- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-08-04
- Bylos Nr.
- 1S-674-350/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algirdas Gaputis
- Pareiškėjas
- V. J. P.
Įžanginė dalis
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Gaputis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. J. P. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-06-20 nutarties, kuria buvo atmestas V. J. P. skundas dėl Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo V. M. 2014-05-28 nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 228 str., 229 str.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas V. M. 2014 m. gegužės 28 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 228 str., 229 str. dėl V. J. P. skundo, kadangi nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi, ir nepadarytos veikos, turinčios minėtų nusikalstamų veikų požymių.
Minėtą prokuroro nutarimą V.J. P. apskundė Panevėžio miesto apylinkės teismui, tačiau Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja skundžiama 2014-06-20 nutartimi V. J. P. prašymą atnaujinti praleistą apskundimo terminą tenkino, o V. J. P. skundą dėl Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo V. M. 2014-05-28 nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 228 str., 229 str., atmetė.
Savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad prokuroro 2014-05-28 nutarimas pagrįstas, jokių konkrečių faktinių duomenų pareiškėjas nepateikė, nusikalstamų veikų buvimą pagrindė deklaratyviais teiginiais, o pareigūnų ir prokurorų tarnybinių pareigų atlikimas pareiškėjo nenaudai negali būti laikomas nusikalstamu.
Pareiškėjas V.J. P. apygardos teismui skundžia 2014-06-20 teismo nutartį, prašo ją panaikinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą ir priimti naują sprendimą. Be to, prašo jo skundą perduoti nagrinėti kitam apygardos teismui, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiek civilinėje, tiek baudžiamojoje byloje konsultavo ir atstovavo advokatė I. M., kuri yra buvusio Panevėžio apygardos teismo pirmininko V. M. žmona. Be to Panevėžio apygardos teismas 2012-04-13 nutartimi nepagrįstai netenkino jo skundo dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-03-27 nutarties (šias nutartis prašo išreikalauti prie skundo nagrinėjimo medžiagos) panaikinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių baudžiamojoje byloje nr. (duomenys neskelbtini), o dabartinis Panevėžio apygardos teismo pirmininkas A. R jo atžvilgiu 2011-02-24, dirbdamas apylinkės teisme, nepagrįstai atsisakė patenkinti jo skundą dėl prokurorų nutarimo, kuriuo buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas.
Nurodo, kad Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorai G. K., M. J., D. S. ir Panevėžio apskrities VPK tyrėja S. J. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir neatliko tarnybinių pareigų ikiteisminiame tyrime nr. (duomenys neskelbtini), bei galimai susiję su panoraminės jo dantų rentgeno nuotraukos dingimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje jis bylinėjosi su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pareiškėjas tokį manymą grindžia tuo, kad minėti pareigūnai turėjo paskirti odontologinę ekspertizę ikiteisminiame tyrime, tikslu nustatyti, ar jo septyni dantys, dėl kurių gydymo ir protezavimo vyko teisminiai ginčai, minimos panoraminės rentgeno nuotraukos padarymo dienai buvo pradėti šlifuoti, ar kitaip apgadinti, tačiau tai padaryta nebuvo. Minimos ekspertizės išvados būtų patvirtinę, kad jo 7 dantys dar tik buvo pradėti šlifuoti ir įrašai ambulatorinėje kortelėje suklastoti - tariamas užsakymas dėl protezų pagaminimo ir jų sunaikinimo aktas fiktyvūs. Odontologinė ekspertizė buvo paskirta tik civilinėje byloje, tačiau jo nurodomi reikšmingi klausimai skiriant ją ekspertams užduoti nebuvo, nes neaiškiomis aplinkybėmis dingo panoraminė dantų rentgeno nuotrauka, kurią jam po trijų mėnesių po ekspertizės paskyrimo paklausta atidavė posėdžių sekretorė, todėl skunde minimi pareigūnai privalėjo išsiaiškinti, kodėl minima nuotrauka nebuvo išsiųsta ekspertams ir privalėjo paskirti ekspertizę baudžiamojoje byloje, kurios jis prašė, tačiau jie to nepadarė ir priimdami sprendimus (nutraukdami ikiteisminį tyrimą) nepagrįstai vadovavosi suklastotais įrašais jo ambulatorinėje kortelėje ir su jais susijusių liudytojų - UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų parodymais, įtakotais jų vadovės ir advokatės I. M.. Akcentuoja, kad jam jokie dantų protezai pagaminti nebuvo, jis jų neatsisakė, nes dantys dar nebuvo paruošti protezavimui (nenušlifuoti) ir šias aplinkybes patvirtina byloje surinkt i duomenys – jo motinos parodymai, įrašai kasos čekyje ir kt., tačiau prokurorai į tai nekreipė dėmesio, nerinko naujų įrodymų ir tai akivaizdus piktnaudžiavimo tarnyba ir aplaidumo požymis.
Skundo nagrinėjimui prašo iš Panevėžio apskrities VPK išreikalauti skundo nagrinėjimui reikšmingą baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), iš Panevėžio miesto apylinkės teismo išreikalauti civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini), o iš Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros išreikalauti 2010-02-10 nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir surinktą medžiagą dėl galimos rentgeno nuotraukos vagystės iš minimos civilinės bylos.
Pareiškėjas iki šio skundo nagrinėjimo pateikė dar du prašymus, papildydamas skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-06-20 nutarties, kuriuose dėstomos tokios pat aplinkybės kaip ir apeliaciniame skunde, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl skundo prieduose nurodomų aplinkybių plačiau nepasisako, išnagrinėjus skundą atskirai pateiktus prašymus grąžina pareiškėjui.
Skundas atmetamas.
Pareiškėjas skunde reiškia nušalinimą Panevėžio apygardos teismui, prašo skundą ir su juo susijusią medžiagą perduoti nagrinėti kitam apygardos teismui motyvuodamas, kad Panevėžio apygardos teisme dirba teisėjas V. M., kurio žmona advokatė I. M. atstovavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesus, be to teismo pirmininkas A. R. jo (pareiškėjo) atžvilgiu yra priėmęs nepalankių sprendimų.
Pažymėtina, kad skundus dėl žemesnės instancijos teismo nutarčių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) X dalies tvarka nagrinėja teisėjas arba trijų teisėjų kolegija. BPK nereglamentuoja viso teismo nušalinimo instituto. Pagal BPK 59 str. nušalinimą galima pareikšti tik konkrečiam bylą (skundą) nagrinėjančiam teisėjui. BPK 58 str. yra nurodyti konkretūs atvejai, kada teisėjas negali nagrinėti baudžiamosios bylos ir turi būti nušalintas arba privalo nusišalinti pats.
Šiuo atveju pareiškėjo skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarties Panevėžio apygardos teismo pirmininkas paskyrė nagrinėti teisėjui A. Gapučiui. Pareiškėjas jo skundą nagrinėjančiam teisėjui nušalinimo nepareiškė, nenurodė nė vieno BPK 58 str. įtvirtinto teisėjų nušalinimo pagrindų. Kaip matyti iš teismo informacinės sistemos LITEKO duomenų, skundą nagrinėjantis teismas (teisėjas A. Gaputis), niekada anksčiau nėra nagrinėjęs jokio pareiškėjo skundo, taip pat jis asmeniškai nėra suinteresuotas pareiškėjo atžvilgiu priimti šališką sprendimą, nėra suinteresuotas šios bylos baigtimi, todėl nusišalinti nuo skundo nagrinėjimo neturi jokio pagrindo.
Teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, skundžiamą apylinkės teismo nutartį, prokuroro nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir teismui pateiktą medžiagą, daro išvadą, jog Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2014-06-20 nutarties naikinti nėra pagrindo ir pradėti ikiteisminį tyrimą pagal V. J. P. skundą atsisakyta pagrįstai.
Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad pareiškėjo skunde minimoje ikiteisminio tyrimo byloje yra priimtas sprendimas, kurio teisėtumą patvirtina įsiteisėjusi ir neskundžiama 2011-03-25 Panevėžio apygardos teismo nutartis. Dėl to skundą nagrinėjantis teismas net neturi teisės tikrinti jau įsiteisėjusių teismo sprendimų teisėtumo bei pagrįstumo. Atsižvelgiant į tai V. J. P. teiginiai ir skunde dėstomos ikiteisminio tyrimo aplinkybės nebenagrinėjami.
Kaip matyti iš skundo turinio, pareiškėjas ikiteisminį tyrimą atlikusios tyrėjos ir ikiteisminį tyrimą kontroliavusių prokurorų veiksmuose įžvelgia nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 str. ir 229 str. požymių.
BPK 168 str. 1 d. nustatyta, kad prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas turi teisę atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą tuo atveju, kai nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi arba yra BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas. Šiuo atveju sprendimą dėl pareiškėjo skundo priėmęs prokuroras V. M. ir jo sprendimo pagrindu skundžiamą nutartį priėmęs teismas konstatavo, kad skunde nurodomų prokurorų ir tyrėjos J. veiksmuose nusikalstamų veikų požymių nėra. Su tokia prokuroro ir pirmosios instancijos teismo pozicija negali nesutikti ir skundą nagrinėjantis aukštesnės instancijos teismas.
BPK 170 str. įtvirtinti prokuroro įgaliojimai atliekant ikiteisminį tyrimą. Prokuroro statusas leidžia bei BPK įpareigoja prokurorą surinktus byloje įrodymus vertinti savarankiškai bei nepriklausomai, ir būtent prokuroro kompetencijoje yra ikiteisminio tyrimo organizavimas, vadovavimas jam, įskaitant ir procesinių veiksmų parinkimą, taip pat sprendimų dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, tyrimo užbaigimo ir kaltinamojo akto surašymo priėmimas. Be to prokurorui nėra privaloma proceso šalių pozicija aptartais klausimais, jei prokuroro įsitikinimas, vadovaujantis ikiteisminio tyrimo duomenų visuma, yra kitoks, jis neprivalo atlikti visų proceso dalyvių pageidaujamų veiksmų, jei motyvuotai mano, jog jie nėra reikalingi.
Kaip jau minėta, galutinis procesinis sprendimas ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) yra priimtas, prokuroras savo galutiniame nutarime, kuris su ikiteisminio tyrimo medžiaga buvo revizuotas ir patvirtintas įsiteisėjusiais teismų sprendimais, konstatavo, kad jame ištirtos visos bylai reikšmingos aplinkybės, pagrindas nutraukti ikiteisminį tyrimą pagrįstas bylos duomenimis, tokiu būdu darytina išvada, kad skunde minimi sprendimus ikiteisminiame tyrime priėmę ir ikiteisminį tyrimą kontroliavę prokurorai, savo kompetencijos ribose savo tarnybines pareigas atliko tinkamai. Vien tai, kad buvo priimti pareiškėją netenkinantys procesiniai sprendimai, nesant kitų objektyvių duomenų, nesuteikia pagrindo konstatuoti tyrėjų ir prokurorų veiksmuose esant nusikalstamų veikų, numatytų BK 228, 229 str., požymių.
Apibendrinus darytina išvada, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Pareiškėjo skundo argumentai dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 228, 229 str., yra deklaratyvūs, todėl nagrinėjamu atveju ikiteisminis tyrimas dėl pareiškėjo skunduose nurodytų aplinkybių nepradėtas pagrįstai. Naikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 1 p., 2 d., teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atmesti pareiškėjo V. J. P. skundą ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartį.
Ši nutartis neskundžiama.