Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

2020-05-05 · Baudžiamoji byla Nr. e1-561-1095/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-05-05
Bylos Nr.
e1-561-1095/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-08139-2020-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Neringa Girnytė
Kaltinamasis
A. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-561-1095/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08139-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.8.14; 1.1.9.10; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.4 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 5 d.Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Neringa Girnytė, išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (Panevėžys) prokurorės Sigitos Bieliauskaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje

A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gyv. (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas, teistas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 24 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos), paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu pradėti dirbti arba būti užsiregistravusiam darbo biržoje bei uždraudžiant vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas; paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 6 mėn. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (bausmę atlikęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. 2020 m. vasario 24 d. apie 19.20 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš savo šeimos narį – motiną V. P., t. y. tyčia vieną kartą mobiliojo ryšio telefonu sudavė V. P. į kairę ranką, taip sukėlė V. P. fizinį skausmą.

Kaltinamasis A. P. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad gyvena su tėvais V. P. ir V. P. (duomenys neskelbtini). Su motina V. P. sutaria puikiai, nesipyksta. Jie vienas kitam priekaištauja tik dėl alkoholio vartojimo. Neatsimena, tačiau galėjo 2020 m. vasario 24 d. apie 19.20 val. vieną kartą mobiliojo ryšio telefonu suduoti motinai į ranką. Atsimena, kad po kurio laiko į namus atvažiavo policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi (b. l. 106–108, 111–113).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo A. P. visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Nukentėjusioji V. P. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su sutuoktiniu V. P. ir sūnumi A. P.. Su sūnumi A. P. sutaria gerai, pykstasi nedažnai. Pykstasi tik tada, kai A. P. būna neblaivus, nes tada stengiasi su juo nebendrauti, dėl to jis ant jos pyksta. Būdamas neblaivus sūnus yra linkęs konfliktuoti, ieško priekabių. 2020 m. vasario 24 d. ji ir A. P. buvo neblaivūs. Apie 19.20 val. A. P. grįžo į namus. A. P. ieškojo priekabių, ji jam pasakė, kad su juo nebendraus. Bijodama, kad A. P. nepradėtų prieš ją smurtauti, ji paskambino V. P. ir jo paprašė greičiau grįžti į namus, nes jis tuo metu buvo parduotuvėje. Iš karto po pokalbio sūnus A. P. iš jos atėmė mobiliojo ryšio telefoną ir juo vieną kartą sudavė jai į kairę ranką, taip sukeldamas fizinį skausmą. A. P. telefonu pataikė į kairės rankos žastą. Pas teismo medicinos ekspertus nenuvyko ir nevyks, kadangi smurto žymių nesimatė, tik šiuo metu truputį skauda sumuštą vietą. Telefonas nesugadintas. Civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nereiškia. Kadangi A. P., būdamas neblaivus, yra linkęs konfliktuoti, todėl nori, kad jam būtų uždrausta vartoti alkoholį. Nepageidauja, kad kartu su bausme A. P. būtų paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, kuria jam būtų uždrausta lankytis jos gyvenamojoje vietoje bei bendrauti ir ieškoti ryšių su ja. Nori, kad paleistas iš areštinės sūnus grįžtų į namus, nes jis neturi, kur laikinai gyventi (b. l. 23–26).

2020 m. vasario 24 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto užfiksuota, kad apie įvykį pranešė nukentėjusioji V. P.. Smurtą patyręs asmuo – V. P.. Smurtą patyrusio asmens sužalojimai neužfiksuoti. Smurtą patyrusio asmens būsena neužfiksuota. Smurtu įtariamas A. P.. Smurtu įtariamo asmens būklė – ramus, akivaizdžiai neblaivus ar apsvaigęs, nustatytas 2,30 prom. girtumas. Ryšys, siejantis smurtą patyrusį asmenį su smurtu įtariamu asmeniu – sūnus. Nepilnamečių (vaikų) šeimoje nėra. Įvykio aplinkybes galintys paaiškinti asmenys neužfiksuoti. Gauti nukentėjusiosios, kuriai nustatytas 1,21 prom. girtumas, paaiškinimai: 2020 m. vasario 24 d. apie 19.20 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), neblaivus sūnus A. P. tualete-vonios kambaryje, atėmė mobilaus ryšio telefoną ir tyčia vieną kartą trenkė į kairę ranką, pajuto stiprų skausmą kairėje rankoje. Sūnus, būdamas neblaivus, dažnai smurtauja prieš motiną, policijai pareiškimų nerašyta. Informacija apie įvykio aplinką – tvarkinga. Duomenys apie galimus ankstesnius smurto artimoje aplinkoje atvejus – buvo gauta pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje, dėl kurių buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Informacija apie smurtu įtariamo asmens sulaikymą ir pristatymą į policijos įstaigos patalpas – smurtu įtariamas asmuo sulaikytas ir pristatytas į policijos įstaigos patalpas (b. l. 14–15).

2020 m. vasario 24 d. 20.05 val. A. P. nustatytas 2,30 prom. girtumas (b. l. 16).

2020 m. vasario 24 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), esančio buto vonios kambaryje. Butas yra daugiabučio gyvenamojo namo penktame aukšte. Butas yra dviejų kambarių, su virtuve ir kitais patogumais. Įėjus į butą patenkame į prieškambarį. Prieškambario dešinėje pusėje yra praėjimas į virtuvę. Praėjimo rytinėje sienoje yra durys, vedančios į vonios kambarį. Durys yra vienvirės, atsidarančios į vidų. Durų spynos nėra. Vonios kambaryje jokių nusikalstamos veikos pėdsakų neaptikta. Pirmame kambaryje ant stalo guli mobilaus ryšio telefonas „Samsung“ su gelsvos spalvos knygelės tipo dėkliuku. Telefono dydis 14x7 cm (b. l. 7–13).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Visuma teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų leidžia teismui konstatuoti, kad kaltinamojo A. P. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, yra visiškai įrodyta ir kvalifikuota tinkamai, nes kaltinamasis A. P. smurtavo prieš savo motiną V. P. (vieną kartą mobiliojo ryšio telefonu sudavė nukentėjusiajai į kairę ranką), taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Tikslintina kaltinime nurodyta aplinkybė, kad nukentėjusioji laikytina kaltinamojo artimąja giminaite (artimųjų giminaičių sąvoka pateikta BK 248 straipsnio 1 dalyje), nors pagal BK 248 straipsnio 2 dalį ji priskirtina prie kaltinamojo šeimos narių, nes kaltinamasis gyvena kartu su savo tėvais (gyvenimo kartu aplinkybę nurodė ir kaltinamasis, ir nukentėjusioji). Šios aplinkybės patikslinimas nekeičia kaltinamojo padėties, nes BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą tiek savo artimajam giminaičiui, tiek ir šeimos nariui.

Kaltinamojo A. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo A. P. atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivus (nustatytas 2,30 prom. girtumas) ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kadangi naują tyčinį nusikaltimą A. P. padarė neišnykus ankstesniam teistumui už tyčinius nusikaltimus, laikytina, jog šioje byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu, kaip tai suprantama pagal BK 27 straipsnio 1 dalį, o tai laikytina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Kaltinamasis sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 117–119). Nėra duomenų, kad nukentėjusioji būtų apskundusi prokurorės sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Todėl konstatuotina, kad yra visos sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnyje, būtinos teismo baudžiamajam įsakymui priimti.

Skirdamas bausmę A. P., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (padarytas vienas tyčinis baigtas nesunkus nusikaltimas), padaryto nusikaltimo motyvus, tikslus, pasekmes (nukentėjusiajai sukeltas fizinis skausmas), kaltinamojo asmenybę (nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, anksčiau teistas už smurtą prieš tėvą (2016 m. padarytos dvi tokio pobūdžio nusikalstamos veikos), ne kartą administracine tvarka baustas už administracinius nusižengimus, kuriuos padarė būdamas neblaivus, diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas), į vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus prokurorės siūlomą bausmę – 1 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir uždraudžiant visą laisvės apribojimo laikotarpį vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas. Dėl to, kad baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, skirtina bausmė mažinama vienu trečdaliu, t. y. iki 8 mėnesių laisvės apribojimo, įpareigojant per laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir uždraudžiant visą laisvės apribojimo laikotarpį vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas A. P. laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. vasario 24 d. 19.45 val. iki 2020 m. vasario 25 d. 16.14 val. (1 para) (b. l. 91–94).

Atsižvelgiant į tai, jog asmuo smurtinį nusikaltimą padarė prieš savo šeimos narį, t. y. kartu gyvenančią motiną, kaltinamajam paskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 3 dalis, 72² straipsnis).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina (b. l. 114–116).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421–422 straipsniais,

nusprendžia:

A. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienų) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per šį laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir uždraudžiant visą laisvės apribojimo laikotarpį vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalį ir šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir uždraudžiant visą laisvės apribojimo laikotarpį vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 ir 66 straipsniais, į bausmę įskaityti A. P. laikiname sulaikyme išbūtą laiką – 1 parą, prilyginant ją 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms, ir laikyti, kad A. P. yra atlikęs 2 (dvi) dienas laisvės apribojimo bausmės.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, skirti A. P. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

A. P. išaiškinti, kad laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu jis privalo: be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti, kad A. P., nesutikdamas su bausmės paskyrimu šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio (mažesnę ar didesnę) bausmę, negu paskirta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Neringa Girnytė