- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-08-29
- Bylos Nr.
- 1S-360-928/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-3-00119-2022-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Odeta Gruodienė
- Nuteistasis
- K. S.
- Advokatai
- Aušra Ručienė
nerengdama teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo K. S. gynėjos advokatės Aušros Ručienės skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. rugpjūčio 1 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime (toliau – Komisija) 2024 m. birželio 28 d. priimtą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam K. S. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. K. S. bausmę atlieka pagal Čekijos Respublikos Usti nad Labem krašto teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. nuosprendį, pakeistą Čekijos Respublikos Prahos Aukštesniojo teismo 2021 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu pagal Čekijos Respublikos baudžiamojo kodekso 172 straipsnio 2 dalį, 43 straipsnio 1 dalį, kuriuo jam paskirta galutinė 7 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. sausio 19 d. nutartimi pripažintas Čekijos Respublikos Usti nad Labem krašto teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. nuosprendis, pakeistas Čekijos Respublikos Prahos Aukštesniojo teismo 2021 m. gruodžio d. nuosprendžiu. Paskirta bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 3 dalimi ir paskirta galutinė bausmė 7 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.
2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2023 m. spalio 30 d., jos pabaiga – 2028 m. balandžio 15 d. Likusi neatlikta bausmės dalis komisijos posėdžio dienai (2024 m. birželio 27 d.) – 3 metai 9 mėnesiai 18 dienų.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisijos 2024 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam K. S. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Nutarime pažymėta, jog atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika su mažėjimo tendencija ir stebimos nuosekliai vykdomos teigiamos nuteistojo iniciatyvos, pastangos ir konkretūs rezultatai, siekiant minėtą riziką valdyti įgyvendinant resocializacijos plane numatytas priemones. Nuteistasis bausmės atlikimo metu vidaus tvarkos taisyklių nepažeidinėja, drausmine tvarka nebaustas, buvo paskatintas, motyvuotai tęsia darbinę veiklą įstaigoje, socialinius ryšius palaiko su artimaisiais, iš gaunamo darbo užmokesčio ir savanoriškai dengia finansinius įsipareigojimus, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, elgiasi sąžiningai, mandagiai ir pagarbiai. Nuteistojo pataisos procesas vyksta pakankamai sklandžiai, nuteistasis deda pastangas siekdamas sėkmingos sistemingos integracijos į visuomenę, stebima aukšta asmens motyvacija įsitraukti į darbinės veiklos procesą ne tik įstaigoje, bet ir po bausmės atlikimo. Nuteistasis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, Komisijos nuomone, sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
4. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi Komisijos nutarimą taikyti K. S. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakyta patvirtinti. Teismas konstatavo, kad nuteistasis šiuo metu dar nedaro pažangos mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, kas ir nesudaro pagrindo lygtinio paleidimo taikymui.
5. Nuteistojo K. S. gynėja advokatė Aušra Ručienė skundžia Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. rugpjūčio 1 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam K. S. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Žemesnės instancijos teismas
5.1. Skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį neįvertino Komisijos sprendime nurodytų pagrįstų motyvų, skundžiamoje nutartyje nurodyti skirtingi bei Komisijos sprendimui prieštaraujantys argumentai. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, padarė nepagrįstą išvadą, jog nuteistojo elgesyje nustatyti kriminogeniniai veiksniai ne tik, kad gali, bet ir privalo būti koreguojami nuteistajam dedant maksimalias pastangas teigiamo pokyčio link. Iš nutarties motyvų lieka neaišku, kokius būtent neigiamus bruožus ar savybes K. S. turi pakeisti ar kokiu nors veikimu/neveikimu turi pasiekti/atitikti kriterijų, kad teisme būtų taikomas lygtinis paleidimas. Tvirtinama, kad teismas nepateikė išsamių ir įtikinamų motyvų, kodėl K. S. negali būti taikomas lygtinio paleidimo institutas, kai tuo tarpu lygtinis paleidimas turi būti laikomas elgesio su nuteistaisiais norma, bendrąja taisykle, o ne išimtimi ar nuteistajam taikoma privilegija. Skunde pažymima, kad K. S. yra pasirengęs gyventi dorai, pagal visuomenėje priimtus elgesio standartus, nebenusikalsti, būti pavyzdingu, turės pastovią gyvenamąją vietą bei darbą.
5.2. Skunde kategoriškai nesutinkama su teismo išvada, kad nustatyti apsauginiai veiksniai nelaikytini kaip išimtinai saugantys nuteistąjį nuo pakartotinio nusikalstamumo. Teismo tokia išvada prieštarauja Komisijos nutarimo argumentams ir esamai situacijai. Pažymi, kad K. S. už gerą elgesį skatintas, perkeltas į atviro tipo bausmės atlikimo vietą, dirba Kauno raj. Neveronyse, (duomenys neskelbtini), visą bausmės atlikimo laiką laikėsi vidaus tvarkos taisyklių, jų nepažeidinėja, drausmine tvarka nebaustas, motyvuotai tęsia darbinę veiklą įstaigoje, turi stiprius socialinius ryšius su artimaisiais. Nuteistasis turės gyvenamąją vietą, darbo vietą. Nuteistasis aktyviai dalyvauja įvairiose socialinės reabilitacijos programose, jo elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, ir šias aplinkybes Komisija tinkamai įvertino, tačiau dėl nesuprantamų priežasčių, Kauno apylinkės teismas šių esminių aplinkybių neįvertino. Priešingai, teismas akcentuoja K. S. teistumus, padarytas nusikalstamas veikas, kas prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.
Žemesnės instancijos teismas
5.3. Advokatės nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą procesinį sprendimą nurodė objektyviai tiesai neatitinkančias aplinkybes, jog neva nuteistasis K. S. turi skolų, piniginių baudų, nestabilią darbo patirtį. Nesuprantama dėl kokių priežasčių nevertintos tos aplinkybės, kad K. S. dirba (duomenys neskelbtini) gamykloje, iki įsidarbinimo (duomenys neskelbtini) gamykloje, ilgą laiką dirbo Pravieniškėse, (duomenys neskelbtini). Atkreipia dėmesį, kad būtent bedirbant (duomenys neskelbtini) priimtas Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininko sprendimas dėl skatinimo priemonės skyrimo nuteistajam K. S.. Sprendime nurodyta, kad K. S. gerai ir atsakingai dirba darbinės veiklos organizavimo skyriuje (duomenys neskelbtini) darbininku, darbe yra drausmingas, atlieka daug operacijų, darbus atlieka kokybiškai, todėl už nepriekaištingą elgesį ir pažangą mažinti nusikalstamo elgesio riziką jam buvo skirta paskatinimo priemonė. Be kita ko, K. S. turimos skolos yra dengiamos ne tik automatiniais nurašymais nuo banko sąskaitos, į kurią K. S. gauna darbo užmokestį, bet jis ir savarankiškai, pavedimais vykdo savo kreditorinius įsipareigojimus, todėl nurodyti teismo argumentai yra paviršutiniški, charakterizuojantys K. S. itin neigiamai, nors iš tiesų, faktinės aplinkybės yra kitos nei nurodyta nutartyje. Skunde taip pat pažymėta, kad liko neįvertintos ir aplinkybės, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Čekijos kalėjime, K. S. savanoriškai atlikdavo įvairaus pobūdžio gerbūvio darbus, už ką būdavo paskatintas, neturėjo jokių administracinių ar drausminių nuobaudų, turi gausybę teigiamų charakteristikų, kas patvirtina žemą nusikalstamo elgesio riziką. Teismas neįvertino ir aplinkybių, jog nuteistasis per visą bausmės atlikimo laiką nei karto nebaustas drausmine ar administracine tvarka, išimtinai pasižymėjo vien teigiamomis savybėmis.
5.4. Gynėjos įsitikinimu, nutartyje liko visiškai neįvertintos Komisijos nutarime teigiamai nuteistąjį apibūdinančios aplinkybės, be to, neįvertintas ir faktas, kad K. S. yra perkeltas į lengvąją grupę bei atviro tipo bausmės atlikimo vietą. Skundo autorės nuomone, vien faktas apie nuteistojo bausmės atlikimo aplinkybes įrodo, kad K. S. nusikalstamo elgesio rizika nors ir vidutinė, tačiau nustatyta akivaizdi pažanga šią riziką mažinant. Pažymi, kad jeigu nuteistojo rizika liktų tiesiog vidutine ir nebūtų nustatytos pažangos šią riziką mažinant – K. S. nebūtų perkeltas nei j lengvąją grupę, nei į atviro tipo bausmės atlikimo vietą, jam nebūtų suteikta galimybė dirbti, bei galiausiai Komisija nebūtų priėmusi nutarimo leisti taikyti lygtinį paleidimą. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas neįvertino ir kitų aplinkybių, kurios patvirtina akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, o būtent to, kad K. S. aktyviai įsitraukia į įvairaus pobūdžio pozityvaus užimtumo veiklas, imasi iniciatyvos organizuoti renginius, nuosekliai vykdo resocializacijos plane numatytas priemones. Per pusmetį įvykdė itin daug pagal jam nustatytą programą, padaryta akivaizdi pažanga, tačiau dėl trumpo laiko bei programos algoritmų nepavyko pasiekti žemos nusikalstamos elgesio rizikos grupės.
5.5. Skundo autorės nuomone, teigiama nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu korekcija, darbinė veikla ir teigiamas požiūris į darbą, visų individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių ir rekomendacijų vykdymas, socialinių ryšių turėjimas ir palaikymas, šių ryšių vertinimas, atsakomybės už savo veiksmus prisiėmimas ir nusikalstamo elgesio žalos visuomenei suvokimas, patvirtina, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai nuteistajam turėjo reikšmingos įtakos, mąstymą bei požiūrį nuteistasis pakeitė teigiama linkme ir šie pokyčiai yra pakankami manyti, kad tolesnis pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje su priežiūra. Nuteistasis K. S. vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į nuteistojo gynėjos skundą Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė Jūratė Šilingaitė Pečkienė prašo skundą atmesti.
6.1. Atsiliepime nurodo, kad nuteistasis anksčiau teistas 6 kartus tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Laisvės atėmimo bausmę atlieka už tyčinį sunkų nusikaltimą, įvykdytą bendrininkų grupėje ir panaudojant ginklą. Anksčiau buvo taikytos švelnesnio pobūdžio bausmės, tačiau tai jokios teigiamos įtakos nuteistajam nepadarė, jis ir toliau nusikalto. Minėtos aplinkybės neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas didina nuteistojo pavojingumą visuomenei, todėl šiuo atveju būtina griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes.
6.2. Prokurorės nuomone, visuomenės interesas reikalauja, kad nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų jo padarytoms nusikalstamoms veikoms adekvačią bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o tuo pačiu būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Nuteistasis neatlikęs dar gana didelės jam paskirtos bausmės dalies – 3 metų 9 mėnesių ir 18 dienų (paskirta bausmė – 7 m. 6 mėn. laisvės atėmimo), tai neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, kad jau įgyvendinta bausmės paskirtis ir jos tikslai. Nors neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra lemiamas faktorius, tiesiogiai įtakojantis sprendimą dėl lygtinio paleidimo, tačiau tai negali būti ir visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia, bausmė turi būti veiksminga.
6.3. Prokurorė mano, jog teismas pagrįstai konstatavo, kad nuteistajam nustatyta net 11 dinaminių kriminogeninių veiksnių, kurie dar privalo būti koreguojami pataisos įstaigoje. Jis savo pozityviu ir kryptingu elgesiu gali sumažinti arba visai eliminuoti šiuos veiksnius, dėl ko nekiltų jokia pagrįsta abejonė dėl nuteistojo pakankamos elgesio korekcijos ir padarytos ženklios pažangos. Prokurorė pažymi, jog nuteistojo advokatės skunde nurodytos aplinkybės ir teigiamai jį charakterizuojančios savybės visiškai nereiškia, kad dėl minimų aplinkybių yra pagrindas K. S. taikyti lygtinį paleidimą. Tinkamas elgesys bausmės atlikimo metu yra kiekvieno nuteistojo pareiga, o ne išimtinė sąlyga dėl kurios būtų galima taikyti lygtinį paleidimą.
6.4. Atsiliepime teigiama, kad svarbus aspektas, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo yra reikšmingais argumentais pagrįstas manymas, jog lygtinai paleidus asmenį, jo nusikalstamas elgesys nebepasikartos ir jis daugiau nebepažeis įstatymų. Tiek nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, tiek kitos aplinkybės turi sudaryti pagrindą neabejoti, jog bausmės tikslai pasiekti tiek, jog nekeltų abejonių, kad nuteistasis gali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Įvertinus minėtus veiksnius darytina išvada, kad nors ir fiksuojamas tam tikras teigiamas nuteistojo elgesio pokytis bausmės atlikimo metu, vis dėlto nėra pakankamo pagrindo reikšti jam pasitikėjimą ir tikėti, kad jo resocializacija laisvėje bus sėkminga. Todėl sutiktina su teismo išvada, jog šiuo atveju dar negalima konstatuoti akivaizdžios nuteistojo pažangos, kuri leistų tikėti, jog ateityje nuteistasis laikysis įstatymų ir toliau nenusikals
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo K. S. gynėjos advokatės Aušros Ručienės skundas atmetamas.
7. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.
8. Kaip teisingai nustatė ir apylinkės teismas, K. S. atitinka BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas sąlygas, t. y. jis atlikęs pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės, ir tai laikytina formalaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui egzistavimu. Tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. BVK 82 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies, dar turi atitikti nuteistasis, kad galėtų būti paleistas lygtinai. Tai yra, turi būti nustatyta žema jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga šią riziką mažinant. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog K. S. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vidutinė, todėl turi būti konstatuota akivaizdi nuteistojo pažanga šią riziką mažinant, kas nagrinėjamu atveju nenustatyta.
9. Apygardos teismui teiktame gynėjos skunde nurodoma, jog pagal tarptautinius teisės aktus ir teismų praktiką, lygtinio paleidimo taikymas nuteistiesiems turi būti norma, o ne privilegija. Šiuo atveju pažymėtina, kad Lietuva, įgyvendindama tarptautinius teisės aktus, yra įtvirtinusi sąlygas, kurias nuteistieji turi atitikti tam, kad jiems būtų galima taikyti lygtinio paleidimo institutą. Pagal galiojančią ir taikomą teisę, kaip jau minėta – lygtinio paleidimo taikymui turi egzistuoti ne tik formalusis pagrindas, bet ir materialusis, t. y. nuteistasis ne tik turi būti atlikęs nustatytą bausmės dalį, tačiau ir konstatuota žema nusikalstamo elgesio rizika, arba akivaizdi pažanga šią riziką mažinant. Pažymėtina, kad ne bet kokia pažanga sudaro pagrindą nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą, o ji turi būti akivaizdi, nesukelianti abejonių ir įtikinanti, kad lygtinai paleistas asmuo yra pasiruošęs socializuotis visuomenėje ir gyventi laikantis įstatymų, priimtinų normų. Lygtinis paleidimas iš įkalinimo įstaigos gali būti taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, galima pagrįstai manyti, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Nagrinėjamu atveju konstatuoti akivaizdžią K. S. pažangą nėra teisinio pagrindo.
10. Lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam įstatyme numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė, ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, priima sprendimą.
11. Apygardos teismas pritaria skundo argumentams, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą, kad nenustatyta nuteistojo pažanga. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistasis vykdo socialinės reabilitacijos planą, dirba, bausmės atlikimo metu aktyviai įsitraukia į įvairaus pobūdžio pozityvaus užimtumo veiklas, netgi imasi iniciatyvos pats organizuoti renginius (yra suorganizavęs šaškių turnyrą), laisvalaikiu skaito knygas, sprendžia kryžiažodžius ar žiūri informacines TV laidas. Visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja K. S., rodo jo pažangą, ko pasekoje laisvės atėmimo vietų įstaigos vadovybės sprendimu nuteistajam buvo išreikštas pasitikėjimas ir jis perkeltas atlikti bausmę į atviro tipo bausmės atlikimo vietą, tačiau vis tik apeliacinės instancijos teismo manymu, daroma pažanga dar nėra akivaizdi, jog jau dabar būtų galima daryti neabejotiną išvadą, kad būdamas laisvėje nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
12. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvu, kad nuteistajam nustatyti apsauginiai veiksniai – patvirtinta gyvenamoji vieta ir socialiniai ryšiai – dar nesudaro neabejotino pagrindo manyti, kad dėl jų būdamas laisvėje K. S. laikysis įstatymų ir nebenusikals. Teismas atkreipia dėmesį, kad nusikaltimas, už kurio padarymą nuteistasis šiuo metu atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje, padarytas jam jau būnant santykiuose bei turint mažametį vaiką, tačiau tai jo nesulaikė nuo nusikalstamo elgesio. Byloje nurodyta, kad prieš nusikalstamos veikos padarymą nuteistasis su žmona gyveno nuomojamame būste, o šiuo metu yra deklaravęs gyvenamąją vietą ir planuoja gyventi pas žmonos tėvus. Anksčiau K. S. nėra susidūręs su problemomis dėl gyvenamosios vietos turėjimo, gyvenamosios vietos turėjimas neįtakojo jo nusikalstamo elgesio, todėl nevertintinas ir kaip apsauginis faktorius, stabdantis nuo galimo pakartotinio nusikalstamo elgesio.
13. Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad pirmą kartą jis teistas dar būdamas jauno amžiaus, iš viso teistas 7 kartus, tame tarpe ir už nusikaltimus, atliktus užsienyje, dauguma padarytų nusikaltimų susiję su svetimo turto pasisavinimu (vagystės), anksčiau atliko jam skirtą laisvės atėmimo bausmę, bet teigiamos įtakos tai neturėjo, nuteistasis išvadų nepadarė, kadangi K. S. ir toliau darė nusikalstamas veikas. Paskutinis teistumas, dėl kurio bausmę atlieka šiuo metu, buvo už plėšimą panaudojant šaunamąjį ginklą veikiant organizuotoje grupėje. Šių nusikalstamų veikų sunkumas, pavojingumas jau buvo įvertinti teismui priimant K. S. atžvilgiu apkaltinamąjį teismo nuosprendį bei paskiriant bausmę. Tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą šie duomenys taip pat gali būti vertinami nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių kontekste, kas pagrįstai buvo padaryta ir apylinkės teismo.
14. Skunde nurodoma, kad nuteistasis yra pasiryžęs gyventi dorai, pagal visuomenėje priimtus elgesio standartus, nebenusikalsti. Vis tik pažymėtina, kad deklaratyvių nuteistojo teiginių teismui nepakanka spręsti, ar nuteistasis jau yra pasirengęs laisvėje laikytis įstatymų ir nenusikalsti, juolab įvertinant, kad ir pats nuteistasis pripažįsta, jog praeityje kartojo tas pačias klaidas, negebėjo pasimokyti iš ankstesnės patirties. Ryžtą laikytis įstatymų K. S. turi įrodyti savo nepriekaištingu elgesiu ir akivaizdžia pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Kad nuteistasis daro pažangą konstatuojama analizuojant socialinio tyrimo išvadoje nurodomas sritis ir aplinkybes, įrodančias, kad nuteistasis vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, bei stengiasi kuo įmanoma labiau sumažinti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius.
15. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistojo ankstesni teistumai, smurtinio elgesio istorija, būdingas teisės pažeidimų modelis, nusikaltimų sunkėjimas yra nurodomi kaip statiniai kriminogeniniai veiksniai, kurių nuteistasis niekaip negali įtakoti, t. y. šių veiksnių negali nei pakeisti, nei panaikinti. Vis tik nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nuteistajam K. S. išskirta ir visa eilė – net vienuolika dinaminių kriminogeninių veiksnių (turi nestabilią darbo patirtį; turi skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų; lėšų valdymo sunkumai; laisvėje dažnai užsiėmė veika, skatinančia nusikalstamumą; buvo įtakojamas asocialios grupės; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimų; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; būdingas impulsyvus elgesys; savitvardos problemos; stokojo tinkamų problemos sprendimo įgūdžių; negebėjo tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių), kuriuos savo tinkamu elgesiu bausmės atlikimo metu nuteistasis gali sumažinti ar panaikinti.
16. Kaip dinaminis kriminogeninis veiksnys išskirtas nuteistojo piktnaudžiavimas psichiką veikiančiomis medžiagomis. Vertinimo metu K. S. nurodęs, kad yra buvę pavieniai atvejai, kuomet vartojo kokainą, „žolę“, anksčiau yra teistas už smurtinį nusikaltimą, įvykdytą būnant apsvaigus nuo alkoholio, šiuo metu teigia, jog priklausomybės neturi, pasakoja, jog vartoja saikingai ir supranta alkoholio daromą žalą. Apygardos teismas pažymi, kad duomenų apie nuteistojo dalyvavimą laisvės atėmimo vietų įstaigoje organizuojamuose prevenciniuose užsiėmimuose dėl alkoholio ar psichotropinių medžiagų vartojimo, neturi, o tai galimai sumažintų jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimu nustatytus dinaminius kriminogeninius veiksnius.
17. Apygardos teismas pritaria nuteistojo gynėjos skundo argumentui, kad apylinkės teismas neatsižvelgė į aplinkybes dėl nuteistojo darbinės veiklos. Pažymėtina, kad Komisija, spręsdama lygtinio paleidimo klausimą, kaip ir apylinkės teismas, rėmėsi Socialinio tyrimo išvada, kurioje nurodyta, jog bausmės atlikimo metu K. S. nuo 2023 m. gruodžio 12 d. dirba (duomenys neskelbtini), prieš tai oficialiai dirbęs nedaug, dirbdavo užsienyje trumpalaikius, sezoninius darbus, pragyvendavo ir iš nusikalstamų veikų darymo. Surašant Socialinio tyrimo išvadą nuteistasis dar nebuvo įdarbintas, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo dirbti jau kur kas vėliau po Komisijos nutarimo priėmimo. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo klausimą Komisija ir pirmosios instancijos teismas rėmėsi oficialiai pateikta Lietuvos kalėjimų tarnybos Finansų skyriaus pažyma, kurioje nurodoma, jog pagal vykdomuosius dokumentus K. S. privalo išmokėti 3519,08 Eur, išieškota suma – 26,03 eurų, savanoriškai padengė 120 eurų, kas vertintina kaip nežymus įsiskolinimo padengimas. Be to, pats nuteistasis nurodė, jog turi antstolių vykdomųjų patvarkymų apie 20 000 Eur sumai. Šios aplinkybės pagrįstai leido konstatuoti, kad turimi finansiniai įsipareigojimai, atsižvelgiant į ankstesnį nuteistojo patyrimą lėšų tvarkymo srityje, pagrįstai pripažinti kaip dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, galimai įtakosiantys pakartotiną nusikalstamą elgesį pritaikius nuteistajam lygtinį paleidimą. Nuteistasis ir toliau dirbdamas, dengdamas turimus įsipareigojimus šiuos dinaminius kriminogeninius veiksnius gali mažinti ar dalį jų visai panaikinti.
18. Sutiktina su skundo argumentu, kad nuteistasis dėl per trumpo laiko, dar neturėjo galimybės jam išskirtų dinaminių kriminogeninių veiksnių sumažinti ir pasiekti žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nuteistasis jam paskirtos 7 metų 6 mėnesių bausmės dalį, t. y. 3 metus, atliko Čekijoje, o Lietuvoje šią bausmę pradėjo atlikti tik nuo 2023 m. spalio 30 d., t. y. dar nėra praėję nė metai, tad akivaizdu, kad ir nuteistojo elgesio vertinimas bausmės atlikimo metu dar yra kintantis ir nesudarantis objektyvios nuomonės, kad būdamas laisvėje nuteistasis savo problemų sprendimui pasirinks tik teisėtus būdus. Nors skunde nurodoma, kad liko neįvertintos aplinkybės, kad nuteistasis Čekijos kalėjime savanoriškai atlikdavo įvairaus pobūdžio gerbūvio darbus, už ką būdavo paskatintas, neturėjo jokių administracinių ar drausminių nuobaudų, pažymėtina, kad perkėlus asmenį į Lietuvą, duomenų apie jo elgesį kitoje valstybėje esančioje įkalinimo įstaigoje, teismas neturėjo, tad ir įvertinti buvo galima tik laikotarpį, kurį nuteistasis praleido laisvės atėmimo vietų įstaigoje Lietuvoje. Sutiktina, kad Lietuvoje K. S. vykdė socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, drausmine tvarka nebuvo baustas, vieną kartą už darbą yra paskatintas, tačiau šios aplinkybės jau buvo įvertintos įstaigos administracijos ir K. S. perkeltas bausmę atlikti lengvos grupės sąlygomis, o vėliau perkeltas ir į atviro tipo bausmės atlikimo vietą, kas iš esmės žymiai pagerino jo bausmės atlikimo sąlygas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nepatvirtinus lygtinio paleidimo taikymo K. S., nuteistasis tolimesniu savo tinkamu elgesiu gali pateisinti jam išreikštą pasitikėjimą ir sustiprinti manymą, kad jis jau pasirengęs būdamas laisvėje laikytis įstatymų ir daugiau nebenusikalsti, tačiau šiuo metu to padaryti dar nėra galima.
19. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 1 d. nutartyje pagrįstai nustatė, kad nuteistajam K. S. lygtinis paleidimas šiuo metu netaikytinas. Dėl ko, nuteistojo K. S. gynėjos skundas yra atmestinas ir skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
atmesti nuteistojo K. S. gynėjos advokatės Aušros Ručienės skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. rugpjūčio 1 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.