Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posedyje išnagrinejo pareiškejo J. G. (J. G.) skunda del Vilniaus miesto pirmojo apylinkes teismo 2011 m. rugsejo 13 d. nutarties, kuria atmestas pareiškejo J. G. skundas del Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos skyriaus prokurores 2011 m. rugpjucio 12 d. nutarimo panaikinimo, ir

Pareiškejas 2011-05-04 kreipesi i Vilniaus miesto apylinkes prokuratura, prašydamas pradeti ikiteismini tyrima pagal Lietuvos Respublikos BK 229 str. del Lietuvos Advokaturos neveikimo. Pareiškime nurode, kad Lietuvos Advokatura neatliko savo pareigu, nes nekontroliavo, kad advokatai sudarytu sutartis su draudimo istaigomis. Tuo tarpu jis 2010-10-08 su advokatu H. G. sudare atstovavimo sutarti civilineje byloje Nr. 2-792-122/2010 del ieškinio paruošimo bei atstovavimo Klaipedos miesto apylinkes teisme. Advokatui už paslaugu suteikima avansu sumokejo 1200 Lt. Netiketai advokatas H. G. mire, nesuteikes pareiškejui paslaugu. Paaiškejo, kad advokatas H. G. vykdo advokato darba, nesudares sutarties su draudimo istaiga. Pareiškejo nuomone del Lietuvos advokaturos neveikimo susidare 1200 Lt žala, nes advokatui H. G. mirus, šia žala jam butu padengusi draudimo kompanija. Pareiškejas pažymejo, kad advokatas H. G. neatliko savo pareigu, nenuvyko i teismo posedi, dezinformavo pareiškeja, del to jis patyre 400 Lt dydžio nuostoli, nes tokio dydžio bauda jam paskyre teismas už neatvykima i posedi.

Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos Penktojo (Nusikalstamu veiku tyrimo) skyriaus prokurore 2011 m. rugpjucio 12 d. nutarimu atsisake pradeti ikiteismini tyrima pagal J. G. pareiškima, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu (LR BPK 3 str. 1 d. 1 p.). Toki sprendima motyvavo tuo, kad Lietuvos Respublikos BK 229 str. nenumato juridiniu asmenu baudžiamosios atsakomybes. Pagal Lietuvos Respublikos advokaturos istatymo 20 str. 2 d., advokato profesines civilines atsakomybes privalomojo draudimo objektas yra advokato civiline atsakomybe už advokato, advokato padejeju ir kitu advokato ar advokatu profesines bendrijos darbuotoju neteisetais veiksmais vykdant advokato veikla padaryta žala. Šiuo atveju sumoketas advokatui honoraras negražintas del advokato mirties, o ne del neteisetu advokato veiksmu vykdant advokato veikla, kurie butu pagrindas žalai atsirasti.

Nesutikdamas su priimtu sprendimu, pareiškejas J. G. kreipesi i Vilniaus miesto pirmaji apylinkes teisma, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos Penktojo (Nusikalstamu veiku tyrimo) skyriaus prokurores 2011 m. rugpjucio 12 d. nutarima kaip nepagrista.

Vilniaus miesto pirmasis apylinkes teismas 2011 m. rugsejo 13 d. nutartimi atmete pareiškejo J. G. skunda kaip nepagrista.

Skunde pareiškejas J. G. prašo panaikinti Vilniaus miesto pirmojo apylinkes teismo 2011 m. rugsejo 13 d. nutarti ir Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos Penktojo (Nusikalstamu veiku tyrimo) skyriaus prokurores 2011 m. rugpjucio 12 d. nutarima. Tvirtina, kad apylinkes teismo nutartis yra nepagrista ir nemotyvuota. Teismas neteisingai interpretavo jo skunda, neatsižvelge i tai, kad skunde akcentuojami ne tarp jo ir advokato H. G. susikloste santykiai, bet Lietuvos Advokaturos piktybiškas neveikimas, tai, kad advokatas H. G. iš viso neturejo teises vykdyti advokato praktikos neapdraudes savo veiklos, o Lietuvos Advokatura tai kontroliuoti.

Pareiškejo J. G. skundas nepagristas, todel atmestinas.

Lietuvos Respublikos BPK 2 straipsnis ipareigoja prokurora bei ikiteisminio tyrimo pareigunus reaguoti i kiekviena informacija apie galimai padaryta nusikalstama veika ir atlikti visus reikalingus proceso veiksmus bei priimti visus reikalingus sprendimus, kad nusikalstama veika butu atskleista. Kita vertus, pradedant baudžiamaji procesa turi buti isitikinama, jog nera priežasciu, del kuriu jis negali buti vykdomas. Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p. imperatyviai nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali buti pradedamas, o pradetas turi buti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu.

Pareiškejas, kreipdamasis i Vilniaus miesto apylinkes prokuratura, praše pradeti ikiteismini tyrima pagal Lietuvos Respublikos BK 229 str. del Lietuvos advokaturos neveikimo, nes ši institucija netinkamai kontroliavo advokato H. G. veikla, kuris vertesi advokato praktika, nesudares advokato profesines civilines atsakomybes draudimo sutarties.

Lietuvos Respublikos BK 20 str. 1 d. nustatyta, jog juridinis asmuo atsako tik už tas nusikalstamas veikas, už kuriu padaryma Baudžiamojo kodekso specialiojoje dalyje numatyta juridinio asmens atsakomybe.

Lietuvos Respublikos BK 229 str. reglamentuoja, kad pagal ši baudžiamaji statyma atsako valstybes tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, del neatsargumo neatlikes savo pareigu ar jas netinkamai atlikes, jeigu del to valstybe, Europos Sajunga, tarptautine viešoji organizacija, juridinis arba fizinis asmuo patyre dideles žalos. Juridinio asmens atsakomybe pagal ši straipsni nera numatyta.

Taigi, Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos skyriaus prokurore, ivertinusi minetas baudžiamojo istatymo nuostatas, pagristai konstatavo, jog juridinis asmuo, t.y. Lietuvos Advokatura, negali buti traukiama baudžiamojon atsakomyben pagal Lietuvos Respublikos BK 229 str.

Kaip matyti iš Lietuvos Respublikos Advokaturos istatymo 20 straipsnio nuostatu, pareiga sudaryti advokato profesines civilines atsakomybes draudimo sutarti ir šios draudimo sutarties liudijimo kopija pateikti Lietuvos advokaturai yra nustatyta advokatams, irašytiems i praktikuojanciu advokatu saraša. Taigi butent pastarieji yra atsakingi už šios pareigos nevykdyma ar netinkama vykdyma. Taigi šiuo konkreciu atveju vertinti advokatu savivaldos institucijos ar jos darbuotoju veiksmus kaip nusikalstamus nera jokio pagrindo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Advokaturos istatymo 20 str. 2 d., advokato profesines civilines atsakomybes privalomojo draudimo objektas yra advokato civiline atsakomybe už žala, padaryta neteisetais veiksmais vykdant advokato veikla. Byloje nera duomenu, patvirtinanciu, kad H. G., vykdydamas advokato veikla, butu atlikes kokius nors neteisetus veiksmus ir del ju J. G. butu patyres žala. Taigi, nepagristas pareiškejo skundo argumentas, kad advokatui H. G. tinkamai ivykdžius pareiga sudaryti advokato profesines civilines atsakomybes draudimo sutarti, pastarasis butu igijes teise gauti draudimo išmoka.

Esant šioms aplinkybems, Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos prokurore, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 168 str. 1 d. nuostata, kad prokuroras, gaves skunda, pareiškima ar pranešima, atsisako pradeti ikiteismini tyrima, kai yra aiškios Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybes, pagristai atsisake pradeti ikiteismini tyrima pagal pareiškejo J. G. skunda. Naikinti Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos Penktojo (Nusikalstamu veiku tyrimo) skyriaus prokurores 2011 m. rugpjucio 12 d. nutarima ir Vilniaus miesto pirmojo apylinkes teismo 2011 m. rugsejo 13 d. nutarti del pareiškejo J. G. skunde išdestytu motyvu nera istatyminio pagrindo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 str. 1 d. 1 p., teismas

pareiškejo J. G. skunda atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto pirmojo apylinkes teismo 2011 m. rugsejo 13 d. nutarti.

Nutartis isigalioja nuo jos priemimo dienos ir yra neskundžiama.