Kauno apygardos teismo nutartis

1. Ieškovė D. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyriaus 2021 m. balandžio 23 d. sprendimą Nr. 60-2-444; 2) pripažinti ieškovę D. B. Kauno miesto savivaldybei priklausančio gyvenamojo būsto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – būstas), pagrindinės nuomininkės G. S., mirusios (duomenys neskelbtini), šeimos nariu, įpareigojant Kauno miesto savivaldybę sudaryti su ieškove Kauno miesto savivaldybei priklausančio gyvenamojo būsto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį; 3) priteisti ieškovei iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad būstas nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei. 2006 m. kovo 21 d. tarp G. S. ir Kauno miesto savivaldybės buvo sudaryta Savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis Nr. GS-4-87 (toliau – nuomos sutartis), kurios pagrindu G. S. ir jos šeimos nariams buvo suteikta teisė valdyti ir naudoti būstą. Sutarties sudarymo dieną G. S. šeimą sudarė jos partnerė – ieškovė. G. S. savo gyvenamąją vietą būste deklaravo 1974 m. birželio 10 d. Ieškovė su G. S. susipažino 1988 m. ir apsigyveno būste, kartu vedė bendrą ūkį, iš bendrų lėšų mokėjo mokesčius už komunalines paslaugas, nuomos mokestį, kartu pirko maisto produktus, gaminosi maistą, tvarkėsi buityje, jas siejo glaudus emocinis ryšys, t. y. jos gyveno kaip sutuoktinės (partnerės). (duomenys neskelbtini) G. S. mirė. Po mirties, ieškovė ir toliau naudojasi būstu, jį prižiūri, moka mokesčius. 2021 m. balandžio 8 d. ieškovė kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę su prašymu pakeisti pagrindinį būsto nuomininką į ieškovę Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.602 straipsnio pagrindu. Kauno miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyrius sprendime Nr. 60-2-444 nurodė, kad nuomos sutartis su ieškove nebus sudaryta, nes ieškovė nėra deklaravusi savo gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), bei nebuvo įtraukta į nuomos sutartį kaip G. S. šeimos narys. G. S. ir ieškovė visada laikė viena kitą artimiausiais šeimos nariais, jas siejo artimas, glaudus dvasinis ir intelektualinis ryšys, jos kartu pragyveno apie trisdešimt trejus metus. Tai, kad ieškovė pripažintina G. S. šeimos nare, pagrindžia ir faktas, jog būtent ieškovė organizavo jos laidotuves, ieškovei Kauno miesto savivaldybė išdavė leidimą laidoti, kuriame nurodoma, kad ieškovės gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini). Tiek iki pagrindinės nuomininkės mirties, tiek ir po jos ieškovė prižiūrėjo ir prižiūri būstą, moka mokesčius, t. y. atlieka nuomininko pareigas, kylančias iš būsto nuomos sutarties. Nors skundžiamame rašte nurodoma, jog ieškovė nėra savo gyvenamosios vietos deklaravusi būste, tačiau tai nesuponuoja išvados, jog ji būste negyveno ir su pagrindine nuomininke nevedė bendro turto. Ieškovė nuo 2020 m. rugpjūčio 24 d. yra įtraukta į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, nes tam, jog ieškovė galėtų deklaruoti savo gyvenamąją vietą būste, yra būtinas būsto savininko sutikimas, kurio Kauno miesto savivaldybė nesuteikė. Kauno miesto savivaldybės atstovas nurodė, jog negalintis ieškovės įtraukti į sutartį, kadangi ji neturinti jokio oficialaus dokumento, pagrindžiančio ieškovės ir pagrindinės būsto nuomininkės teisinį ryšį. Ieškovės neturi registruoto nekilnojamojo turto, kas tik pagrindžia argumentus, jog kitos gyvenamosios vietos ieškovė neturėjo. Ieškovė nepraleidusį įstatyme numatyto dviejų mėnesių termino, skaičiuotino nuo pagrindinio nuomininko mirties, kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyrių, informuodama pastarąją apie pagrindinės nuomininkės mirties faktą ir išreikšdama norą sudaryti su ieškove, kaip pagrindinės nuomininkės šeimos nariu, daugiau nei vienerius metus vedusią bendrą ūkį kartu su pagrindine nuomininke, būsto nuomos sutartį.