Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

2012-04-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1-57-350/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-04-05
Bylos Nr.
1-57-350/2012
Teisminio proceso Nr.
1-50-1-00725-2002-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Algirdas Gaputis
Kaltinamasis
V. T.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-57-350/2012Proceso Nr. 1-50-1-00725-2002-5Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.7.2.; 1.1.7.2.7.; 1.1.10.1.; 2.1.15.3.3.2. (S)
NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. balandžio 5 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Gaputis,sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei,dalyvaujant:prokurorui Aidui Amparavičiui,gynėjui Antanui Cemnolonskui,kaltinamajam V. T.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. T., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), nedeklaravęs gyvenamosios vietos, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, neteistas, kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 str. 2 d. padarymu,

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. T., dirbdamas UAB (duomenys neskelbtini) (dabar UAB (duomenys neskelbtini) metalo sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), vadybininku, būdamas materialiai atsakingas pagal pasirašytą 2000-04-10 individualios pilnutinės materialinės atsakomybės sutartį Nr. 01, kurios 1.1 p. nurodyta, kad prisiima pilną individualinę materialinę atsakomybę už bendrovės jam patikėtą vertybių saugumą, pagal 1999-12-31 Nr.14 patvirtintus bendrovės vadybininko pareiginių nuostatų 2.18 p. ir 2.24 p., privalėdamas kontroliuoti materialinių vertybių atsargas bei išdavimą, įforminti transporto, atsiskaitymo ir mokėjimo dokumentus, laikotarpiu nuo 2000 m. lapkričio 20 dienos iki 2001 m. spalio 10 dienos, nenustatytiems asmenims be apskaitos dokumentų išduodamas UAB (duomenys neskelbtini) priklausančias prekes: nerūdijančio plieno lakštus, vamzdžius, strypus, kampuočius, alkūnes, išvaistė jam patikėtą didelės - 52 887,44 Lt vertės svetimą turtą.

V. T. kaltu prisipažino iš dalies ir nurodė, kad 2000 - 2002-01-31 dirbo vadybininku UAB (duomenys neskelbtini). Šios bendrovės administracijos buveinė buvo Kaune, o įmonės filialas – Panevėžyje, adresu (duomenys neskelbtini). UAB (duomenys neskelbtini) vertėsi metalo prekyba. Jam nebuvo mokamas oficialus atlyginimas, metalą parduodavo taip pat be jokių dokumentų, su tam tikromis išimtimis, nes kai kurios įmonės reikalaudavo, kad metalo įsigijimo sandoris būtų patvirtintas dokumentais. Panevėžio padalinyje jis dirbo vienas ir visus sprendimus, susijusius su prekių tiekimu, atsiskaitymais jis priimdavo vienasmeniškai. Visus sandorius fiksavo savo sąsiuvinyje, kurio šiuo metu neberanda. Pinigus už parduotą metalą atiduodavo UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojui vardu A., iš kurio jokių dokumentų, patvirtinančių pinigų perdavimą, negaudavo. Stengdavosi parduoti kuo daugiau metalo, nes nuo to priklausydavo jo atlyginimas ir iš tų pinigų reikėdavo mokėti už patalpas. Pažymi, kad nustatytas trūkumas - daugiau kaip 52 000 Lt susidarė dėl to, kad dalis pirkėjų, kaip antai verslininkas L. M., įmonė iš (duomenys neskelbtini), bendrovė iš Klaipėdos ir aludaris iš Utenos, su juo neatsiskaitė. Vien L. M. yra paėmęs iki trijų tonų metalo, kurios tona pagal tuometines kainas kainavo apie 8000 Lt.

Nors ir bandė minėtus skolininkus surasti ir pareikalauti, kad jie pilnai atsiskaitytų, tačiau jam to padaryti nepavyko. Bendrovės vadovybė pagal jų turimus metalo įsigijimo ir perdavimo jo aptarnaujamame padalinyje duomenis nustatė, kad bendrovei padarytas 60 000 Lt nuostolis. Kadangi už prekes klientai taip ir neatsiskaitė, UAB (duomenys neskelbtini) direktorius liepė jam pasirašyti vekselį 60 000 Lt sumai bei davė tuščių vekselių blankų nurodydamas duoti juos pasirašyti skolininkams. Jis, bijodamas pasekmių sutiko ir vekselį pasirašė.

Apie tai, kad dalis klientų su juo neatsiskaitė UAB (duomenys neskelbtini) vadovybei buvo žinoma, tačiau pripažįsta, kad jis pats netinkamai tvarkė metalo pardavimo dokumentus, dėl ko dalis pirkėjų neatsiskaitė ir susidarė jam inkriminuotas trūkumas. Nurodo, kad padalinio inventorizacijoje jis nedalyvavo. Apie tai, kad prekės bus išvežamos iš sandėlio bendrovės direktorius jį informavo ir 2001-10-10, nesant jokių kitų asmenų, vairuotojas R. S. visas dar buvusias sandėlyje prekes išvežė į Kauną.

Liudytojas V. S. parodė, kad jo vadovaujama UAB (duomenys neskelbtini) prekiavo nerūdijančio plieno produktais. V. T. dirbo šios bendrovės Panevėžio padalinio vadybininku ir pagal jo užsakymus telefonu ar raštiškai, bendrovės darbuotojai pristatydavo į sandėlį Panevėžyje prašomas prekes, taip pat būdavo išrašomi dokumentai, kuriuos išrašydavo buhalterė, sandėlininkas, o vairuotojas priimdamas pasirašydavo. Prekės būdavo atvežamos apskaitytos. V. T. buvo materialiai atsakingas. Įtarimai, kad padalinyje yra problemų kilo tada, kai V. T. pradėjo užsakinėti prekes, kurios pagal jų dokumentus jau buvo pas jį sandėlyje. 2001 m spalio mėnesį darant UAB (duomenys neskelbtini) padalinio inventorizaciją V. T. buvo užsiminęs, kad dalis klientų su juo neatsiskaitę. Tvirtina, kad bendrovėje buvo nustatyta metalo pardavimo tvarka – perduodant prekes išrašoma sąskaita, jei atsiskaitoma grynais pinigais - išrašomas pajamų orderis, jei yra atidėjimas įmonei - išrašoma PVM sąskaita faktūra. Preliminariai nustačius 60 000 Lt trūkumą V. T., kuris buvo pilnai materialiai atsakingas už padalinio veiklą buvo paprašytas pasirašyti vekselį šiai sumai ir jis su tuo sutiko, nors vėliau atlikus papildomą patikrinimą ši suma sumažėjo iki 52 000 Lt. Medžiagų likučius išgabeno jų bendrovės vairuotojas R. S.. V. T. tvirtino kad trūkumas susidarė dėl to, kad kažkas su juo neatsiskaitė. Tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių dokumentų, nes priešingai - negalint atgauti pinigų iš kliento, kuriam parduotos prekės pagal sąskaitą faktūrą, būtų galima kreiptis į teismą. Jei būtų buvę prekių išdavimo klientui dokumentai, tai vadybininkas už vengimą atsiskaityti nebūtų atsakingas. Liudytojas pažymėjo, kad neužpajamuotų prekių į sandėlį nebuvo vežama ir buhalterinė apskaita visada buvo vedama tvarkingai ir pagal įstatymus. Siekiant apginti įmonės interesus V. T. ir buvo prašomas pasirašyti vekselį. Liudytojas nurodė, kad į teisėsaugos institucijas nuo vekselio surašymo praėjus keturiems mėnesiams jie kreipėsi, nes tikėjosi, kad per tą laikotarpį be teisėsaugos institucijų įsikišimo trūkumas bus pašalintas, tačiau priešingai – V. T. ėmė slapstytis, vengė bet kokių kontaktų.

L. R. S. parodė, kad jis dirbo UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju. Jam yra tekę vežti metalą su krovinio važtaraščiu į šios bendrovės Panevėžio padalinį. Visos prekės buvo paimamos pagal sąrašą ir atvežamos, vėliau iškraunamos skirtinguose objektuose, nes buvo atveju, kai kliento užsakymu prekės buvo nuvežamos į jo pageidaujamą objektą. Liudytojas patvirtino, kad būtent jis buvo atsiųstas parvežti iš Panevėžio padalinio po atliktos inventorizacijos, buvusį metalą.

Liudytojas V. K. parodė, kad jis dirbo UAB (duomenys neskelbtini), kuri buvo įsikūrusi šalia UAB (duomenys neskelbtini) Panevėžio padalinio, vadybininko pareigose. Pasak liudytojo V. T. dirbo tiek UAB (duomenys neskelbtini), tiek UAB (duomenys neskelbtini). Jam yra tekę matyti kaip buvo atvežamos prekės į UAB (duomenys neskelbtini) . Teigė, kad matė, kaip likviduojant šį padalinį buvo išvežami prekių likučiai ir šiame procese dalyvavo pats V. T..

Liudytojas H. K. parodė, kad jis dirbo sandėlininku UAB (duomenys neskelbtini). Jam yra tekę vieną kartą vežti prekes į Panevėžio padalinį. Liudytojas pažymėjo, kad pagrindinis dokumentas pagal kurį būdavo suruošiamos prekės transportavimui į Panevėžio padalinį buvo padalinio užsakymas. Liudytojas patvirtino, kad gavus prekes, prie jų būdavo dokumentai, o jis tik dar kartą sutikrindavo ir pasirašęs atiduodavo buhalterijai. Akcentavo, kad pats betarpiškai bendraudavo su UAB (duomenys neskelbtini) pirkėjais, kai jie ateidavo sandėlį ir paprašydavo iš sandėlio išduoti jų įsigytas prekes pagal turėtą dokumentą su vadybininko parašu. Liudytojas teigia, kad nežino tokių atvejų, kad prekės būtų išduodamos be dokumentų.

Liudytojas L. M. parodė, kad su UAB (duomenys neskelbtini) Panevėžio padalinyje dirbančiu V. T. teko bendrauti ne kartą, nes iš šios bendrovės jis pirkdavo metalą. Prekės būdavo perkamos su PVM sąskaita faktūra ir po to parduodamos. Atsiskaitoma pervedimais ir grynais su įmonėmis iš kurių imdavo metalus. Teigia, kad įgytą iš UAB (duomenys neskelbtini) metalą pardavė A. J. įmonei, tačiau šiai įmonei bankrutavus 17 000 Lt už metalą nebuvo sumokėta ir jo įmonei. Pripažino, kad su V. T. už tą metalą nėra atsiskaitęs ir skola siekia nuo 5000 iki 12000 Lt, tačiau tai patvirtinančių dokumentų neturi. 2001 metais jo įmonė sustabdė veiklą, jokių sandorių nebevykdė, nes pavedus kitoms iš jų prekes pirkdavusioms įmonėms, nebeturėjo apyvartinių lėšų. Teigia, kad pasiruošęs per pusmetį grąžinti pusę sumos, kurią yra skolingas – apie 7000 Lt.

Liudytojas A. L. parodė, kad jis buvo vienas iš UAB (duomenys neskelbtini) pirmųjų darbuotojų ir laikotarpiu kai V. T. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) Panevėžio padalinio vadovu, jis užėmė bendrovės komercijos direktoriaus pareigas. Dėl didesnės darbo patirties jis patardavo V. T. dėl prekių užsakymų, apskaita buvo vedama centrinėje bendrovės būstinėje iš kurios pagal padalinių užsakymus buvo išvežamos ir prekės. Vėliau paaiškėjo, kad V. T. vadovaujamame padalinyje trūksta prekių.

Panevėžio miesto VPK Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo tarnybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus revizorių grupės vyr. specialistės 2005-12-23 Specialisto išvadoje Nr.11 nurodyta, kad iš pateiktų UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitų - faktūrų nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2000-11-20 iki 2001-10-10 iš sandėlio, esančio Panevėžio mieste materialiai atsakingas (vadybininkas) V. T. pardavė prekių už 134 431,08 litų sumą (viso 9784,05 vienetų). Inventorizacijos, vykusios 2000-11-20 metu faktiškai buvo rasta ir įrašyta į aprašą 8789,31 vienetų prekių. Materialiai atsakingas V. T. iš sandėlio pardavė įmonėms 9784,05 vienetų už 134 431,08 litų sumą prekių ir susidarė 6315,42 likutis. UAB (duomenys neskelbtini) sandėlyje buhalterinėje apskaitoje nurodytas 6315,42 vienetų kiekis už bendrą 64 513,03 litų sumą faktinis ir piniginis likutis. 2001-10-10 inventorizacijos metu faktiškai rastas kiekis 1 110,81 vienetų bendroje 11 625,56 litų sumoje. UAB (duomenys neskelbtini) metalo sandėlyje nustatytas kiekis 5204,61 vienetų už bendrą 52 887,44 litų trūkumas, lyginant su buhalterinės apskaitos duomenimis (1 t., b.l. 87-90).

Iš 2000-04-10 darbo sutarties Nr. 33, sudarytos tarp UAB (duomenys neskelbtini) įgalioto asmens – direktoriaus V. S. ir V. T. matyti, kad V. T. priimtas į UAB (duomenys neskelbtini) Panevėžio metalo sandėlio vadybininko antraeiles pareigas. Jam nustatyta 4 val. darbo diena ir 375 Lt mėnesinė alga. Darbo sutartis nutraukta 2002-01-31 (1 t., b.l. 17-18).

Individualios pilnutinės materialinės atsakomybės 2000-04-10 sutartis Nr. 01 patvirtina, kad UAB (duomenys neskelbtini) vadybininkas V. T. atlikdamas darbą, susijusį su vertybių priėmimu, perskaičiavimu, apdorojimu, saugojimu, išdavimu ir pervežimu įsipareigojo prisiimti pilną individualią materialinę atsakomybę už patikėtų vertybių saugojimą (1 t., b.l. 19-20).

Iš 1999-12-31 UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus V. S. patvirtintų UAB (duomenys neskelbtini) vadybininko pareiginių nuostatų matyti, kad V. T. su jomis susipažino, pagal jas jis privalėjo kontroliuoti materialinių vertybių atsargas bei išdavimą, įforminti transporto, atsiskaitymo ir mokėjimo dokumentus (1 t., b.l. 21-26).

UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2000-04-10 įsakymo Nr.43 papildyme nurodoma, kad 2000 m. vadybininkui V. T. buvo suteikta teisė pasirašyti apskaitos dokumentus. Be to, šiame įsakyme nurodoma, kad už apskaitos dokumento išrašymą laiku ir teisingai; už įmonėje esančių dokumentų tikrumą ir ūkinės operacijos teisėtumą atsako asmenys surašiusieji ir pasirašiusieji apskaitos dokumentus (1 t., b.l. 110-111).

Iš UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2000-04-10 įsakymo Nr.44 papildymo matyti, kad V. T. įtrauktas į sąrašą asmenų, turinčių teisę gauti iš kasos pinigus, atsiskaityti su tiekėjais ir priimti pinigus iš klientų (1 t., 112-113).

Byloje esančių dokumentų: kasos išlaidų orderių, avanso apyskaitų, kasos pajamų orderių, kvitų šaknelių kopijos patvirtina, kad V. T. darbo laikotarpiu išrašydavo bendrovės apskaitos dokumentus, jam buvo išduoti pinigai avansu, jis surašydavo kvitus dėl pinigų paėmimo iš įvairių bendrovių (1 t., b.l. 114-182).

Iš 2011-12-06 pranešimo ir akcininko sprendimo matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2008-06-25 vienintelio akcininko sprendimu pakeistas pavadinimas į UAB (duomenys neskelbtini), kuriai teisės ir pareigos paliktos tos pačios (1 t., b.l.73, 98).

UAB (duomenys neskelbtini) 2011-11-04 pranešime nurodoma, kad V. T., parduodamas prekes iš sandėlio, PVM sąskaitas - faktūras išrašydavo pats. Jis, gautus pinigus už parduotas prekes, išrašydavo pinigų priėmimo kvitus ir kartą ar kelis kartus per mėnesį įnešdavo į įmonės kasą. Prekes į Panevėžio metalo sandėlį pristatydavo vairuotojas ir pagal turimus važtaraščius iš Panevėžio sandėlio prekės nebuvo vežamos (1 t., b.l. 107-109).

Iš 2001-10-01 UAB (duomenys neskelbtini) akcininkų protokolo matyti, kad direktorius V. S. įgaliotas pasirašyti vekselį su vadybininku V. T. dėl trūkumo padengimo. Taip pat šio susirinkimo metu nutarta atlikti neplaninę inventorizaciją Panevėžio metalo sandėlyje (1 t., b.l. 43).

2001-10-04 tarp V. T. ir V. S. buvo sudarytas paprastasis vekselis pagal kurį V. T. iki 2001-10-22 įsipareigojo sumokėti V. S. 60 430 Lt, kaip mokėjimo vieta nurodoma (duomenys neskelbtini).(1 t., b.l. 46-47).

Iš 2001-10-26 protesto dėl atsisakymo apmokėti paprastąjį vekselį, 2001-10-30 vykdomojo įrašo bei 2001-10-23 prašymo matyti, kad vekselio turėtojas V. S. kreipėsi į notarą dėl vekselio davėjo ir mokėtojo V. T. neapmokėjimo per nustatytą terminą iki 2001-10-22 (1 t., b.l. 44-45, 48).

2001-10-10 UAB (duomenys neskelbtini) inventorizacijos apraše Nr.1 nurodoma, kad 2001-10-08 UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymo Nr. 24 pagrindu atlikusi Panevėžio metalo sandėlio inventorizaciją, inventorizavimo komisija sudaryta iš UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojų – direktoriaus V. S., sandėlininko H. K., vairuotojo R. S., menedžerio A. G., vadybininko R. Ž., 2001-10-10 (sutikrinimo data - 2001-10-11) atliko Panevėžio metalo sandėlyje, esančiame (duomenys neskelbtini) inventorizaciją ir surašė prekių sutikrinimo žiniaraštį (1 t., b.l. 27- 36).

Iš UAB (duomenys neskelbtini) inventorizacijos komisijos sudaryto medžiagų sutikrinimo žiniaraščio 2001-10-11 Nr.1, kuris sudarytas remiantis atsargų inventorizacijos aprašu Nr.1 nustatytas medžiagų - įvairaus storio nerūdijančio plieno lakštų, strypų, kampuočių, skirtingo dydžio 23 vienetai alkūnių, skirtingo ilgio vamzdžių - viso 5204,61 vienetų kiekio už 52 887,44 litų sumą trūkumas (1 t., b.l. 33-36).

UAB (duomenys neskelbtini) 2002-04-15 pažyma bei priedas Nr.1 patvirtina, kad UAB (duomenys neskelbtini) padalinys Panevėžyje, esantis (duomenys neskelbtini), prekes gaudavo V. T. patikrinus prekių atitikimą ir pasirašius griežtos atskaitomybės transporto važtaraščius ir perdavimo - priėmimo važtaraščius (1 t., b.l. 37-39).

Iš 2000-11-20 UAB (duomenys neskelbtini) inventorizacijos aprašo Nr. 2 matyti, kad inventorizacija atlikta 2000-11-20 Panevėžio metalo sandėlyje, esančiame (duomenys neskelbtini) ir surašytas prekių sutikrinimo žiniaraštis (2 t., b.l. 1-10).

Tokiu būdu įrodyta, kad V. T. iššvaistė jam patikėtą ir jam svetimą UAB (duomenys neskelbtini) turtą perduodamas jį kitiems asmenims. Byloje nepaneigta kaltinamojo versija, kad nustatytas trūkumas, su kurio dydžiu jis visiškai sutinka, atsirado todėl, kad jis jam patikėtas prekes perduodavo asmenims, pažadėjusiems už jas atsiskaityti vėliau, tačiau vėliau to nepadariusiems. Perduodamas prekes jis nesurašė jokių tai patvirtinančių dokumentų pasitikėdamas prekes paėmusiais asmenimis, nes jie ir anksčiau iš jo buvo pirkę prekes ir už jas atsiskaitė, o vėliau savo užrašus apie skolininkus pametė, todėl visų jų nebeprisimena.

Tokias V. T. patikėto turto praradimo aplinkybes iš esmės patvirtino liudytojas L. M., pripažinęs, jog jis iš V. T. yra įgijęs prekių - metalo gaminių ir už juos pinigų nesumokėjo.

Iš išdėstyto darytina išvada, kad V. T. jam patikėtą UAB (duomenys neskelbtini) turtą iššvaistė pažeidęs pareigą su šiuo - jam patikėtu - turtu elgtis rūpestingai, netinkamai vykdydamas pareiginėje vadybininko instrukcijoje numatytus veiksmus, susijusius su turto apskaita ir kontrole, buhalterinių dokumentų tinkamu įforminimu, dėl ko neliko galimybės nustatyti tokį turtą įgijusius asmenis bei jų įgyto turto vertę ir reikalauti už įgytą turtą atsiskaityti su įmone.

Tačiau tuo pačiu byloje nėra jokių įrodymų, kad V. T. svetimą turtą iššvaistė, t. y. be atlygio perdavė jį tretiesiems asmenims turėdamas tikslą šitaip pažeisti UAB (duomenys neskelbtini) interesus ir tokiu būdu siekdamas padaryti įmonei turtinę žalą. Atvirkščiai - byloje neginčijama nustatyta, kad kaltinamasis tuo metu buvusiam UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui V. S. pripažino, jog jam patikėtų prekių trūkumas susidarė dėl to, kad už perduotas prekes su juo neatsiskaitė prekes pasiėmę asmenys ir, pasirašydamas vekselį, prisiėmė atsakomybę atlyginti dėl to atsiradusią žalą.

Be to, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes bei į tai, kad nagrinėjamos veikos padarymo metu UAB (duomenys neskelbtini) su V. T. buvo pasirašiusi visiškos materialinės atsakomybės sutartį, nėra jokio pagrindo manyti, kad V. T. tyčia tinkamai neįformino jam patikėtų prekių perdavimo tretiesiems asmenims dokumentų ir perdavė prekes numanydamas, kad prekes pasiėmę asmenys už jas neatsiskaitys, t. y. kad sąmoningai leido atsirasti pasekmėms - UAB (duomenys neskelbtini) turto praradimui, nes tuo pačiu pačiam V. T. atsirado pareiga visiškai atlyginti prarasto turto vertę.

Esant nurodytoms aplinkybėms daroma išvada, kad V. T. prekių perleidimo tvarką pažeidė ir taip jam patikėtą svetimą turtą iššvaistė veikdamas neatsargiai - dėl nusikalstamo pasitikėjimo jis suvokė, kad neįformindamas buhalteriniais dokumentais prekių perdavimo pirkėjui, kuris prekių perdavimo metu už jas neatsiskaitė, gali atsiskaitymo ir nebesulaukti, tačiau nepateisinamai manė, kad šiuo atveju prekes gavę asmenys yra sąžiningi, nes už anksčiau gautas prekes buvo atsiskaitę, todėl atsiskaitys ir už likusias prekes, t. y. tikėjosi, jog UAB (duomenys neskelbtini) jam patikėto turto nepraras ir kad jam pačiam neatsiras prievolė vykdyti su UAB (duomenys neskelbtini) pasirašytos visiškos materialinės atsakomybės sutarties sąlygas.

Kadangi kaltinamajame akte aprašant V. T. inkriminuotą veiką pagal BK 184 str. 2 d. apskritai nenurodyta, kokia kaltės forma - tyčia ar neatsargiai ji padaryta, o BK 184 str. 4 d. nurodyta, kad šio straipsnio 2 d. numatyta veika yra nusikalstama ir tada, kai ji padaryta dėl neatsargumo, kas šiuo nuosprendžiu, kaip nurodyta aukščiau, ir nustatyta, yra pagrindas V. T. padarytą veiką kvalifikuoti ir pagal BK 184 str. 4 d. Tokiu kaltinimo patikslinimu veikos faktinės aplinkybės iš esmės nesikeičia, o tokia kvalifikacija iš esmės lengvina kaltinamojo teisinę padėtį.

Motyvuojamoji dalis

Tokiu būdu, V. T. veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 184 str. 2 d. ir 4 d. sudėtį.

V. T. atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant V. T. bausmę atsižvelgiama į nusikaltimo pavojingumą - padarytas neatsargus nusikaltimas, į padarytos materialinės žalos dydį, į tai, kad nusikaltimu sukeltos pasekmės yra visiškai atitaisomos, byloje nėra jokių duomenų, kad dėl nusikaltimo būtų sutrikdyta ar žymiai apsunkinta žalą patyrusios įmonės veikla ar sukeltos kitos sunkios pasekmės. Taip pat atsižvelgiama į V. T. asmenybę - anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, charakterizuojamas teigiamai.

Esant šioms aplinkybėms, V. T. skiriama savo trukme mažesnė nei įstatymo sankcijoje numatytoji laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtinas, nes akivaizdu, jog yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, paskirtais atitinkamais įpareigojimais, kuriuos skiriant, be kita ko, atsižvelgiama į V. T. užimtumą bei turtinę padėtį, t. y. į tai, kad šiuo metu jis yra bedarbis, bei į tai, kad duomenų, jog jis turėtų turto, kuriuo jau šiuo metu galėtų atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, byloje nėra.

Civilinio ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys visiškai pagrįstas, įrodytas, jo dydis atitinka šiuo nuosprendžiu nustatytą V. T. kaltais veiksmais iššvaistyto šiai įmonei priklausiusio turto vertę, todėl tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 303 str. 2 d.,-

nusprendė:

V. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 184 str. 2 d. ir 4 d., ir paskirti jam bausmę - laisvės atėmimą dvejiems metams. Į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką - laikotarpį nuo 2011-10-11 iki 2011-10-12.

Vadovaujantis BK 75 str., paskirtos bausmės vykdymą atidėti trejiems metams įpareigojant V. T. be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, per du metus ir šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti visą UAB (duomenys neskelbtini) nusikaltimu padarytą turtinę žalą, iš jų per pirmuosius vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti ne mažiau kaip 20000 litų žalos.

Kardomąsias priemones - įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas.

Priteisti iš V. T. UAB (duomenys neskelbtini) 52 887,44 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.

Teisėjas Algirdas Gaputis