorijos danga atitiko. Taip pat administracinio teisės pažeidimo protokole konstatuoti faktai, jog teritorijos kieta danga vietomis susidėvėjusi, sutrūkinėjusi (nors pareigūnai konkrečiai nenurodė, kurioje tiksliai vietoje danga susidėvėjusi, sutrūkinėjusi), tėra subjektyvi nuomonė bei prielaida ir neįrodo fakto, jog ji dėl to tapo laidi vandeniui bei neatitinka teisės akto reikalavimo. Iš esmės tokią aplinkybę bandoma konstatuoti darant prielaidą, jog danga laidi vandeniui dėl susidėvėjimo ir įtrūkimų. Administracinio teisės pažeidimo protokole konstatuoti faktai, jog šiaurinėje bendrovės UAB (duomenys neskelbtini) teritorijos pusėje nėra įrengtų bortelių, taip pat nesuderinami su pirmiau minėto Aplinkos ministro įsakymo nuostatomis. Nurodo, kad įsakyme išvis nereglamentuojami „borteliai“ ir jų įrengimas, nes jie tėra atsakingų pareigūnų sugalvotos kliūtys vandens nutekėjimui, dėl kurių įrengimo ant nelaidžios dangos tiesiog susidarytų vandens balos. Esminis aptariamo teisės akto reikalavimas šiuo atveju yra tai, kad nuotekos būtų surenkamos į atskirą paviršinių nuotekų surinkimo sistemą ir nepakliūtų į greta esančias teritorijas ir atvirkščiai. Be to, paviršinių nuotekų surinkimo reikalavimai yra nurodyti Aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. Dl-193 „Dėl Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ 14 punkte, kuriame nurodyta, kad paviršinės nuotekos, susidarančios ant galimai teršiamų teritorijų, turi būti surenkamos į atskirą paviršinių nuotekų surinkimo sistemą (nuotakyną), kurioje turi būti įdiegtos priemonės, leidžiančios vykdyti nustatytus reikalavimus atitinkančią nuotekų apskaitą, laboratorinę kontrolę ir, esant reikalui, per 10 min. nuo sprendimo priėmimo uždaryti nuotekų išleistuvą. Akivaizdu, jog Bendrovė atitiko minėto punkto reikalavimus, nes dėl to pažeidimas nekonstatuotas. Nagrinėjamu atveju, nesant įrodymų, pagrindžiančių, kad UAB (duomenys neskelbtini) teritorijoje neįrengta vandeniui nelaidi kieta danga ir kad nuotekų surinkimo sistema neveikia, o nuotekos patenka į greta esančias teritorijas ir atvirkščiai, bei vadovaujantis principu, kad visos nepašalintos abejonės turi būti traktuojamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, konstatuotina, jog byloje surinktų įrodymų nepakanka daryti neabejotiną išvadą, jog I. Z. padarė inkriminuotą ATPK 51² straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą. Todėl administracinio teisės pažeidimo byla I. Z. atžvilgiu nutrauktina, nenustačius jo veikoje inkriminuoto pažeidimo įvykio ir sudėties. Taigi, I. Z. buvo nubaustas už tai, ko faktiškai nepadarė, o skundžiamas nutarimas priimtas, siekiant bet kokia kaina nubausti Bendrovės atstovą dėl susiklosčiusios konfliktinės situacijos tarp Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono Aplinkos apsaugos departamento ir UAB (duomenys neskelbtini). Konfliktinė situacija tarp šalių iš esmės susiklostė dėl UAB (duomenys neskelbtini) pateiktų skundų Lietuvos Respublikos aplinkos ministrui nurodant, jog Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono Aplinkos apsaugos departamentas per paskutinius metus Bendrovės veiklą ėmėsi tikrinti net 43 kartus, kai tuo tarpu kitas analogišką atliekų tvarkymą vykdančias įmones tikrino vidutiniškai po 2-3 kartus. Net vykstant bendram šalių susitikimui pas Lietuvos Respublikos Aplinkos ministrą, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono Aplinkos apsaugos departamento vadovas nesugebėjo paaiškinti tokio patikrinimo skaičiaus būtinybės ir išimtinio dėmesio UAB (duomenys neskelbtini) (b. l. 2-6).

Skundo nagrinėjimo metu I. Z. atstovas skundą palaikė. Nurodė, kad protokole minimas nustatytas dangos susidėvėjimas ir sutrūkinėjimas yra grindžiamas pareigūno subjektyviu vertinimu. Norminiais aktais nėra numatytas bortelių įrengimas, bendrovėje yra nuotekų surenkamieji įrenginiai, kurie veikia ir surenka nuotekas, jei to nebūtų, būtų pažeistas 14 punkto reikalavimas. Per 2016 m. buvo atlikti 43 patikrinimai. Šiuo metu yra surašyti 5 protokolai. Tarp bendrovės ir institucijos yra konfliktinė situacija, bendrovė pateikė skundą dėl Vilniaus RAAD direktoriaus M. Š. veikimo prieš bendrovę.

I. Z. apie skundo nagrinėjimą pranešta, į skundo nagrinėjimą jis neatvyko. Skundas nagrinėtas dalyvaujant I. Z. įgaliotajam atstovui.

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento skyriaus atsiliepimu į I. Z. atstovo advokato Manto Valiuko skundą prašoma jo netenkinti ir nutarimą palikti nepakeistą. Nurodoma, kad patikrinimo aktas pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimus skundžiamas nebuvo, todėl mano, kad atliktas patikrinimas pagrįstas ir teisėtas. Žemės sklypui, kurio plotas 1,7062 ha, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pagal nuosavybės dokumentų 9.1 punkto reikalavimus nustatytos specialios sąlygos Pavojingų atliekų laikinojo saugojimo aikštelės ir surinkimo punktai bei sanitarinės apsaugos zonos. Visa žemės sklypo teritorija pagal nuosavybės dokumentus ir vykdomos veiklos reikalavimus atitinka Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. Dl-193 patvirtinto „Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento“ 4.5 punkto reikalavimus, yra atliekų tvarkymo objekto galimai teršiama teritorija. Pagal „Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento“ 13 punkto reikalavimus galimai teršiamos teritorijos turi būti padengtos vandeniui nelaidžia kieta danga (asfalto, asfaltbetonio, betono ar pan.) ir įrengtos, kad paviršinės nuotekos nuo jų nenutekėtų ant šalia esančių teritorijų ir ant jų nepatektų vanduo nuo šalia esančių teritorijų. Teisės akte įtvirtintas reikalavimas, kad paviršinės nuotekos nepatektų iš galimai teršiamos teritorijos ir į ją netekėtų nuotekos nuo kitų teritorijų. Reikalavimo įrengti bortelius nėra, bet tai pats paprasčiausias būdas atskirti teritorijas. Jeigu įmonės atsakingas asmuo mano, kad reikalavimas gali būti įgyvendintas kitomis priemonėmis, gali taip elgtis. I. Z. skunde nurodyta, kad iš aukščiau esančios teritorijos, kuri neatskirta jokiais atitvarais, ant galimai teršiamos teritorijos patenka paviršinės nuotekos, susidarančios ant neužterštos dangos, žalios vejos ir kitų teritorijų. Bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų ir tinkamai nurodyta, kurioje kiemo vietoje danga susidėvėjusi, sutrūkinėjusi. Pažeidimą patvirtina ir prie patikrinimo akto pridėtos spalvotos nuotraukos. Teisės pažeidimas kvalifikuotas tinkamai. Skundžiamas nutarimas byloje priimtas objektyviai ir nešališkai išanalizavus ir įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, tinkamai ir pagrįstai konstatavus pažeidimo padarymo faktą pagal ATPK 51 ² straipsnio 2 dalį (b. l. 67-68).

Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovas Dalius Bielskis nurodė, jog įmonės atsakingam pareigūnui buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl to, kad įmonė pažeidžia paviršinio nuotekų tvarkymo reglamento 13 punkto reikalavimus, įmonėje susidarančios nuotekos patenka į greta esančias teritorijas, nes teritorijos nėra tarpusavyje atskirtos. Nuotrauka įrodo, kad didelės liūties metu iš įmonės teritorijos nuotekos per vartus išteka. Atskyrimo būdų nuotekų tvarkymo reglamente nėra, bet atskyrimo būdai gali būti tik du – borteliai arba trapų įrengimas. Įmonė turi du taršos leidimus, vienas iš jų išduotas (duomenys neskelbtini). Vertinant patikrinimo aktus reikia atskirti, kad tai patikrinimai visoje įmonėje, o ne viename padalinyje. Įmonės veikla – pavojingų atliekų vežimas, pagal ministro įsakymą kiekviena pavojingų atliekų vežino siunta privalo būti tikrinama. Tai siuntos patikrinimas, o ne įmonės patikrinimas. Papildomai Institucijos atstovas paaiškino, kad vietoje buvo nustatyta, jog ant senos ir susidėvėjusios asfalto dangos yra žvyro sluoksnis, nuo to danga netampa nelaidi vandeniui. Nelaidžios dangos principas yra tas, kad jos viršutinis sluoksnis yra nelaidus. Paraišką Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimui (toliau – ir TIPK) gauti pateikė įmonė, paskutiniame lape yra direktoriaus parašas, kuris patvirtina, kad visa pateikta informacijas atitinka teisės aktų reikalavimus. Įmonė atsako už dokumentų teisingumą. Leidimai buvo išduodami, niekas netikrino teritorijos, nes kontrolę vykdė viena institucija, o leidimus išduodavo kita. Visi neplaniniai patikrinimai yra atliekų siuntų tikrinimai. Kiek įmonė suruošia atliekų siuntų, tiek dažniausiai būna patikrinimų. Išklausęs liudytojo A. P., kuris pateikė sutarties su UAB (duomenys neskelbtini) kopiją, Institucijos atstovas paaiškino, kad teritorijos kiemas yra aukščiau, logiška, kad vanduo bėgs žemyn. Klaidinama, kad nuotraukoje, t.1 b. l. 13, matyti paviršinių nuotekų šulinys, aiškiai matyti, kad tai yra fekalinė kanalizacija, čia pagal normatyvus negali patekti paviršinės nuotekos. KF reiškia kad čia fekalinė kanalizacija. Tai matyti, kai kompiuteryje pritraukė vaizdą arčiau.

Skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 641 straipsnyje nurodyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Skundo nagrinėjimo metu apklaustas liudytojas A. M., (duomenys neskelbtini) aplinkos apsaugos agentūros vedėjas, paaiškino, kad jis 2016 m. atliko planinį patikrinimą. Nustatyta, kad danga suskeldėjusi, po asfaltu matyti žvyras, nėra vientisos dangos. Tai buvo nustatyta vizualiai, matavimų daryti nereikia. Vandeniui laidi danga yra prie pagrindinio įmonės įvažiavimo, t. y. prie įmonės pastato ir toliau eina į šiaurinę pusę akivaizdus nuolydis. Nuolydžius žiūri programoje geoportalas.lt, joje gali pamatuoti amplitudes ir pažiūrėti aukščius. Į šiaurinę pusę bendrovės teritorija žemėja. Nuo 167,5 iki 166 yra peraukštėjimas. Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 4.5 p punkte nurodyta, kad atliekų tvarkymo objektų teritorijos yra priskiriamos prie galimai teršiamų teritorijų, reiškia, kad galimai teršiamos teritorijos turi būti padengtos vandeniui nelaidžia kieta danga. Paprastai tariant, kai įvažiuojate į degalinės teritoriją, matote, kad visur įrengti bordiūrai, taip sustabdomas nutekėjimas nuo teritorijų. Nuo teritorijos centrinės dalies yra nuolydžiai į šiaurę, pietvakarių pusėje yra valymo įrenginiai. Nuo centro nuotekos tekės į atskiras puses. 2017 m. birželio 29 d. buvo pravažiuota šalia įmonės, padarytos nuotraukos, kuriose matosi, kad nuotekos teka, o ne surenkamos. Papildomai paaiškino, jog patikrinus nustatyta, kad ant dangos viršaus užpiltas žvyras.

Liudytojas A. P., UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojas, paaiškino, kad jis dirba tiek (duomenys neskelbtini)

Enys neskelbtini) , tiek (duomenys neskelbtini). I. Z. yra gamybos vadovas, jis atsakingas už aplinkos apsaugą (duomenys neskeltbini). Mano, kad danga atitinka teisės aktų reikalavimus. Jei yra senas asfaltas, vadinasi, jis nelaidus. Tam, kad susitvarkytų teritoriją, nes kai kur galėjo būti duobės, ne visai lygi danga, buvo uždėtas žvyro išlyginamasis sluoksnis. Duobė nereiškia, kad ji kiaura, ten galėjo būti įlinkimai. Mano, kad asfaltas netapo laidus. Negali pasakyti, kada užpylė žvyru, galbūt 2015-2015 m., tai buvo direktoriaus sprendimas, galbūt ir pats gamybos vadovas priėmė sprendimą palyginti. Dėl paviršinių nuotekų tvarkymo – turi sutartį su UAB (duomenys neskelbtini), kuri tvarko nuotekas. Sutartyje nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigoja tiekti šaltą vandenį ir šalinti nuotekas, įskaitant paviršines nuotekas. Taigi, visos nuotekos yra tvarkomos. Nuolydžiai eina link šiaurinės pusės, paskui sukasi link vakarinės pusės. Yra šuliniai, kur yra UAB (duomenys neskelbtini) nuotekų valymo tinklas, į jų tinklus patenka paviršinės nuotekos, kita dalis patenka į vietinius valymo įrenginius. Pietinės pusės vakariniame kampe yra pastatyti valymo įrenginiai, kurie išvalo paviršines nuotekas. Jis nematė, kad iš įmonės teritorijos per vartus bėgtų vanduo. Šiaurinėje pusėje borteliai nėra būtini, nes ji yra aukščiau, greta esanti teritorija yra žemiau jų teritorijos. Jų teritorija yra kaip lovys, todėl į kitas teritorijas nuotekos nepatenka. Dalis nuotekų patenka į UAB (duomenys neskelbtini) tinklus, dalis - į jų valymo įrenginius. Nežino, kieno teritorija yra šalia jų teritorijos, ten yra kažkokia pieva. Teritorijos nuomos sutartis sudaryta 2012 m. liepos mėnesį, o pradėta eksploatuoti gavus TIPK leidimą. Pirmas TIPK leidimas buvo išduotas 2013 m. lapkričio mėnesį, 2013 m. veiklos nevykdė, pradėjo vykdyti 2014 m. 2013 m. leidimą išdavė Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas. Mano, kad prieš išduodant leidimą institucija turėjo tikrinti teritoriją. Pagal TIPK leidimo išdavimo sąlygas agentūra netikrina, bet turi pavesti tikrinti Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui. Teritorijos danga 2015 m. ir 2016 m. nesikeitė, gal šiek tiek kai kurios vietos buvo palygintos. Nuotraukos komentuoti negali, gal čia užfiksuota per lietų, per liūtį. Kol kas trapų nedarė, planuoja keisti visą teritoriją nauja danga, dabar numatyti keli pastatai. Planuoja atnaujinti dangą, kadangi atsiradus naujiems pastatams reikia pakoreguoti aukščius, kad transportas galėtų privažiuoti.

I. Z. 2017 m. balandžio 18 d. paaiškinimo duomenimis, su jam inkriminuojamu administracinės teisės pažeidimu nesutinka, žemiau nurodytais argumentais ir motyvais: patikrinimą atliekantys pareigūnai konkrečiai nenurodo, kurioje tiksliai vietoje danga susidėvėjusi, sutrūkinėjusi. Kartu su Patikrinimo aktu nepateikia jokių tai įrodančių faktų ir dokumentų; šiaurinėje bendrovės teritorijos dalyje susidariusios paviršinės nuotėkos negali patekti ant šalia esančių teritorijų, todėl, kad bendrovės teritorijos nuolydžiai nukreipti į vakarinę teritorijos dalį, kur paviršinės nuotėkos patenka į paviršinių nuotėkų valymo įrenginius ir tai patikrinimą atlikusiems pareigūnams yra žinoma; paviršinės nuotekos negali patekti nuo šalia šiaurinėje dalyje esančios teritorijos, kadangi su UAB (duomenys neskelbtini) šiaurinėje dalyje besiribojančios teritorijos lygis yra žemiau nei UAB (duomenys neskelbtini) teritorijos lygis ir tai patikrinimą atlikusiems pareigūnams yra žinoma. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. Dl-193 patvirtinto „Paviršinio nuotekų tvarkymo reglamento“ 13 punkto nuostatos neįpareigoja įrengti bortelių; tos UAB (duomenys neskelbtini) teritorijos vietos, kuriose laikomos nepavojingosios atliekos, padengtos vandeniui nelaidžia kieta danga (asfalto, asfaltbetonio, betono ar pan.). Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, yra visiškai aišku, jog UAB (duomenys neskelbtini) atitinka Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. Dl-193 patvirtinto „Paviršinio nuotekų tvarkymo reglamento“ 13 punkto nuostatų reikalavimus (b. l. 20-21).

2016 m. gruodžio 29 d. patikrinimo akto Nr. VR-9.10-313 duomenimis, UAB (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), buvo atliktas planinis teminis patikrinimas, kurio tikslas – atliekų tvarkymo kontrolė. Patikrinimo metu, apžiūrint bendrovės teritoriją 2016 m. lapkričio 4 d., nustatyta (18 punktas), jog kieta danga vietomis susidėvėjusi, sutrūkinėjusi. Šiaurinėje bendrovės teritorijos pusėje nėra įrengtų bortelių. Paviršinės nuotekos, susidariusios ant galimai teršiamos teritorijos, gali patekti ant šalia esančių teritorijų ir atvirkščiai. Tokiais veiksmais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193 patvirtinto „Paviršinio nuotekų tvarkymo reglamento“ 13 punkto nuostatos. Patikrinimo išvadose, 4 punkte, konstatuota, kad nesutvarkius galimai taršios teritorijos kietos dangos, neįrengus bortelių, pažeistos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193 patvirtinto „Paviršinio nuotekų tvarkymo reglamento“ 13 punkto nuostatos (b. l. 26-32).

Skundo nagrinėjimo metu pateikta 2017 m. rugpjūčio 23 d. nuotrauka, kurioje matyti vanduo, ištekantis pro vartus ( t.1, b. l. 93).

UAB (duomenys neskelbtini) skundo dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnų veiksmų duomenimis, jis surašytas 2017 m. vasario 8 d. ( t.1, b. l. 97-106).

Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų (TIPK) duomenimis, UAB (duomenys neskelbtini) jie buvo išduoti: 2013 m. lapkričio 29 d. (t. 2, b. l. 1-89), koreguotas 2014 m. vasario 19 d. (t.1, b. l. 182-204), pakeistas 2016 m. kovo 15 d. (t. 1, b. l. 121-175). 2013 m. lapkričio 29 d. leidime pažymėta, kad UAB (duomenys neskelbtini) vandeniui nelaidžia danga padengtą aikštelę skirtą ūkinei veiklai vykdyti, valdo nuomos teise (t. 2, b. l. 2), nurodoma, kad UAB (duomenys neskelbtini) gamybinėje teritorijoje ekogeologinė ir aplinkosauginė būklė yra gera (t.2 , b. l. 65).

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento patikrinimo 2015 m. gegužės 21 d. akto duomenimis, UAB (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), įmonės teritorija vietoms padengta asfaltbetonio danga, kuri stipriai pažeista vykusių statybos darbų metu ir ankstesnių teritorijos naudotojų. Nuo rytinės teritorijos dalies dalis nuotekų yra nesurenkama ir veikiama nuolydžio patenka į aplinkines teritorijas šiaurės vakarų pusėje ( t. 2, b. l. 112-116).

Pateiktais duomenimis apie bendrovės patikrinimus 2016 m., buvo atlikti neplaniniai ir planiniai patikrinimai bendrovės veiklos vietose – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ( t. 2, b. l. 137- 199, t.3, b. 1-39).

Skundas iš esmės grindžiamas trimis motyvais: neįrodyta, jog danga nėra padengta nelaidžia kieta danga; reikalavimo atskirti teritoriją borteliu nenumatyta, o paviršinių nuotekų surinkimo, kuris reglamentuotas Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 14 punkte, pažeidimo nenustatyta; Institucija priešiškai nusiteikusi prieš bendrovę, atlieka ženkliai daugiau tikrinimo veiksmų, tačiau ankstesnių patikrinimų metu, taip pat išduodant leidimus, pažeidimų, nurodytų skundžiamame nutarime, neužfiksavo.

Dėl dangos

Ginčo dėl to, kad visa žemės sklypo teritorija pagal nuosavybės dokumentus ir vykdomos veiklos reikalavimus atitinka Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. Dl-193 patvirtinto „Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento“ 4.5 punkto reikalavimus, yra atliekų tvarkymo objekto galimai teršiama teritorija, byloje nėra. Objektyviai, 2016 m. gruodžio 29 d. patikrinimo akto Nr. VR-9.10-313 duomenimis, UAB (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), buvo atliktas planinis teminis patikrinimas, patikrinimo metu, apžiūrint bendrovės teritoriją, 2016 m. lapkričio 4 d. nustatyta, kad kieta danga vietomis susidėvėjusi, sutrūkinėjusi. Dangos būklė užfiksuota nuotraukose, vaizdo įraše. Liudytojas A. M., pakartotinai nuvykęs į teritoriją, užfiksavo, kad teritorijoje ant senos dangos yra užpiltas žvyras. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento patikrinimo 2015 m. gegužės 21 d. akto duomenimis, UAB (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), įmonės teritorija vietoms padengta asfaltbetonio danga, kuri stipriai pažeista vykusių statybos darbų metu ir ankstesnių teritorijos naudotojų. Nuo rytinės teritorijos dalies dalis nuotekų yra nesurenkama ir veikiama nuolydžio patenka į aplinkines teritorijas šiaurės vakarų pusėje. Teisme apklaustas A. P., UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojas, paaiškino, kad tikslu susitvarkyti teritoriją, nes kai kur galėjo būti duobės, ne visai lygi danga, buvo uždėtas žvyro išlyginamasis sluoksnis; duobė nereiškia, kad ji kiaura, ten galėjo būti įlinkimai; mano, kad asfaltas netapo laidus; negali pasakyti, kada užpylė žvyru, galbūt 2015-2015 m., tai buvo direktoriaus sprendimas, galbūt ir pats gamybos vadovas priėmė sprendimą palyginti; planuoja keisti visą teritoriją nauja danga.

Teismas daro išvadą, kad skundo argumentas, jog dangos neatitikimas norminių aktų reikalavimams nebuvo įrodytas, yra nepagrįstas - teritorija yra padengta žvyru (laidi medžiaga), užpiltu ant senos dangos. Dangos susidėvėjimas buvo nustatytas jau 2015 m. gegužės 21 d. patikrinimo akte. Po to danga nebuvo taisyta, tokius darbus tik numatoma atlikti. Taip pat, kadangi visa teritorija yra atliekų tvarkymo objekto galimai teršiama teritorija, skundo argumentas dėl tikslios vietos, kurioje danga yra susidėvėjusi, sutrūkinėjusi, nenurodymo yra nepagrįstas.

Dėl bortelių

Skundo nagrinėjimo metu į bylą pateikta nuotrauka, kurioje matyti vanduo, ištekantis pro bendrovės vartus. Byloje, t.1, b. l. 13, yra vertikalus dangos planas, iš kurio matyti, kad į šiaurinę teritorijos dalį yra nuolydis. Teismas daro išvadą, kad skundo nagrinėjimo metu pasitvirtino Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 13 punkto, numatančio, jog galimai teršiamos teritorijos turi būti įrengtos, kad paviršinės nuotekos nuo jų nenutekėtų ant šalia esančių teritorijų, ir atvirkščiai, pažeidimas. Teismas pažymi, kad, pačios Institucijos atstovų nurodymų, galimas ne vienas, o du būdai užkirsti kelią paviršinių nuotekų nutekėjimui – borteliai arba trapai. Teismas vertina, kad konkretaus būdo nurodymas skundžiamame nutarime yra perteklinis, šalintinas, tačiau tai neturi įtakos skundžiamo nutarimo teisėtumui, nes nutarimo esmės nekeičia. Teismas atmeta skundo argumentus, kad patikrinimo metu neužfiksuoti paviršinių nuotekų surinkimo reikalavimų pažeidimai, dėl ko yra sudarytas susitarimas su UAB (duomenys neskelbtini) (Reglamento 14 punktas), kadangi skundžiamu nutarimu asmuo buvo nubaustas už kitą pažeidimą – už teritorijos įrengimą neužtikrinant, kad paviršinės nuotekos nenutekėtų ant šalia esančių teritorijų ir nuo jų.

Dėl ankstesnių patikrinimų ir patikrinimų dažnumo

Teismas, susipažinęs su Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimais, bendrovės patikrinimo aktais, pritaria skundo argumentams, kad Institucija turėjo galimybę ir anksčiau nustatyti skundžiamame nutarime užfiksuotus pažeidimus. Tačiau teismas pasisako, kad galimi Institucijos darbo trūkumai, neoperatyvumas nešalina asmens atsakomybės už pažeidimo padarymą. Kaip nurodė Institucijos atstovas, už duomenų, pateiktų bendrovės, siekiant gauti, pakeisti TIPK leidimus, teisingumą atsako juos pateikęs asmuo. Taip pat teismas pažymi, kad iš patikrinimų aktų matyti skirtingi tikrinimo objektai, o bendrovės teritorijos danga buvo tikrinta 2015 metais, jau tada užfiksuoti neatitikimai, kaip nustatyta iš liudytojo A. P. paaiškinimų, po to teritorija tiesiog buvo padengta žvyru, kuris buvo užpiltas ant senos dangos. Teismas vertina, kad skundo argumentas, jog nutarimas yra priimtas dėl skundo prieš M. Š., nepasitvirtino, kadangi skundas buvo pateiktas po patikrinimo, kurio metu buvo užfiksuoti pažeidimai.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento skyriaus 2017 m. gegužės 17 d. nutarimą Nr. AM-VILN-100143685-17 patikslinti pašalinant aplinkybę, jog šiaurinėje dalyje nėra įrengtų bortelių, likusioje dalyje palikti nepakeistą ir skundo netenkinti.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui.